Kopimas į Sinajaus kalną
Ir Vieš pats nusileido ant Sinajaus kalno, ant kalno virš ū nė s, ir Vieš pats paš aukė Mozę į kalno virš ū nę , ir Mozė pakilo. (Iš ė jimo knyga, 19 skyrius)
Ilgą laiką svajojome sutikti auš rą ant Sinajaus kalno, bet vis kaž kas trukdė ir planai buvo nukelti kitiems metams. Š arm el Š eichas už sakė specialiai tam, kad patektų į Sinajaus kalną . Š į kartą nusprendė me 100% – kilsime. Ironiš ka, bet į Š arm atvykau perš alę s ir vė l turė jau planus keisti. Š į kartą.3 dienas.
Nupirkome ekskursiją iš „gatvė s“ agentū ros už.25 USD. JAV vienam asmeniui. Kruopš č iai paruoš ta. Į kuprines buvo į dė ti megztiniai ir nedideli avikailiai, vanduo, kavos termosas, š alikas š ventyklos lankymui. Dė vė kite tvirtus ir patogius batus, kurie gerai sukimba. Aš taip pat nusipirkau savą jį kopimui į Hoverla. Č ia jis vė l praverč ia. Vakare mus paė mė iš vieš buč io ir nuvež ė link Dahabo. Atvež tas į ikonų parduotuvę . Pats pasakojimas apie ikonas buvo trumpas, ilgai laukė me, kol visi iš mū sų grupė s apsipirks. 24-00 jau buvome kalno papė dė je. Mus iš karto už puolė ponč ų pardavė jai. Visi ž adė jo, kad jei nepirksime ponč o, bū tinai suš alsime. Pralauž ė me pardavė jus ir nuė jome į pė dą .
Mums davė ž ibintuvė lį porai ir vadovą . Pakilimas buvo apie 8 km, fiziš kai nelengvas, ne visi pakils. Kai kurie negali pakę sti ir samdo kupranugarį . Pirmuosius kilometrus sutrukdė kupranugariai ir kupranugariai. Jie ė jo grupių priekyje, už nugaros, grupių arba link. Visi 120 kartų klausė : „Ar nori kupranugario? Visi ž adė jo, kad kas nepaims kupranugario, tas į kalną nelips. Oras buvo pripildytas savotiš ko kupranugario kvapo. Kupranugarių pė dsakai buvo ant takų , o paskui ant batų .
Didė jant ū giui, ž monių kupranugarių skaič ius pradė jo maž ė ti. Naktis, tamsa, tik blyš ki ž ibintuvė lio š viesa. Lė tai kylame į kalną , eiti darosi vis sunkiau, pradeda jaustis į gytų nuodė mių svoris. Mintys krypsta į amž iną sias vertybes, į dvasinius principus. Visiš ka vienybė su gamta. Tamsoje už tavę s tiesiai į ausį iš girsti: „Ar nori kupranugario? “. Laiku prisimenu, kad nuodė mė prisiekti ant Š ventojo kalno.
Pakilkime aukš č iau. Kas 500 metrų yra stotelė , į rengta kaip kavinė . Galima nusipirkti arbatos, kavos, š okolado, vandens. Yra kur prisė sti kelioms minutė ms. Takas baigiasi ir ateina prieš paskutinis spurtas iki paskutinė s stotelė s – 950 akmeninių laiptelių , skirtingo aukš č io ir ploč io iš skirtingų akmenų . Akmenys slidū s. Apsirenkite patogiai. Batai turi bū ti tvirti ir gerai sukibti. Š i atkarpa pati sunkiausia, kylanti staigiai. Sunku kvė puoti, skauda kojas. Bet jū s pasiekiate paskutinę stotelę . Ten praleidome 1.5 valandos. Visą tą laiką beduinai atkakliai siū lė nuomotis antklodes. Argumentai, kad buvau su ž ieminiu avikailiu, jiems nepasiteisino, bet tai yra smulkmenos.
Prieš auš rą mes pakilome dar š iek tiek aukš tyn ir atsidū rė me pač ioje Mozė s kalno virš ū nė je. Ten laukė me naujos dienos gimimo. Tai atė jo labai greitai ir greitai.
Per kelias minutes kalnai pakeitė š imtus atspalvių . Graž esnio saulė tekio nemač iau, ž odž iai bejė giai apibū dinti, reikia pamatyti.
Asmuo, sutikę s auš rą ant š io kalno, laikomas visiš kai atleistu nuodė mė s. Jausmas buvo tik toks. Pamirš au pasakyti, kad ta diena buvo mano jubiliejus. Tai nė ra banalus bū das š vę sti gimtadienį padovanojant sau nepamirš tamą dovaną .
Rytas jau pasikeitė naktis, jums reikia grį ž ti ž emyn. Su siaubu ž iū riu į akmeninius laiptus ir matau, kokie jie siauri ir nelygū s. Naktį to nesimato. Po mumis – bedugnė , staiga prisimenu, kad bijau aukš č io. Galva pradeda suktis. Stengiuosi než iū rė ti ž emyn, leidž iamė s į takelius. Poilsio nebereikia. Kupranugariai ir kupranugariai ž iū ri į mū sų grupę nusivylę . Dabar 8 km ž emyn, bet jau jauč iasi lengvumas, nepaisant kojų skausmo. Mes tai padarė me, nugalė jome save, savo baimes, baimes, tinginystę , netikė jimą savo jė gomis, nuodė mių sunkumą . Turite tai padaryti bent kartą gyvenime!!! !
Mozė ganė avis Jetro, savo uoš viui, Midjano kunigui. Vieną dieną jis nuvedė kaimenę toli į dykumą ir priė jo prie Dievo kalno Horebo. 2 Ir jam pasirodė Vieš paties angelas ugnies liepsnoje iš erš kė č io krū mo. Ir pamatė , kad erš kė č ių krū mas dega ugnimi, bet krū mas nebuvo sunykę s. 3 Mozė tarė : “Aš eisiu ir pamatysiu š į puikų vaizdą , todė l krū mas nedega. 4 Vieš pats pamatė , kad jis eina paž iū rė ti, ir Dievas paš aukė jį iš krū mo ir tarė : Mozė ! Mozė ! Jis pasakė : Š tai aš (Vieš patie)! 5 Dievas tarė : “Neik č ia! Nusisek kurpes nuo kojų , nes vieta, kurioje stovi, yra š venta ž emė . 6 Jis tarė : “Aš esu tavo tė vo Dievas, Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokū bo Dievas. Mozė už sidengė veidą , nes bijojo paž velgti į Dievą . (Iš ė jimo knyga, 3 skyrius)
Tada aplankykite seniausią pasaulyje ortodoksų vienuolyną – Š v. Kotrynos vienuolyną .
Titorijoje auga tas pats Biblijos degantis krū mas.
Bent kartą gyvenime verta skirti laiko. Nagrinė jame patį vienuolyną tvirtovė s pavidalu. Teritorijoje yra ž ydinč ių sodų ir begalė praktiš kai prijaukintų kač ių .
Einame į š ventyklą . Jū s negalite š audyti ten.
Š ventykla atrodo kaip daugelis kitų ortodoksų baž nyč ių , tik joje jauč iamas ypatingas ramybė s ir š viesos jausmas. Už nedideles aukas galite padė ti ž vakutes, už sisakyti maldas. Galite tiesiog melstis ir jaustis paliesti krikš č ioniš kojo tikė jimo gimimo.
Pavargę , bet laimingi, vykstame į Š armą . Pakeliui pradeda truputį lyti. Tikriausiai laimei!
