Katalonų natos. 3 dalis. Barselona iš viršaus.
Treč ia pilna diena vieš nagė s Barselonoje. Š į pasivaikš č iojimą nusprendė me taip pavadinti, nes š iandien į veiksime artimiausias kalvas ir kalnus bei grož ė simė s miestu iš paukš č io skrydž io.
Karališ kieji Pedralbes rū mai kadaise buvo Ispanijos karališ kosios š eimos rezidencija Barselonoje. Rū mų istorija prasidė jo 1918 m. , kai vietos pramonininkas Eusebi Gü ell padovanojo savo dvarą karaliui, atsidė kodamas už jam suteiktą grafo titulą . Atskiros istorijos nusipelno graž us rū mų sodas su egzotiš kais augalais, tvenkiniai, taip pat Antonio Gaudi fontanas.
Netoliese yra ir garsusis FC Barcelona stadionas. Bet mū sų kelias kilo aukš tyn .2 ž ingsniai nuo rū mų yra Gü ell dvaras, kurio architektas buvo... na ž inoma Gaudi. Pro ją nepraeisite – kelią parodys didž iulis drakonas prie į ė jimo.
Dar 15 minuč ių iš puoselė tomis ramiomis gatvelė mis, ir atsiduriame viduramž iuose.
Santa Maria de Pedralbes vienuolynas buvo į kurtas 1326 m. Pastato vieta – buvę unikalaus balto akmens „piedras albas“ karjerai. Nuo jų kilo visos vietovė s pavadinimas – Pedralbes. Nepaisant garbingo amž iaus, vienuolyne puikiai iš likusios nedidelė s celė s, kurių lubų aukš tis nevirš ija 160 cm, refektorija, salė s, ligoninė . Š iuo metu vienuolyne gyvena apie 20 vienuolių . Jų celė s yra š iaurinė je vienuolyno pusė je, kur galima pamatyti ir ū kines patalpas. Taip pat galima apž iū rė ti antrą aukš tą už lipus laiptais, kurie yra š alia ū kinių patalpų . Atmosfera, kaip ir tikė tasi, rami, mintys nukeliauja kaž kur toli...
Bet laikas nelaukia, kitas taš kas – Torre Bellesguard (La Torre Bellesguard) – iš vertus iš katalonų kalbos – graž i vieta. Dar viduramž iais č ia buvo karališ kajai Katalonų dinastijai priklausę rū mai.
1900 m. pilies vietoje buvo pastatytas modernesnis pastatas, taip pat katalonų gotikinė s pilies formos. Garsusis Gaudi statybų metu naudojo tą pač ią medž iagą , kuri buvo panaudota kurdamas seną ją pilį . Labai apgailestavome, kad net nepatekome į kiemą...sekmadienį...sielos gilumoje spė jome, kad taip gali bū ti, todė l labai nenusiminome ir nuė jome pasitikti virš ū nė s. pasaulis – Tibidabo.
Pakeliui sutikome ir nuostabų Monastir Santa Maria de Valldunzella vienuolyną – klasikinį katalikiš kos architektū ros atstovą , jei taip galima sakyti. Po savotiš ko miesto architektū rinio stiliaus, nuo kurio sukosi galva, pavyko net nepastebė ti Europos miestams taip paž į stamų linijų . Tibidabo papė dė je laukė senas restauruotas tramvajus, pasiruoš ę s už.4 eurus pavė ž ė ti bet ką.
Abejotinas malonumas, turint omenyje, kad autobusas kainuoja 1 eurą ir važ iuoja maž iausiai ; ) Svarbu, kad funikulieriumi galė tumė te pakilti į virš ų , kur jus nuveš tas pats tramvajus ar autobusas. Pač ioje Tibidabo kalvos, vainikuojanč ios Collserola kalną , virš uje yra atrakcionų parkas, kuris yra vienas iš miesto simbolių . Š is parkas buvo į kurtas 1899 m. Tai magiš ka vieta, kur kiekvienas gali grož ė tis miestu ir rasti sau patinkanč ią atrakciją , kuri nudž iugins visą dieną . Nuo apž valgos rato atsiveria kvapą gniauž iantis vaizdas. Pagrindinis aukš č iausiojo lygio susitikimo akcentas yra Kristaus Š irdies baž nyč ia, š alia pramogų parko esanti atgailos š ventykla. Naktį š ventykla yra graž iai apš viesta ir gali bū ti matoma beveik iš bet kurios miesto vietos. Ką aš galiu pasakyti, vaizdai gniauž iantys kvapą , visas miestas, iš pirmo ž vilgsnio, vė jas nuplė š ia skrybė lę ir nupuč ia...
Bet tai dar ne viskas. Svarbiausią palikome paskutiniam.
Š is didž iausias Antonio Gaudi kū rinys iš garsino Barseloną ir suteikė ryš kiausiam architektui perė jimą į amž inybę . Kaip ir kiti didž iojo maestro kū riniai, parkas Guell (Park Gü ell) yra saugomas UNESCO kaip pasaulio paveldo perlas.
Parkas Guell buvo sukurtas 1901–1913 m. kaip sugalvojo garsus politikas ir filantropas Eusebi Gü ell, į sigiję s kalvą su keliais hektarais ž emė s prabangaus bū sto statybai tuo metu madingo „Garden City“ stiliaus, atkeliavusio iš Anglijos. Guelis savo globotiniui Gaudž iui už sakė sutvarkytą teritoriją aplink dvarus statyti. Vė liau Gü ello iniciatyva ž lugo, nes turtingi ispanai nenorė jo iš vykti gyventi per toli nuo miesto centro. Tač iau nesė kmingo ekstravagantiš ko projekto istorija amž iams į raš yta į Barselonos istoriją fantastiš ko Gaudi darbo dė ka, kuris savo darbo dalį atneš ė į pabaigą.
Unikali skulptū rų apdengimo spalvoto stiklo ir butelių fragmentais technika, originalū s dizaino sprendimai ir unikalus spalvų ž aismas – tik pusė darbo. Parko atmosfera leidž ia patirti savitą buvimo pasakoje jausmą . Iš tiesų , tik naiviose vaikų fantazijose pastatai gali siekti dangų nelygiais kampais, fantastiš kos arkos, prieš taraujanč ios fiziniams dė sniams, pasvirusios į ž emę , o pasakiš ka jū ros gyvatė , besisukanti ž iedais aplink sodo perimetrą , kartu gali bū ti ir milž iniš kas suolas. porai š imtų ž monių . Park Gü ell iš tikrų jų yra tas atvejis, kai ž odž iai negali padė ti reikalui. Jį reikia pamatyti.
Tuo turistinis „mast-si planas“ buvo baigtas. 3 dienos. Kilometrai „vaikš č iojanč ių “ gatvių , tū kstanč iai nuotraukų , sukasi galva iš į spū dž ių. . pats laikas atsikvė pti ir pagaliau pasinerti į Vidurž emio jū ros vandenis...
Dienos marš rutas:
Karališ kieji Pedralbes rū mai – Guelio dvaras – Santa Maria de Pedralbes vienuolynas – Torre Bellesguard – vienuolynas Santa Maria de Valldunzella – Tibidabo – Guelio parkas