Ekskursija į Petrą iš Šarm el Šeicho
Į Jordaniją iš Egipto (Š arm el Š eichas)“
Jordanija yra graž i ir labai į domi š alis. Lengviausias bū das į jį patekti paprastam rusų turistui yra iš Egipto.
Bilietas iš Š arm el Š eicho ž mogui kainuoja nuo 215 iki 320 USD. Kaina priklauso nuo kelionių agentū ros, vietine egiptietiš kai pigiau, paslauga tokia pati, kaip ir pirkusiems vieš butyje.
Kelionė trunka beveik parą . Pirmiausia autobusu iki Tabos uosto, 2.5-3 val. Tada keltu per Raudoną ją jū rą į Akabą , 30 min. nuo Akabos iki Petros dar 2 valandos autobusu.
Pakeliui į Petrą , ten ir atgal, yra sustojimas: arbata, kava, tualetas (Jordanijoje – nemokamai), suvenyrų parduotuvė .
Pietū s bus grį ž us iš Petros į Akabą . Mano grupė vakarieniavo Mariot 5* vieš butyje.
Jei pasiseks su gidu, pakeliui papasakos daug į domių dalykų : apie Jordaną , karališ ką ją š eimą , paproč ius, kas su jais dabar vyksta.
Jei ne, pirkite knygą apie Jordaną , kainuoja 10 dolerių , parduoda Petroje ir pakeliui esanč iose stotelė se (Peterburge č ia 3 kartus brangiau).
Apskritai jų š alis nusiteikusi pozityviai, su niekuo nekovoja dė l iš mintingos karališ kosios š eimos politikos.
Buvę s karalius paliko sostą savo jauniausiam sū nui (iš ž monos anglė s), o vyriausias sū nus dirba dabartinio Jordanijos karaliaus patarė ju.
Pagal pragyvenimo lygį Jordanija yra 4 vietoje arabų pasaulyje, iš kart po Irako.
15 metų Irakas kaip savitarpio pagalbą nemokamai tiekė naftos produktus Jordanijai. Bet tada amerikieč iai į vykdė mirties bausmę Sadamui ir viskas baigė si. Bet Jordanija neturi savo naftos, gyvena iš krovinių gabenimo, visą tranzitą per arabų š alis už tikrina per savo uostus. Jų keliai labai geri, nepaisant daugybė s sunkvež imių su konteineriais ir aukš tos oro temperatū ros, didž ią ją metų dalį . Asfaltas kaž kodė l netrū kinė ja ir neplinta.
Petra yra didž iausias Jordano stebuklas. Senovinis miestas tarp rož inių uolų . Pirmiausia pamatysite jį nuo Horuno kalno virš ū nė s.
Tada į jį į eisite pė sč iomis per graž ų tarpeklį . Visos š io tarpeklio sienos yra apdorotos kaž kokiu keistu bū du sulaikyti ir surinkti lietaus vandenį . Nes vanduo Jordanijoje yra retenybė ir didelė problema. Nabatė jai – taip vadinosi ž monė s, kurie č ia gyveno senovė je, sukū rė kanalų sistemą , iš kirstą tiesiai ant uolų . Ir kiekvienas lietaus laš as buvo surinktas į rezervą . Dabar vandens sistemą sunaikino ž emė s drebė jimai, o lyjant nekontroliuojamas vandens srautas gali padaryti rimtą ž alą visiems, kurie atsiduria jo kelyje, iki mirties.
Tač iau porą metų nebuvo nedidelio lietaus, o kelis deš imtmeč ius – stiprus lietus. Taigi nebijokite ir jei nepaž eisite elgesio taisyklių ekskursijos metu, tuomet jums niekas negresia.
Petros š ventyklos yra graž ū s namai, iš kalti iš iš tisų rausvo smiltainio uolų su kolonomis, statulomis ir visokiomis dekoracijomis ar prietaisais, skirtais kaž kam beveik než emiš kam. Kai kurios primena romė nų ir graikų š ventyklas, tač iau yra esminis skirtumas: Petroje viskas iš vientiso gabalo – monolito ir iš orė je, ir viduje. O virš utinė s Khaznos š ventyklos dalies su suplyš usiu stogu ir į dė klu kolona dizainas taip pat niekur, iš skyrus Petrą , nerastas.
Be didž iulių š ventyklų , yra kaž kas panaš aus į urvinius namus. Be to, į ė jimas į namą labai aukš tas, o akmenyje iš kalti laiptai nepadoriu atstumu ž emė s nesiekia. Tie. jie nuš liauž ė š laitu iki laiptų , o paskui lipo laiptais? Jei darysime prielaidą , kad laiptai tarnavo tiesiog norint iš eiti iš namo ir „kaž kaip nuskristi“ iš jo, tada viskas atrodo logiš kiau. O tokių laiptų Petroje apstu,
jei atidž iai paž iū rė si. Manau, kad jie turė jo „iš virš aus į keliamus“ namus.
Jei nori is Sharm i Petra galiu patarti kur pigiau nusipirkti su normaliu aptarnavimu ir draudimu.
Galiu už duoti klausimus
