Ir aš skrendu ten, kur jie priima (c) 5 dalis
Tę sinys. Pradė kite č ia >>>
Mirikas atvyko. Jame sė dė jo jauna tautieč ių pora. Tikė jausi, kad ž monių , kaip ir praė jusį kartą , bus maž ai. Todė l ji už ė mė keturias galines sė dynes ir subyrė jo tikė damasi trasoje nusnū sti. Per dieną po vakarienė s bandž iau iš gerti pokemarą , bet nieko neiš ė jo. Dieną prieš tai visai negė riau – ir vaikš č ioti bus lengviau, o ir pasiruoš imo atleidimo sakramentui nė ra. Į domu, kas sugalvojo, kad tai į vyks bū tent auš tant? Ir ar tai iš vis į vyks? Gidai, tikriausiai. Aš to visiš kai nesiekiau, nes po iš paž inties periodiš kai gaunu iš kunigo atleidimą . Aš tiesiog myliu kalnus. Man reikia naujų patirč ių . Na, ir nuotraukos. Aiš ku, per laikotarpį , kuris praė jo nuo paskutinė s iš paž inties, spė jau susipainioti, tad nereikė tų dar kartą apsivalyti, jei ką . Puiki premija.
Tač iau mano viltys miegoti autobuse nepasiteisino. Pirmiausia į Savoją iš sivež ė me keturis tautieč ius, ir man vis dar ž ibė jo viltis, kad viskas. Bet gidė pasakė , kad Dahabe pasiimsime dar keturis. Na, bent jau atsigulsiu į Dahabą !
Negalė jau už migti. Degalinė je į autobusą į sigrū do keturi vaikinai. Š alia sė dintis ž mogus iš kart angliš kai paklausė , iš kur aš . Jis pats buvo iš Ispanijos. Mano menkų anglų ir jo rusų kalbos ž inių pakako visiems 80 km iki kalno papė dė s. Vaikinai buvo du iš Madrido, du iš Amsterdamo. Studentai. Į Dahabą atvykome nardyti. Mano paš nekovas studijavo skrydž io inž inieriaus specialybę . Pernai buvau Sankt Peterburge ir š iuo tikslu internetu iš mokau rusų kalbą .
Mes atvykome lygiai vidurnaktį . Prie kojos buvo tik plius 6. Apsivilkau viską , ką turė jau š ilta - marš kinė lius, flaneletinius marš kinius, raglaną su kompromituojanč iu už raš u "Raš au TurPravda" ir negyvą pū kinę striukę . Kojos su dž insais ir ž ygio batais. Už sienio turistai iš palapinė s iš kart į sigijo vilnonių ponč ų . Savojų š eima už sidė jo skrybė les ir pirš tines. Beje, kaip paaiš kė jo, jie kyla ne pirmą kartą . Aš irgi ne pirmas. Visa sekundė ! Ir jų š eimos tė vas tai padarė jau...aš tuntą kartą ! Mama – penktoka, dukra – taip pat penktokė . Iš protė k!
Perdavę s mus iš rankų į rankas gidui, gidas iš vyko, ryte susitarę s dė l susitikimo vienuolyne.
Galvojau, prie ko prisijungsiu, ir auka pasirinkau jauną porą . Vaikinai (vaikinas ir mergina) buvo iš Charkovo. Daugiausia su jais kalbė jausi visą kelią . Beje, jie apsistojo Monte Karlo vieš butyje. Oho! Savoy, Montycarly! Sakoma, krizė ?
Ir kelias iš pradž ių atrodė taip:
Naiviai maniau, kad per tuos 10 metų , kai č ia nebuvau, kelias buvo apš viestas iki pat virš aus! Aha, shaz! Vos tik į ž engė me į vienuolyną , apš vietimas baigė si. Ir niekas neiš davė ž ibintuvė lių ! Oi! Telefonai pradė jo š viesti. Ir ž vaigž dė s, ž vaigž dė s! Tokio ž vaigž dė to dangaus seniai nemač iau! Posakis „paliesti ranka“ buvo gana pagrį stas. Tokia iliuzija č ia tikrai egzistavo.
Tač iau reikia ž iū rė ti po kojomis. Ir aš norė jau apsidairyti. Paž velgę s į kairę , pamač iau vos į ž iū rimą figū rą su kulkosvaidž iu ant akmens. Oi! Ar esame apsaugoti? Ar iš mū sų ?
Už tarpeklio atrodė taip:
Pakildamas suš ilau ir nusirengiau striukę . O auš ra jau 6! O eiti č ia – tik nieko, dvi valandos. Todė l jie pradė jo eiti į visus pilonus. Pirmajame, kuris buvo paš iū rė su naminiais dryž uotais kilimė liais vietoj sienų , mes tiesiog sė dė jome. Iš skylių siaubingai pū tė . Vaikinai į lipo į kuprinę už ką sti ir suš nibž dė jo krepš į . Iš karto atė jo į ž ū lus katinas ir bandė lipti tiesiai į kuprinę .
Kitoje trobelė je dirigentas mus linksmino trankydamas kaž kokiu keistu trikampiu instrumentu – „trys lazdos, dvi stygos“.
Č ia taip pat buvo katė . Atė jo kita grupė , kuriai vadovavo juokdarys. Kaimynas su savo juokeliais, juokeliais. "Kaip laikaisi? Ar dar negimdė ? " - ir panaš iai. Visada stebė jausi egiptieč ių kalbiniais sugebė jimais. Kartą Senajame turguje pirkdama maiš elį suabejojau, ar tai odinė . Pasakiau apie tai pardavė jui. Jis pavartė akis ir suš uko: "Labas! " Aš iš kritau. Gerai, ž odž iai! Bet intonacija! Kaip tai galima taip subtiliai suprasti?
Beje, gidui pasiū lius mū sų grupę vadinti „Venera“, buvo gautas alternatyvus pasiū lymas – vadinti „Megera“. Į sivaizduokite, dirigentas ž inojo š io ž odž io reikš mę !
Kuo aukš č iau kylate, tuo š alč iau darosi. Vė l apsivilkau striukę , bet stengiausi neskubė ti, kad neprakaituoč iau. Ir kuo skubė ti? Toli nuo auš ros. Norė jau gerti, bet tuo pat metu norė jau daryti visiš kai prieš ingai. Ir ne tik aš . Tik iš sukti iš tako į tamsą buvo kvaila. Staiga už kiekvieno akmens stovi sargybinis?
Tač iau gamta nugalė jo baimę , ir aš su mergina buvome saugiai iš laisvinti nuo skysč ių pertekliaus. Po to jie iš kart papildė jo atsargas kitoje automobilių stovė jimo aikš telė je.
Ir telefonų į krovimas nė ra begalinis! Ir fotografuokite saulė tekį ! Todė l jie pradė jo taupyti. Mė nulis pakilo. Ne mė nulis, o plonas pusmė nulis. Bet visas pokš tas buvo tas, kad buvo orientuota ne iš š ono, o aiš kiai iš apač ios. Ir rausvai. Grož is!
Paskutinė je stotelė je prieš ais virš ū nę , paš iū rė je, visos parduotuvė s buvo už imtos kupranugarių antklodė mis suvyniotų lavonų .
Č ia buvo iš sinuomotos antklodė s. Beje, ž monių marš rute buvo labai maž ai. Atitinkamai kupranugarių paklausa visiš kai sumaž ė jo. Nemač iau nei vieno raitelio. Bet antklodė s lakstė kaip karš ti pyragaič iai. Matyt, iniciatyvū s beduinai greitai pertvarkė verslą ir už dė jo kupranugarius ant antklodž ių .
Sunkiai randu kampą sau, už sidė jau gobtuvą ir susikiš au rankas į kiš enes, bandydamas už migti. Bet aš negaliu sė dė ti vietoje. Gerai, kad jau pradeda pilkė ti. Vikš rai iš lindo iš savo kokonų ir š liauž ė į virš ų .
Ir kaž kas ten miegojo! O gatvė je – minutei – nulis! Na, bent jau vė jo beveik nebuvo.
Iš girdau paž į stamus ž odž ius – tai viena š eima į jungė rytinių pamaldų į raš ymą telefonu. Ir aš , kvailys, negalvojau to daryti. Stovė jusi už jų , ji taip pat meldė si.
Ir dabar atė jo ilgai lauktas momentas! Visi spragtelė jo fotoaparatais.
Penkios minutė s ir galite nusileisti.
Paš nekuč iavau su vaikinais pakeliui. Jie nupirko š ią kelionę iš kai kurių paplū dimio berniukų vieš butyje už.45 dolerius. Jie buvo nepatenkinti maistu Monte Karlo vieš butyje. Bet jie man davė kreveč ių . HM! Mums nedavė , bet esame patenkinti. Tiesiog nesitikė jome jų ten sulaukti.
Kalbė jausi su dar dviem moterimis. Jie ilsė josi Dreams Beach – bū tent ten, kur Andrejus neseniai lankė si cgistalker. Skundė si dė l keturiasdeš imties minuč ių eilių valgykloje. Č ia yra deganč ių kainų trū kumai!
Saulė , pakilusi aukš č iau, pradė jo kepti, o ž monė s pradė jo pamaž u nusirenginė ti.
Vienuolyne buvo bū delė su kariais, kurie neleido man prieiti arč iau vienuolyno sienos nusifotografuoti. Kita vertus, kaž kodė l jau buvo galima prieiti.
Vienuolyne mū sų laukė gidas su „pusryč iais“. Paskutinį kartą buvome atvež ti į provincijos vieš butį ir ten buvome labai prastai maitinami. Dabar mums tiesiog davė raguoliuką ir gvajavos nektaro maiš elį . Na, gerai! Negaiš kime laiko pusryč iams nuogame vieš butyje.
Greitai už kandę iš vykome į ekskursiją . Gidas kalbė jo rusiš kai, atrodo, ir neblogai, bet informacijos beveik neturė jo. Jis parodė degantį krū mą , Mozė s š ulinį ir nuvež ė į muziejų .
Degantis krū mas
Muziejuje viską apž iū rė jome patys. VI amž iaus ikonos, senos biblijos graikų kalba, marmurinė š ventovė be relikvijų . Relikvijos gulė jo baž nyč ioje. Ir jis buvo už darytas lankytojams. Nufotografuoti buvo kaž kaip neį manoma, bet visi fotografavo. Niekas neprakeikė .
Š v. Jekaterina
Autobusas mū sų laukė automobilių stovė jimo aikš telė je. Pastebė jau, kad jis turi vokiš ką euro ž enklelį , o virš uje prikalti egiptietiš ki numeriai. Muitinė s į forminimas egiptieč ių kalba? Už fiksavo š į stebuklą . Bet tada pribė go vairuotojas ir mane kaž kas pradė jo gurkš noti. Vertimo man neprireikė , o kompromituojanč ius į rodymus iš ė miau iš telefono, kad jis matytų . Nusiraminau.
Kelias atgal atrodė begalinis. Autobusas už geso visu pajė gumu, iš skyrus, ž inoma, vairuotoją . Ir aš . Negaliu už migti sė dė damas. Ne, aš meluoju! Kartą lė ktuve iš Š ri Lankos už migau prieš pakilimą . Tada aš dar labiau pavargau.
Š alia manę s esantis vargš as ispanas, sė dintis galinė je sė dynė je prieš ais koridorių , be jokios atramos, periodiš kai pasilenkdavo į deš inę , paskui į kairę . Kaip mama, net norė jau jam galvą padė ti ant kelių . Neapsisprendė . Vis dar galvoju, kas po velnių . Ir aš jam pasiū liau pasikeisti vietomis. Sė dė jau prie lango ir galė jau atremti galvą į langą arba į priekinė s sė dynė s atloš ą . Bet man tai buvo visiš kai nenaudinga. Bet jis atsisakė . Toks nuolankus!
Neturė jau kito pasirinkimo, kaip tik fotografuoti aplinkinius Marso (ar mė nulio? ) peizaž us už lango.
Tikė jausi, kad berniukai bus iš laipinti Dahabe ir bent pusantros valandos pagulė siu iki Š arm. Bet iš karto kaž kodė l iš vykome į Š arm. Prie į važ iavimo į miestą autobusas kartu su mumis buvo varomas per metalinę karkaso konstrukciją , kaip vieš buč iuose ar oro uoste, bet tik didelį , transportui. Aš č ia dar neapš vitintas, po velnių !
Atvykau pač iu laiku per vakarienę vieš butyje.
Tę sinys č ia >>>
