Katalonų natos. 1 dalis. Montjuic, La Rambla ir "Gaudi miestas"
Vakar su stebė tinai greitu ir patogiu skrydž iu iš pradž ių į Frankfurtą , o paskui į Barseloną , liko už nugaros.
Nepaisant ankstyvo ryto, nė kiek nesijautė me pavargę , o 8 valandą ryto jau buvome ant kojų , pasiruoš ę atrasti neį prasč iausią miestą mū sų turizmo istorijoje.
Prieš pradė dami kelionę , miestą padalinome į tris dalis = tris dienas. Pirmą ją dieną buvo planuota aplankyti Montjuic, pasivaikš č ioti La Rambla ir, idealiu atveju, turė ti laiko pasigrož ė ti didž iojo Gaudi kū riniais.
Turpravda ir kitų forumų dė ka nesunkiai radome 95 autobuso stotelę iš Castelldefels miestelio (kuris yra už.15 km), o po 40 minuč ių buvome Plaza Españ a. Š is taš kas mums tapo atspirties taš ku, nuo jo ir prasidė jo visi tolesni pasivaikš č iojimai po miestą . Ž velgiant į ateitį , noriu pasakyti, kad Plaza de Españ a yra labai patogioje vietoje, iš kurios lengvai pasieksite bet kurią miesto vietą , į skaitant patį Montjuic kalvą.
Vos 2 minutė s pė sč iomis nuo aikš tė s yra garsiosios Joan Miro parkas, kuris yra graž us palmių ir eukaliptų sodų derinys, kurio š akose gyvena, atrodo, 1000 papū gų , taip pat skulptū ra „Moteris ir Paukš tis“, 22 metrų aukš č io, atidarytas 1983 m. „Moteris ir paukš tis“ – vienas iš trijų paskutinių jam patikė tų skulptoriaus darbų , kurie turė jo tapti sveikinimu ir vizitine kortele Barselonos sveč iams.
Pasivaikš č ioję pavė syje patraukė me į Valdovų rū mus. Nuo Plaza de Españ a, kur susilieja Gran Via, Tarragona ir Parallel gatvė s, atsiveria geriausias vaizdas į kalvą . Aikš tė je yra sena bulių arena (dabar prekybos centras). Kitoje aikš tė s pusė je yra dvi varpinė s, panaš ios į esanč ias San Marco aikš tė je Venecijoje.
Netoliese yra Katalonijos nacionalinis meno muziejus ir Magiš kasis fontanas, suprojektuotas katalonų architekto Carleso Buigaso. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio 21 val. š alia Rū mų galima stebė ti magiš ką š viesos ir muzikos š ou.
Vienas į domiausių Montjuic objektų yra vadinamasis. Ispanijos kaimas (Poble Espanyol) yra 1929 m. pasaulinei parodai pastatytas architektū ros muziejus po atviru dangumi, kuriame yra pastatų iš į vairių Ispanijos regionų kopijų . Kaimas paliko š viesiausius prisiminimus dė l nuoš alios atmosferos, daugybė s suvenyrų ir amatų parduotuvių , jaukių restoranė lių.
1992 m. olimpinė ms ž aidynė ms buvo atlikti paskutiniai Montjuiko atstatymo darbai. Č ia buvo pastatyti pagrindiniai olimpiniai pastatai. Pietiniame š laite yra vadinamasis. „Olimpinis ž iedas“, į skaitant Olimpinį stadioną ir Sporto rū mus.
Keletą valandų už trukome eiti į kalną (tač iau meno parodoje taip ir neaplankė me) ir buvome gerokai pavargę . Buvo nusprę sta judė ti krantinė s link, todė l 20 autobusu važ iavome link Kolumbo statulos, nuo kurios kyla garsioji La Rambla – labiausiai perkrauta, triukš mingiausia Barselonos vieta, gyvenanti audringą gyvenimą.24 valandas per parą . La Rambla gatvė je yra Palau Gü ell, garsusis Liceu operos teatras, Boqueria turgus. Pastaroji mus nuvylė š urmuliu, purvu, aukš tomis kainomis... na, nebent vaisiai iš gelbė jo situaciją . Mums pasisekė , kad netyč ia už klydom į stebuklingą Tikrą ją aikš tę , kuri po triukš mingos La Rambla mums atrodė ramybė s ir tylos oazė . Č ia pat ž aidž ia vaikai, prie fontano susė dusios pailsė ti jaunos poros, nuolatinis restoranų tinklas su maloniomis kainomis ir aptarnavimu. Paž odž iui mintyse nuklydome į pirmą jį iš jų.
Ir jie niekada dė l to nesigailė jo (š i vieta tapo mū sų mė gstamiausia mieste). Po pusvalandž io stebė jome, kaip prie į ė jimo nusidriekia eilė , o kaip vė liau paaiš kė jo, tai daž nas reiš kinys, nes norinč ių skaniai ir maloniai pavakarieniauti š ioje į staigoje yra labai daug. Mū sų pirmasis tikrai kataloniš kas patiekalas buvo juodoji paelija su sepijomis ir, ž inoma, mū sų gė rimas buvo sangrija.
Diena artė jo prie saulė lydž io, kojų nuo nuovargio nejautė , o nuo skanios vakarienė s skrandž ių , bet namo visai nesinorė jo, tad neskubė dami nuė jome iki Katalonijos aikš tė s, o iš ten – marš rutu. Nesutarimų kvartalo, taip pavadintas dė l to, kad č ia yra keturių skirtingų architektų modernizmo architektū ros paminklų . Pirmasis serijos pastatas yra Leo Morera namas, kurį suprojektavo architektas Domè nech i Montaner (Lluí s Domè nech i Montaner). Kitus du pastatus pastatė Enrique Sanguier.
Kitas yra Amalle namas (architektas Puig i Cadafalch). Visame pasaulyje ž inomas Casa Batlló , pastatytas Gaudi, už baigia eilę . Tame pač iame Passage de Grà cia yra dar vienas Gaudž io pastatytas pastatas – Casa Mila. Š is architektū ros š edevras yra atviras visuomenei ir suteikia puikią į ž valgą apie visą Antonio Gaudí darbą . Stogas, mansarda (kuriame yra labai informatyvus Gaudž io muziejus) ir vienas iš apartamentų yra atviri visuomenei. Š alia Via Laetana esantys Katalonijos muzikos rū mai yra laikomi modernizmo virš ū ne ir apima daugybę š io stiliaus elementų.
Į Sagrada Familia atvykome jau sutemus. Ž inoma, jo durys buvo už darytos, tač iau š is Gaudi kū rinys pasirodė prieš mus visu naktinių š viesų grož iu ir tyliu vasaros nakties ž avesiu ...
Taip baigė si mū sų pirmoji diena Barselonoje. Marš rutas už imtas, bet gana į veikiamas:
Joan Miro parkas - Ispanijos aikš tė - Karališ kieji rū mai - Olimpinis stadionas - Ispanijos kaimas - Promenada (Colona Columbus) - La Rambla - Plaza Real - Plaza Catalunya - Nesantaika kvartalas - Sagrada Familia
