Kataloniškas poskonis
Kaž kas pirmą kartą į simyli Barseloną...man taip neatsitiko. Purvini, triukš mingi, naktiniai drugeliai ir kasdieniai bomž ai, vakariniai girtuokliai gatvė se ir rytiniai narkomanai miesto centre.
Todė l savo fotoobjektyvu pagerbę visus Gaudž io pastatus, pabė gome į kaimyninę Loret del Mar. Maž ytis kurortinis miestelis tiesiogine ir perkeltine prasme tapo gaivaus oro gurkš niu. Dar paskutinę akimirką pavyko už juokingus pinigus už sisakyti neblogą kambarį su vaizdu į kalnus. Į lanka – tik gabalė lis rojaus, vienoje pusė je matosi viduramž ių pilis, kitoje – parkas. Birž elio pradž ioje č ia dar negrū sta, smė lis paplū dimyje smulkus trupinė lis, kuris nelimpa nei prie kū no, nei prie drabuž ių , nutolę s – nukratytas ir š varus. Visų mė lynų atspalvių vanduo. Visų į manomų skonių kavinė s. Ne poilsis, o atostogos)))
