Barselona mano akimis...(1)
Barselona, .1 dalis.
Na, pagaliau mes Barselonoje. 2 metus laikiau š į miestą už trumpo pavadė lio, rinkau informaciją , bet vis tiek negalė jau ten patekti. Pirmieji į spū dž iai važ iuojant taksi: saulė ta, š viesu, erdvu, sausakimš a ir labai už imta. Taigi, kruizas baigė si, prieš.3 dienas Barselonoje. Taksistas mus atvež ė į Pension Mihlton Barcelona vieš butį , apž valga bus vė liau atskirai.
1. Pirmos dienos ekskursijos.
Ekskursijos Busturistic pirmą dieną planuojamos dviem marš rutais: raudona ir mė lyna linijomis. Pirkau bilietus internetu su nuolaida š ioje svetainė je:
https://www. barselonos busturistinė . cat/de/venda-de-titols
Nuo vieš buč io iki artimiausios Busturistic stotelė s nueisite per 7-10 minuč ių . Pirmiausia jie už ė mė raudoną liniją , padavė konduktoriui / palydai mū sų elektroninius bilietus, kurių jis ilgai negalė jo suprasti. Kaž kur skambino kelis kartus, dė l to po ketvirtos stotelė s mums atsispausdino bilietus, ant kurių kaina eilė je buvo 0.00 euro.
Pirmoji stotelė , kurioje iš lipome, buvo MNAC, Katalonijos dailė s muziejus, kuris yra vaizdingame Barselonos kampelyje – Nacionaliniuose rū muose Montjuic papė dė je. Buvo pirmadienis, muziejus buvo už darytas, bet, tiesą pasakius, pirmą kartą apsilankę neketinome jame apsilankyti. Pasivaikš č iojome ten, pasigrož ė jome neį prastai graž iais Ispanijos aikš tė s, viso miesto vaizdais, pasivaikš č iojome ir tę sė me kelionę toliau. Diena buvo saulė ta, š ilta, Barselona mums tikrai patiko.
2 stotelė – Mirador de Colom
„60 metrų paminklas Kristupui Kolumbui, į rengtas La Rambla gale, Portal de la Pau, o tai reiš kia „Pasaulio vartai. “ Paminklas iš kilę s virš miesto centro ir senojo uosto, prie kurio atradė jas Amerika grį ž o po jo pirmojo garsaus plaukimo. " (iš interneto)
Paminklo papė dė je – 8 didž iuliai liū tai, pač iame virš uje – bronzinė Kolumbo statula, vienoje rankoje jis laiko ritinį , o kita rodo į jū rą . Paminklas, ž inoma, labai į domus, č ia daug statulų , keturios iš jų , pavyzdž iui, reprezentuoja keturis Ispanijos regionus: Kataloniją , Leoną , Aragoną ir Kastiliją . Be to, yra medalionų su istorinių asmenybių portretais, į skaitant Izabelė s ir Ferdinando portretus, taip pat aš tuoni Kolumbo aplankytų miestų herbai.
Be Barselonos, paminklas Kolumbui į rengtas ir kituose Ispanijos ir Italijos uostamiesč iuose.
Puiki vieta, š alia jū ra ir viskas taip saulė ta, š viesu. Kai paž iū rė jau į paminklą , nemač iau ž monių kaž kur apž valgos aikš telė je. Ir tik pakilus ten liftu paaiš kė jo, kodė l nuo ž emė s niekas nesimato, juk visa siaura apž valgos aikš telė buvo į stiklinta. Bet vaizdai nuo jo į miestą , jū rą tikrai nuostabū s.
Š tai koks grož is č ia bus pavasarį ir vasarą...
Bilietai pirkti naudojant nuolaidų kuponą iš knygos su Busturistic, kiek kainuoja, nepamena, bilietas neiš saugotas, bet nebrangus. Aiš ku, š i apž valgos aikš telė ankš ta, bet mums pasisekė , ž monių buvo maž ai, tad atidarė me kiekvieną langą ir fotografavome miestą į vairiais rakursais.
Ten, tolumoje, uoste tebestovi mū sų graž uolė Splendida. Š ią dieną buvo gana saulė ta ir nelabai vė juota, virš uosto matosi senas lynų keltuvas, veikia, mirga raudonos kajutė s pirmyn ir atgal.
O vaizdas į uostą ir prekybos centrą „Maremagnum“! Vaizdai už buriantys! Ir netarę nė ž odž io, su vyru kone vienu balsu suš ukome: pavasarį ar vasarą bū tinai č ia atvaž iuosime.
Kai nusileidome, ė jome į Maremagnum, ne, ne apsipirkti, aš tiesiog norė jau pasivaikš č ioti š iuo neį prastu tiltu per jū rą . Labai norė jau č ia pabū ti ilgiau, bet tuo pač iu norė jau pamatyti ir likusį miestą.
Taigi grį ž tame į autobusą ir važ iuojame toliau. Diena eina į pabaigą , pasirodė vė jas, darosi vė siau.
3 mū sų stotelė – Ciudadela parkas.
Iš lipame stotelė je, kuri taip vadinama, bet parko niekur nesimato. Klausiame praeivių , jie atsako: eikite tiesiai per namus, tada į kairę , tiesiai, tada š iek tiek į deš inę , palei sieną ir kaž kur yra parkas...Vaikš č iojome, ė jome, vaikš č iojome, einame. Nematau parko, vė l klausiame, vė l rodo kelią . Atė jome, matome į ė jimą su bilietų kasa, o pasirodo, kad tai zoologijos sodas. Mes neplanavome jo aplankyti, kasoje jie paklausė , bet kur yra parkas, pagaliau? Taip, č ia netoli, sako, prie pat sienos, kaip ji baigiasi, į kairę ir bus į ė jimas. Ir tiesiai palei sieną – tai beveik 2 tramvajaus stotelė s. Na, ne veltui iš autobuso iš lipome norė dami grį ž ti ne sū riai suš lapę . Atė jo, rado, paž iū rė jo. Aiš ku, viso parko neapvaž iavome, parkas labai didelis, o ž iemą į spū dž iai visai kitokie, ir fontanai neveikia, o medž iai be lapų.
Per liepų ž ydė jimą pasivaikš č iok liepų alė ja, oho! Man patinka, kaip liepa kvepia ž ydė jimo metu.
Pač iame gale yra dar vienas iš ė jimas / į ė jimas, bet kur jis eina? Mes než inome miesto. Nusprendė me nerizikuoti ir grį ž ome atgal.
Kaskadinis Monumentalus fontanas, papuoš tas skulptū riniu ansambliu su bronzine Aurora virš uje, tikrai į spū dingas, jei tik dar veiktų...Didelę parko teritoriją už ima zoologijos sodas, be to yra tvenkinių , muziejų , taip pat yra Katalonijos parlamento pastatas.
Pė sč iomis negrį ž ome iki galo, pasiekė me tramvajaus stotelę , su kreditine kortele nusipirkome 2 T-10 bilietus pirmai zonai ir pravaž iavome 1 stotelę . Noriu pasakyti, kad eiti į š į parką iš Busturistic stotelė s nė ra labai patogu, o ir mums atrodė kiek toli. Tikrai prie į ė jimo į š į parką privaž iuoja kaž koks vieš asis transportas, geriau į jį į sė sti, kad negaiš tume laiko klajonė ms.
Be to, mes į ė jome ne iš pagrindinio į ė jimo. Kai į ė jome į parką ir iš karto deš inė je buvo skulptū rinė kompozicija su fontanu. Eidami per parką vė liau radome pagrindinį į ė jimą ir visas alė jas...bet než inau kuria gatve jis eina. Bet nebuvo tokio dalyko, kaip iš lipti š ioje stotelė je Parc de la Ciutadella -Zoo, o iš karto prieš akis į ė jimas į parką.
4 stotelė - Pla? Katalonijoje.
Patekome į Plaza Catalunya, į patį miesto centrą , persė dome į kitą Busturistic, kuris eina palei mė lyną liniją . Bet jau buvo penkta vakaro. Jei pirmu autobusu keliavome antrame aukš te, tai š iuo po trijų sustojimų leidome ž emyn: sustiprė jo vė jas, pasidarė gerokai š alč iau.
Tę sti kelionę nebeturė jau jė gų , reikė jo skubiai ką nors pavalgyti. Iš lipome Sagrada Familia stotelė je, iš š ono paž iū rė jome į nebaigtą Gaudi darbą ir pasukę už kampo nusileidome pirmame pasitaikiusiam restorane. Nematau vardo ant č ekio, tik š į : Maljorka, 420.08013 Barcelona, Spanien (Eixample).
Restoranas nedidelis, gana ribotas maisto pasirinkimas, o kainos gana brangios. Bet tada nieko neieš kojome, č ia už ką sdavome.
Tę sdami tolesnę kelionę nepadarė me nė vienos nuotraukos: antrame autobuso aukš te sė dė ti buvo neį manoma, dar labiau pasidarė š alč iau, o per reklamai panaudotus pirmo aukš to langus nieko nepavyko nufotografuoti. . Marš rutas irgi į domus. Sutemo, Barselona suž ibė jo į vairiaspalvė mis naktinė mis lemputė mis. Netgi tai, ką matė me iš pirmo aukš to langų , buvo graž u. Nepaisant vė jo ir š alč io, 2 aukš to stogas nebuvo iš temptas, ir kad ir kokie nuostabū s naktinė s Barselonos vaizdai atsivertų pro didelius panoraminius langus, galima tik į sivaizduoti.
Prisiminiau tą patį vakarinį turą po Drezdeną . Vakare specialiai ė mė mė s pasigrož ė ti naktiniu miestu.
Bet ten stogas iš temptas, autobuse š ilta, vienas nenutrū kstamas malonumas, ko š iuo atveju negalima pasakyti apie panaš ų autobusą Barselonoje.
Ir susumavus pirmos dienos rezultatus padarė me iš vadą , kad per vieną dieną turė jome daug 2 apklausos autobusų , atsiž velgiant į tai, kad labai anksti temsta ir anksti atš ą la, antras marš rutas, deja , buvo beveik vidutiniš kas.
2. Antroji diena Barselonoje – Gaudž io diena.
Sagrada Familia
Iš vykome anksti ryte, nes mū sų vizito laikas buvo nuo 9:00 iki 10:00 ryto. Iš anksto pirkau bilietus internetu, į ė jimas į baziliką + Audiogidai. Bilieto kaina 19.30 eur/asm. Bilietai buvo spausdinami namuose, kaip ir visi kiti bilietai, kurie buvo už sakyti internetu.
http://www. sagradafamilia. cat/sf-eng/docs_serveis/infoTarifesOnline. php
Labai lengvai ir greitai patekome į metro, iš kurio iš važ iuodami jau 9 ryto pamatė me eilę , kurios galo nesimatė , nuė jo kaž kur už pastato.
Nuė jome į priekį prie pagrindinio į ė jimo, kur buvo kasos, o ten deš inė je pamatė me kitą į ė jimą , į kurį eilė buvo 5-6 ž monė s. Ir š tai turime grandiozinę Gaudi konstrukciją , Sagrada Familia, Gimimo fasadą . Tū kstantį kartą raš yti apie autorių ir jo projektą nė ra prasmė s, viskas jau apraš yta. Iš karto parodysiu 3 fasadus: Gimimo fasado, pasakojanč io apie ž emiš ką jį Kristaus gyvenimą , fragmentus, Kanč ios fasado fragmentus, pasakojanč ius apie Jė zaus Kristaus atperkanč ias aukas, kanč ią , kankinimus ir mirtį ant kryž iaus, ir Glory fasado fragmentai, simbolizuojantys dvasinio atgimimo kelią ir pasirinkimą tarp gė rio ir blogio bei turė siantys 4 bokš tus.
Katedra viduje, ž inoma, nė ra labai į prasta, kaip ir iš orė je. Neį prasta, labai neį prasta, savotiš ka, graž u, taip, bet mes nebuvome ypatingai suž avė ti, š irdis nesustojo, AH! neį vyko. Než inau kodė l.
Man tai labiau asocijuojasi su trauka turistams, bet niekaip negalvoja apie Dievą . Tai atrodo kaip didž iulė smė lio pilis su skirtingomis figū romis...Gaila, kad niekada nesuž inosime, kaip ji atrodytų tiksliai pagal Gaudž io planą.
Tai vienas iš tų retų atvejų , kai š is pastatas ant atvirukų ir fotografijų (+ photoshop) atrodo daug patraukliau ir graž iau nei realybė je.
Katedra veikia – 2010 metais š ventyklą paš ventino Benedikto 16, dabar joje vyksta pamaldos. Bet į pamaldą nepatekome, o š i akcija š ioje katedroje man net neatrodo.
Viso audiogido nesigirdė jo, daug informacijos, daug labai smulkių smulkmenų , kurios po 5 minuč ių pasimirš ta.
Apie pirmą valandą po pietų iš ten iš lipome ir nuskubė jome į metro, nes 14:00 buvome nusipirkę bilietus į Park Gü ell. Paskutinis ž vilgsnis į Sagrada Familia...ir tada netoli metro pamač iau paž į stamą pavadinimą Lactuca.
Prisiminiau, kad kaž kur skaič iau, kad ten galima greitai ir nebrangiai papietauti. Tiesą sakant, ž monių buvo maž ai, o salė buvo labai didelė , laisva. Kalbant apie maistą , o kai labai skubi, gali ten vieną ar du kartus papietauti. Labai didelis salotų pasirinkimas, skanios picos, mandarinai labai saldū s, sultingi...bet maistas tikrai ne gurmaniš kas.
Parkas G? ell.
Sė dame metro, važ iuojame 1 stotelę , persė dame į geltoną liniją L4, važ iuojame dar 1 stotelę iki Joanic metro, iš lipame, važ iuojame 116 autobusu ir patenkame į patį centrinį parko į ė jimą . Pravaž iuoti stotelę neį manoma, nes č ia jau daug ž monių ir pro autobuso langą matosi į važ iavimas į parką . Labai patogu, viskas paprasta ir greita. Bilietus pirkome iš anksto po 7.00 eur/asm. Prisijungę s:
http://www. parkguell. cat/lt/pirkti-bilietus/individualus pirkimas/
Park Gü ell – dar vienas Antoni Gaudi š edevras, kurį jis kū rė.14 metų praė jusio amž iaus pradž ioje.
Idė ja sukurti parką priklausė katalonų pramonininkui, filantropui ir politikui, ilgameč iam Gaudž io mecenatui Eusebio Gü ell, kurio vardu š is parkas vė liau buvo pavadintas. Turtingiems, kilmingiems pilieč iams buvo numatyta pastatyti 40 ar 60 vilų , tač iau pastatyti tik 3 namai. Viename jų iki gyvenimo pabaigos gyveno ir pats Gaudi, dabar yra muziejus.
„Prie į ė jimo į parką iš Oloto gatvė s sveč ius pasitinka du pasakiš ki „meduolio“ nameliai, kurių vieną vainikuoja kryž ius, o kitą – grybas. Į ė jus prasideda nuostabū s lenkti laiptai su maž ais fontanė liais. Katalonijos herbas, gyvū nų figū ros, iš kurių ž inomiausia – į vairiaspalvis mozaikinis drakonas, jau tapę s vienu iš Barselonos simbolių. “ (iš interneto)
Prie į ė jimo į parką jie duoda broš iū rą su planu ir trumpu mokamos parko dalies apraš ymu.
Dabar kairiajame name yra suvenyrų kioskas, o į vidų norė jome į eiti į deš inį jį Casa del Guarda namą , kuris š iandien priklauso Barselonos istorijos muziejui, bet iš kaž kur atsirado eilė . Iš stovė ję jame apie 15 minuč ių beveik vietoje, nejudė dami, nusprendė me, kad atvaž iuosime vė liau, gal bus maž iau ž monių , bet tada taip prisigė rė me, kad iš ė jome iš mokamos parko zonos ir neiš ė jome. nori grį ž ti. Š ią saulė tą dieną č ia vaikš č iojo daug ž monių , beveik neį manoma nieko nufotografuoti, kad kas nors netrukdytų , o aš nelabai mė gstu fotografuotis su ž monė mis, todė l negalė jau nufotografuoti visos laiptinė s.
Parkas labai graž us, ypatingas, net nė ra su kuo lyginti, nepanaš us į kitus, turi ž iburio, o mokama jo dalis ypatinga, tiesiog kaž kokia pasakiš ka. Parko virš uje G? ell turi didelę apž valgos aikš telę su iš tisiniais spalvotais mozaikiniais suolais.
Monumentaliais laiptais, papuoš tais gyvū nų skulptū romis, iš klotais mozaikomis, už lipame į š ią platformą.
Didelė apž valgos aikš telė – Plaza de la Naturaleza, dar vadinama Griechisches Theater arba Theater der Natur, iš pradž ių buvo skirta į vairiems renginiams po atviru dangumi. O dabar turistai juo tiesiog vaikš to. Iš š ios svetainė s atsiveria nuostabus vaizdas į parką , namus, Barseloną . Ilgai negalė jome iš vykti, viską fotografavome penkioliktą kartą , sė dė jome, deginomė s saulė je ir vaikš č iojome toliau š io nuostabaus parko alė jomis ir kitais nuoš aliais kampeliais.
Parke vaikš č iojo daug ž monių . O kadangi parkas yra kelių lygių , tai dviratininkai sutikti ir virš utiniuose takuose, muzikantai grojo pusapvalė je platformoje virš skardž io, o suvenyrais prekiaujama ant visų tiltų ir perė jų , iš dė liotų tiesiai ant grindų . Niekas nepatiko, nieko č ia nepirkau.
Ir skirtingi miesto peizaž ai atsiveria iš skirtingų lygių.
Dar tik vasario pradž ia, o mimozos jau pradė jo ž ydė ti, ir ne tik mimozos, bet ir vilkdalgiai, o š tai dar keletas gė lių . Na, tai pavasaris. Tai aukš č iausias parko takas, privač ios valdos jau aukš č iau, tad arč iau prie mimozos privaž iuoti nepavyko.
Tai, ž inoma, jau buvo nemokama parko dalis, bet ne maž iau graž i. Iš einame pro kaž kokius vartus, intuityviai sugalvojame, kur eiti, nes nė ra kam klausti, einame vieni gatve. Ir tada prisimenu visas forume apraš ytas „baimes“ dė l Barselonos: krepš į atė mė , fotoaparatą nuplė š ė , trenkė į galvą...Sakau vyrui, kas mums gali nutikti tokioje vietoje. . O jis tik š ypsosi, jam net mintis nekyla, kad galiu rimtai kalbė ti.
Iš ė ję iš parko pro š iuos vartus, mes, ž inoma, save „pergudravome“.
Na, nenorė jome grį ž ti prie pagrindinio į ė jimo, nepaisant to, kad iš anksto buvau suraš ę s visas į manomas transporto rū š is, kaip grį ž ti iš parko iki Katalonijos aikš tė s. Staiga panorau eiti kitu keliu, pamatyti Barseloną iš skirtingų kampų . O dabar mū sų kelias buvo ne kur kitur, o Vallcarca metro, jei neklystu, labai ilgais laiptais ž emyn. Tai dar ne pati nusileidimo pradž ia, jau kurį laiką juo vaikš č iojome, o tada pagalvojau, kad š itą laiptą reikė tų parodyti forume, tai nė ra pats geriausias variantas patekti į /iš parko š iame bū du. Ž inoma, leistis ž emyn, o ne kilti, bet vis dė lto laikas buvo prarastas. Vienintelė „paguoda“ buvo tai, kad ne mes vieninteliai protingai ė jome š iais laiptais, kad sutiko kitus turistus, kurie vaikš tinė jo su ž emė lapiais rankose, ir jiems teko už kopti į parką.
Ir š tai mes Katalonijos aikš tė je.
Man patinka š i vieta, dž iaugsminga, gyva, visi kaž kur skuba arba neskuba, kaip ir mes, tiesiog atsisė do ant suoliuko pailsė ti. O kas č ia ne: turistai su lagaminais / fotoaparatais / ž emė lapiais, mamos su vaikais, elgetos, studentai, pardavė jai...eilinį kartą pagaunu save galvojant, kad man patinka Barselona, man tikrai patinka.
Š iek tiek apsipirkę ir prisipirkę dovanų , vykstame į vieš butį . Leisimė s Passeig de Gr? cia, graž iausias L'Eixample rajono bulvaras, kuris prasideda nuo aikš tė s. Namas oranž inių plytelių bokš tais, Cases Rocamora, Antony Rocamora namas, nė ra į prastas, tač iau kaip ir visa kita Barselonoje.
Kiti š io bulvaro namai taip pat vieni į domesni už kitus.
