Ir vėl Ispanija. 3 dalis
Tę sinys. Pradė kite č ia >>>
Penkta diena
Vakar apsigyvenome nakvynei Sevilijos pakraš tyje, vieš buč io kambariai dideli, su virtuvė le. Ryte iš vykome į miestą pasivaikš č ioti. Sevilija – gana didelis miestas, 700 tū kstanč ių gyventojų , Andalū zijos sostinė . Miestą į kū rė romė nai II amž iaus prieš Kristų viduryje. e. Sevilija savo klestė jimą pasiekė XVI–XVII amž iuje po Kolumbo atradimo Amerikoje. miestas gavo prekybos prekė mis monopolį iš Vakarų Indijos. Gvadalkyro upė , ant kurios stovi miestas, tuo metu buvo pilna ir Sevilija tapo pagrindiniu Ispanijos uostu, priimanč iu ir siunč ianč iu laivus. Vė lesniais metais miestą iš tiko maro epidemija, dė l kurios gyventojų skaič ius sumaž ė jo perpus, tada dė l inkvizicijos maurų amatininkai paliko miestą , be to, Guadalquir upė tapo labai sekli ir Sevilija nebegalė jo priimti laivų . Kadisas tapo pagrindiniu uostu.
Oras buvo malonus, š iltas, š vietė saulė .
Pradž ioje aplankė me 1929 metų tarptautinei parodai „Iberoamericana“ pastatytą pastatų kompleksą , kiekvienai ispanakalbei š aliai jie pastatė savo paviljoną .
Tai pač iai parodai graž iausia Ispanijos aikš tė buvo pastatyta neomaurų stiliumi (architektas Anibalas Gonzalezas). Aplink aikš tę yra niš os su mozaikomis, skirtomis Ispanijos provincijoms.
Sevilijos generalinio kapitono pastatas (tai kaž kas panaš aus į gubernatorius)
Tai „Triumfo paminklas“ – prisiminimas apie baisų.1755 m. ž emė s drebė jimą , kai per š eš ias minutes ž uvo 80 tū kstanč ių ž monių , š ioje vietoje buvo š ventykla, kurioje meldė si tikintieji. Ž monė s spė jo iš š okti į gatvę ir niekas nenukentė jo.
Grupė pamaž u artė ja prie pagrindinė s Sevilijos į ž ymybė s – Katedros. Į ė jimas į katedrą – 9 eurai.
Katedra buvo pastatyta 1401–1519 m. buvusios meč etė s vietoje. Iš meč etė s iš liko oranž inis kiemas ir Giraldos minaretas 1184-1198. paverstas varpine, minareto aukš tis siekė.70 metrų , 1560–1568 m.
. architektas Ruizas pastatė dar penkis aukš tus su varpine ir bronzine Veros statula, kuri yra vė trungė (ispaniš kai giraldillo), nuo kurios kilo ir paties bokš to, kuris dabar yra Sevilijos simbolis, pavadinimas.
Katedra yra didž iausia gotikinė katedra Europoje ir treč ia pagal dydį pasaulyje.
Centrinę navą skaido pagrindinė koplyč ia, kuri iš trijų pusių aptverta kaltinė s gelež ies grotelė mis.
Už grotų yra pats grandioziausias Retablo Ispanijoje – už altoriaus esantis Altar Mayor ikonostasas (dydis 20x13 metrų ). Grandiozinis altorius buvo sukurtas 1482-1533 m. , pradė tas (centrinė dalis) buvo flamandų meistro Dankarto, už baigto ispano Jorge Fernandezo. Altoriuje yra 45 reljefai ir daugiau nei 1000 figū rų .
Kitas XVIII a. retablo Š venč iausiosios Mergelė s Marijos koplyč ioje, centre – XIV a. Mergelė s Marijos atvaizdas.
Altar del Plata (Sidabrinis altorius) su milž iniš ka sidabrine karū na.
Murilo paveikslas Š v. Antano koplyč ioje
Katedroje yra Kristupo Kolumbo kapas, nors po jo mirties didž iojo jū reivių palaikai buvo ne kartą perlaidoti: iš pradž ių Sevilijoje, vė liau pagal jo pomirtinį testamentą Dominikos Respublikoje, kai prancū zai už valdė saloje, jie buvo perlaidoti Havanoje, po to, kai prancū zai buvo iš varyti, jie buvo palaidoti atgal į Dominikos Respubliką , o paskui atgal į Seviliją .
Keturi karaliai simbolizuoja Kastiliją , Aragoną , Leoną ir Navarą
Až ū rinis gotikinis skliautas
Pagrindinė s presbiterijos katedros kupolas
Choras 1470–1520
Kapitolio salė s skliautas su Murillo paveikslais
Pagrindiniame lobyne yra Auksinė karališ koji karū na, inkrustuota 1.000 brangakmenių . Angelo figū rė lė pagaminta iš retos formos perlo, beveik visiš kai atkartojanč io kū no formą .
Sidabrinė trijų metrų aukš č io monstrancija, kurią sukū rė XVI a. juvelyras Huonas de Arfe.
Sidabrinis relikvijorius
Daugiau lobių
Tada man pavyko už kopti į Giraldos bokš tą , nors nesu didelė tokių kopimų mė gė ja. gerai, kad pakilimas į bokš tą platus ir lygus (anksč iau iki minareto važ iuodavo asilais), galima stovė ti už kampiuose pailsė ti. Atlygis buvo miesto vaizdai iš virš aus.
Nusileidę laiptais pailsė jome katedros Apelsinų sode ir grupė persikė lė į seną jį Santa Kruzo kvartalą .
Pagal legendą č ia gyveno Don Chuanas.
Š tai jo balkonas
Š tai š alia yra paminklas jam
Pasivaikš č iojimas palei Alkazaro sieną
Tada grupė gavo laisvo laiko, vaikš č iojome po miestą , ė jome nusipirkti maisto į El Cort. Tada už kandome po Velaskeso paminklu.
Sevilijoje vyko pasirengimas Didž iajai savaitei, č ia vyksta masiš kiausios procesijos. Kai kuriose gatvė se jau buvo pastatytos peronai, tramvajai nevaž inė jo.
Iš Sevilijos iš vykstama 15–30 val. , susitikimo vieta Auksiniame bokš te (Torre del Oro). Bokš tą maurai pastatė.1220 m. , kad apsaugotų miesto uostą . Prieš ingame Gvadalkyro upė s krante buvo dar vienas bokš tas, o tarp jų per upę buvo iš tempta plieninė grandinė nuo nepageidaujamų laivų . Bokš tas buvo sujungtas siena su Alkazaru.
Toliau mū sų kelias buvo „Nuo Sevilijos iki Granados“, jis yra 252 km. Pervež imas buvo tinkamas laiku ir atvykome į vieš butį.19-00 val. , vieš butis buvo keturių ž vaigž duč ių (tik keturios marš rute) ir buvo ant kalno tiesiai virš Alhambros. Galite nusileisti į miestą arba važ iuoti maž ais autobusais. Mū sų gidas patarė č ia pavakarieniauti (š vediš kas stalas už.16 eurų + gė rimai visai normaliomis kainomis), ką ir padarė me ir vakarienė buvo tobula.
Po to (o kadangi 20-00 jau buvo tamsu) vakare niekur eiti nesinorė jo.
Tę sinys č ia >>>
