Viešbučio įvertinimas:
6.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Mityba:
6.0
Infrastruktūra:
7.0
Vieš buč io „Poinciana Sharm Resort“ apraš ymas 4 *
Vieš butis į sikū rę s Š arm el Š eicho kurorto centre, Ras Um Sid į lankos rajone, 15 km iki oro uosto, 7 km nuo Š arm el Š eicho miesto.
Paplū dimys, 2 linija nuo jū ros (atstumas nuo jū ros iki 1000 m).
Kambariai
Vieš butyje yra 182 kambariai, iš kurių : 128 š eimyniniai apartamentai, 12 vilų , 58 sveč ių kambariai su vaizdu į jū rą.
Restoranas, barai
- Fontana – pagrindinis vieš buč io restoranas: siū lomi pusryč iai, pietū s ir vakarienė , jū ros gė rybių patiekalai; Laguna baras – baras savo lankytojams siū lo didelį gė rimų ir už kandž ių pasirinkimą ; Diamond paplū dimio baras – vieta, kur galima lengvai pavalgyti; Up-Stairs bar (baras) – č ia tiekiama: kokteiliai ir už kandž iai iki vidurnakč io.
2016 m. sausio 13 d. treč iadienį
Pirmieji ž iemos Egipto į spū dž iai
Vė lų vakarą . Ką tik už siregistravau viename iš daugelio Š arm el Š eicho vieš buč ių . Kaž kokia nuostabi tyla. Ir rudens vė sa.
Atrodo, kad į gimtą jį Krymą atvykau kaž kur rugsė jo pabaigoje – spalio pradž ioje po ž iauraus vasaros sezono, kai pavargę s nuo š imtų tū kstanč ių poilsiautojų , kurortas pavargę s atsipalaidavo ir prisijaukino savo, regis, nenumaldomą degimą . Tik vienoje vietoje, greič iausiai, prabangiame vieš butyje, skambė jo disko muzika. Tač iau mano vieš butis yra tik keturių ž vaigž duč ių ir turiu tenkintis tyla. Tač iau pagrindinė priež astis – ne vieš buč io kategorijoje, o tame, kad dabar vieš butyje yra tik š eš iasdeš imt ž monių , o ne ketvirtis tū kstanč io pagal planą . Pagal vieš buč io administracijos planą , bet ne pagal Politikos megaplane planą (Rusijos prezidentas Putinas, susprogdinę s (? ) lė ktuvą virš Sinajaus su 228 rusais, už draudė ekskursijas iš Rusijos į Egiptą ). Ir š i megapolitika kelis kartus sumaž ino turistų skaič ių Egipte.
Viena vertus, tai naudinga turistams iš kitų š alių : kelionių kainos smarkiai sumaž ė jo (visa pagal tuos pač ius Karlo Markso dė snius, iš dė stytus jo sostinė je, kai prekių / paslaugų kaina priklauso nuo pasiū los / paklausos. jie nukentė jo visų pirma egiptieč iai, nes praranda milijardus dė l nepakankamo darbo srityje, į kurią investavo didž iulius pinigus ir kuri dabar yra nuostolinga. Nuo tokios geopolitikos kenč ia Rusijos ž monė s, kuriems Egiptas , su biudž etinė mis ekskursijų kainomis, tai bene vienintelė galimybė gerai pailsė ti. Slavai, kaip ir praeitą vasarą su romais iš Maskvos srities...
Ir š iandien mano pirmasis vakaras ž iemos Š arm el Š eiche. Paraš iau „ž iema“ ir iš kart pajutau tam tikrą disharmoniją tarp kalendorinio sezono ir man į prastų idė jų apie ž iemą . Ir taip atsirado tam tikras kalambū ras. Ž iema, mano galva, yra š unų š altis su dvideš imties ir daugiau laipsnių š alč iu, sniegu, sniego pusnymis, pū ga ir siaubingu jos kaukimu. Ir taip ž iemą apibū dino mū sų klasikai – ne tik ž odž ių , bet ir teptukų meistrai, taip pat kompozitoriai. Ir š tai, palikdamas Š arm el Š eicho oro uostą ir ž engdamas į Sinajaus pusiasalio ž emę , patyriau neį prastą jausmą : nė ra š iam sezonui paž į stamo š alč io (nors Ukrainoje kartais termometro gyvsidabrio stulpelis pakyla į teigiamą zoną ). ), bet nė ra ir to deginanč io tvankaus dykumos vė jo, kurį kiekvieną kartą sutikdavau Egipto ž emė je per ankstesnius vasaros apsilankymus joje. Ir buvo į prastas rudens vė sa Indijos vasarai.
Toks buvo mano pirmasis į spū dis apie ž iemos Egiptą Š arm Ed Š eicho oro uoste.
Aš jau vieš butyje. Vė lų vakarą . Š iandien Naujieji metai pagal seną jį stilių . Pasiė musi atsineš tą „ketvirtį “ nuė jau ieš koti kompanijos, su kuria galė č iau sutikti Naujuosius (ir praleisti senuosius). Tač iau manę s laukė nusivylimas: vieš buč io teritorijoje, o ji didž iulė , keli hektarai, nė vienos gyvos sielos. Ir prieblanda. Bū tų tamsesnė , galbū t bū tų vaiduokliai. Arba, kaip filme su Kramarovu: „... Naktis. Tyla...O mirusieji su dalgiais stovi... “ Bet mano atveju taip neatsitiko. Lė tai apė jo visą vieš buč io teritoriją . Pamač iau ir už sifiksavau atmintyje visus jo „vaizdinius“, kad galė č iau jais panaudoti kitą dieną ir ateityje. Viskas puiku: ir du baseinai, ir ž alia sutvarkyta teritorija, ir daug visokių originalumu akį dž iuginanč ių dizaino atributų , kurie buvo pastebimi net sutemus esant prastam apš vietimui.
Tik, gaila tik tiek, kad iki jū ros toli, apie du kilometrus. Ir aš negaliu eiti prie jū ros kiekvieną vakarą ar anksti ryte prieš pusryč ius, perimti ir klausytis jos gydanč io kvapo. Bet manau, kad per dieną pasistengsiu, nors ir iš dalies, bet atsigriebti už tai, ko ryto auš tant negausiu.
Paklaidž ioję s po vieš butį ir galiausiai praradę s viltį rasti bent vieną gyvą sielą (visi buvo savo kambariuose, to ž enklas buvo geltona š viesa languose), nusprendž iau pasivaikš č ioti po miestą už vieš buč io.
Gatvė s irgi tuš č ios. Krizė tik prasidė jo. Jam dar nė ra trijų mė nesių . O kas bus toliau? . . Tik taksi kabanti ir trumpai dumbė ti, tarsi klausdami, ar reikalinga jų paslauga? Man jų (taksistų ) truputį gaila: visą vakarą važ inė ja veltui, degina benziną , bet keleivių nė ra.
Vienintelis dalykas, kuris kompensuoja š į gailestį , yra jų arogancija, su kuria jie „lenkia“ dvigubus ar net trigubus mokesč ius už tokiais atvejais į prastus kelionių marš rutus, o š ios prekybos specifikos neiš manantys ukrainieč iai yra ne tik taksistai, bet ir visur. Egipte. ar rusai už klysta. Ir kas dar, prie ko niekaip negaliu priprasti, yra cukruotas parduotuvių savininkų manija. Ir ne tik jie, bet ir tarpininkai š auliai, kurie kaip č iuptuvai tempiasi iš parduotuvių į visas puses ir gaudo praeivius – potencialius pirkė jus. Abu kvieč ia į parduotuvę , sakydami: „mano parduotuvė “, iš tikrų jų yra pardavė jai arba tarpininkai, gaunantys komisinius iš pardavė jų „už arbatpinigius“.
Vienintelė vieta, kur „už virto“ naktinis gyvenimas, buvo pramogų kompleksas „1001 naktis“ – didž iulė je teritorijoje visame kvartale. Į vidų į eiti nedrį sau, bet iš oriš kai – arabų pasakų stiliumi – vaizdas į spū dingas!
Atrodytų , dabar man dalyvaujant per keturias valandas į vyko neį manoma pasakiš ka greita sezonų kaita. O tai palengvino 850 km/h padidintas greitis, kuris mano kone centnerį sverianč iam kū nui suteikė naujų galimybių – per š ias keturias valandas pereiti iš vieno sezono į kitą . O, š is paslaptingas greitis! Pirmuoju kosminiu greič iu jis leidž ia palikti Ž emę , antruoju – tapti nepriklausomu Saulė s sistemos palydovu, o treč iuoju – palikti Saulė s sistemą.
Orai Š arm el Š eiche
Po alaus viskas vyksta pagal planą : pietū s, jū ra, paplū dimys...Reikia turė ti laiko pasideginti, nes po trijų dienų bus kaip ir Egipto są lygoms š altis: tik +18 ? . O vė jas 6 m/sek. Toks š altukas č ia ne baisus, o vė jas...Bet taip sako vietiniai, bet kaip reikalas, gyvensime, viską apraš ysiu.
Aš deginuosi saulė je.
Saulė č ia ne tokia, kokia pas mus bū na vasarą Europoje: po dviejų nakties ji jau praranda vidurdienio š ilumą , o po trijų – jau saulei leidž iantis. Todė l galite saugiai degintis, nebijodami nudegimo.
Bandau atnaujinti vakarykš tę temą apie pojū č ius, kuriuos patyriau smarkiai besikeič iant metų laikams: nuo ž iemos Kijeve iki vasaros Egipte. Bet kol aš jauč iu pasakiš ko virsmo pojū tį , o ne giliau. Iš samiau paaiš kinti kol kas neį manoma. Vakarykš tis š io sielos jautrumo reiš kinio paaiš kinimas greič io pagalba š iandien atrodo „toli“, apgailė tinai technokratiš kas ir netelpa į dvasinių sampratų pamatus. Vis tiek nederinkite dviejų są vokų : ž iema ir Egiptas. Juk iš tikrų jų , kaip mes suprantame, Egipte ž iemos nė ra.
Egipto gamta
Negaliu pasakyti apie visą Egiptą , jo gamtą.
Tai tokia didž iulė ir į vairi š alis, kad vargu ar galiu aplankyti visus jos kampelius ir iš sakyti apie juos savo nuomonę . Ko verta viena dykuma: atrodytų , didž iausia monotonija – smė lis, kopos, tik saksalas ir gyvatė s...Bet kiek emocijų ! Emocijos, kaip ir jomis paremtas raš ymas, yra neiš senkantis sandė lis. Ir tai prisimenu nepaisant to, kad tikrą Egipto dykumą pamač iau tik pro turistinio autobuso langą maž daug prieš deš imt metų , kai iš Š arm el Š eicho važ iavau apž iū rė ti piramidž ių.
Tač iau visais vė lesniais atvejais Egiptą mač iau tik iš vieš buč ių teritorijos, maž ų laistytų oazių dykumoje, kai saulė , beveik 364 dienas per metus, ir vandens gausa daro stebuklą : sukuria tokias są lygas augalams, kad stebisi š is kontrastas su dykumos są lygomis. Taigi š į ryt didž iulė penkių hektarų vieš buč io Poinciana Sharm Resort teritorija leido tai padaryti. Ir aš papuoliau į savo stichiją – į Gamtos stichiją.
Toje jo dalyje, kuri man artimiausia ir kurią myliu labiausiai – tai augalų pasaulis ir ypač medž iai. Ir man pradė ti nereikė jo daug: tik vieno maž o medž io, kurio kamienas buvo deš imties–penkiolikos centimetrų storio ir dviejų su puse–trijų metrų aukš č io. Š is medis buvo vadinamas "shagaro". Jis mane patraukė prie savę s nematoma magija. Kai tik pamač iau jį , tarsi už burtą , iš tiesiau ranką prie jo, pakilau ir š velniai, kaip mergina, apkabinau jo stovyklą – už š velnų liesti ir maloniai atrodantį š viesą , kaip mū sų berž ai, kamieną . Ir pirmą kartą š į sezoną Egipte patyriau sielos jautrumo š velnumo aš aras. Ir atsigavau: pagaliau po kelių dienų intensyvių ieš kojimų radau kanalą , per kurį galiu suvokti Egipto gamtą ir iš dė styti tai, ką suvokiau savo raš iniuose.
Be to, man kilo asociacijų su berž u Vladimiro miš kuose, per atsiskyrimą tų tolimų devintajame deš imtmetyje...Š iandien š į medį suvokiau lygiai taip pat, kaip ir tada, bet aiš kiau, nes tos emocijos, nepaisant jų iš skirtinio skverbimosi. ir net audra, kilusi tada Sieloje, bė gant deš imtmeč iams, pamaž u ė mė blė sti Sielos atmintyje. Ir dabar aš juos vė l atkū riau č ia, Egipte. Bet tada mano emocijos materializavosi š iame pasaulyje poezijos pavidalu, dabar pabandysiu viską , ką jauč iau, iš dė styti proziniais ž odž iais.
Kai palieč iau š io medž io kamieną , o paskui mechaniš kai jį apkabinau, nepaisant dvideš imt aš tuonių laipsnių karš č io, pajutau vė są . Ir š ioje vė soje – tam tikras individualumas, š io medž io izoliacija nuo visko, kas pagal fizikos dė snius turė tų sugerti š ilumą ir bū ti tokia pat karš ta bei tvanku.
Ir š i originali š io medž io asmenybė jame man patiko labiausiai. Ir tada manę s laukė daugiau nuostabos ir susiž avė jimo. Apkabinę s ir glostydamas medž io kamieną , pajutau jo vidinį virpė jimą ir kaž kokią jautrią reakciją į mano prisilietimą : medis atvė rė prieš mane savo sielą ! Kaž kurią trumpą akimirką , kuri trunka sekundė s dalelę mū sų materialiame pasaulyje, o tame kitame pasaulyje virsta begalybe, patyriau ir iš mokau daug, ko nei aš , nei niekas kitas negali perkelti į mū sų pasaulį , viską apibū dindamas ž odž iais. Ir tai, ką dabar raš au, yra tik dalis to, ką ten jauč iau...
Nenuostabu, kad mano bendravimas, kaip dabar sakoma, subtiliame lygmenyje su š iuo mielu medž iu yra panaš us į bendravimą su mergina. Ir viskas dė l to, kad jų prigimtis yra panaš i.
O be to, tai vienas lengviausių bū dų pereiti prie jautraus supanč io pasaulio suvokimo, tai kanalas, kuriuo iš š io pasaulio lengvai ir lengvai pateksite į jautrios Sielos pasaulį – į Dvasinį pasaulį . O nauda iš to ir ne tik ž inių , bet ir apsivalymo bei dvasinio augimo prasme yra didž iulė.
Fiziš kai pajutau, kaip po mano delnu iš tisine srove per maž iausius kapiliarus nuo š aknų iki lapų teka vandens srovė s. Mano vidinė ausis net suvokė š ių srautų triukš mą . Ir tam tikra medž iaga persikelia atgal į ž emę , dė kodama Ž emei už garbę auginti š į augalą ant savę s. Ž emė ir medis turi tarpusavio harmoniją , kuri už tikrina vieno augimą ir klestė jimą , o kito kokybinį tobulė jimą . Bet aš tai ir daug daugiau suvokiau fiziniu lygmeniu. O subtiliame dvasinio suvokimo lygmenyje viskas buvo daug giliau ir reikš mingiau.
Tač iau didž ioji dalis to, ką suvokiau, liko manyje, net ir su tam tikru „tabu“ jos perkė limui į mū sų pasaulį . Per savo š eš iasdeš imt metų atrandu savyje naują dvasinį gyvenimą , kaip ir tas kū dikis, iš jo iki gimdymo grynai dvasinis gyvenimas pereina į mū sų materialaus pasaulio gyvenimą , bet tik aš – prieš inga kryptimi. Ir fizinio gyvenimo ratas už sidaro, tik trumpam. Kelias deš imtis (daugiausia iki š imto) metų mums buvo leista iš eiti iš savo dvasinė s esmė s į fizinę esmę , kad š io laikotarpio pabaigoje arba tobulinant savo dvasinę esmę ir ją padidinant, arba iš liejant. į ydų bedugnę , vė l į eikite į ją . Sakyč iau, mū sų fizinis gyvenimas yra mū sų sielos iš bandymas „dė l utė lių “!
Ir tokie momentai kaip bendravimas subtiliame lygmenyje su augalais, su jū ra, saule ar vė ju, jų juslinis suvokimas ir, be to, jų kū rybinis atkū rimas, kuriam reikia malonios ir palankios valios, o bū na ir didž iausio dvasinio savę s momentų . - tobulinimas. O gyvenimas pasaulyje, tai yra visuomenė je tarp ž monių , yra alkanas ir godus voro gyvenimas stiklainyje tarp alkanų vorų kaip jū s. O kaip susilaikyti nuo neš varumų (vartoju krikš č ioniš kus terminus, kurie tiksliausiai atspindi reiš kinio esmę ) ir nepatirti dvasinio nuopuolio vardan fizinio iš likimo? Todė l, norė dami visiš kai nesugadinti savo sielos, kū rybingi ž monė s, tarp jų ir š ių eiluč ių autorius, gyvena dvigubą gyvenimą : dvasinį ir fizinį , atskirdami juos priskirdami dvasinę asmenybė s dalį – pseudonimą . Ir kiekvienas ne tik nelipa į kito gyvenimą , bet ir nesimė gauja nei š love, nei kito panieka ir persekiojimu.
Tai su są lyga, kad jis ras savyje jė gų taip sutvarkyti savo gyvenimo dualizmą.
Ilsė damasi Kryme, kaip ir č ia, Egipto kurortuose, pastebė jau, kad ž monė s, atė ję pailsė ti, tampa visiš kai kitokie, persikelia į Gė rio gyvenimą , tarsi š iam laikui paš alinę iš savę s visą negatyvą . Ir kartu jie iš aukš tina savo dvasinę esmę . Jie grį ž ta į jiems į prastą gyvenimo ritmą – ir vė l, kaip ir anksč iau, patenka į fizinio gyvenimo kloaką , patenka beveik į savo dvasinė s esmė s dugną . Nes tai daryti juos verč ia visuomenė ir poreikis gyventi bei iš gyventi fiziš kai. Todė l kurortą suvokiu – ne kaip fizinio kū no, o kaip Sielos gydyklą ! Juk Gamta suteikia kū nui fizinė s sveikatos kurortą – tai kasdienis miegas, kai kū nas atsipalaiduoja ir beveik visiš kai atstato fizines jė gas – ir visa tai daroma autopilotu, be jokios są moningos kontrolė s.
Miego metu tam tikru mastu atsistato ir dvasinė s jė gos. Tač iau to neuž tenka.
Trumpam atitrū kus nuo pasakojimo temos, nes ateina kitos dienos auš ra...
Kaleidoskopas
Kiekviena diena reikš minga tuo, kad ji prasideda auš ra ir saulė tekiu, kiekvieną kartą skirtinga ir nepanaš i viena į kitą . Taigi š iandien rytas prasideda ne nuo saulė tekio, o su vientisais debesimis visame danguje. Ir tik rytuose septintą ryto, kai Saulė jau turė jo bū ti aukš tai virš horizonto, kaip vakar ryte, š iandien yra tik nedidelė dangaus atkarpa su kiek š viesesniu tonu. O labas rytas dar apmaudu – tai iš augę s karinių virš garsinių orlaivių skrydž ių į nepaprastą aukš tį skaič ius. Jie palieka savo nemalonų pė dsaką iš pradž ių gerame danguje ilgų sidabrinių uodegų pavidalu. Jei vakar jis buvo vienas, tai š iandien yra trys. Ir logiš kai rytoj bus š eš eri! ? ..
2016 m. sausio 19 d. antradienis
Krikš tas
Esame pripratę prie Epifanijos š alnų š ią dieną , prie ledo apgaubtų upių ir ež erų , prie ledo duobių , kuriose maudosi ir seni, ir jauni...Bet man ir keliems š imtams mano tautieč ių š iandien, Apsireiš kimo dieną , yra yra iš imtis: vanduo jū roje dar š iltesnis nei vakar – 24? virš nulio, oras dar aukš č iau, tik kad stiprus vė jas vė sina nuogą kū ną , ypač iš lipus iš vandens. Tač iau visa š i š ventė buvo š venč iama draugiš kai maudantis Raudonojoje jū roje. Daugeliui, tarp jų ir man, toks maudymasis atvirame vandens telkinyje per Epifaniją yra pirmas kartas gyvenime. Bus ką prisiminti ne po vienerių metų.
Visi susitaikė su tuo, kad š iandien vanduo visame pasaulyje yra ypatingas su padidinta teigiama energija ir todė l gydantis. Be to, bandž iau save į tikinti, kad be gydomų jų savybių kū nui, š iandien vanduo padeda gydyti ir sielą , apvalydamas ją nuo neš varumų . Svarbiausia tuo tikė ti. Ir tai į gyvendinama.
Visi buvę paplū dimyje glaudė si po uola prie vandens, kur nepasiekė vė jas, kuris vis dar atkakliai ir stipriai toliau pū tė iš pusiasalio į jū rą . Be to, visi turė jome galimybę degintis, nes po pietų saulė buvo mū sų pusė je. Taip daugeliui Š arm el Š eicho turistų pasisuko kurorto š ventė Epifanijos proga.
Prieš pat miegą prisimenu, kaip daugiau nei valandą sė dė jau ant savo branginamo akmens, kojomis gaudydamas vieniš as bangas, bandydamas iš š okti į ž emę kuo toliau. Ž vilgsniu be jokio tikslo klaidž iojau po Jū ros pavirš ių , mintis sekė ž vilgsnį , o sielos jausmai, jei tokių buvo, laukė savo puoselė jamos valandos, kad pasireikš tų kokia nors tema. Bet, deja, nė viena mano dė mesio verta tema nesubrendo, o popieriaus lapas, ant kurio teko perkelti š ią temą , liko š varus...
2016 m. sausio 25 d.
pirmadienis
Ž iema atė jo į Egiptą?
Š iandien suž inojau, kas yra ž iema Egipto kurortuose. Ir aš galiu pasidalinti savo į spū dž iais su jumis, mano skaitytojai…
Dieną , kaip į prasta, buvo karš ta, bet tik saulė . Pavė syje po kelių minuč ių pradeda š alti. O kaip č ia bū ti? Po bemiegė s nakties susitikus su draugais labai norė jau miego. Tač iau saulė degino kaip vasara, o pavė syje buvo kaip ruduo – tai, ž inoma, turint omenyje „vasaros“ ir „rudens“ są vokas č ia, Ukrainoje. Puikiai iš kepę s, o paskui tiek pat suš alę s, be to, č ia, prie baseino, aptaš kę s vandeniu iš vejos purkš tuvų , aš , š iek tiek nepatenkintas tikruoju klimatu (tuo pač iu pamirš au, kad Gamta dabar padovanojo tikrą ž iema Ukrainoje esant dvideš imt penkiems š alč io laipsniams), puolė pildytis į savo kambarį ...
Visą dieną buvo š ilta, net karš ta. Ir bevė jo tyla Gamtoje.
Neatsiž velgiau į natū ralius ž mogaus civilizacijos garsus, tokius kaip: maš inų triukš mas, leistis skrendanč ių lė ktuvų ū ž esys, arabų – vieš buč io tarnautojų š auksmas ir pan.
Tač iau vakare viskas pasikeitė . Lyg niekur nieko pasirodė stiprus vė jas ir ė mė kaip paš ė lę s važ inė ti po visą vieš butį . Taip, tiek, kad medž iai, o tai daž niausiai aukš tos palmė s, susvyravusios su vė jo gū siais, o jų vė duoklių virš ū nė s drebė jo į skirtingas puses tokiu intensyvumu, kad atrodė , kad koks pabaisa norė tų jas suplė š yti. iš savo nusistovė jusių vietų . Vė jas vieš butyje nebuvo konkreč ios krypties. Jis, kaip plė š rus ž vė ris, puolė ant manę s iš skirtingų pusių , tarsi norė damas mane nustebinti ir dantimis prikibti prie atvirų kū no dalių . Mano kū nas, suspaustas į kamuolį , vis dar prisimenantis dienos š ilumą ir paskutinį prieglobstį – kambarį , atkakliai prieš inosi.
Tiksliau, pajutau tai savo kailiu. Kas 3-4 karš tas dienas ir aksomiš kai š iltas naktis, lyg iš pož emio, iš siverž davo į nirš usi vė jo striukė ir sutvarkydavo reikalus – tokia pat pikta ir š lykš ti, kaip ir jis pats.
Vė jas buvo baisus ir nemalonus tik mums, seniems ž monė ms. Jaunuolis jį visiš kai ignoravo. Š iltai apsirengę poromis ir nedidelė mis grupelė mis vyko į miestą į vairių pasirodymų ir pramogų . Laimei, Š arm el Š eiche, kaip ir bet kuriame kitame kurortiniame mieste, jų yra daugiau nei pakankamai.
Bet visa tai buvo tik į ž anga į tikrą egiptietiš ką ž iemą su siaubingu (pagal Egipto standartus) š altumu ...
Kitos dienos vakaras
Jei dieną prieš š altį kė lė stiprus vė jas, tai š iandien po saulė lydž io ir be vė jo pasidarė taip š alta, tarsi vieš buč io teritorija bū tų į lindusi į savotiš ką š aldytuvą , kuriame, atrodė , nebuvo nei vieno gyvenimo. siela, iš skyrus barmeną Mahmudą , kuris buvo priverstas ten likti eiti pareigas.
Bet viskas kardinaliai pasikeitė , kai š iuos orų kataklizmus pristač iau ne kaip baisius ir slegianč ius, o kaip sudvasintus gamtos reiš kinius, su kuriais galima lygiavertiš kai bendrauti ir, juolab, suprasti, tyrinė ti jų esmę ir net į sakinė ti? ! Ir tik tai supratę s supratau, kaip man pasisekė už tokį pigų mokestį apsilankyti Egipte ir atrasti naują jį , iki tol visam pasauliui niekam než inomą Egiptą . Atidaryti Egiptą ne fiziniu pož iū riu, kuriame jis ž inomas toli ir plač iai, ir net giliai į Raudoną ją jū rą bei pož eminius faraonų piramidž ių labirintus, o iš dvasinė s pusė s. Tiesiog atradau sau tokias neiš semiamas galimybes ir, abstrahavę sis į dvasinę sferą , nustojau jausti š altį ir bet kokį diskomfortą , ir už migau tokioje palaimoje...
O po vakarienė s...
Neberaš ysiu ž iemos Egipto gamtos vien dė l to, kad tiesiog negaliu apibū dinti jos tikroje š viesoje.
O sukurti nenatū ralų ž odinį atvaizdą reiš kia eikvoti savo asmeninį laiką ir į ž eisti gamtą , parodant, kad ji yra tokia, kaip ją apibū dinate, o tai toli graž u nė ra taip. Aš tiesiog neturiu tam į gū dž ių . Taigi mes kalbė sime apie ką nors kita.
Š iandien planavau vykti į Jeruzalę . Ir net viskas tam buvo paruoš ta, iki maisto atsargų , kurias paruoš iau per pastarą sias dvi dienas paprastu paslė ptu (ir, tiesą sakant, vagių ) bū du, dalimis atimdamas iš pietų ir vakarienė s. Ir č ia ateina avarija. Ž monė s manę s klausia, ar nesupykau dė l kelionė s atš aukimo dė l nenumatytų blogų oro są lygų – iš plauti keliai kurortiniame Tabos mieste, pasienyje su Izraeliu? Atsakau jiems, kad ž inojau apie tai iš anksto ir viskas, kas vyksta, yra į gerą.
Taigi š iandien po pietų man asmeniš kai buvo panaikintas alkoholio draudimas. Paė miau jį sau, nes buvo atš aukta kelionė į Izraelį į š ventas vietas.
Laikas grį ž ti namo, į brangią Ukrainą...Taip, ir staiga pasidarė vieniš a ir tuš č ia mano sieloje, kai iš vyko triukš minga draugų kompanija.
O tam, kad nugalė č iau iš orinę fizinę vienatvę , aš ieš kau iš eities savyje: paž velgiu ten ir, stebė tinai, tikrai savo viduje randu Edeno sodus. Pasirodo, aš savyje ne tuš č ia, bet kaž kas yra...Ir yra vidinis pasaulis, ir koks! Ir viskas, ką raš iau anksč iau ir raš au dabar, yra mano vidinio pasaulio atspindys. Ir ne tik tai…
Ž mogaus kū ryba ir gamtos kū rybinis genijus
Kaž kas skausmingai greitai pripratau prie ž mogaus rankų „š edevrų “ dizaino kū rinių pavidalu vieš buč io kraš tovaizdyje. Jau ketvirtą dieną jie man tapo į prasti, nustojo traukti ypatingo dė mesio ir taip pat dž iuginti.
Č ia iš kyla du variantai: arba jie iš sekino save originalumu ir kaip paž inimo bei susiž avė jimo objektas, arba aš iš sekiau dė l galimybė s paž inti mano dė mesiui pateiktus „š edevrus“. Bet kuriuo atveju vieš buč io teritorija man jau praė jo etapą paž inimo ir susiž avė jimo prasme, belieka padaryti keletą nuotraukų prisiminimui, kad, esant norui, bū tų galima atkurti Poinciana Sharm kurorto į spū dž ius, laikui bė gant iš nyksta. Liko neiš senkanč ios Gamtos nuotraukos. Tuo tikslu, vedama pasą moningo minč ių ir ketinimų judė jimo, aš jau atsikė liau pusę š eš ių ryto ir nustebau, kad kambaryje tvyro tamsa, bet iš karto pateikiau tam paaiš kinimą : auš ros iš vakarė se jie iš junkite š viesą vieš buč io teritorijoje – kam gi deginti elektrą veltui, kai galima sutaupyti.
Tač iau rytuose dangaus atkarpa netoli horizonto pamaž u pradė jo š viesė ti.
Š i Saulė , likus valandai iki pasirodymo š iame pasaulyje, pradė jo ruoš ti sau tramplino lovą , kad galė tų iš š okti į dangų . Ir taip tai tę sė si kankinanč iai ilgai. Kodė l skaudž iai ilgai, tai tik man, nes iš girdusi daugybę atsiliepimų apie auš ros pasimatymą iš safaryje iš važ iavusių poilsiautojų , teigianč ių , kad Saulė teka nuostabiu greič iu, tikė jausi pamatyti ir neiš vengiamą jos auš ros procesą . iš vaizda. Tač iau vienas dalykas yra jo judė jimas dangumi, kitas dalykas yra jo atsiradimo fonas. Ir antrasis yra daug kartų ilgesnis nei pirmasis. Tai tę sė si apie valandą , kai maž ame dangaus plote lė tai š viesė jo horizonto linija ir pleč iasi tiek į plotį , tiek į aukš tį . Tač iau toks apš vietimas nebuvo labai į spū dingas. Ir tik iš apač ios, iš už horizonto nuš viestų rož inių debesų atsiradimas kardinaliai viską pakeitė . Ir tai į vyko likus deš imč iai minuč ių iki saulė s pasirodymo.
O debesų už sidegimas nuo š velniai rož inė s iki purpurinė s-raudonos, o paskui ugningai raudonos buvo tikrai į spū dingas ir dž iugino iki kvapo sulaikymo iš susijaudinimo. Ir kai tik pasirodė maž as saulė s ugnies gabalė lis, iš pradž ių ryš kiai geltonas, o vė liau vis didė jantis ir raudonuojantis disko segmentas, laimė s euforija, apmą stant š į gamtos stebuklą , pasiekė kulminaciją ...
Palyginus du paveikslus: stabilų , ž mogaus sukurtą (š iuo atveju vieš buč io kraš tovaizdž io dizainą ) ir nesikartojanč ius originalius Gamtos (dabartinio saulė tekio) paveikslus, dar kartą stebiuosi Gamtos į vairovė s neiš semiamumu. Ir norint tai suprasti, nereikia bū ti itin į ž valgiam. Tač iau paž inti gamtos grož į iki galo neį manoma dė l jos neiš semiamumo. Be to, paž inti gamtą protu, kaip dabar bando mokslininkai, o anksč iau to padaryti neį manoma.
Arč iausiai Gamtos paž inimo yra menininkai (teptukai, ž odž iai), kompozitoriai ir kiti Bohemijos atstovai, kurie Sielos jausmais stengiasi suvokti gamtą . Ir, pajutę ir perteikę savo pasaulio instrumentais, š ie gamtos stebuklai iš lietų iš jo pavidalu, daugiau ar maž iau tikė tinų kopijų , leidž ia grož ė tis gamtos reiš kinių grož iu net po š ių nuostabių akimirkų ir bet kuriuo metu. . Š tai kodė l Raudonosios jū ros gamta su amž ina vasara man yra vertinga tuo metu, kai Ukrainoje, o iš tikrų jų visoje Europos zonoje, gyvoji gamta snaudž ia letargo miego. O č ia, prie Raudonosios jū ros, net sausį , ž iemos į karš tyje, galiu esė esė eskizus iš gyvosios gamtos gyvenimo ir pateikti skaitytojui, kad jis, kaip ir aš , galė tų pajusti ir grož ė tis. š is grož is. Bet tai yra mano pasaulinis tikslas, o norint jį pasiekti, reikia padaryti ne vieną š imtą bandomų jų eskizų . Ir š is raš inys apie gamtą yra vienas iš bandymų tai padaryti.
Rytai E g ir p t e
Ankstyvas rytas Š arm el Š eiche
Ankstus rytas. Iki auš ros dar pusantros valandos. Mane paž adino traukiantis mulos balsas, raginantis musulmonus atlikti rytinę maldą . Greitai lengvai apsirengiau ir iš š okau į treč io aukš to terasą , kad tikrai pajusč iau visus kurortinio ž iemos ryto Sinajaus malonumus.
Ankstyvas rytas iš braukė visas nakties baimes. Vasariš ka gaiva, kaip ir dera, ankstyvam rytui, vos pagautas gaivus vė jelis glosto ilgus palmių lapus, traukdamas už plunksnų ...
Mula toliau dainavo savo dainą . Ramų rytą prieš auš rą jo balsas buvo aiš kus su aiš kiais garsais, sklindanč iais iš meč etė s ir toli už Š arm el Š eicho. Naktinė vė jo striukė nurimo, pasitraukė į savo pož emį , palikdama vietoj savę s lengvą vė jelį , vos juntamą atvirose kū no vietose. Vė jo malū nas dingo, o kur dingo visa neapykanta ir paniš ka į nirtingų stichijų baimė ! Atė jo ryto ramybė.
Tik pilnatis, kaip ir anksč iau, netrukdomai pakibo danguje kaip ryš kus matinis taš kas ir taip pat buvo į rė minta matinio š vytė jimo. Bet jau ne virš galvos, kaip per naktį , o arč iau vakarinė s dangaus dalies. Ji lė tai, nepastebimai akims, bet š liauž ė per horizonto liniją , tarsi jausdama, kaip į š į pasaulį ateina š viesulys-Saulė , dienos š eimininkas. Iki auš ros dar buvo likusi valanda. O dangus vis dar buvo tamsus, jame retkarč iais pasipylė debesys ir dar retesnis ž vaigž dž ių spindesys. Kaip blė stanč ios š ių ž vaigž dž ių skeveldros Ž emė je, tarp vieš buč ių pastatų , medž ių ir krū mų , taip pat palei gatves ir kelius, jos spindė jo, o kai kurios net mirgė jo pagal kaž kokios ž mogaus ausiai negirdimos muzikos ritmą , ž monių š viesas. rankos - daugybė apš vietimo lempų . Tik vienas dabartinio ž iemos Š arm El Š eicho bruož as: kiekvienas vieš butis buvo apš viestas skirtingai.
Tai poilsiautojai, baigę numatytą poilsio laiką , suskubo į savo autobusus į Oro uostą ir toliau į savo š altą ir ž iemiš ką š alį . Todė l, nepaisant š ilto ryto, jie buvo apsirengę ž iemiš kai. Į vairiose kurortinio miestelio vietose burzgė į vairių kelionių kompanijų autobusų varikliai: jie turi jį surinkti, kad nuvež tų buvusius turistus į Oro uostą.
Arafato paltu vilkintis arabas spragtelė jo kulnais į grindinio plokš tes, po kurių tarsi burtų keliu už geso naktinio vieš buč io teritorijos apš vietimo prož ektoriai. O po to palmė s iš ryš kiai ž alios virto blankiais nakties vaiduokliais. O vieš buč io teritorija pusvalandž iui iki auš ros skendė jo tamsoje. Bet tada dangus rytuose pradė jo stiprė ti ir š viesė ti. O pač iame horizonte – plati juostelė tampa rausva. Ir augalai vieš buč io teritorijoje pradė jo į gyti natū ralią spalvą ir formą.
Nuo mė nulio jis skyrė si tik dydž iu ir patekimo į š į pasaulį greič iu. Kylant saulei ji iš melsvo segmento virto vis geltonesniu disku. Ir geltonumas nuo jo perė jo į visą dangaus erdvę virš jo. Kol Saulė visiš kai neiš nyko iš š io purvino-neš varaus barjero, ant jos kū no buvo matomos nelygios horizontalios juostos – kondensatas iš š io barjero likuč ių . Tač iau jokios antž eminė s kliū tys netrukdė galingam Saulė s judė jimui. O septintą valandą jis jau kabojo gana aukš tai virš horizonto ryš kiai geltono disko pavidalu ir nedelsdamas judė jo link zenito. Sakyk, kas tau patinka, bet Saulė , pasirodo, mė gsta š lovę , demonstruojasi savo zenite, kad visi Ž emė je jai rodytų garbę ir pagarbą . Bet jis to nusipelnė!
Aš tuntą ryto Saulė jau virto karš tu, akinanč iai geltonu disku, į kurį neį manoma ž iū rė ti be apsauginių akinių.
O juos skleidž ianti š iluma glostė ir maloniai š ildė atviras kū no vietas. Mat š iandien, po dviejų dienų š alto oro, ž monė s dar vaikš č iojo beveik su kailiniais, kuriais į lė ktuvą Kijevo „Borispolyje“ sė do tam, kad pajudė tų per kelias valandas, tarsi lydekos liepti, į karš tą Afrikos amž iną vasarą . Ir š ios dvi ilgos rudens š alč io dienos su ž varbiu vė ju buvo taisyklė s iš imtis. O prasidė jusi karš ta diena tai patvirtino...
Ir nenorė jau prisiminti Kijevo su š alnomis, pū gomis, kaip kartais bū na sausio mė nesį , iki metro ar daugiau sniego pusnyse. Juk afrikietiš kos vasaros pasakoje liko visai nedaug. O vasarį , mū sų nuomone, kiekvienas iš mū sų dar turi patirti ž iemos smarkumą . Be to, sausį valdž ia paž adė jo visiš kai iš eikvoti dujų atsargas. O kaip jie š ildys mū sų namus?
Taigi per kelias likusias mums asmeniš kai padovanotos vasaros dienas su ypatingu už sidegimu klausysimė s kurortinė s vasaros Sinajaus pusiasalyje karš č io ir, kaip kupranugariai kaupia maistą ir vandenį savo kuprose, taip ir sieksime kaupti š ią š ilumą savyje, bent jau prisiminimuose. Nepaisant to, vis tiek bus lengviau iš gyventi likusį , bet patį atš iauriausią Ukrainos ž iemos laikotarpį.
W y m e M e r e v Sh arm – El – Sheikh
Jū ra š iandien, kaip ir vakar, triukš minga. Jis taip pat duoda savo balsą banglentė je, kaip ir Kryme. Tač iau tai, ką Jū ra š iuo triukš mu nori perteikti, man tebė ra didž ioji paslaptis, paslapč ių , kurių nesugebė jau į minti deš imtmeč ius. Ir Jū ra neskuba man į leisti savo paslapč ių.
Vienintelis dabartinio banglenč ių triukš mo paaiš kinimas, palyginti su tylia, ramia bū kle praė jusių metų liepos–rugpjū č io mė nesiais, kurią pastebė jau č ia, Egipte, yra jū ros pasipiktinimas dė l vandens ir oro vė simo, protestas. prieš Gamtą . Ir š is pyktis aiš kiai matomas jo balse. Be to, š į rytą kilo kelių balų audra. Buvo taip pikta ir pikta, kad galė jo už muš ti vieną iš poilsiautojų . Todė l ant gelbė jimo tilto ant pontono buvo pakabinta raudona vė liava: „Maudytis draudž iama! » Bet ir po vakarienė s niekas nesimaudė : audros iš judintas vanduo buvo vė sus. Bet visgi, prieš pat iš einant iš paplū dimio, man pavyko kelias minutes pabendrauti su Jū ra – tiesiogiai, per atstumą ir iš tiestos rankos atstumu.
Toks artumas ž avi, nes, be vizualinio Jū ros suvokimo, girdi ir jos banglenč ių balsą , kvė puoji jos kvapais ir nesą moningai suvoki daugybę kitų , mums dar než inomų , Sielos jutimo organų . Bet svarbiausia, kad tokiame arti jū ra už valdytų viską , ką darai, nesuteikdama galimybė s paš aliniams reiš kiniams ir objektams atitraukti tave nuo savę s. O ką aš mač iau, girdė jau, pajutau? – Ž odž iais nenusakoma: atrodo, kad mū sų kalba skaudž iai apgailė tina. Be są monė s, viskas perė jo tiesiai į mano Sielą ir atneš ė jai neį prastą malonę ir naudą...Ir aš jauč iau š ią raminanč ią malonę , lipdama laiptais į aukš tą krantą , kad eič iau į savo vieš butį . O bū sena buvo tokia, lyg bū č iau aplankę s katedrą , apsivalę s nuo neš varumų ir prisipildę s dvasinė s malonė s...
Potvynių grę ž inys
Š iandien Jū ra, nepaisant vidinių prisitaikymo prie artė janč ios audros problemų , vis dė lto pasirodė dosni ir atskleidė kai kurias savo paslaptis. Iš pirmo ž vilgsnio gali atrodyti, kad tai yra mano smalsaus proto noro susieti daugybę reiš kinių į vieną visumą pagal fizikos dė snius, kurie man jau buvo ž inomi iš mokyklos laikų . Tač iau taip nė ra, nes jū ra yra didž iausias ir seniausias vandens elementas Ž emė je, todė l jai suteikiamos š eimininko Ž emė je funkcijos. Ir ne tik gyvenimas. Taigi pats savininkas nusprendž ia, kokias savo paslaptis atskleisti Ž mogui, o ką slė pti už septynių už raktų . Juk daugelis Gamtos paslapč ių lemia pač ios Gamtos gyvybę , kurių atskleidimas gali kelti pavojų pač ios Gamtos egzistavimui...
Stebė damas bangas padariau iš vadą , kad niekas iš niekur neatsiranda ir nedingsta be pė dsakų ; viskas turi pradž ią ir pabaigą , ir viskas paaiš kinama mū sų materialaus pasaulio fiziniais dė sniais.
Bet tai su są lyga, kad tas ar kitas reiš kinys neperž engs mū sų pasaulio ribų...Ir po tokio paaiš kinimo aš nusiraminau ir toliau stebė jau į krantą bė ganč ią bangą , tarsi tai bū tų gyva bū tybė , galinti judė ti , tada atlikite jo transformacijas kaip formą ir turinį . Pasibaigus antplū dž iui ant kranto, banga kelis kartus susilpnė ja ne todė l, kad praranda jė gą , iš eikvojusi visą energiją š iam nedideliam atstumui į veikti sausumoje, o todė l, kad beveik visiš kai iš nyksta. Bet ne be pė dsakų . Didž ioji dalis š ios bangos vandens prasiskverbia į pakrantė s juostos smė lį ! Ir tai ypač aiš kiai matosi ne iš priekio, o iš š ono, kai vanduo beveik š niokš č iant eina į smė lį . Ir tik labai maž a jo dalis patenka į jū rą palei jau prisotintą drė gmė s smė lio pavirš ių , kai smė lis jo nebegali priimti.
O kadangi pakrantė visada yra virš jū ros lygio, tai veikiant gravitacijos jė gai, vanduo iš smė lio, praeidamas tarsi per filtrą , jau iš valytas grį ž ta atgal į jū rą . Bū tent pastarasis yra pagrindinis ir reikš mingas Jū rai reiš kinys. Jū ros banglentė s pagalba jū ra apsivalo! Ir Jū ra tam ruoš ia sau filtrą , š imtus tū kstanč ių metų su kiekviena banga iš savo dugno į krantą iš mesdama po kelis smė lio grū delius, prieš tai savo banga suskaidydama pakrantė s akmenis į smė lio grū delius.
Š tai tokį vaizdą pamač iau š iandien, kai, pasinerdamas į jū ros ir narš ymo jū roje problemas, bandž iau į minti vieną iš jū ros paslapč ių . O kiek dar panaš ių ir atviresnių paslapč ių slepia Jū ra? "Tik Dievas ž ino. Ir ar bū siu vertas, kad jū ra man atskleistų dar bent vieną savo paslaptį?
bangos balsas
Aš prie vandens kraš to.
Jū ra, bandydama ž aisti su manimi, mė tė vieną bangą po kitos į krantą , bandydama mane patraukti ir atgaivinti savo gydomą ja drė gme. Ir, to nesulaukę s, š iugž dė jo nepatenkintu banglenč ių jū roje balsu. Apnuogiu kojas ir einu link bangos, o ji periodiš kai su dž iaugsmu jas aptaš ko. Ir man atrodo, kad ji dž iaugiasi, pasiekusi tikslą . Smagu jausti jos lengvą kutenimą...
Pilna nosimi į kvepiu jū ros kvapą , jos kvapai, kurie storo nematomo š ydo pavidalu rieda nuo jū ros pavirš iaus į sausumą ir, sustoję ties skardž iu, susitelkia č ia. , siaurame pakrantė s pakraš tyje. Š tai kodė l kelias valandas gulė damas ten, aukš č iau paplū dimyje, nejauč iau jū ros kvapo – taip, kaip jauč iu č ia, prie pat vandens. O š tai Jū ros kvapas toks stiprus, kad apima visus kitus kvapus, taip pat ir ž mogaus civilizacijos kvapus. Jū ros kvapas, prasiskverbiantis į mane, š iek tiek migloja mano są monę ir svaigsta ...
Bet ne tik kvapai paveikia mane jū rą ir už valdo mane. Ryš kesnis jo pasireiš kimas yra jū ros banglenč ių garsai, kuriuos aš suvokiu kaip jū ros balsą . Klausydamasis Jū ros balso, bet dar nesistengdamas į siskverbti į jo turinį , ė miau nustatyti, iš kokių komponentų susideda Jū ros balsas. Stebė damas periodiš kai į krantą besiverž ianč ias bangas pastebė jau, kad vadinamasis banglenč ių triukš mas kyla kaip ginč as tarp vienos krantu riedanč ios bangos ir kitos bangos, jau už gesusios savo stiprumu ir, atrodė , pasiduodanč ios troš kimui iš š okti. kuo toliau ant kranto. krante iš siaiš kinti: kas ten vyksta, už jū ros stichijos ribų ? O artė janti stipri banga tarsi sako pavargusiai bangai: „Netrukdyk!
Leisk man iš bandyti laimę bū ti iš rinktam tarp bangų ir pasiekti aukš č iausią mums než inomo pakranč ių pasaulio paž inimo ribą “...grį ž imo į jū rą kanalai, o nespė jusieji – kaip nusilpusi ir iš dž iū vusi banga. , grį ž ti atgal į Jū rą , link naujos stiprios bangos. Ir, kaip ir anksč iau, jiems susitikus pasigirsta bū dingas banglenč ių garsas. Ir taip po 5-7 sekundž ių viskas kartojasi dar kartą...
Atrodo, kad banga yra stipri tol, kol ji neatsiejamai susijusi su jū ra. Galima stebė ti, kaip intensyviai ir ilgai banga rieda savo keteras ten, toli nuo kranto. Š ią jė gą už nugaros iš girdau, kai plaukiau toli nuo kranto: kaž koks triukš mas ir stiprus purslimas, o atsigrę ž ę s pamač iau toje vietoje daug oro burbuliukų . Tą akimirką pagalvojau: „Ryklys!
Ač iū Dievui, tai buvo tik bangos pliū psnis…
Tač iau, atitrū kusi nuo Jū ros ir iš š okusi į krantą , banga praranda jė gą , nes nutraukia ryš į su jū ra, todė l, kaip tokia, iš nyksta, virsdama vandens srovė mis. Ir tame matau didž iulę Jū ros jė gą , kuri teka į kiekvieną , esantį su ja ir joje. Ir palieka tą , kuris palieka savo elementą visam laikui. Į sivaizduoju, kokių pastangų prireikė iš silaikyti ir nenumirti pirmiesiems gyviems organizmams, kurie senovė je paliko jū ros stichiją ir iš ropojo į dar š iltą , nuo ugnikalnio magmos neatvė susią ž emę . Galbū t todė l kiekvienas gyvas organizmas Ž emė je š iandien turi tokią gyvybė s jė gą!
Š ią Jū ros galią sugė riau praė jusią vasarą , ilsė damasis Hurgadoje. Tada jū ros temperatū ra leido man kelias valandas iš bū ti vandenyje, ką ir padariau. Tuo pač iu metu mano kū nas į siliejo į harmoniją su jū ros stichija, jauč iau savo vienybę su ja. Tuo pač iu metu mano kū nas, kiekvienas organas ir kiekviena jo lą stelė iš gijo.
Č ia, saugant uolą ir po kaitria saule (o tai apie antrą valandą nakties), galima buvo net padoriai nusideginti gulint ant č iuž inių , paimtų iš medinių gultų . Tik nedaugelis iš tų , kurie nusprendė eiti į paplū dimį tokiu vė jeliu. Bet nusprendž iau tę sti ankstesnius galimo suartė jimo su jū ra eksperimentus: atsisė dau ant riedulio pač iame vandens pakraš tyje, todė l mano kojas periodiš kai apimdavo bangos. Buvau arti jū ros ir jauč iau ją visais pojū č iais: lytė jimo - plikomis kojomis, kai banga periodiš kai už bė gdama jas kuteno, ausimis girdė jau banglenč ių garsą , akimis apmą sč iau jū rą . į plotį , į tolį ir dar giliau. Tik aš negirdė jau jū ros kvapo, kaip tikė jausi: vė jas visus kvapus nuneš ė į jū rą – ten, už horizonto. Jū rą jauč iau taip, kaip š imtus kartų anksč iau, ir š is į vykis neatneš ė nieko naujo.
Jei apraš ysiu tai, ką dabar mač iau, girdė jau ir apč iuopiau, tai bus ž iauriai banalu ir neį domu. Mano bandymai Jū rą suvokti sielos jausmais nedavė teigiamo rezultato. Matyt, Jū ra š iandien nebuvo nusiteikusi su manimi bendrauti. Jis turė jo svarbesnių problemų , susijusių su artė janč iais gamtos kataklizmais. Juk rytoj, o gal net š ią nakt kils tikra audra su didž iuliais ir pagreitė jusiais oro masių judė jimais, slė gio kritimais, temperatū romis ir t. t. O Jū ros ir visų jos gyventojų gyvenimas yra tiesiogiai susiję s su tokiais jū ros pokyč iais. atmosfera. Gali bū ti, kad bus nuostolių . Todė l jū rai ir jos gyventojams bet koks kataklizmas gamtoje yra jė gų iš bandymas, š io gyvenimo už imtos vietos tiesos iš bandymas ir, moksline terminija kalbant, natū ralios atrankos procesas.
Tokiais momentais Gamtoje iš ugdomi ir į tvirtinami geriausi gyvybingumo rodikliai. O aš su savo į kyriu bendravimo troš kimu buvau aiš kiai ne vietoje ir ne laiku. Bet tai, kad jauč iau ir supratau Jū ros problemas, jau sakė , kad einu teisingu keliu.
vė jo malū nas
Kaip ir ž adė jo orų prognozė s, nuo sausio 19 d. , kai Ukrainoje, č ia Š arm el Š eiche, siauč ia Epifanijos š alnos, iš niekur taip pakilo vė jas, kad kaip tik tinkama, kaip kokiai kiaunei, slė ptis giliai audinė je. ir nenukreipti nosies į dienos š viesą . Tokio vė jo nemač iau nuo vieš nagė s Aluš toje ir gyvenimo mediniame name. Tač iau tada stiprų vė ją , kuris, rodos, į š ipulius nuplė š ė mano namo stogą , lydė jo ir smarki liū tis bei perkū nija. Ir atrodė dar baisiau. Dabar esu akmeniniame vieš butyje ir „nebijau pilko vilko“, prisidengianč io vė jo malū nu.
Bet tuo pat metu už š ių akmeninių š arvų nejauč iu viso to audros „ž avesio“, kurio man taip reikia, kad jį apibū dinč iau maksimaliai autentiš kai ir ryš kiai. Ir taip buvau priverstas iš eiti į gatvę , link stichijos.
Nemaž o stiprumo vė jas apė mė ne tik vieš buč io teritoriją , kur siekė mano akys, bet ir visą Š arm el Š eichą ir, greič iausiai, visą Sinajaus pusiasalį . Bū tent gamta iš lygino slė gio disbalansą tarp Afrikos ir Arabijos pusiasalio. Ir, sprendž iant pagal vė jo kryptį iš vakarų į rytus, padidė jusio slė gio frontas buvo virš Afrikos. Susidarė kaž kas panaš aus į vamzdį , per kurį intensyviai vaikė si oras. Ir kaž kur per vidurį š io vamzdž io buvo mū sų vieš butis „Poinciana Sharm resort“ ir aš jame buvau.
Vė jo gū sius pirmieji pajuto aukš č iausi vieš buč io teritorijoje esantys medž iai – palmė s. Nuostabū s augalai dė l atsparumo vė jui ir optimalaus vė jo.
Ilgi palmių lapai buvo vė duoklė s formos tik virš uje. Apatiniai, seniai susitraukę ir nukritę , arba, daž niau, tvarkingai nupjauti, suformavo storą kamieną , kuris pagrindinį krū vį atimdavo nuo vė jo. Bet jis tik š iek tiek susvyravo. Mū sų medž iai Ukrainoje plač iu vainiku, nuo tokių vė jų , seniai bū tų iš rauti ir gulė tų ant ž emė s. O palmė s stovė jo nepermatomai, į vairiomis kryptimis, mojavo lapeliais pač ioje virš ū nė je. Lankstū s palmių lapų stiebai patys susidorojo su vė jo gū siais, nė kiek nesuglumindami kamieno, iš kurio maitinosi ir per kurį lapų chlorofilu apdorotos saulė s dovanos patekdavo į š aknis. Ir š ių deš imties ilgų , plač iai atvertų š eš ių metrų skersmens lapų pakako, kad su jų pagalba augalas bū tų aprū pintas viskuo, ko reikia.
Daug ž emiau už palmes yra ž emai augantys medž iai ir krū mai lanksč iomis š akomis ir permatomomis lajomis, kuriems net ir didelio stiprumo vė jas nė ra baisus. Jie siū buoja į visas puses ir tik jo impulsais oš ia lapus.
Ir vė l vė jas...
N-oji mano poilsio diena. Neatsimenu, koks yra numeris, bet nesvarbu, ir tai labai graž u. Kad esu Pietuose, bet tokiame Pietuose, kur ž iemą š ilta, bet ne karš ta. Bet, svarbiausia, Jū ra, net ir š ią ž iemą , visada š ilta ir vandens temperatū ra joje nenukrenta ž emiau +24? S. O oras, kaip iš eis: ar gali nusileisti iki +18? S. Viskas priklauso nuo vė jo ir Saulė s. Beje, saulė kaip mė nulis. Natū ralu, kad aš ten nebuvau, bet pagal liudininkų ir teoretikų pasakojimus, temperatū ros skirtumas saulė je yra +60? C ir pavė syje -60? C, kas yra 120? SU! Tač iau Egipte viskas paprasč iau: oro temperatū rą daugiausia lemia ne Saulė , o vė jas. Ir jau keturias dienas puč ia padidinto stiprumo vė jas.
Ir, nepaisant kaitrios saulė s, vė jas jauč iasi š altas, o jū s paš ė lusiai sustingstate, ypač kai iš lipate iš vandens.
Vė jas
Devintą valandą ryto. Pū s nestiprus vė jas. Tač iau jū ra yra triukš minga ir nuolat oš ia, o sekliame vandenyje prie kranto yra ryš kus periodinis bangų poveikis. Ir tas nenutrū kstamas jū ros garsas sklinda iš tolo, už akiai nepasiekiamo atstumo ir rieda į mane iš visų jū ros platumų : nuo Tirano salos ir už pusiasalio kyš ulio, nuo Akabos į lankos iki atvirumo. Raudonoji jū ra. Ką galima palyginti su nenutrū kstamu jū ros oš imu? Ir su lietaus triukš mu, ir su intensyviu liū ties triukš mu, ir su ą ž uolynų triukš mu, taip pat su daugybe deš imč ių , jei ne š imtų automobilių padangų triukš mu ant š lapio asfalto. Tač iau š i analogija yra tik apytikslis palyginimas.
Tač iau vė jas ž iemą prie Raudonosios jū ros yra neį prastas.
Jis visada, net ir karš tu oru, ant savo sparnų atneš a š altį , labai pastebimą bet kuriam poilsiautojui, verč ia į sisupti į paplū dimio rankš luosč ius ar, dar blogiau, apsivilkti š iltus megztinius. Pastebė jau, kad Egipte poilsiautojus ž iemą š ildo ne oras, o tik vienintelė saulė : bū dami saulė je jaudina palaima, o nuo jos pertekliaus galite net nusideginti. O vos tik iš kyla debesis ar papū tus vė jeliui, akimirksniu atsiranda „ž ą sies oda“ ir nemalonus š altis ima perš ti kū ną iki pat kaulų.
Pas mus toks atkaklus vė jas per „ž ydų grupes“, daž niausiai kovo mė nesį – likus trims savaitė ms iki Velykų . Bet tik su pavasario kvapu. O ryš kiausiai š į aromatą pajutau Berdjanske, Azovo jū ros pakrantė je, kai po ž iemos jis neš ė pavasarį ir todė l iš girdau jame pavasario kvapą . O š tai Š arm el Š eiche vė jas neneš a tokių akivaizdž ių kvapų : kas dykumoje kvepia, iš skyrus smė lio kvapus.
Atė jo laikas man paraš yti savo istoriją „Senis ir vė jas“. Ir tai, kaip pirmasis apytikslis, atrodys taip:
2016 m. sausio 29 d. penktadienis
Senis ir jū ros vė jas
Vė lyvas rytas. Aš , kartu su kitais turistais, paplū dimyje. Š velni Afrikos saulė jau yra aukš tai ir gerai š ildo mū sų europietiš kus kū nus, nepaisant mū sų mą stymo inercijos ir gaivos, primenanč ios Ukrainos sausio mė nesio 25 laipsnių š alč ius. O č ia, pač iuose Sinajaus pusiasalio pietuose, saulė labai kaitina, o oro temperatū ra – tie patys dvideš imt penki laipsniai š ilumos, tik su pliusu. Nedidelis ž enklo skirtumas, bet koks komfortas kū nui ir sielai...
Tač iau komfortas paprastai trunka neilgai.
Netrukus iš niekur smarkus vė jas nuvilnijo per visą Raudonosios jū ros pakrantę.
Jis barbeno su prastai sustiprintomis gelbė tojo apž valgos bokš to grindų lentomis virš mano galvos, pradė jo plė š yti č iuž inius nuo gultų ir neš tis juos po visą paplū dimį , delnais kelti saujas smė lio ir pilti poilsiautojams į akis. . Kur ir kas iš leido tokį blogį ? Niekas negalė jo atsakyti į š į klausimą...
Š iais metais man bus 63. Kodė l aš nesu Senis? Ir todė l raš au pirmuoju asmeniu ir pateikiu save ir savo į spū dž ius apie savo kovą su vė ju kaip su stichijomis, viską iš dė stydamas taip, kaip buvo iš š viež ios atminties ir iš pirmų lū pų . Be to, aš už siraš au viską , kas vyksta gamtoje, ką Vė jas kuria ir ką jauč iu, ir kaip aš visa tai prieš inu save, iš gamtos, č ia pat, kaip sakoma, „vietoje“.
Nesiginč iju, jū ra ir vandenynas yra daug sunkesnė stichija nei Vė jas ir su jais vargu ar bū č iau iš laikę s iš bandymą ir laimė ję s, kaip laimė jo Senis E. Hemingway apsakyme „Senis ir jū ra. “. Bet č ia aš vis dar turiu galimybę . Bet tai tik iš pirmo ž vilgsnio...
Guliu paplū dimyje po kaitria pietų saule (nors kalendorius – sausio mė n. ). Š i aplinkybė jau suponuoja komfortą ir malonumą kū nui bei kuklų dž iaugsmą Sielai. Jei nebū tų stipraus Vė jo, tiksliau, Vetruganos. O š is stiprus vė jo malū nas, kaip sakoma, sugadina visas avietes. Ir pirmasis pasitikė jimas lengva pergale prieš stichijas greitai kaž kur dingsta. Kartu su š altu vė ju (o iš kur jis sugė rė tiek š alč io, nes puč ia iš Afrikos, beveik nuo pusiaujo? ), Saulė virs jū sų galvos, savo zenite, virsta ryš kiu netikru disku, kuris, kaip ir naktis Mė nulis, š vieč ia, bet neš ilta. Taip, pastebiu, Saulė jau už leido savo pagrindines pozicijas prieš galingą Vė jo stichiją . Viena vertus, tai į kvepia tam tikrą baimę dė l Vė jo stichijos galios, kita vertus, troš kimą varž ytis ir kovoti, laimė ti! Tai saldus ž odis „Pergalė “. Pasakyk man, koks vyras nesvajoja apie pergalę?
Taip, visą jo esmę š iame ž odyje iš dė sto pati Motina Gamta. Be jos jis yra niekas! Ir, kurstomas noro patekti į savo prigimtinę imtynininko bū seną ir laimė ti, aš jau viduje nusiteikiau ilgai ir sunkiai kovai. Juk tokį unikalų atvejį man padovanojo Likimas! ..
Aš guliu ant kraš to. Prieš mane – jū ra, tokia juoda, kad, atrodo, į ją buvo supilta ir iš pluota daugiau nei š imtas tanklaivių naftos, kad už tai nebū tų jokios atsakomybė s. Ir jos pavirš iuje matomos tik daž nos baltos bangų keteros – taip siekiama parodyti dar didesnį jū ros juodumą prieš š į baltos ir juodos spalvos kontrastą . Ir staiga pagalvojau: „Juk mano tolimi protė viai veltui Juodą ją jū rą vadino juodą ja: tikriausiai jie nematė Raudonosios jū ros, spaudž iami stipraus Vetrugano, kaip aš ją matau. Jie tikrai apsigalvotų Raudonosios jū ros naudai, pavadindami ją „Juodą ja“ ...
Ir tada pagavau vieną savo neetiš ką elgesį Vė jo atž vilgiu: kreipiuosi į jį treč iuoju asmeniu: „jis“, „jis“ ir pan. Kam patiks? Ir nusprendž iau pasitaisyti...Ir pradė ti su juo dialogą...Nenoriu, kad toks stiprus gamtos elementas kaip Vė jas bū tų mano Prieš as. Aš neskelbsiu karo Vė jui – ž mogus tam per silpnas, nors didž ią ja dalimi save nepaprastai iš didina, paimkime, pavyzdž iui, jo paties sukurtą „Gamtos karū ną “. Ach, ant jo! Kokia tu karū na, jei esi Gamtos budelis! Ir apskritai stebiuosi, kiek ilgai tu, ž mogau, dar egzistuoja š ioje Gamtoje, o iš tikrų jų š iame Pasaulyje, kai juose esi svetimkū nis! Tik galbū t todė l, kad visą jū sų blogį , kurį darote š iame pasaulyje, kompensuoja nedidelis skaič ius teisių jų ž monių , kurie daro didž iulį gė rį...
Ir dabar aš noriu stovė ti prieš Vė jo stichijas Raudonosios jū ros pakrantė je ne kaip Vė jo prieš as, o kaip jo draugas.
Be to, jei į manoma, pabandykite tapti š io elemento dalimi. Ž inau, kad mū sų materialiame pasaulyje tai neį manoma, prieš ingai nei gyvų jų gamtos reiš kinių pasaulyje. Ir todė l, norė damas parodyti savo polinkį į Vė ją , pradedu monologą , tikė damasis dialogo su juo.
Monologas su vė ju.
"Vė jas. Stiprus vė jas!
Atvykau pas tave į pajū rį , kad pasigrož ė č iau visomis tavo jė gomis ir tavo didybe! Už tai aš tave gerbiu, lenkiuosi prieš tave.
Vė ja, aš bandau tave kvė puoti. Gaunu tavo kvapą ir prisipildau juo savo krū tinę visu ploč iu ir gyliu. Iki pat dugno. Kiekviena mano plauč ių alveolė praturtina mano kraują tavimi ir perneš a tave per visą mano kū ną , į kiekvieną mano kū no lą stelę . Tu, Vė jai, esi manyje, todė l aš su tavimi kaip viena visuma...
Tu, Vė jai, esi didž ioji Gamtos stichija ir veltui tave nuvertina tavo broliai ir seserys – kiti elementai ir reiš kiniai – Gamtos gyventojai, tarp jų ir ž monė s.
Š tai kodė l jū s kartais pykstate ir savo į tū ž yje darote didž iulį Blogį . Aš nesistengiu bū ti tavo draugu: esu per maž as, silpnas ir savo esme apgailė tinas, kad galė č iau su tavimi draugauti vienodai. Ir aš neatsisakysiu jū sų globos, jei tai bus jū sų valia.
Sau noriu iš siaiš kinti: iš kur atsiranda Blogis Gamtoje, savo esme, iš austoje iš absoliutaus Gė rio. Į skaitant ir tavo, Vė jai. Gal tu toks piktas ir piktas, nes esi nesuprastas? Aš irgi už tai pykč iau ant viso Pasaulio, jei ne daugiau...Bet gal tu parodysi savo jė gą , grož į ir galią , kad atkreiptum į save dė mesį ir į sitvirtintum gamtoje vertame lygyje. Jei taip nebū tų , kas atkreiptų į tave dė mesį , ž inotų , kad tu apskritai egzistuoja? Ar tik aš , kuris tave paž inau dar prie Juodosios jū ros, š velnų ir tylų , ant savo lengvų sparnų neš antis kalnų ž olelių aromatą ir jū ros kvapus...Ir kiek tada aš tau skyriau savo eilė raš č ius ir aforizmus ? ..
Visada geriau bū ti draugu nei prieš u.
Paž į stu ir draugauju su tavo, Vė ju, tikrais draugais: su Dangumi, po kuriuo gyveni ir eini laisvai – taip, kaip nori. Ir atleidž ia visas tavo iš daigas. Dangaus vaidmuo jū sų gyvenime, remiantis mū sų ž mogiš kojo gyvenimo sampratomis, yra „apsauga“. Tikras draugas tau yra Ž emė ir visas jos pavirš ius su ež erais, jū romis ir vandenynais. Juk jie kartu su Saule pagimdo tave tokį , koks esi: perkaitimas vienur, o kitur per maž as atš alimas sukuria palankias gimdymui są lygas – slė gio skirtumą . Ir tada tu pasirodai su savo gera misija – panaikini disbalansą š iame pasaulyje. Ir tai, kad pakeliui kaž ką sukū rei, todė l tai yra smulkmenos, palyginti su didž iuliu darbu, kurį atliekate gamtoje. Š is paaiš kinimas remiasi fizika, tai yra labai primityviu aiš kinimu, kad ž mogus suprastų esmę.
Tikroji tavo gimimo magija ž mogui nesuvokiama dė l jo proto nepilnavertiš kumo ir neiš sivysč iusių sielos jausmų , slegiamo proto galios. Jei Sielos jausmų jė ga nugalė tų proto jė ga, ž mogus visai kitaip paaiš kintų visus Pasaulio ir Gamtos reiš kinius. Ir tikiuosi, kad tu, Vė jai, kaip mano mentorius ir mokytojas, padė si man tai padaryti. Ž inau, kad tu, Vė jai, reikalaus iš manę s atsidavimo ir iš tikimybė s tau, taip pat nustatysi tabu mū sų santykių subtilybė ms. Ir viskas dė l to, kad mū sų bendra motina su jumis - Gamta tarp savę s, jos sudedamų jų dalių - reiš kinių , kuriems priklausote tu, Vė jas ir ž mogus - sukū rė neperž engiamą ribą , kad š is pakilimas bū tų vyras (ranka nekyla raš yti ji su didž ią ja raide ) nesusprogdino ir nenusivilko kartu su visa gamta ir net visu mū sų pasauliu, - į pož emį !! ! »
Nusiunč iau Vė jui savo ž odinę , tiksliau, mintinę ž inią ir laukiau atsakymo.
Ir š į kartą jū ra pradė jo slū gti. Ir jū ra, palikusi ž emę su vė ju kaip š imtą metrų uolė tą plotą su sekliu vandeniu, nuė jo už grynos koralų skardž io, į savo dugno gilumą - ten, kur, iš kart už koralinio rifo, yra skardis. deš imč ių metrų gylio. Ir iš ten jis reiš kia savo pretenzijas vė jui. Bū dingas artė janč ios bangos balsas nebegirdimas, tač iau girdimas nuolatinis triukš mas. Ir š is triukš mas man atrodo kaip daugiabalsis daugelio tū kstanč ių jū ros dalelių choras. Apie ką jie dainuoja, o gal ginč ijasi, nesiklausydami vienas kito, o tik savę s? Sunku pasakyti.
Ginč o sprendimas su elementais
Ir Vė jas, prisijaukinę s jū rą , grį ž o į krantą . Jis pamatė mane, savo seną paž į stamą , su kuriuo nebaigė ginč o: kas laimė s? Ž mogaus stichija ar ž mogus stichija? Ir jis pradė jo suktis aplink mane, norė damas tę sti nutrū kusias diskusijas. Tikė tina, kad draugystę , kurią pasiū liau mintyse, jis atmetė...arba paliko vė lesniam laikui.
Aš , kaip kū dikis, tyliai snū duriuodamas rankš luosč iu-kokone, netrukus palaimingai ir net besiš ypsantis, už migau nuo monotoniš ko jū ros oš imo ir Vė jo staugimo, man jau nebebaisaus.
Neatsimenu, apie ką svajojau, bet manau, kad pergalė prieš Vetruganą . Kitaip ir bū ti negalė jo. O keldavosi vė lai, kai paplū dimyje nieko nebuvo, o arabų paplū dimio darbuotojas Mohammedas spustelė jo sulankstomus medinius gultus, paruoš ė jas nakč iai ir rytui, kad rytiniai pliaž ininkai galė tų patogiai naudotis. O Vė jas toliau vaikš č iojo apleistu paplū dimiu, bet jau gerokai už gesinę s savo į ž ū lumą ir norą bū ti diktatoriumi š iame gyvenime...Jis manę s nelietė : ž inojo, kad mū sų ginč e „Kas yra kas“ aš laimė jau.
Moterys
Vyro metamorfozė s kurorte
Č ia, kurorte, maž o rojaus są lygomis ž monė s yra eilė s tvarka malonesni. Nes daugelis problemų , kurios daž niausiai sukelia negatyvumą , iš nyksta.
Kartu jie dž iaugiasi savo iš skirtinumu ir tuo, kad vidurž iemį gali sau leisti tokią pietietiš ką egzotiką . Nors, tiesą pasakius, vieniš ų moterų ž iemos kurorte praktiš kai nė ra. Jei tokių atsiranda, tada daž niausiai su draugė mis. Visos kitos moterys yra su vyrais, meiluž iais ar draugais. Ir viskas dė l to, kad moteriai turistinei kelionei surinkti pinigų yra daug sunkiau nei vyrui. Tai yra mū sų „lyč ių “ politika...
Č ia, Š arm El Š eicho kurorte, atpaž inau keletą (tai man pavyko per tokį trumpą laiką ) moterų tipus. Jie yra č ia:
motina moteris
Kuri mama nenorė tų vestis savo vaiko prie jū ros? Ir jie tai daro, jei pasitaiko galimybė . Su š velnumu stebė jau, kaip vieš buč io restorane mama š aukš tu maitina vienerių metų vaiką . Ir nesuvaldomai š aukia ant viso restorano, reikalaudamas š io ar kito valgomo patiekalo. Ir kol tu jam neduosi, jis nenuramins.
Pilnai pamaitinusi maž ametį vaiką iki raugė jimo ir pasiekusi atsipalaidavusią pusiau miego bū seną (virš kinimo procesas taip pat reikalauja sutelkti nemaž as vidines jė gas), tik tada pati mama pradeda valgyti...Ne maž iau jaudinantis vaizdas mama su vaiku ž aidž ia smė lyje ant kranto prie jū ros . Bet č ia ne apie tai.
Daug į domiau stebė ti moterį -mamą , besirū pinanč ią savo vyru kaip vaiku (? ! ) Tai retai kada pamatysi kasdienybė je ir visu ū giu, bet č ia kurorte tai gana daž nas reiš kinys. Š tai tikro atvejo pavyzdys:
Mū sų kompanijoje buvo ir moteris iš Dnepropetrovsko, kuri visas septynias atostogų dienas rū pinosi vyru kaip vaiku. Ji jau turi du suaugusius sū nus, kurie gyvena savo gyvenimą ir kuriems nereikia motinos priež iū ros.
Tač iau noras bū ti mama auklė jant ir tiesiogine kiekvieno globotinio ž ingsnio priež iū ra iš liko kaip nepraeinantis atavizmas. Dar daugiau, mano vyrui tai patiko. Be to, laikui bė gant tai tapo jo gyvybiš kai svarbiu poreikiu. Ypač daž no gė rimo laikotarpiais. O kurorte sistemoje „Viskas į skaič iuota“ prie to prisideda viskas: stiprieji gė rimai – maž iausiai penkių rū š ių , taip pat vynas ir alus. Tač iau pastarų jų ribotais kiekiais, o paskui maž uose plastikiniuose puodeliuose - daug, kad bū tum visiš kai girtas, gerti negalima! Bet su degtinė s, dž ino ar bet kokio panaš aus gė rimo pagalba tai lengva pasiekti, ž inoma, jei barmenas jų neskiedž ia.
Taigi, mū sų draugas priprato prie baro daž niau nei kvė pavo, ir su tuo pač iu poreikiu.
O arabų barmenas Mahmudas su bū riu gentainių jį mielai į pylė kiekvieną kartą , kai tik mū sų Saš a (toks buvo jo vardas) pareiš kė norą atsigerti, be to, negė rę s ir nieko nevalgę s, iš skyrus cigaretę . Ir taip iki kelių deš imč ių kartų . Jie apipylė jį alkoholiu ir linksminosi stebė dami, kaip vyksta š is procesas: nuo blaivaus iki girto. Be to, dideles vienkartinio alkoholio vartojimo normas palaikė cigareč ių pakelis, kaip dovana barmenui Mahmudui. Kai š is procesas atvedė Saš ą į bū seną , jo ž mona Olga į sitraukė į rū pestingos motinos vaidmenį...Mes nekalbame apie smulkmenas, o jos yra tokios akivaizdž ios. Tač iau Saš os nusiteikimas ir pasitikė jimas savo teisumu mane nudž iugino. Ir taip buvo kiekvieną dieną . Jei ž monos globa susilpnė jo, dė ka stebuklingo ž odž io iš Saš os lū pų : „Aš mirš tu! “, viskas buvo atkurta su nauja jė ga ir uolumu.
Tač iau, pasak mū sų bendro draugo Juros, kuris, beje, č ia suvaidino svarbų vaidmenį , Saš os triukas buvo labiau panaš us į š antaž ą ...
Į mū sų patarimą iš iš orė s: „Pamesk! “, palydė tas atsakymas: „Taip, gaila, ž mogus mirs“. Vė liau, per apreiš kimų laikotarpį , suž inoję s tikrą ją Saš os iš gertuvių priež astį , aš , lyg nujausdamas, iš sakiau Olgai savo nuomonę , kad dė l to kalta ji...Klausimas: „Kur iš eitis? - liko atvira...
Fatališ ka moteris
Č ia, Š arm el Š eiche, teko sutikti kito tipo moterį – Larisą iš Odesos – fatale.
Naš lė š eš erius metus, po to trys pakartojimai. Ir kiekvieną kartą jis gauna didelį palikimą . Bet kodė l ji su tokiais palikimais dabar ilsisi tokiame vidutiniame vieš butyje kaip Poinciana Sharm Resort, man lieka paslaptis. Gali bū ti, kad odesietė mū sų draugiš koje kompanijoje iš naudojo visas priemones ir dabar ieš ko ketvirto pretendento į savo ranką ir š irdį.
Apie pastarą jį , į skaitant savo norą , Larisa atvirai kalbė jo su draugais. Ir tai, kad pareiš kė ja taip pat yra tragiš ka patologo Larisa iš vada dė l tam tikrų priež asč ių , nutyli.
Mū sų kompanijos moterys, sulaukusios Larisa, buvo nustebintos savo grož iu ir jaunatviš kumu. Į tiesioginį jų klausimą apie tai buvo į prastas atsakymas: „Aš negeriu, nerū kau, vadovaujuosi sveiku gyvenimo bū du“. Tač iau, kad taip atrodytų , to aiš kiai nepakako! Ir tą pač ią akimirką kaip blyksnis manyje kilo mintis: „Bet argi ne mū sų Odesos ragana Larisa? » Juk yra Kijevo raganos, yra ir Ž itomyro, o kodė l gi neturė tų bū ti Odesos raganų ? O laisva vieta Larisai visai tinka visiems jos rodikliams. Tik vienas dalykas yra gė dingas: Larisa paž velgė į Jurą iš mū sų į monė s, į kurią Olya reagavo audringai. Kaž kas nemalonaus jauč ia jos motinos š irdį . Arba dė l kokių nors kitų priež asč ių...
Olya iš Odesos
Vė lų vakarą . Baras jau už darytas.
Ir todė l norė dami per kelias valandas suš velninti artė jantį susitikimą š alta ir š lamš ta ž iema mū sų tė vynė je, pasidavė me humoro galiai. Be to, Odesos gyventojai š iuo klausimu elgiasi lengvai. Toną tam davė graž uolė Larisa, kuriai dieną prieš tai pristač iau savo kurortinių posakių tomą . Jie labiausiai rū pinosi moterimi kurorte. Olga juos perskaitė kartu su Larisa ir abu pratrū ko juoku, kuris negalė jo patraukti Olgos vyro Aleksandro dė mesio. Beje, mano aforizmuose kurorto tema vyrai ne visada ž iū ri į idealią perspektyvą (galbū t kada nors mane už tai nugaus). Mano nuomone, vyras, ypač kurorte, turė tų atidž iai sekti kiekvieną ž monos ir net jos Sielos judesį . Iš ties, kurorte, kitaip nei į prastame gyvenime, pagundų tiek daug!
Nepaisant neveikianč io baro (pagal grafiką kaž kodė l dirbo iki 21-30, o ne iki 23-00, kaip visur kitur), sė dė jome prie baro keletą valandų , nepastebė dami laiko. Mano (naujų paž į stamų teigimu) juokingi aforizmai buvo suvokti mitinge ir sukė lė stiprią reakciją . Ir mano komentarai, susiję su konkreč iomis są lygomis, kuriomis jie buvo sukurti, sustiprino poveikį ...
Ir tada pastebė jau, kad Aleksandro ž mona Olya, už kurią esu beveik dvigubai vyresni, pradė jo labai paslaptingai ž iū rė ti į mane, padė jo savo graž ią garbanotą galvą ant baro ir paslaptingai š ypsojosi. Ji buvo rimta. Tuo pač iu metu, kai jos vyras plyš o skrandį nuo kito aforizmo, kurį skaitė Larisa ...
Ir prisiminiau esė „Ezopo efektas“, kurią neseniai paraš iau č ia, Š arm el Š eiche, ir rekomendaciją , kad mano vyras bū tų nedelsiant už raš ytas, kad bū tų dė mesingas bet kokiam ž monos judė jimui kurorte ir, svarbiausia, jos sielos judė jimui. ...
Bet apskritai ž mona be dė mesio yra kaž kieno ž mona.
Bet odesieč iai vis tiek iš skrido ...
KŪ RYBINGUMAS KURORTE
Kū rybiš kumo akimirka
Esu paskutinė s dienos prie Raudonosios jū ros. Dar dvi ar trys dangiš kojo gyvenimo dienos – ir vė l pasinersiu į europietiš ką „nuož miojo“ mė nesio ž iemą . Afrikoje tokių pavadinimų nė ra net ž iemos mė nesiais. Visų pirma, vasaris Egipte vadinamas „š abatu“ ir nė ra toks pat aiš kinimas kaip Ukrainoje. Paskutinė s mano ž iemos vasaros dienos...Pasirodė kaž koks kalambū ras. Ir aš tarsi paskutinį kartą prieš ilgą laiką stengiuosi į kvė pti, sugerti visą š ios neį prastos vasaros ž avesį vidurž iemį su kiekviena savo fizinio kū no lą stele, kiekvienu sielos pluoš tų vingiu. Ir aš raš au. Raš au be perstojo ir be jokių apribojimų – viską , kas man dar trykš tys be są monė s ir valios. Skubu paraš yti tai, kas pasirodė akimirkai ir daugiau niekada manę s neaplankysiu. Ir aš jį prarasiu amž iams. Kada dar tai pasikartos?
Š i nuotrauka man buvo paruoš ta dar prieš mano gimimą ir vadinasi „Likimas“. Mano gyvenimo už duotis – dė lioti galvosū kius pagal iš anksto paruoš tą paveikslė lį . Ir kai tik į dė siu paskutinę galvosū kį į matricą , mano gyvenimas baigsis ...
Aptarnavimas kurorte
„Vilko valanda“ Egipte
11 valandą sveikinimai. Kaip buvo Sovietų Są jungoje ir ė jo iš Maskvos, Vilko valanda. Noriu priminti tiems, kurie tuo metu negyveno Maskvoje, o iš tikrų jų prie Sovietų Są jungos, tais laikais alkoholis buvo parduodamas nuo 11 val. O kodė l tai Vilko valanda – taip yra todė l, kad ant S. Obrazcovo lė lių teatro pastato Maskvoje laikrodž io, š alia skaič iaus „11“ laikrodž io ciferblate, buvo pavaizduota Vilko figū ra. O geriantys ir kenč iantys ž monė s daž nai skiriasi mą stymo originalumu ir todė l labai sė kmingai sujungė š iuos du į vykius...Taigi buvo į prasta š ią valandą , SSRS visiems girtuokliams fiksuotą valandą , vadinti ž vė ries vardu – Vilkas. .
Iš dalies taip yra dė l to, kad buvo pigu ir po jo buvo toks bjaurus kvapas...Dabar alus iš liko kaip alus, tokio pat skonio, spalvos ir kvapo, bet su konservantais, kurie garantuoja jo tinkamumą š eš iems mė nesiams (anksč iau buvo 2 -3 dienos - ir jau buvo laikomas pasenusiu, buvo galima iš pilti), daug brangesnis ir reklamos dė ka prestiž inis, ypač tarp jaunimo. Alaus gamyba tapo labai pelninga. Verslas yra verslas.
Alus č ia, Egipte, iš skyrus vandenį , yra daugiau ar maž iau tikras gė rimas su minimaliomis cheminė mis medž iagomis. Ir, svarbiausia, jie atidaromi stikliniuose buteliuose ir prieš ais jus. Mano nuomone, stiprieji alkoholiniai gė rimai Egipte gaminami alkoholio pagrindu iš aliejaus (laimei, naftos č ia ir netoliese Artimų jų Rytų š alyse netrū ksta). Tada jie pagardinami ir nudaž omi norima spalva, pagal pavadinimą buteliuko etiketė je (taip pat plastiko).
Degtinė Rusijoje ne ką geresnė , nes gaminama iš š ioje š alyje gausių medž iagų – „varomų iš pjuvenų “. (Atminkite, Vysotsky: „Jei degtinė nebū tų varoma iš pjuvenų , ką turė tume iš penkių butelių? “). Ukraina turi problemų dė l naftos ir miš kų . Rusija didina naftos kainas, nepaisydama pasaulinė s statinė s kritimo, o Karpatų miš kų – verkė katinas: beveik viską iš kirto iniciatyvū s verslininkai, gindami korumpuotus valdininkus ir grobstytojus vietiniuose ir aukš tesniuose valdž ios eš elonuose). Bet kita vertus, kvieč ių yra daug ir todė l alkoholis gaminamas iš grū dų – tuo ukrainietiš ka degtinė garsi visame pasaulyje! Net č ia, Egipte, kiekviename ž ingsnyje girdi: „Č enž... , nupirksiu ukrainietiš kos degtinė s“. Prisipaž į stu, pats esu nusidė jė lis; ankstesnė s kelionė s į Š arm el Š eichą metu, už uot iš gė rę s su draugais, vieną iš dviejų muitinė je paduotų degtinė s butelių iš keitė į kibirą braš kių vietiniame turguje.
Į domi detalė : pasibaigus š iam Egiptui gana į prastam mainui, egiptietis iš karto, prieš mane, atidarė butelį ir patikrino jo turinį , ar nė ra skonio: ar tai vanduo? O ką su tuo turi Korano draudimas, kai verslas reikalauja bū ti atsargiems ir apdairiems tokiuose sandoriuose...Kitą kartą degtinė s butelį su nedideliu priemoku pakeič iau į kilogramą hibisko arbatos...
„Viskas į skaič iuota“ restorane „Poinciana Sharm Resort“
Sumaž ė jus turistų srautams iš Rusijos, Didž iosios Britanijos, Vokietijos ir kitų Vakarų Europos š alių , pasikeitė ir aptarnavimo klimatas vieš buč ių restoranuose, tarp jų ir Poinciana Sharm Resort. Ir ypač aiš kiai tai pajutau, kas prieš du ar tris mė nesius iki krizė s pradž ios buvo dviejuose 3 * ir 4 * kategorijų vieš buč iuose Š arm el Š eiche ir Hurgadoje, todė l yra su kuo palyginti.
Patiekalų asortimentas, palyginti su praė jusiais metais, sumaž ė jo.
O kad jų skaič ius iš liktų toks pat, pigiausias produktas, pavyzdž iui, kopū stas, iš dė liojamas penkiomis skirtingomis formomis: supjaustomas juostelė mis, kubeliais, ž iedais, iš ilgai ir skersai. Kartais susimą stai virė jo į gū dž iais: kokios gudrios jo rankos! Į sivaizduoju, kiek š ių kopū stų iš metama po to, kai kai kurios iš š ių salotų patiekiamos kitą dieną prisidengiant „keptomis darž ovė mis“! Tač iau nė ra gaila jo iš mesti - juk pigus produktas, jis nė ra pigesnis. Tač iau nuo patiekalų asortimento ekrane mirga akyse.
Tač iau problema yra su mė sa. Tai vienas brangiausių produktų Egipte (bet ne viš tiena, kuri, kaip ir kitur, auginama ant biostimuliatorių ). Tač iau net ir č ia vieš buč io administracija rado iš eitį : virė ją , ribotai paskirstę.2–3 maž us gabaliukus lė kš tė je, padė jo ant vienintelio mė sos patiekalo. Praš yti kito kū rinio yra iš tisa problema, ir tai gaila: pož eminė je perė joje nugrimstate į elgetaujanč io elgetos lygį.
Kaip ir bet kuris iš mū sų vyrų , aš mė gstu gerai už ką sti po 3-5 stiklinių stiprios 35-40? , atminkite, neiš siskyrę s "Sambuca" (arba "Yozo") - restoranas ne baras, jie č ia nesiveisia! Ir aš manau, kad mė sa yra geriausias už kandis. Kas su manimi ginč ysis? Be to, esu Zaporož ė s kazokų palikuonis, kurie mė go valgyti taip nuoš irdž iai, kad po vakarienė s negyvai papuolė į miego dievo Morfijaus penites ir visą save atidavė jo valdž iai. Tarp arabų dievas Morfinas pasirodo visiš kai kitokiu vaidmeniu ...
Bet, matyt, arabams naujovė tiek gerti (jie, musulmonai, turi alkoholio draudimą ) ir tiek valgyti. Bijau, kad jie greitai, mū sų dideliam apmaudui, atsisakys sistemos „Viskas į skaič iuota“ ir pereis, kaip ir Emyratuose, prie vienų pusryč ių.
Bet grį ž kime prie mū sų „avinų “.
Pagaliau supratau, kad š is arabas buvo iš mokytas viena rusiš ka fraze, kad lakstytų po restoraną ir, kiš damas pirš tą į lė kš tę , kiekvienam, paė musiam antrą porciją , sakytų : „Ne maiš e! »
Kai tai supratau, ką galė č iau padaryti? Sudauž yti š iam į ž ū liam vyrukui ant kyš anč ių ausų ? Taigi aš nebuvau pakankamai girtas. Pradė ti į rodinė ti, kad net krepš io neturiu? Aš laikiau ž emesniu už savo orumą . O aš nusprendž iau pasielgti prieš ingai: barmeno nuostabai, už sisakiau dar tris stiklines Ouzo ir, nepaisydamas į ž ū laus arabo persekiojimo ir nekreipdamas dė mesio į jo č iulbė jimą , suvalgiau š į gė rimą su dar trimis porcijomis. mė sos. Ir iš eidamas iš restorano apvertė kiš enes aukš tyn kojom...Ką galvojo, tuo pač iu arabas ir ar jam gė da, man nebeį domu. Pradė jau suprasti, kokie mes visi skirtingi ž monė s...Ir nustojau labiau stebė tis...
Neigiamų vieš buč ių atsiliepimų kritika
O kur dingo są ž inė taip barti vieš butį ? Kodė l vieš butis turė tų nukentė ti nuo jū sų neigiamos kritikos internete vien dė l to, kad nuskurdote ir neį perkate brangesnio vieš buč io?
Ryš ium su tuo, kas iš dė styta pirmiau, staiga „subrandinau“ aforizmą : vieš buč iai (taip pat ir alkoholio vartojimas) turi bū ti vertinami pagal didė janč ią ž vaigž dž ių kategoriją . Tada nebus nesusipratimų . Juk visi ž ino, kad viską palyginus. Man, pavyzdž iui, vieš buč io „Poinciana Sharm Resort“ są lygos atrodė labai praš matnios, palyginti su gyvenimo są lygomis vasarnamyje (kaip atsiskyrė lio kameroje Kijevo lavros urvuose – net langai tokie! ) prie Al. Samaka Beach vieš butis Hurgadoje...Nesiruoš iu susidaryti neigiamos nuomonė s apie jokį vieš butį , nes anksč iau buvusiam 2* ar "be ž vaigž dž ių " vieš butyje "Al Samaka Beach" atrodys kaip rojus. . Taigi, apskritai: Kalti ne gyvenimas nė ra š aunus, o man nepasisekė.
Visa tai, kas iš dė styta aukš č iau, yra mirtingojo kū no palaima.
Tik gyvū nas gali taip į vertinti savo iš orines gyvenimo są lygas ir pasirinkti jam priimtiniausias. Tač iau ž mogus daž nai pamirš ta, kad, skirtingai nei gyvū nas, jis turi ir Sielą . Ir š i Siela reikalauja sau tinkamų gyvenimo są lygų . Ir š ios są lygos nė ra dovanojamos iš iš orė s, o ž mogus jas daž nai susikuria pats. Dė l poilsio są lygų Egipto kurortuose. Gamta suteikė pradines są lygas sielos gerovei: š ilta Raudonoji jū ra bet kuriuo metų laiku, koralai ir povandeninis pasaulis į vairus pagal gyventojų skaič ių...o tada tu pats imi ir vystai, suvoki. tai iki galo, kaip giliai galite tai padaryti ir tuo mė gautis. Nesiū lau, kad kiekvienas pasiektų aukš č iausią dvasinė s palaimos ribą , pavyzdž iui, kurdamas dvasines vertybes savarankiš kai – š tai ką pasirinko likimas.
Už tenka dž iaugtis jau sukurta Gamta ir nepamirš ti ja pasidalinti su kitais, tame pač iame internete.
Tuo pač iu internete, kaip mū sų kasdienybė s atspindys, vienas „kasdienis gyvenimas“, ir taip teigiama, tarsi visi bandytų sugalvoti vienas prieš kitą , rasti ir iš reikš ti kuo daugiau negatyvo temoje. kiek į manoma diskutuojama. Perskaič iusi š ias apž valgas, nebenoriu niekur eiti. Nepaisant to, jū s pasirenkate vieš butį , kuriame yra maž iausiai neigiamų atsiliepimų . Nors ant Saulė s yra dė mių . Ir nė vienas vieš butis nė ra be trū kumų . O neigiami atsiliepimai yra grynai subjektyvi nuomonė , tuo į sitikinau praktiš kai pasirinkę s vieną iš vieš buč ių , apie kurį internete yra deš imtys, jei ne š imtai neigiamų atsiliepimų . Vieš butis pasirodė visai neblogas už tokią kainą – 25 USD už dieną su skrydž iu! Kur dar galima rasti tokį „nemokamą “?
Pagalvojau apie š į reiš kinį ir už daviau sau klausimą : gal ž mogaus prigimtis yra iš austa iš nuolatinio negatyvo ir ž mogus bet kuriame reiš kinyje ieš ko to, kas jam brangiausia: negatyvo! „Punksnų paukš č iai bū riuojasi kartu“. Kartą š ia tema iš sakiau tokią mintį : „Jei nori paž inti ž mogų : geras jis ar blogas, paklausk jo paties: kokia jo aplinka? . . „Bet tai neverta Ž mogaus su didž ią ja raide, kurioje teigiamas turė tų vyrauti prieš neigiamą . O jį supanč iame pasaulyje jis turi matyti tai, kas jam artimesnė ir brangesnė – tik teigiamus to ar kito reiš kinio aspektus, ž avė tis, jais dž iaugtis, dalintis š iais į spū dž iais su kitais, savo suvokimu bandydamas perteikti š į Sielos dž iaugsmą . visiems kitiems. Pavyzdž iui, č ia, prie Raudonosios jū ros, ką reiš kia tie nedideli vieš buč io kambarių trū kumai, palyginti su gamtos mums dovanojamu stebuklu?
O taip pat ką š io kraš to savininkai - arabai - surengė graž iai suprojektuotus baseinus, originalius dizaino pokyč ius ir kraš tovaizdž io projektus vieš buč io teritorijoje? Taip, š ie trū kumų "trupiniai" yra pelių š urmulys! O š ias deš imtis neigiamų atsiliepimų autorių aš suvokiu kaip maž us Sieloje nuskurdusius ž mogeliukus, kurie nesibodi gilintis į neš varius skalbinius. Matyt, dė l savo prigimties jie nesugeba su tuo pač iu į kvė pimu apibū dinti, kaip mė gaujasi smulkiais trū kumais, povandeninio pasaulio ir gyvų koralų malonumais, kraš tovaizdž io dizaino grož iu, faktu, kad č ia, š ioje vietovė je, ž iemą yra dviem trim laipsniais š ilč iau nei kitur. . o vė jas daug silpnesnis...Taip, daug pozityviau gali atsiskleisti paprasti dalykai, kurie dž iugina atostogas š iame vieš butyje! Ir tada smulkū s materialū s ir kasdieniai trū kumai, palyginti su tikrai dideliu Dvasiniu, pavirs niekuo, dulkė mis.
Ir dabar aš jau praė jau pusę š io gė rio termino. Jei turite ryš į su gyvenimu, kaip su paros laiku, tada dabartinį laiką galima vadinti vidurdieniu. Ir tę sis dar devynias (! ) dienas - iki mano iš vykimo į Ž iemą su dvideš imties laipsnių š alč iu, sniego pusnymis ir, kas neatmetama, su š altu butu, siauč ianč ia infliacija ir viskam kylanč iomis kainomis. Ir baisiausia – karas. Ir blogiausia, kad š is „blogiausias iš visų “ mums tapo paž į stamas ir į prastas. O tu ilsisi č ia, prie Raudonosios jū ros, kartu su tautieč iais ir stengiesi apie visa tai negalvoti.
Prie Raudonosios jū ros praė jo devynios dienos. Kiek ilgai ir trumpai vienu metu. Ilgai nuo daugybė s naujų ir neį prastų potyrių , kuriuos pati Gamta jums suteikė ir sukū rė arabų savininkai č ia, maž ame ž emė s sklype tarp kalnų ir Raudonosios jū ros.
Per restoraną buvo neį manoma eiti...Ir todė l š iandien likau alkanas...
R e l ir g ir i. Tikė jimas
Izraelio š ventų jų vietų miraž as
Dabar turė jau galimybę pailsė ti Š arm el Š eiche beveik tris savaites ir už juokingai maž ą kainą – tik 500 USD! . Prabė gus pusei š io laikotarpio, kai š ioje vietoje ž inojau beveik viską ir mė gavausi viskuo, ką š ios vietos duoda, iš kilo klausimas, kaip praplė sti akiratį . Ir, svarbiausia, unikali galimybė aplankyti Izraelį , š ventas vietas, susijusias su Jė zaus Kristaus ž emiš ku keliu. Kada dar bus tokia galimybė ? Paskutinė s vieš nagė s Š arm el Š eiche metu suž inojau, kad ž monė s, norė dami sutaupyti pinigų kelionei į Izraelį po š ventas vietas, specialiai rengia turistines ekskursijas į Š arm el Š eichą , iš kur galima suorganizuoti kasdienę kelionę į Izraelį vos už.60 USD. - 100 USD.
Ir daugelis ž monių , ne tik turistai, norė dami pamatyti viską savo akimis, bet ir tie, kurie kenč ia, su savo mirtingojo kū no problemomis: nepagydomomis ir nepagydomomis ligomis, tikė damiesi pasveikti, bet ir norė dami iš gydyti. Siela.
Taikoma sau. Kaip tokia, kelianti grė smę savo gyvybei, liga, ač iū Dievui, aš neturiu. Tač iau mano Siela, dabartiniu mano gyvenimo periodu, kai didž ią ją dalį savę s skiriu kū rybai – š is didingas veiksmas, artė jant prie Visagalio, reikalauja teisingos savo impulsų krypties. Apie tai galvojau praė jusią vasarą . Ir net, kaip man atrodė , jis buvo tam subrendę s: kilo nenugalimas noras nuvykti į Š ventą sias vietas. Bet, deja, iš orinė s jė gos neleido man prisijungti prie š ventovė s. Ir iš skridau vietoj Š arm el Š eicho keturiolikai dienų į Hurgadą , iš kurios į Izraelį jau nebegalima, bet skristi – problematiš ka. Ir š tai aš vė l Egipte ir pač iose palankiausios kelionė s į Izraelį vietose.
Atrodo, pats likimas man suteikia tokią galimybę – aplankyti š ventoves. Tam sudarytos visos są lygos...Belieka ugdyti savyje nenugalimą norą aplankyti tas vietas. Prie to prisideda ir mano tikslas: visą likusį gyvenimą , kol Visagalis man duos, skirti kū rybai, naujų Tiesos suvokimo kanalų atradimui, o tai neį manoma be dieviš kosios galios. Ir tikiu, kad per š ias š ventas vietas, kaip per savotiš ką kanalą , man gali atsiverti toks kelias. Savo vidiniu regė jimu bandau į siskverbti į š ią mintį ir patikrinti, ar tikrai taip...Ir matau, kad tai tiesa: mano darbe man reikia paties Jė zaus Kristaus palaiminimo, kad jis leistų man sukurti tai, ką . , ko gero, Jis nespė jo baigti ž monė ms, kai savo gyvenime Ž emė je buvo Dievas-ž mogus ir galė jo tiesiogiai bendrauti su ž monė mis bei per Tiesos Ž odį perteikti jiems Tiesą.
Kaip tik tiesos ž odž io man trū ksta mano darbe. Velnio melas sklinda vis labiau. Ir galbū t taip yra dė l ydų , kurios mane nugali ...
Į sivaizduoju, kad Izraelio š ventose vietose yra ryš ki Tiesos š viesa. Ir jis pradė jo man atsiverti tuo, kad aš aiš kiai jį į sivaizduoju, už simerkę s. Ir visas vietas, kur ž engė Jė zaus Kristaus koja, gaubia derlinga geltona š viesa, kuri suteikia neiš senkamą palaiminimą Sielai visiems, kurie tam atvė rė savo Sielą ir labai trokš ta ją sugerti į save...Aš Pamatyk tai savo vidiniu regė jimu ir bū siu tam pasiruoš ę s, jei per visą ilgą ir pavojingą kelionę į Izraelį ruoš iuosi susitikimui su Jė zumi Kristumi...Ir jei dė l to man liejasi aš aros iš jautrumo Siela, tada aš einu teisingu keliu…
Mano mintis nutraukė mula, kvieč ianti musulmonus pietų maldai...
Klausiausi mulos.
Vakaras. Esu vieš butyje prie baseino, prie baro. Po velnių , aš geriu alų.
Saulė leidž iasi už kalnų . Dienos š viesa blė sta.
Ir tada iš miesto masyvo pradeda skambė ti mulos balsas, raginantis musulmonus atlikti vakarinę maldą.
Aš , stebė tojas iš iš orė s, krikš č ionybė s – visiš kai kitos religijos – š alininkas. Bet ar jis sukaupė drą sos suprasti, apie ką kalba mula, o tai iš tikrų jų nė ra aiš ku net patiems musulmonams? Bet kas verč ia mane taip jaustis! Arabiš kai nemoku, bet klausantis mulos balso nebū tina mokė ti arabų , kaip ir klausantis muzikos, nebū tina mokė ti š ią muziką sukū rusio kompozitoriaus gimtą ją kalbą ar muzikinę notaciją . Kaip aš suvokiu mulos balsą ? – Tai yra kvietimas ne tik maldai – musulmonų malda už Alacho š lovę , bet giliau – raginimas pasauliui laikytis Korane iš dė stytų Alacho į statymų . Mulos balsas yra priminimas visiems musulmonams, kaip jie turi gyventi dorai, o tai padarys juos amž inus.
Kodė l į Rytus, jei pagrindinė Egipto dalis yra Afrikos š iaurė s rytuose? Ir tik nedidelė jo dalis – Sinajaus pusiasalis ir jo pietinė je dalyje – Š arm el Š eichas – Azijos ir Afrikos pasienyje.
„Rytai yra subtilus reikalas“ - pirmą kartą garsiai visam pasauliui ir kuo platesnei auditorijai filmo „Baltoji dykumos saulė “ veikė jas apibrė ž ė š ią pasaulio dalį . Apie Rytų didybę ž inojau ne iš mokyklos istorijos knygų , o dar anksč iau. Ir vis dar turiu pagarbų pož iū rį į Rytus, ypač į jų seną ją kultū rą.
Rytus mums, europieč iams, sunku paž inti. Tai visiš kai kitoks pasaulis, kitoks nei mū sų , kitokie paproč iai, kitokia religija, kitoks mentalitetas. Nors mū sų religijos turi vieną pagrindą . Dė l š io pagrindo tikrosios religijos egzistuoja tū kstanč ius metų , nepaisant tam tikrais laikotarpiais patiriamo didelio persekiojimo.
Religija yra ta pati są monė s teorija.
Jau nekalbu apie staigų vieš buč ių prisotinimą poilsiautojais net tokiuose Egipto kurorto perliuose kaip Š arm el Š eichas ar Hurgada, dė l pigesnių kelionių ir sienų į Krymą už darymo ukrainieč iai vis daž niau juos pradeda į valdyti. Be to, stebė tina, kaip parodė mano rinkodaros tyrimai, atostogos, net ir keliaujant lė ktuvu, Egipte yra daug pigesnė s nei tokios klasė s atostogos Kryme ar Karpatuose...Kas netiki, gali valandą palyginti kainas nuvykę s į internetas. Be to, kur kitur galite rasti tokią „pigią nemokamą “ „Viskas į skaič iuota“ pavidalu su tokia neribota stiprių jų gė rimų ir už kandž ių gausa, kaip Egipte su maudynė mis š iltoje egzotiš koje Raudonojoje jū roje ž iemą ? Ir turime paskubė ti, nes, mano nuomone, tokia „nemokama“ gali greitai baigtis: Egipto restoranė liams š i sistema skaudž iai nuostolinga dė l smarkiai sumaž ė jusio poilsiautojų skaič iaus.
Juk tokia sistema naudinga tik esant dideliam poilsiautojų skaič iui – deš imtimis ir š imtais tū kstanč ių ž monių per metus. Tad paskubė kite, mano tautieč iai ir potencialū s poilsiautojai iš kitų š alių , kol š i galimybė netaps seniai pamirš ta retenybe.
Bet dabar tai visai ne apie tai. O apie tai, kad retas rusas dabar gali skristi į Egiptą , kaip ir Gogolis: „retas paukš tis gali nuskristi į Dniepro vidurį “! Nors Gogolis yra gudri hiperbolė s technika literatū roje, o precedento neturintis incidentas su rusu Egipte yra natū ra! Ir aš asmeniš kai turė jau galimybę pamatyti š į unikalų atvejį š iandien, pirmą ją Naujų jų metų dieną senoviniu stiliumi Š arm el Š eiche, Poinciana Sharm Resort, gana jaukiame vieš butyje.
Į sivaizduokite, mes sė dime su savo nedidele kompanija „Active Pool Bar“ ir geriame: kas arbatą , kas kavą , o kas viskį ar romą – kiekvienas pagal savo asmeninius pageidavimus ir norus. Visi atvykome iš Ukrainos: iš Kijevo, Kremenč ugo ir kitų miestų.
Todė l kalbė jome apie politiką...Nors š į ryt apie politiką kurorte sau pasakiau nė ž odž io. Aš priė miau tokį sprendimą , nes dabar turime tokią „politiką “ Ukrainoje, susijusią su karu Donbase su deš imtimis tū kstanč ių aukų , milijonais pabė gė lių ir, be to, baisia korupcija ir grobstymu visais valdž ios lygiais. priveda Ukrainos ž mones į skurdą . Ir nuo to visa siela už plū sta tokio negatyvo, kad baltajam banginiui norisi kaukti iš nevilties. O iš siverž ti iš š itos daubos į ž emiš kojo rojaus kampelį – prie Raudonosios jū ros, č ia, kurorte, bū tų tikra š ventvagystė , prikiš ti sau tą patį negatyvą . Ir tai nepaisant to, kad yra galimybė savaitei ar dviem apie visa tai pamirš ti ir pasisavinti tą neiš senkamą Sielos malonę , kurią teikia Š arm el Š eicho kurortas.
Bet, deja, š ios politikos temos mums visiš kai nepavyko atmesti.
Visa situacija ir maž as mū sų bei kitų Egipto vieš buč ių už imtumas poilsiautojų neleido š ios temos visiš kai iš braukti iš bendravimo. O kai, beje, apie rusus, viena mū sų kompanijos ponia pasakė , kad ji rusė , iš pradž ių niekas nekreipė dė mesio į tokią ž inią : juk Ukrainoje niekada než inai, gyvena į vairių tautybių ž monė s, ne tik rusai, bet ir Vokieč iai, uzbekai, totoriai, ž ydai...Ir jie visi yra Ukrainos pilieč iai. Bet kai ponia iš raudonos rankinė s ė mė traukti pasą su dvigalviu ereliu, visi, iš skyrus jos vyrą , kuris jau buvo prie to pripratę s, akimirkai nutilo ir sustingo pramerktomis burnomis...Bet jei tu pamač iau, kaip pasikeitė mū sų barmenas, kuris tą akimirką atsitiktinai atė jo prie mū sų stalo. Kur dingo jo rū gš tus veido iš raiš kos liū desys: jis nusiš ypsojo plač ia š ypsena, tokia plač ia, kad viso kito už š ios š ypsenos nesimatė . Juk į vyksta toks stebuklas!
Ir man jau nebebuvo stebuklas kontempliuoti raudoną dvigalvį rusė s dokumentą , kur kas didesnį į spū dį paliko transformuotas barmenas su plač iausia š ypsena veide. Į sivaizdavau, kas dedasi jo galvoje už š ios š ypsenos: tos labai malonios jo gyvenimo akimirkos, kurios dar visai neseniai š ildė jo sielą ir pildė kiš enes doleriais ir atrodė , kad jos bus amž inos...Ir dar ilgai po to, ta š ypsena ir š velni iš raiš ka neiš nyko iš jo veido ir jis buvo visiš kai, tarsi už burtas, tų nesenų prisiminimų į spū dį . O jo darbas: priimdavo už sakymus, liejo, aptarnavo – darė tai mechaniš kai...Ir tik po kurio laiko tikrojo gyvenimo realijos jį sugrą ž ino į realybę . Ir vė l ta liū dna š ypsena, kuri iki š iol buvo už valdž iusi jo veidą.
Ir turime naują temą : pradė jome kurti planus, kiek barmenas mus iš pils daugiau ir be jokių apribojimų alaus ir stipriesiems gė rimams, nes mū sų į monė je yra toks „š edevras“, kuris nustebino barmeną ir sukė lė jam tokį susiž avė jimą o jo veido ir š ypsenos palanki iš raiš ka.
Tač iau tuo pač iu metu kaž kas iš mū sų kompanijos apvertė š į medalį į kitą neigiamą pusę ir priminė , kaip prieš penkias dienas du nesė kmingi ISIS kovotojai, ieš kodami rusų , į siverž ė į vieną iš vieš buč ių Hurgadoje, kad atsipirktų . iš puolius Sirijoje ir surengtas ž udynes. Nukentė jo nekalti poilsiautojai iš Europos š alių . Ten rusų nebuvo...Dabar, mū sų situacijoje, gali pasirodyti panaš iai.
Ir dabar atė jo atsiskyrimo valanda – atkirsti gyviesiems tai, kas tapo viena visuma. Ir tapome viena visuma dė l to, kad turime daug bendro. Visiems bendra visų pirma vienintelė vieš nagė s vieta – Š arm El Š eicho kurortas, kuris savo iš skirtinumu tarsi tvirtas cementas gali suvienyti į vairaus charakterio, skonių ir pageidavimų ž mones. Ir jis mus suvedė.
Ir todė l dė l maž o ž emiš ko rojaus są lygų , kurias mums suteikė Š arm el Š eichas, ir dė l teigiamų pokyč ių , kurie č ia į vyko su mumis ir tarp mū sų , mes taip lengvai ir natū raliai susidraugavome. Be to, ž mogus yra sociali bū tybė ir negali gyventi už visuomenė s ribų , su niekuo nedraugauti ir nebendrauti, jei jis nė ra atsiskyrė lis, pavyzdž iui, kū rybinio į kvė pimo metu, kaip kartais nutinka su š ių eiluč ių autoriumi.
Taigi, vakar buvo paskutinis mū sų atsisveikinimo vakaras.
Ir visais į manomais bū dais, visų pirma, dė l miego ir artė janč ios sunkios ir tuš č ios skrydž io dienos stengė mė s pratę sti draugystė s valandas ir minutes bei gyvą tiesioginį bendravimą . Ir š į vakarą , virstantį gilia naktimi, o paskui, beveik į rytą , kiekvienas iš mū sų suž inojome apie kitą daug daugiau nei per visą ankstesnę vieš nagę č ia, kurorte. Ir š is pasitikė jimas mus dar labiau suartino.
Tač iau nekontroliuojami Laiko dė sniai, nepaisant mū sų protestų (o kas mes, apgailė tini ž monė s, kaž kokioje maž oje Ž emė s planetoje, palyginus su Visuotine Erdve ir Laiku? ), priartino atsiskyrimo akimirką . Ir neiš vengiamai atė jo...
O ryte buvau vienas. Tač iau kū no vienatvė nebuvo tokia baisi, kaip slegianti Sielos vienatvė . Iš tokios baisios bū senos norė jau kaukti ant viso pasaulio.
Tokį staigų kritimą tarp linksmo kū no gyvenimo su ne maž iau audringu Sielos dž iaugsmu ir slegianč ios kū no ir sielos vienatvė s po draugų iš vykimo galima palyginti su perė jimo į kitą pasaulį akimirka...
Teko č ia, kurorte, gyventi dar vienuolika dienų . Netyč ia š i akimirka po iš siskyrimo su draugais, su siaubinga tuš tumos ir vienatvė s bū sena, už sitę sė š ioms vienuolikai ateinanč ių dienų . O ilgesiui nebuvo ribų...
Bet praė jo nedaug laiko. Pusryč ius vos nepermiegojau (o prieš tai atsikė liau labai anksti, kad į Dienoraš tį į traukč iau praė jusios dienos į spū dž ius, daž nai net sutikdavau auš rą ), pastebė jau, kad ryte į vieš butį suvaž iavo daug poilsiautojų - ž valū s ir dž iaugsmingi. iš artė janč ių atostogų su maudynė mis š iltoje Raudonojoje jū roje.
Ir, ko gero, dž iugina tai, kad bent kuriam laikui jie pabė go iš karo Ukrainoje gniauž tų , slegianč ių problemų , susijusių su visokiausių tarifų ir kainų didė jimu, smarkių dvideš imt penkių laipsnių š alč io, kuriai gresia pavojus. nuo vasario liko be š ildymo butuose ir namuose? Ir taip galvoje š mė stelė jo mintis: „Š venta vieta niekada nebū na tuš č ia“. O naujokai taip pat linkę kurti maž as draugiš kas kompanijas...Galbū t man pasiseks vienoje iš jų . Ir tai nebus mano iš davystė mano ankstesnei kompanijai, draugams, kurie š į rytą iš skrido. Juk niekas niekam než adė jo, Net jei kai kurie iš mū sų turė jo labai artimus santykius...Kurortas yra kurortas!
Maž as laimė s likutis
Liko penkios dienos iki mano atostogų ž iemos Š arm el Š eiche. Pradė jau skaič iuoti likusias dienas.
Kai jų buvo daug, neį vertini ir neskaič iuoji, galvoji, kad jų yra be galo daug, o pastarosiomis dienomis sugriebi kiekvieną minutę , o paskui akimirką , kad ją pratę stum. . . Bet, deja, mū sų pasaulyje viskas kada nors baigiasi. Gerai, kai baigiasi blogi. Tač iau visų gerų dalykų laukia toks pat likimas. Ir paskutinis toks į ž eidž iantis, kad taip atsitinka. Bet, kita vertus, tai teisinga: gė rio turė tų už tekti visiems. Ne tik kai kurie. Ir todė l kiekvieną dieną iš mū sų vieš buč io kambarių , nuo penktos ryto jau pailsė ję , jie iš keliauja į oro uostą , pertraukdami auš ros ryto tylą lagaminų ratų garsais grindinio plokš č ių sandū roje. O į jų vietą ateina nauji, trokš tantys pailsė ti po pietietiš ka saule ir ž iemą iš simaudyti š iltoje Raudonojoje jū roje. Tarp ž emynų vyksta tam tikra ž monių srautų cirkuliacija, kaip vandens srautai š ildomoje kubile...
2016 m. sausio 30 d. š eš tadienis
Paskutinė s dvi iš dvideš imties (! ) mano atostogų prie Raudonosios jū ros dienų.
Rytoj po pietų – iš vykimas, o vakare – iš vykimas. Dangiš kojo gyvenimo pabaiga Raudonojoje jū roje. Ir vė l – ž iema. Ir š tai kodė l man toks pasipiktinimas, kad likimas duoda tiek maž ai gero mū sų gyvenime. Aš viduje pykstu ir protestuoju, bet ką man padaryti? - Visiš kai niekas! Taip kartais gyvenime bū na blogai. Ir viskas dė l to, kad per septyniolika dienų pripratau prie nerū pestingo gyvenimo komfortiš komis kurortinė s vasaros są lygomis, kai tė vynė je ž iema, ir pradė jau galvoti, kad man taip bus visada. Blogas į protis!
Guodž ia tik tai, kad dar ilgai gyvensiu net ten, Ukrainoje, atš iauriomis Ukrainos ž iemos są lygomis, su Sielą dž iuginanč iais prisiminimais apie laikus, praleistus prie Raudonosios jū ros. Ir jei apskritai, tai bet kurią akimirką galiu iš š okti iš mū sų , ne visada reaguojanč io ir malonaus pasaulio, į kitą pasaulį , kupiną dž iaugsmo ir laimė s, ir mė gautis gyvenimu.
Gaila tik dė l jo dvasinė s esmė s.
2016 m. sausio 31 d. sekmadienis
„trė mimo“ iš Rojaus iš vakarė se
Iki iš vykimo iš vieš buč io liko trys valandos. Aš paklū stau iš orinių aplinkybių dė sniams ir prisiriš u prie autobuso, kuris atvaž iuos manę s, vienintelio keleivio iš Poinciana Sharm Resort, 17:00. Tada 19:25 bū siu pririš tas prie lė ktuvo, kuris pakels mane į orą ir greič iau nei po keturių valandų nuskraidins į Kijevą , kur vė l bū siu laisvas. Nenoriu skristi iš Š arm el Š eicho – š io š ilto regiono, kur taip gera, jauku ir patogu. Ir todė l š į.17-00 laiką vertinu kaip mano priverstinio, be mano troš kimo, deportacijos iš Egipto pradž ią . Bet tai tik mano jausmai, kurie ne visada atsiranda kartu su kū no troš kimais. Ir todė l mano sveikas protas, kaip teisė jas, sutvarko reikalus, sustatydamas visus į savo vietas: pasiraš iau sutartį , sumokė jau pinigus tik už tą Rojaus laikotarpį , kuris š iandien baigiasi 17:00 - praš au vykdyti sutartinius į sipareigojimus!
Ir tu pradedi į ž engti į gyvenimo, kuris buvo prieš skrydį į Š arm el Š eichą , realijas ir š ių dviejų gyvenimų kontraste supranti: koks baisus ir ž iaurus yra tikrasis mū sų pasaulis!
Bet nė ra ką veikti, nes aš esu neatsiejama š io realaus pasaulio dalis ir š ios devyniolika dienų prie Raudonosios jū ros yra tik jo iš ė jimas į mano realų pasaulį...
Ir todė l pasiduodu visiš kai priklausomybei nuo iš orinių aplinkybių . Ir visame tame mane neramina tik vienas dalykas: š ios trys su puse valandos nuo to momento, kai lė ktuvo važ iuoklė s ratai nulipa nuo Š arm el Š eicho oro uosto betoninių plokš č ių ir iki to momento, kai jie palieč ia betoną . Kijevo Borispolio oro uosto plokš tė s. Nuo betono iki betono! Ir aš turiu iš gyventi š ias tris su puse valandos su nerimu dė l savo gyvenimo...Tris su puse valandos, kaip ir visą gyvenimą...
Kiek laiko š iandien bė ga. Net miegas negali to sumaž inti.
Kaip ir anksč iau, laiveliai iš pasivaikš č iojimų į Tirano salą į savo į lanką traukiami virvele.
Tik š iek tiek ir trumpam tam tikras abejonių ir baimė s š eš ė lis atsiranda tik kilimo ir tū pimo metu, taip pat turbulencijos metu. Bet ne tiek, kad paž adintų poeto mieganč ią Sielą . Padarę s tokią iš vadą , pasibaisė jau: ar tikrai reikia kū rybingą ž mogų varyti prie gyvybė s ir mirties slenksč io, kad bū tų sukurtas tikras kū rinys?
Vieš butis į sikū rę s Š arm el Š eicho kurorto centre, Ras Um Sid į lankos rajone, 15 km iki oro uosto, 7 km nuo Š arm el Š eicho miesto.
Paplū dimys, 2 linija nuo jū ros (atstumas nuo jū ros iki 1000 m).
Kambariai
Vieš butyje yra 182 kambariai, iš kurių : 128 š eimyniniai apartamentai, 12 vilų , 58 sveč ių kambariai su vaizdu į jū rą.
Restoranas, barai
- Fontana – pagrindinis vieš buč io restoranas: siū lomi pusryč iai, pietū s ir vakarienė , jū ros gė rybių patiekalai; Laguna baras – baras savo lankytojams siū lo didelį gė rimų ir už kandž ių pasirinkimą ; Diamond paplū dimio baras – vieta, kur galima lengvai pavalgyti; Up-Stairs bar (baras) – č ia tiekiama: kokteiliai ir už kandž iai iki vidurnakč io.
2016 m. sausio 13 d. treč iadienį
Pirmieji ž iemos Egipto į spū dž iai
Vė lų vakarą . Ką tik už siregistravau viename iš daugelio Š arm el Š eicho vieš buč ių . Kaž kokia nuostabi tyla. Ir rudens vė sa.
Atrodo, kad į gimtą jį Krymą atvykau kaž kur rugsė jo pabaigoje – spalio pradž ioje po ž iauraus vasaros sezono, kai pavargę s nuo š imtų tū kstanč ių poilsiautojų , kurortas pavargę s atsipalaidavo ir prisijaukino savo, regis, nenumaldomą degimą . Tik vienoje vietoje, greič iausiai, prabangiame vieš butyje, skambė jo disko muzika. Tač iau mano vieš butis yra tik keturių ž vaigž duč ių ir turiu tenkintis tyla. Tač iau pagrindinė priež astis – ne vieš buč io kategorijoje, o tame, kad dabar vieš butyje yra tik š eš iasdeš imt ž monių , o ne ketvirtis tū kstanč io pagal planą . Pagal vieš buč io administracijos planą , bet ne pagal Politikos megaplane planą (Rusijos prezidentas Putinas, susprogdinę s (? ) lė ktuvą virš Sinajaus su 228 rusais, už draudė ekskursijas iš Rusijos į Egiptą ). Ir š i megapolitika kelis kartus sumaž ino turistų skaič ių Egipte.
Viena vertus, tai naudinga turistams iš kitų š alių : kelionių kainos smarkiai sumaž ė jo (visa pagal tuos pač ius Karlo Markso dė snius, iš dė stytus jo sostinė je, kai prekių / paslaugų kaina priklauso nuo pasiū los / paklausos. jie nukentė jo visų pirma egiptieč iai, nes praranda milijardus dė l nepakankamo darbo srityje, į kurią investavo didž iulius pinigus ir kuri dabar yra nuostolinga. Nuo tokios geopolitikos kenč ia Rusijos ž monė s, kuriems Egiptas , su biudž etinė mis ekskursijų kainomis, tai bene vienintelė galimybė gerai pailsė ti. Slavai, kaip ir praeitą vasarą su romais iš Maskvos srities...
Ir š iandien mano pirmasis vakaras ž iemos Š arm el Š eiche. Paraš iau „ž iema“ ir iš kart pajutau tam tikrą disharmoniją tarp kalendorinio sezono ir man į prastų idė jų apie ž iemą . Ir taip atsirado tam tikras kalambū ras. Ž iema, mano galva, yra š unų š altis su dvideš imties ir daugiau laipsnių š alč iu, sniegu, sniego pusnymis, pū ga ir siaubingu jos kaukimu. Ir taip ž iemą apibū dino mū sų klasikai – ne tik ž odž ių , bet ir teptukų meistrai, taip pat kompozitoriai. Ir š tai, palikdamas Š arm el Š eicho oro uostą ir ž engdamas į Sinajaus pusiasalio ž emę , patyriau neį prastą jausmą : nė ra š iam sezonui paž į stamo š alč io (nors Ukrainoje kartais termometro gyvsidabrio stulpelis pakyla į teigiamą zoną ). ), bet nė ra ir to deginanč io tvankaus dykumos vė jo, kurį kiekvieną kartą sutikdavau Egipto ž emė je per ankstesnius vasaros apsilankymus joje. Ir buvo į prastas rudens vė sa Indijos vasarai.
Toks buvo mano pirmasis į spū dis apie ž iemos Egiptą Š arm Ed Š eicho oro uoste.
Aš jau vieš butyje. Vė lų vakarą . Š iandien Naujieji metai pagal seną jį stilių . Pasiė musi atsineš tą „ketvirtį “ nuė jau ieš koti kompanijos, su kuria galė č iau sutikti Naujuosius (ir praleisti senuosius). Tač iau manę s laukė nusivylimas: vieš buč io teritorijoje, o ji didž iulė , keli hektarai, nė vienos gyvos sielos. Ir prieblanda. Bū tų tamsesnė , galbū t bū tų vaiduokliai. Arba, kaip filme su Kramarovu: „... Naktis. Tyla...O mirusieji su dalgiais stovi... “ Bet mano atveju taip neatsitiko. Lė tai apė jo visą vieš buč io teritoriją . Pamač iau ir už sifiksavau atmintyje visus jo „vaizdinius“, kad galė č iau jais panaudoti kitą dieną ir ateityje. Viskas puiku: ir du baseinai, ir ž alia sutvarkyta teritorija, ir daug visokių originalumu akį dž iuginanč ių dizaino atributų , kurie buvo pastebimi net sutemus esant prastam apš vietimui.
Tik, gaila tik tiek, kad iki jū ros toli, apie du kilometrus. Ir aš negaliu eiti prie jū ros kiekvieną vakarą ar anksti ryte prieš pusryč ius, perimti ir klausytis jos gydanč io kvapo. Bet manau, kad per dieną pasistengsiu, nors ir iš dalies, bet atsigriebti už tai, ko ryto auš tant negausiu.
Paklaidž ioję s po vieš butį ir galiausiai praradę s viltį rasti bent vieną gyvą sielą (visi buvo savo kambariuose, to ž enklas buvo geltona š viesa languose), nusprendž iau pasivaikš č ioti po miestą už vieš buč io.
Gatvė s irgi tuš č ios. Krizė tik prasidė jo. Jam dar nė ra trijų mė nesių . O kas bus toliau? . . Tik taksi kabanti ir trumpai dumbė ti, tarsi klausdami, ar reikalinga jų paslauga? Man jų (taksistų ) truputį gaila: visą vakarą važ inė ja veltui, degina benziną , bet keleivių nė ra.
Vienintelis dalykas, kuris kompensuoja š į gailestį , yra jų arogancija, su kuria jie „lenkia“ dvigubus ar net trigubus mokesč ius už tokiais atvejais į prastus kelionių marš rutus, o š ios prekybos specifikos neiš manantys ukrainieč iai yra ne tik taksistai, bet ir visur. Egipte. ar rusai už klysta. Ir kas dar, prie ko niekaip negaliu priprasti, yra cukruotas parduotuvių savininkų manija. Ir ne tik jie, bet ir tarpininkai š auliai, kurie kaip č iuptuvai tempiasi iš parduotuvių į visas puses ir gaudo praeivius – potencialius pirkė jus. Abu kvieč ia į parduotuvę , sakydami: „mano parduotuvė “, iš tikrų jų yra pardavė jai arba tarpininkai, gaunantys komisinius iš pardavė jų „už arbatpinigius“.
Vienintelė vieta, kur „už virto“ naktinis gyvenimas, buvo pramogų kompleksas „1001 naktis“ – didž iulė je teritorijoje visame kvartale. Į vidų į eiti nedrį sau, bet iš oriš kai – arabų pasakų stiliumi – vaizdas į spū dingas!
Atrodytų , dabar man dalyvaujant per keturias valandas į vyko neį manoma pasakiš ka greita sezonų kaita. O tai palengvino 850 km/h padidintas greitis, kuris mano kone centnerį sverianč iam kū nui suteikė naujų galimybių – per š ias keturias valandas pereiti iš vieno sezono į kitą . O, š is paslaptingas greitis! Pirmuoju kosminiu greič iu jis leidž ia palikti Ž emę , antruoju – tapti nepriklausomu Saulė s sistemos palydovu, o treč iuoju – palikti Saulė s sistemą.
Orai Š arm el Š eiche
Po alaus viskas vyksta pagal planą : pietū s, jū ra, paplū dimys...Reikia turė ti laiko pasideginti, nes po trijų dienų bus kaip ir Egipto są lygoms š altis: tik +18 ? . O vė jas 6 m/sek. Toks š altukas č ia ne baisus, o vė jas...Bet taip sako vietiniai, bet kaip reikalas, gyvensime, viską apraš ysiu.
Aš deginuosi saulė je.
Saulė č ia ne tokia, kokia pas mus bū na vasarą Europoje: po dviejų nakties ji jau praranda vidurdienio š ilumą , o po trijų – jau saulei leidž iantis. Todė l galite saugiai degintis, nebijodami nudegimo.
Bandau atnaujinti vakarykš tę temą apie pojū č ius, kuriuos patyriau smarkiai besikeič iant metų laikams: nuo ž iemos Kijeve iki vasaros Egipte. Bet kol aš jauč iu pasakiš ko virsmo pojū tį , o ne giliau. Iš samiau paaiš kinti kol kas neį manoma. Vakarykš tis š io sielos jautrumo reiš kinio paaiš kinimas greič io pagalba š iandien atrodo „toli“, apgailė tinai technokratiš kas ir netelpa į dvasinių sampratų pamatus. Vis tiek nederinkite dviejų są vokų : ž iema ir Egiptas. Juk iš tikrų jų , kaip mes suprantame, Egipte ž iemos nė ra.
Egipto gamta
Negaliu pasakyti apie visą Egiptą , jo gamtą.
Tai tokia didž iulė ir į vairi š alis, kad vargu ar galiu aplankyti visus jos kampelius ir iš sakyti apie juos savo nuomonę . Ko verta viena dykuma: atrodytų , didž iausia monotonija – smė lis, kopos, tik saksalas ir gyvatė s...Bet kiek emocijų ! Emocijos, kaip ir jomis paremtas raš ymas, yra neiš senkantis sandė lis. Ir tai prisimenu nepaisant to, kad tikrą Egipto dykumą pamač iau tik pro turistinio autobuso langą maž daug prieš deš imt metų , kai iš Š arm el Š eicho važ iavau apž iū rė ti piramidž ių.
Tač iau visais vė lesniais atvejais Egiptą mač iau tik iš vieš buč ių teritorijos, maž ų laistytų oazių dykumoje, kai saulė , beveik 364 dienas per metus, ir vandens gausa daro stebuklą : sukuria tokias są lygas augalams, kad stebisi š is kontrastas su dykumos są lygomis. Taigi š į ryt didž iulė penkių hektarų vieš buč io Poinciana Sharm Resort teritorija leido tai padaryti. Ir aš papuoliau į savo stichiją – į Gamtos stichiją.
Toje jo dalyje, kuri man artimiausia ir kurią myliu labiausiai – tai augalų pasaulis ir ypač medž iai. Ir man pradė ti nereikė jo daug: tik vieno maž o medž io, kurio kamienas buvo deš imties–penkiolikos centimetrų storio ir dviejų su puse–trijų metrų aukš č io. Š is medis buvo vadinamas "shagaro". Jis mane patraukė prie savę s nematoma magija. Kai tik pamač iau jį , tarsi už burtą , iš tiesiau ranką prie jo, pakilau ir š velniai, kaip mergina, apkabinau jo stovyklą – už š velnų liesti ir maloniai atrodantį š viesą , kaip mū sų berž ai, kamieną . Ir pirmą kartą š į sezoną Egipte patyriau sielos jautrumo š velnumo aš aras. Ir atsigavau: pagaliau po kelių dienų intensyvių ieš kojimų radau kanalą , per kurį galiu suvokti Egipto gamtą ir iš dė styti tai, ką suvokiau savo raš iniuose.
Be to, man kilo asociacijų su berž u Vladimiro miš kuose, per atsiskyrimą tų tolimų devintajame deš imtmetyje...Š iandien š į medį suvokiau lygiai taip pat, kaip ir tada, bet aiš kiau, nes tos emocijos, nepaisant jų iš skirtinio skverbimosi. ir net audra, kilusi tada Sieloje, bė gant deš imtmeč iams, pamaž u ė mė blė sti Sielos atmintyje. Ir dabar aš juos vė l atkū riau č ia, Egipte. Bet tada mano emocijos materializavosi š iame pasaulyje poezijos pavidalu, dabar pabandysiu viską , ką jauč iau, iš dė styti proziniais ž odž iais.
Kai palieč iau š io medž io kamieną , o paskui mechaniš kai jį apkabinau, nepaisant dvideš imt aš tuonių laipsnių karš č io, pajutau vė są . Ir š ioje vė soje – tam tikras individualumas, š io medž io izoliacija nuo visko, kas pagal fizikos dė snius turė tų sugerti š ilumą ir bū ti tokia pat karš ta bei tvanku.
Ir š i originali š io medž io asmenybė jame man patiko labiausiai. Ir tada manę s laukė daugiau nuostabos ir susiž avė jimo. Apkabinę s ir glostydamas medž io kamieną , pajutau jo vidinį virpė jimą ir kaž kokią jautrią reakciją į mano prisilietimą : medis atvė rė prieš mane savo sielą ! Kaž kurią trumpą akimirką , kuri trunka sekundė s dalelę mū sų materialiame pasaulyje, o tame kitame pasaulyje virsta begalybe, patyriau ir iš mokau daug, ko nei aš , nei niekas kitas negali perkelti į mū sų pasaulį , viską apibū dindamas ž odž iais. Ir tai, ką dabar raš au, yra tik dalis to, ką ten jauč iau...
Nenuostabu, kad mano bendravimas, kaip dabar sakoma, subtiliame lygmenyje su š iuo mielu medž iu yra panaš us į bendravimą su mergina. Ir viskas dė l to, kad jų prigimtis yra panaš i.
O be to, tai vienas lengviausių bū dų pereiti prie jautraus supanč io pasaulio suvokimo, tai kanalas, kuriuo iš š io pasaulio lengvai ir lengvai pateksite į jautrios Sielos pasaulį – į Dvasinį pasaulį . O nauda iš to ir ne tik ž inių , bet ir apsivalymo bei dvasinio augimo prasme yra didž iulė.
Fiziš kai pajutau, kaip po mano delnu iš tisine srove per maž iausius kapiliarus nuo š aknų iki lapų teka vandens srovė s. Mano vidinė ausis net suvokė š ių srautų triukš mą . Ir tam tikra medž iaga persikelia atgal į ž emę , dė kodama Ž emei už garbę auginti š į augalą ant savę s. Ž emė ir medis turi tarpusavio harmoniją , kuri už tikrina vieno augimą ir klestė jimą , o kito kokybinį tobulė jimą . Bet aš tai ir daug daugiau suvokiau fiziniu lygmeniu. O subtiliame dvasinio suvokimo lygmenyje viskas buvo daug giliau ir reikš mingiau.
Tač iau didž ioji dalis to, ką suvokiau, liko manyje, net ir su tam tikru „tabu“ jos perkė limui į mū sų pasaulį . Per savo š eš iasdeš imt metų atrandu savyje naują dvasinį gyvenimą , kaip ir tas kū dikis, iš jo iki gimdymo grynai dvasinis gyvenimas pereina į mū sų materialaus pasaulio gyvenimą , bet tik aš – prieš inga kryptimi. Ir fizinio gyvenimo ratas už sidaro, tik trumpam. Kelias deš imtis (daugiausia iki š imto) metų mums buvo leista iš eiti iš savo dvasinė s esmė s į fizinę esmę , kad š io laikotarpio pabaigoje arba tobulinant savo dvasinę esmę ir ją padidinant, arba iš liejant. į ydų bedugnę , vė l į eikite į ją . Sakyč iau, mū sų fizinis gyvenimas yra mū sų sielos iš bandymas „dė l utė lių “!
Ir tokie momentai kaip bendravimas subtiliame lygmenyje su augalais, su jū ra, saule ar vė ju, jų juslinis suvokimas ir, be to, jų kū rybinis atkū rimas, kuriam reikia malonios ir palankios valios, o bū na ir didž iausio dvasinio savę s momentų . - tobulinimas. O gyvenimas pasaulyje, tai yra visuomenė je tarp ž monių , yra alkanas ir godus voro gyvenimas stiklainyje tarp alkanų vorų kaip jū s. O kaip susilaikyti nuo neš varumų (vartoju krikš č ioniš kus terminus, kurie tiksliausiai atspindi reiš kinio esmę ) ir nepatirti dvasinio nuopuolio vardan fizinio iš likimo? Todė l, norė dami visiš kai nesugadinti savo sielos, kū rybingi ž monė s, tarp jų ir š ių eiluč ių autorius, gyvena dvigubą gyvenimą : dvasinį ir fizinį , atskirdami juos priskirdami dvasinę asmenybė s dalį – pseudonimą . Ir kiekvienas ne tik nelipa į kito gyvenimą , bet ir nesimė gauja nei š love, nei kito panieka ir persekiojimu.
Tai su są lyga, kad jis ras savyje jė gų taip sutvarkyti savo gyvenimo dualizmą.
Ilsė damasi Kryme, kaip ir č ia, Egipto kurortuose, pastebė jau, kad ž monė s, atė ję pailsė ti, tampa visiš kai kitokie, persikelia į Gė rio gyvenimą , tarsi š iam laikui paš alinę iš savę s visą negatyvą . Ir kartu jie iš aukš tina savo dvasinę esmę . Jie grį ž ta į jiems į prastą gyvenimo ritmą – ir vė l, kaip ir anksč iau, patenka į fizinio gyvenimo kloaką , patenka beveik į savo dvasinė s esmė s dugną . Nes tai daryti juos verč ia visuomenė ir poreikis gyventi bei iš gyventi fiziš kai. Todė l kurortą suvokiu – ne kaip fizinio kū no, o kaip Sielos gydyklą ! Juk Gamta suteikia kū nui fizinė s sveikatos kurortą – tai kasdienis miegas, kai kū nas atsipalaiduoja ir beveik visiš kai atstato fizines jė gas – ir visa tai daroma autopilotu, be jokios są moningos kontrolė s.
Miego metu tam tikru mastu atsistato ir dvasinė s jė gos. Tač iau to neuž tenka.
Trumpam atitrū kus nuo pasakojimo temos, nes ateina kitos dienos auš ra...
Kaleidoskopas
Kiekviena diena reikš minga tuo, kad ji prasideda auš ra ir saulė tekiu, kiekvieną kartą skirtinga ir nepanaš i viena į kitą . Taigi š iandien rytas prasideda ne nuo saulė tekio, o su vientisais debesimis visame danguje. Ir tik rytuose septintą ryto, kai Saulė jau turė jo bū ti aukš tai virš horizonto, kaip vakar ryte, š iandien yra tik nedidelė dangaus atkarpa su kiek š viesesniu tonu. O labas rytas dar apmaudu – tai iš augę s karinių virš garsinių orlaivių skrydž ių į nepaprastą aukš tį skaič ius. Jie palieka savo nemalonų pė dsaką iš pradž ių gerame danguje ilgų sidabrinių uodegų pavidalu. Jei vakar jis buvo vienas, tai š iandien yra trys. Ir logiš kai rytoj bus š eš eri! ? ..
2016 m. sausio 19 d. antradienis
Krikš tas
Esame pripratę prie Epifanijos š alnų š ią dieną , prie ledo apgaubtų upių ir ež erų , prie ledo duobių , kuriose maudosi ir seni, ir jauni...Bet man ir keliems š imtams mano tautieč ių š iandien, Apsireiš kimo dieną , yra yra iš imtis: vanduo jū roje dar š iltesnis nei vakar – 24? virš nulio, oras dar aukš č iau, tik kad stiprus vė jas vė sina nuogą kū ną , ypač iš lipus iš vandens. Tač iau visa š i š ventė buvo š venč iama draugiš kai maudantis Raudonojoje jū roje. Daugeliui, tarp jų ir man, toks maudymasis atvirame vandens telkinyje per Epifaniją yra pirmas kartas gyvenime. Bus ką prisiminti ne po vienerių metų.
Visi susitaikė su tuo, kad š iandien vanduo visame pasaulyje yra ypatingas su padidinta teigiama energija ir todė l gydantis. Be to, bandž iau save į tikinti, kad be gydomų jų savybių kū nui, š iandien vanduo padeda gydyti ir sielą , apvalydamas ją nuo neš varumų . Svarbiausia tuo tikė ti. Ir tai į gyvendinama.
Visi buvę paplū dimyje glaudė si po uola prie vandens, kur nepasiekė vė jas, kuris vis dar atkakliai ir stipriai toliau pū tė iš pusiasalio į jū rą . Be to, visi turė jome galimybę degintis, nes po pietų saulė buvo mū sų pusė je. Taip daugeliui Š arm el Š eicho turistų pasisuko kurorto š ventė Epifanijos proga.
Prieš pat miegą prisimenu, kaip daugiau nei valandą sė dė jau ant savo branginamo akmens, kojomis gaudydamas vieniš as bangas, bandydamas iš š okti į ž emę kuo toliau. Ž vilgsniu be jokio tikslo klaidž iojau po Jū ros pavirš ių , mintis sekė ž vilgsnį , o sielos jausmai, jei tokių buvo, laukė savo puoselė jamos valandos, kad pasireikš tų kokia nors tema. Bet, deja, nė viena mano dė mesio verta tema nesubrendo, o popieriaus lapas, ant kurio teko perkelti š ią temą , liko š varus...
2016 m. sausio 25 d.
pirmadienis
Ž iema atė jo į Egiptą?
Š iandien suž inojau, kas yra ž iema Egipto kurortuose. Ir aš galiu pasidalinti savo į spū dž iais su jumis, mano skaitytojai…
Dieną , kaip į prasta, buvo karš ta, bet tik saulė . Pavė syje po kelių minuč ių pradeda š alti. O kaip č ia bū ti? Po bemiegė s nakties susitikus su draugais labai norė jau miego. Tač iau saulė degino kaip vasara, o pavė syje buvo kaip ruduo – tai, ž inoma, turint omenyje „vasaros“ ir „rudens“ są vokas č ia, Ukrainoje. Puikiai iš kepę s, o paskui tiek pat suš alę s, be to, č ia, prie baseino, aptaš kę s vandeniu iš vejos purkš tuvų , aš , š iek tiek nepatenkintas tikruoju klimatu (tuo pač iu pamirš au, kad Gamta dabar padovanojo tikrą ž iema Ukrainoje esant dvideš imt penkiems š alč io laipsniams), puolė pildytis į savo kambarį ...
Visą dieną buvo š ilta, net karš ta. Ir bevė jo tyla Gamtoje.
Neatsiž velgiau į natū ralius ž mogaus civilizacijos garsus, tokius kaip: maš inų triukš mas, leistis skrendanč ių lė ktuvų ū ž esys, arabų – vieš buč io tarnautojų š auksmas ir pan.
Tač iau vakare viskas pasikeitė . Lyg niekur nieko pasirodė stiprus vė jas ir ė mė kaip paš ė lę s važ inė ti po visą vieš butį . Taip, tiek, kad medž iai, o tai daž niausiai aukš tos palmė s, susvyravusios su vė jo gū siais, o jų vė duoklių virš ū nė s drebė jo į skirtingas puses tokiu intensyvumu, kad atrodė , kad koks pabaisa norė tų jas suplė š yti. iš savo nusistovė jusių vietų . Vė jas vieš butyje nebuvo konkreč ios krypties. Jis, kaip plė š rus ž vė ris, puolė ant manę s iš skirtingų pusių , tarsi norė damas mane nustebinti ir dantimis prikibti prie atvirų kū no dalių . Mano kū nas, suspaustas į kamuolį , vis dar prisimenantis dienos š ilumą ir paskutinį prieglobstį – kambarį , atkakliai prieš inosi.
Tiksliau, pajutau tai savo kailiu. Kas 3-4 karš tas dienas ir aksomiš kai š iltas naktis, lyg iš pož emio, iš siverž davo į nirš usi vė jo striukė ir sutvarkydavo reikalus – tokia pat pikta ir š lykš ti, kaip ir jis pats.
Vė jas buvo baisus ir nemalonus tik mums, seniems ž monė ms. Jaunuolis jį visiš kai ignoravo. Š iltai apsirengę poromis ir nedidelė mis grupelė mis vyko į miestą į vairių pasirodymų ir pramogų . Laimei, Š arm el Š eiche, kaip ir bet kuriame kitame kurortiniame mieste, jų yra daugiau nei pakankamai.
Bet visa tai buvo tik į ž anga į tikrą egiptietiš ką ž iemą su siaubingu (pagal Egipto standartus) š altumu ...
Kitos dienos vakaras
Jei dieną prieš š altį kė lė stiprus vė jas, tai š iandien po saulė lydž io ir be vė jo pasidarė taip š alta, tarsi vieš buč io teritorija bū tų į lindusi į savotiš ką š aldytuvą , kuriame, atrodė , nebuvo nei vieno gyvenimo. siela, iš skyrus barmeną Mahmudą , kuris buvo priverstas ten likti eiti pareigas.
Bet viskas kardinaliai pasikeitė , kai š iuos orų kataklizmus pristač iau ne kaip baisius ir slegianč ius, o kaip sudvasintus gamtos reiš kinius, su kuriais galima lygiavertiš kai bendrauti ir, juolab, suprasti, tyrinė ti jų esmę ir net į sakinė ti? ! Ir tik tai supratę s supratau, kaip man pasisekė už tokį pigų mokestį apsilankyti Egipte ir atrasti naują jį , iki tol visam pasauliui niekam než inomą Egiptą . Atidaryti Egiptą ne fiziniu pož iū riu, kuriame jis ž inomas toli ir plač iai, ir net giliai į Raudoną ją jū rą bei pož eminius faraonų piramidž ių labirintus, o iš dvasinė s pusė s. Tiesiog atradau sau tokias neiš semiamas galimybes ir, abstrahavę sis į dvasinę sferą , nustojau jausti š altį ir bet kokį diskomfortą , ir už migau tokioje palaimoje...
O po vakarienė s...
Neberaš ysiu ž iemos Egipto gamtos vien dė l to, kad tiesiog negaliu apibū dinti jos tikroje š viesoje.
O sukurti nenatū ralų ž odinį atvaizdą reiš kia eikvoti savo asmeninį laiką ir į ž eisti gamtą , parodant, kad ji yra tokia, kaip ją apibū dinate, o tai toli graž u nė ra taip. Aš tiesiog neturiu tam į gū dž ių . Taigi mes kalbė sime apie ką nors kita.
Š iandien planavau vykti į Jeruzalę . Ir net viskas tam buvo paruoš ta, iki maisto atsargų , kurias paruoš iau per pastarą sias dvi dienas paprastu paslė ptu (ir, tiesą sakant, vagių ) bū du, dalimis atimdamas iš pietų ir vakarienė s. Ir č ia ateina avarija. Ž monė s manę s klausia, ar nesupykau dė l kelionė s atš aukimo dė l nenumatytų blogų oro są lygų – iš plauti keliai kurortiniame Tabos mieste, pasienyje su Izraeliu? Atsakau jiems, kad ž inojau apie tai iš anksto ir viskas, kas vyksta, yra į gerą.
Taigi š iandien po pietų man asmeniš kai buvo panaikintas alkoholio draudimas. Paė miau jį sau, nes buvo atš aukta kelionė į Izraelį į š ventas vietas.
Laikas grį ž ti namo, į brangią Ukrainą...Taip, ir staiga pasidarė vieniš a ir tuš č ia mano sieloje, kai iš vyko triukš minga draugų kompanija.
O tam, kad nugalė č iau iš orinę fizinę vienatvę , aš ieš kau iš eities savyje: paž velgiu ten ir, stebė tinai, tikrai savo viduje randu Edeno sodus. Pasirodo, aš savyje ne tuš č ia, bet kaž kas yra...Ir yra vidinis pasaulis, ir koks! Ir viskas, ką raš iau anksč iau ir raš au dabar, yra mano vidinio pasaulio atspindys. Ir ne tik tai…
Ž mogaus kū ryba ir gamtos kū rybinis genijus
Kaž kas skausmingai greitai pripratau prie ž mogaus rankų „š edevrų “ dizaino kū rinių pavidalu vieš buč io kraš tovaizdyje. Jau ketvirtą dieną jie man tapo į prasti, nustojo traukti ypatingo dė mesio ir taip pat dž iuginti.
Č ia iš kyla du variantai: arba jie iš sekino save originalumu ir kaip paž inimo bei susiž avė jimo objektas, arba aš iš sekiau dė l galimybė s paž inti mano dė mesiui pateiktus „š edevrus“. Bet kuriuo atveju vieš buč io teritorija man jau praė jo etapą paž inimo ir susiž avė jimo prasme, belieka padaryti keletą nuotraukų prisiminimui, kad, esant norui, bū tų galima atkurti Poinciana Sharm kurorto į spū dž ius, laikui bė gant iš nyksta. Liko neiš senkanč ios Gamtos nuotraukos. Tuo tikslu, vedama pasą moningo minč ių ir ketinimų judė jimo, aš jau atsikė liau pusę š eš ių ryto ir nustebau, kad kambaryje tvyro tamsa, bet iš karto pateikiau tam paaiš kinimą : auš ros iš vakarė se jie iš junkite š viesą vieš buč io teritorijoje – kam gi deginti elektrą veltui, kai galima sutaupyti.
Tač iau rytuose dangaus atkarpa netoli horizonto pamaž u pradė jo š viesė ti.
Š i Saulė , likus valandai iki pasirodymo š iame pasaulyje, pradė jo ruoš ti sau tramplino lovą , kad galė tų iš š okti į dangų . Ir taip tai tę sė si kankinanč iai ilgai. Kodė l skaudž iai ilgai, tai tik man, nes iš girdusi daugybę atsiliepimų apie auš ros pasimatymą iš safaryje iš važ iavusių poilsiautojų , teigianč ių , kad Saulė teka nuostabiu greič iu, tikė jausi pamatyti ir neiš vengiamą jos auš ros procesą . iš vaizda. Tač iau vienas dalykas yra jo judė jimas dangumi, kitas dalykas yra jo atsiradimo fonas. Ir antrasis yra daug kartų ilgesnis nei pirmasis. Tai tę sė si apie valandą , kai maž ame dangaus plote lė tai š viesė jo horizonto linija ir pleč iasi tiek į plotį , tiek į aukš tį . Tač iau toks apš vietimas nebuvo labai į spū dingas. Ir tik iš apač ios, iš už horizonto nuš viestų rož inių debesų atsiradimas kardinaliai viską pakeitė . Ir tai į vyko likus deš imč iai minuč ių iki saulė s pasirodymo.
O debesų už sidegimas nuo š velniai rož inė s iki purpurinė s-raudonos, o paskui ugningai raudonos buvo tikrai į spū dingas ir dž iugino iki kvapo sulaikymo iš susijaudinimo. Ir kai tik pasirodė maž as saulė s ugnies gabalė lis, iš pradž ių ryš kiai geltonas, o vė liau vis didė jantis ir raudonuojantis disko segmentas, laimė s euforija, apmą stant š į gamtos stebuklą , pasiekė kulminaciją ...
Palyginus du paveikslus: stabilų , ž mogaus sukurtą (š iuo atveju vieš buč io kraš tovaizdž io dizainą ) ir nesikartojanč ius originalius Gamtos (dabartinio saulė tekio) paveikslus, dar kartą stebiuosi Gamtos į vairovė s neiš semiamumu. Ir norint tai suprasti, nereikia bū ti itin į ž valgiam. Tač iau paž inti gamtos grož į iki galo neį manoma dė l jos neiš semiamumo. Be to, paž inti gamtą protu, kaip dabar bando mokslininkai, o anksč iau to padaryti neį manoma.
Arč iausiai Gamtos paž inimo yra menininkai (teptukai, ž odž iai), kompozitoriai ir kiti Bohemijos atstovai, kurie Sielos jausmais stengiasi suvokti gamtą . Ir, pajutę ir perteikę savo pasaulio instrumentais, š ie gamtos stebuklai iš lietų iš jo pavidalu, daugiau ar maž iau tikė tinų kopijų , leidž ia grož ė tis gamtos reiš kinių grož iu net po š ių nuostabių akimirkų ir bet kuriuo metu. . Š tai kodė l Raudonosios jū ros gamta su amž ina vasara man yra vertinga tuo metu, kai Ukrainoje, o iš tikrų jų visoje Europos zonoje, gyvoji gamta snaudž ia letargo miego. O č ia, prie Raudonosios jū ros, net sausį , ž iemos į karš tyje, galiu esė esė eskizus iš gyvosios gamtos gyvenimo ir pateikti skaitytojui, kad jis, kaip ir aš , galė tų pajusti ir grož ė tis. š is grož is. Bet tai yra mano pasaulinis tikslas, o norint jį pasiekti, reikia padaryti ne vieną š imtą bandomų jų eskizų . Ir š is raš inys apie gamtą yra vienas iš bandymų tai padaryti.
Rytai E g ir p t e
Ankstyvas rytas Š arm el Š eiche
Ankstus rytas. Iki auš ros dar pusantros valandos. Mane paž adino traukiantis mulos balsas, raginantis musulmonus atlikti rytinę maldą . Greitai lengvai apsirengiau ir iš š okau į treč io aukš to terasą , kad tikrai pajusč iau visus kurortinio ž iemos ryto Sinajaus malonumus.
Ankstyvas rytas iš braukė visas nakties baimes. Vasariš ka gaiva, kaip ir dera, ankstyvam rytui, vos pagautas gaivus vė jelis glosto ilgus palmių lapus, traukdamas už plunksnų ...
Mula toliau dainavo savo dainą . Ramų rytą prieš auš rą jo balsas buvo aiš kus su aiš kiais garsais, sklindanč iais iš meč etė s ir toli už Š arm el Š eicho. Naktinė vė jo striukė nurimo, pasitraukė į savo pož emį , palikdama vietoj savę s lengvą vė jelį , vos juntamą atvirose kū no vietose. Vė jo malū nas dingo, o kur dingo visa neapykanta ir paniš ka į nirtingų stichijų baimė ! Atė jo ryto ramybė.
Tik pilnatis, kaip ir anksč iau, netrukdomai pakibo danguje kaip ryš kus matinis taš kas ir taip pat buvo į rė minta matinio š vytė jimo. Bet jau ne virš galvos, kaip per naktį , o arč iau vakarinė s dangaus dalies. Ji lė tai, nepastebimai akims, bet š liauž ė per horizonto liniją , tarsi jausdama, kaip į š į pasaulį ateina š viesulys-Saulė , dienos š eimininkas. Iki auš ros dar buvo likusi valanda. O dangus vis dar buvo tamsus, jame retkarč iais pasipylė debesys ir dar retesnis ž vaigž dž ių spindesys. Kaip blė stanč ios š ių ž vaigž dž ių skeveldros Ž emė je, tarp vieš buč ių pastatų , medž ių ir krū mų , taip pat palei gatves ir kelius, jos spindė jo, o kai kurios net mirgė jo pagal kaž kokios ž mogaus ausiai negirdimos muzikos ritmą , ž monių š viesas. rankos - daugybė apš vietimo lempų . Tik vienas dabartinio ž iemos Š arm El Š eicho bruož as: kiekvienas vieš butis buvo apš viestas skirtingai.
Tai poilsiautojai, baigę numatytą poilsio laiką , suskubo į savo autobusus į Oro uostą ir toliau į savo š altą ir ž iemiš ką š alį . Todė l, nepaisant š ilto ryto, jie buvo apsirengę ž iemiš kai. Į vairiose kurortinio miestelio vietose burzgė į vairių kelionių kompanijų autobusų varikliai: jie turi jį surinkti, kad nuvež tų buvusius turistus į Oro uostą.
Arafato paltu vilkintis arabas spragtelė jo kulnais į grindinio plokš tes, po kurių tarsi burtų keliu už geso naktinio vieš buč io teritorijos apš vietimo prož ektoriai. O po to palmė s iš ryš kiai ž alios virto blankiais nakties vaiduokliais. O vieš buč io teritorija pusvalandž iui iki auš ros skendė jo tamsoje. Bet tada dangus rytuose pradė jo stiprė ti ir š viesė ti. O pač iame horizonte – plati juostelė tampa rausva. Ir augalai vieš buč io teritorijoje pradė jo į gyti natū ralią spalvą ir formą.
Nuo mė nulio jis skyrė si tik dydž iu ir patekimo į š į pasaulį greič iu. Kylant saulei ji iš melsvo segmento virto vis geltonesniu disku. Ir geltonumas nuo jo perė jo į visą dangaus erdvę virš jo. Kol Saulė visiš kai neiš nyko iš š io purvino-neš varaus barjero, ant jos kū no buvo matomos nelygios horizontalios juostos – kondensatas iš š io barjero likuč ių . Tač iau jokios antž eminė s kliū tys netrukdė galingam Saulė s judė jimui. O septintą valandą jis jau kabojo gana aukš tai virš horizonto ryš kiai geltono disko pavidalu ir nedelsdamas judė jo link zenito. Sakyk, kas tau patinka, bet Saulė , pasirodo, mė gsta š lovę , demonstruojasi savo zenite, kad visi Ž emė je jai rodytų garbę ir pagarbą . Bet jis to nusipelnė!
Aš tuntą ryto Saulė jau virto karš tu, akinanč iai geltonu disku, į kurį neį manoma ž iū rė ti be apsauginių akinių.
O juos skleidž ianti š iluma glostė ir maloniai š ildė atviras kū no vietas. Mat š iandien, po dviejų dienų š alto oro, ž monė s dar vaikš č iojo beveik su kailiniais, kuriais į lė ktuvą Kijevo „Borispolyje“ sė do tam, kad pajudė tų per kelias valandas, tarsi lydekos liepti, į karš tą Afrikos amž iną vasarą . Ir š ios dvi ilgos rudens š alč io dienos su ž varbiu vė ju buvo taisyklė s iš imtis. O prasidė jusi karš ta diena tai patvirtino...
Ir nenorė jau prisiminti Kijevo su š alnomis, pū gomis, kaip kartais bū na sausio mė nesį , iki metro ar daugiau sniego pusnyse. Juk afrikietiš kos vasaros pasakoje liko visai nedaug. O vasarį , mū sų nuomone, kiekvienas iš mū sų dar turi patirti ž iemos smarkumą . Be to, sausį valdž ia paž adė jo visiš kai iš eikvoti dujų atsargas. O kaip jie š ildys mū sų namus?
Taigi per kelias likusias mums asmeniš kai padovanotos vasaros dienas su ypatingu už sidegimu klausysimė s kurortinė s vasaros Sinajaus pusiasalyje karš č io ir, kaip kupranugariai kaupia maistą ir vandenį savo kuprose, taip ir sieksime kaupti š ią š ilumą savyje, bent jau prisiminimuose. Nepaisant to, vis tiek bus lengviau iš gyventi likusį , bet patį atš iauriausią Ukrainos ž iemos laikotarpį.
W y m e M e r e v Sh arm – El – Sheikh
Jū ra š iandien, kaip ir vakar, triukš minga. Jis taip pat duoda savo balsą banglentė je, kaip ir Kryme. Tač iau tai, ką Jū ra š iuo triukš mu nori perteikti, man tebė ra didž ioji paslaptis, paslapč ių , kurių nesugebė jau į minti deš imtmeč ius. Ir Jū ra neskuba man į leisti savo paslapč ių.
Vienintelis dabartinio banglenč ių triukš mo paaiš kinimas, palyginti su tylia, ramia bū kle praė jusių metų liepos–rugpjū č io mė nesiais, kurią pastebė jau č ia, Egipte, yra jū ros pasipiktinimas dė l vandens ir oro vė simo, protestas. prieš Gamtą . Ir š is pyktis aiš kiai matomas jo balse. Be to, š į rytą kilo kelių balų audra. Buvo taip pikta ir pikta, kad galė jo už muš ti vieną iš poilsiautojų . Todė l ant gelbė jimo tilto ant pontono buvo pakabinta raudona vė liava: „Maudytis draudž iama! » Bet ir po vakarienė s niekas nesimaudė : audros iš judintas vanduo buvo vė sus. Bet visgi, prieš pat iš einant iš paplū dimio, man pavyko kelias minutes pabendrauti su Jū ra – tiesiogiai, per atstumą ir iš tiestos rankos atstumu.
Toks artumas ž avi, nes, be vizualinio Jū ros suvokimo, girdi ir jos banglenč ių balsą , kvė puoji jos kvapais ir nesą moningai suvoki daugybę kitų , mums dar než inomų , Sielos jutimo organų . Bet svarbiausia, kad tokiame arti jū ra už valdytų viską , ką darai, nesuteikdama galimybė s paš aliniams reiš kiniams ir objektams atitraukti tave nuo savę s. O ką aš mač iau, girdė jau, pajutau? – Ž odž iais nenusakoma: atrodo, kad mū sų kalba skaudž iai apgailė tina. Be są monė s, viskas perė jo tiesiai į mano Sielą ir atneš ė jai neį prastą malonę ir naudą...Ir aš jauč iau š ią raminanč ią malonę , lipdama laiptais į aukš tą krantą , kad eič iau į savo vieš butį . O bū sena buvo tokia, lyg bū č iau aplankę s katedrą , apsivalę s nuo neš varumų ir prisipildę s dvasinė s malonė s...
Potvynių grę ž inys
Š iandien Jū ra, nepaisant vidinių prisitaikymo prie artė janč ios audros problemų , vis dė lto pasirodė dosni ir atskleidė kai kurias savo paslaptis. Iš pirmo ž vilgsnio gali atrodyti, kad tai yra mano smalsaus proto noro susieti daugybę reiš kinių į vieną visumą pagal fizikos dė snius, kurie man jau buvo ž inomi iš mokyklos laikų . Tač iau taip nė ra, nes jū ra yra didž iausias ir seniausias vandens elementas Ž emė je, todė l jai suteikiamos š eimininko Ž emė je funkcijos. Ir ne tik gyvenimas. Taigi pats savininkas nusprendž ia, kokias savo paslaptis atskleisti Ž mogui, o ką slė pti už septynių už raktų . Juk daugelis Gamtos paslapč ių lemia pač ios Gamtos gyvybę , kurių atskleidimas gali kelti pavojų pač ios Gamtos egzistavimui...
Stebė damas bangas padariau iš vadą , kad niekas iš niekur neatsiranda ir nedingsta be pė dsakų ; viskas turi pradž ią ir pabaigą , ir viskas paaiš kinama mū sų materialaus pasaulio fiziniais dė sniais.
Bet tai su są lyga, kad tas ar kitas reiš kinys neperž engs mū sų pasaulio ribų...Ir po tokio paaiš kinimo aš nusiraminau ir toliau stebė jau į krantą bė ganč ią bangą , tarsi tai bū tų gyva bū tybė , galinti judė ti , tada atlikite jo transformacijas kaip formą ir turinį . Pasibaigus antplū dž iui ant kranto, banga kelis kartus susilpnė ja ne todė l, kad praranda jė gą , iš eikvojusi visą energiją š iam nedideliam atstumui į veikti sausumoje, o todė l, kad beveik visiš kai iš nyksta. Bet ne be pė dsakų . Didž ioji dalis š ios bangos vandens prasiskverbia į pakrantė s juostos smė lį ! Ir tai ypač aiš kiai matosi ne iš priekio, o iš š ono, kai vanduo beveik š niokš č iant eina į smė lį . Ir tik labai maž a jo dalis patenka į jū rą palei jau prisotintą drė gmė s smė lio pavirš ių , kai smė lis jo nebegali priimti.
O kadangi pakrantė visada yra virš jū ros lygio, tai veikiant gravitacijos jė gai, vanduo iš smė lio, praeidamas tarsi per filtrą , jau iš valytas grį ž ta atgal į jū rą . Bū tent pastarasis yra pagrindinis ir reikš mingas Jū rai reiš kinys. Jū ros banglentė s pagalba jū ra apsivalo! Ir Jū ra tam ruoš ia sau filtrą , š imtus tū kstanč ių metų su kiekviena banga iš savo dugno į krantą iš mesdama po kelis smė lio grū delius, prieš tai savo banga suskaidydama pakrantė s akmenis į smė lio grū delius.
Š tai tokį vaizdą pamač iau š iandien, kai, pasinerdamas į jū ros ir narš ymo jū roje problemas, bandž iau į minti vieną iš jū ros paslapč ių . O kiek dar panaš ių ir atviresnių paslapč ių slepia Jū ra? "Tik Dievas ž ino. Ir ar bū siu vertas, kad jū ra man atskleistų dar bent vieną savo paslaptį?
bangos balsas
Aš prie vandens kraš to.
Jū ra, bandydama ž aisti su manimi, mė tė vieną bangą po kitos į krantą , bandydama mane patraukti ir atgaivinti savo gydomą ja drė gme. Ir, to nesulaukę s, š iugž dė jo nepatenkintu banglenč ių jū roje balsu. Apnuogiu kojas ir einu link bangos, o ji periodiš kai su dž iaugsmu jas aptaš ko. Ir man atrodo, kad ji dž iaugiasi, pasiekusi tikslą . Smagu jausti jos lengvą kutenimą...
Pilna nosimi į kvepiu jū ros kvapą , jos kvapai, kurie storo nematomo š ydo pavidalu rieda nuo jū ros pavirš iaus į sausumą ir, sustoję ties skardž iu, susitelkia č ia. , siaurame pakrantė s pakraš tyje. Š tai kodė l kelias valandas gulė damas ten, aukš č iau paplū dimyje, nejauč iau jū ros kvapo – taip, kaip jauč iu č ia, prie pat vandens. O š tai Jū ros kvapas toks stiprus, kad apima visus kitus kvapus, taip pat ir ž mogaus civilizacijos kvapus. Jū ros kvapas, prasiskverbiantis į mane, š iek tiek migloja mano są monę ir svaigsta ...
Bet ne tik kvapai paveikia mane jū rą ir už valdo mane. Ryš kesnis jo pasireiš kimas yra jū ros banglenč ių garsai, kuriuos aš suvokiu kaip jū ros balsą . Klausydamasis Jū ros balso, bet dar nesistengdamas į siskverbti į jo turinį , ė miau nustatyti, iš kokių komponentų susideda Jū ros balsas. Stebė damas periodiš kai į krantą besiverž ianč ias bangas pastebė jau, kad vadinamasis banglenč ių triukš mas kyla kaip ginč as tarp vienos krantu riedanč ios bangos ir kitos bangos, jau už gesusios savo stiprumu ir, atrodė , pasiduodanč ios troš kimui iš š okti. kuo toliau ant kranto. krante iš siaiš kinti: kas ten vyksta, už jū ros stichijos ribų ? O artė janti stipri banga tarsi sako pavargusiai bangai: „Netrukdyk!
Leisk man iš bandyti laimę bū ti iš rinktam tarp bangų ir pasiekti aukš č iausią mums než inomo pakranč ių pasaulio paž inimo ribą “...grį ž imo į jū rą kanalai, o nespė jusieji – kaip nusilpusi ir iš dž iū vusi banga. , grį ž ti atgal į Jū rą , link naujos stiprios bangos. Ir, kaip ir anksč iau, jiems susitikus pasigirsta bū dingas banglenč ių garsas. Ir taip po 5-7 sekundž ių viskas kartojasi dar kartą...
Atrodo, kad banga yra stipri tol, kol ji neatsiejamai susijusi su jū ra. Galima stebė ti, kaip intensyviai ir ilgai banga rieda savo keteras ten, toli nuo kranto. Š ią jė gą už nugaros iš girdau, kai plaukiau toli nuo kranto: kaž koks triukš mas ir stiprus purslimas, o atsigrę ž ę s pamač iau toje vietoje daug oro burbuliukų . Tą akimirką pagalvojau: „Ryklys!
Ač iū Dievui, tai buvo tik bangos pliū psnis…
Tač iau, atitrū kusi nuo Jū ros ir iš š okusi į krantą , banga praranda jė gą , nes nutraukia ryš į su jū ra, todė l, kaip tokia, iš nyksta, virsdama vandens srovė mis. Ir tame matau didž iulę Jū ros jė gą , kuri teka į kiekvieną , esantį su ja ir joje. Ir palieka tą , kuris palieka savo elementą visam laikui. Į sivaizduoju, kokių pastangų prireikė iš silaikyti ir nenumirti pirmiesiems gyviems organizmams, kurie senovė je paliko jū ros stichiją ir iš ropojo į dar š iltą , nuo ugnikalnio magmos neatvė susią ž emę . Galbū t todė l kiekvienas gyvas organizmas Ž emė je š iandien turi tokią gyvybė s jė gą!
Š ią Jū ros galią sugė riau praė jusią vasarą , ilsė damasis Hurgadoje. Tada jū ros temperatū ra leido man kelias valandas iš bū ti vandenyje, ką ir padariau. Tuo pač iu metu mano kū nas į siliejo į harmoniją su jū ros stichija, jauč iau savo vienybę su ja. Tuo pač iu metu mano kū nas, kiekvienas organas ir kiekviena jo lą stelė iš gijo.
Č ia, saugant uolą ir po kaitria saule (o tai apie antrą valandą nakties), galima buvo net padoriai nusideginti gulint ant č iuž inių , paimtų iš medinių gultų . Tik nedaugelis iš tų , kurie nusprendė eiti į paplū dimį tokiu vė jeliu. Bet nusprendž iau tę sti ankstesnius galimo suartė jimo su jū ra eksperimentus: atsisė dau ant riedulio pač iame vandens pakraš tyje, todė l mano kojas periodiš kai apimdavo bangos. Buvau arti jū ros ir jauč iau ją visais pojū č iais: lytė jimo - plikomis kojomis, kai banga periodiš kai už bė gdama jas kuteno, ausimis girdė jau banglenč ių garsą , akimis apmą sč iau jū rą . į plotį , į tolį ir dar giliau. Tik aš negirdė jau jū ros kvapo, kaip tikė jausi: vė jas visus kvapus nuneš ė į jū rą – ten, už horizonto. Jū rą jauč iau taip, kaip š imtus kartų anksč iau, ir š is į vykis neatneš ė nieko naujo.
Jei apraš ysiu tai, ką dabar mač iau, girdė jau ir apč iuopiau, tai bus ž iauriai banalu ir neį domu. Mano bandymai Jū rą suvokti sielos jausmais nedavė teigiamo rezultato. Matyt, Jū ra š iandien nebuvo nusiteikusi su manimi bendrauti. Jis turė jo svarbesnių problemų , susijusių su artė janč iais gamtos kataklizmais. Juk rytoj, o gal net š ią nakt kils tikra audra su didž iuliais ir pagreitė jusiais oro masių judė jimais, slė gio kritimais, temperatū romis ir t. t. O Jū ros ir visų jos gyventojų gyvenimas yra tiesiogiai susiję s su tokiais jū ros pokyč iais. atmosfera. Gali bū ti, kad bus nuostolių . Todė l jū rai ir jos gyventojams bet koks kataklizmas gamtoje yra jė gų iš bandymas, š io gyvenimo už imtos vietos tiesos iš bandymas ir, moksline terminija kalbant, natū ralios atrankos procesas.
Tokiais momentais Gamtoje iš ugdomi ir į tvirtinami geriausi gyvybingumo rodikliai. O aš su savo į kyriu bendravimo troš kimu buvau aiš kiai ne vietoje ir ne laiku. Bet tai, kad jauč iau ir supratau Jū ros problemas, jau sakė , kad einu teisingu keliu.
vė jo malū nas
Kaip ir ž adė jo orų prognozė s, nuo sausio 19 d. , kai Ukrainoje, č ia Š arm el Š eiche, siauč ia Epifanijos š alnos, iš niekur taip pakilo vė jas, kad kaip tik tinkama, kaip kokiai kiaunei, slė ptis giliai audinė je. ir nenukreipti nosies į dienos š viesą . Tokio vė jo nemač iau nuo vieš nagė s Aluš toje ir gyvenimo mediniame name. Tač iau tada stiprų vė ją , kuris, rodos, į š ipulius nuplė š ė mano namo stogą , lydė jo ir smarki liū tis bei perkū nija. Ir atrodė dar baisiau. Dabar esu akmeniniame vieš butyje ir „nebijau pilko vilko“, prisidengianč io vė jo malū nu.
Bet tuo pat metu už š ių akmeninių š arvų nejauč iu viso to audros „ž avesio“, kurio man taip reikia, kad jį apibū dinč iau maksimaliai autentiš kai ir ryš kiai. Ir taip buvau priverstas iš eiti į gatvę , link stichijos.
Nemaž o stiprumo vė jas apė mė ne tik vieš buč io teritoriją , kur siekė mano akys, bet ir visą Š arm el Š eichą ir, greič iausiai, visą Sinajaus pusiasalį . Bū tent gamta iš lygino slė gio disbalansą tarp Afrikos ir Arabijos pusiasalio. Ir, sprendž iant pagal vė jo kryptį iš vakarų į rytus, padidė jusio slė gio frontas buvo virš Afrikos. Susidarė kaž kas panaš aus į vamzdį , per kurį intensyviai vaikė si oras. Ir kaž kur per vidurį š io vamzdž io buvo mū sų vieš butis „Poinciana Sharm resort“ ir aš jame buvau.
Vė jo gū sius pirmieji pajuto aukš č iausi vieš buč io teritorijoje esantys medž iai – palmė s. Nuostabū s augalai dė l atsparumo vė jui ir optimalaus vė jo.
Ilgi palmių lapai buvo vė duoklė s formos tik virš uje. Apatiniai, seniai susitraukę ir nukritę , arba, daž niau, tvarkingai nupjauti, suformavo storą kamieną , kuris pagrindinį krū vį atimdavo nuo vė jo. Bet jis tik š iek tiek susvyravo. Mū sų medž iai Ukrainoje plač iu vainiku, nuo tokių vė jų , seniai bū tų iš rauti ir gulė tų ant ž emė s. O palmė s stovė jo nepermatomai, į vairiomis kryptimis, mojavo lapeliais pač ioje virš ū nė je. Lankstū s palmių lapų stiebai patys susidorojo su vė jo gū siais, nė kiek nesuglumindami kamieno, iš kurio maitinosi ir per kurį lapų chlorofilu apdorotos saulė s dovanos patekdavo į š aknis. Ir š ių deš imties ilgų , plač iai atvertų š eš ių metrų skersmens lapų pakako, kad su jų pagalba augalas bū tų aprū pintas viskuo, ko reikia.
Daug ž emiau už palmes yra ž emai augantys medž iai ir krū mai lanksč iomis š akomis ir permatomomis lajomis, kuriems net ir didelio stiprumo vė jas nė ra baisus. Jie siū buoja į visas puses ir tik jo impulsais oš ia lapus.
Ir vė l vė jas...
N-oji mano poilsio diena. Neatsimenu, koks yra numeris, bet nesvarbu, ir tai labai graž u. Kad esu Pietuose, bet tokiame Pietuose, kur ž iemą š ilta, bet ne karš ta. Bet, svarbiausia, Jū ra, net ir š ią ž iemą , visada š ilta ir vandens temperatū ra joje nenukrenta ž emiau +24? S. O oras, kaip iš eis: ar gali nusileisti iki +18? S. Viskas priklauso nuo vė jo ir Saulė s. Beje, saulė kaip mė nulis. Natū ralu, kad aš ten nebuvau, bet pagal liudininkų ir teoretikų pasakojimus, temperatū ros skirtumas saulė je yra +60? C ir pavė syje -60? C, kas yra 120? SU! Tač iau Egipte viskas paprasč iau: oro temperatū rą daugiausia lemia ne Saulė , o vė jas. Ir jau keturias dienas puč ia padidinto stiprumo vė jas.
Ir, nepaisant kaitrios saulė s, vė jas jauč iasi š altas, o jū s paš ė lusiai sustingstate, ypač kai iš lipate iš vandens.
Vė jas
Devintą valandą ryto. Pū s nestiprus vė jas. Tač iau jū ra yra triukš minga ir nuolat oš ia, o sekliame vandenyje prie kranto yra ryš kus periodinis bangų poveikis. Ir tas nenutrū kstamas jū ros garsas sklinda iš tolo, už akiai nepasiekiamo atstumo ir rieda į mane iš visų jū ros platumų : nuo Tirano salos ir už pusiasalio kyš ulio, nuo Akabos į lankos iki atvirumo. Raudonoji jū ra. Ką galima palyginti su nenutrū kstamu jū ros oš imu? Ir su lietaus triukš mu, ir su intensyviu liū ties triukš mu, ir su ą ž uolynų triukš mu, taip pat su daugybe deš imč ių , jei ne š imtų automobilių padangų triukš mu ant š lapio asfalto. Tač iau š i analogija yra tik apytikslis palyginimas.
Tač iau vė jas ž iemą prie Raudonosios jū ros yra neį prastas.
Jis visada, net ir karš tu oru, ant savo sparnų atneš a š altį , labai pastebimą bet kuriam poilsiautojui, verč ia į sisupti į paplū dimio rankš luosč ius ar, dar blogiau, apsivilkti š iltus megztinius. Pastebė jau, kad Egipte poilsiautojus ž iemą š ildo ne oras, o tik vienintelė saulė : bū dami saulė je jaudina palaima, o nuo jos pertekliaus galite net nusideginti. O vos tik iš kyla debesis ar papū tus vė jeliui, akimirksniu atsiranda „ž ą sies oda“ ir nemalonus š altis ima perš ti kū ną iki pat kaulų.
Pas mus toks atkaklus vė jas per „ž ydų grupes“, daž niausiai kovo mė nesį – likus trims savaitė ms iki Velykų . Bet tik su pavasario kvapu. O ryš kiausiai š į aromatą pajutau Berdjanske, Azovo jū ros pakrantė je, kai po ž iemos jis neš ė pavasarį ir todė l iš girdau jame pavasario kvapą . O š tai Š arm el Š eiche vė jas neneš a tokių akivaizdž ių kvapų : kas dykumoje kvepia, iš skyrus smė lio kvapus.
Atė jo laikas man paraš yti savo istoriją „Senis ir vė jas“. Ir tai, kaip pirmasis apytikslis, atrodys taip:
2016 m. sausio 29 d. penktadienis
Senis ir jū ros vė jas
Vė lyvas rytas. Aš , kartu su kitais turistais, paplū dimyje. Š velni Afrikos saulė jau yra aukš tai ir gerai š ildo mū sų europietiš kus kū nus, nepaisant mū sų mą stymo inercijos ir gaivos, primenanč ios Ukrainos sausio mė nesio 25 laipsnių š alč ius. O č ia, pač iuose Sinajaus pusiasalio pietuose, saulė labai kaitina, o oro temperatū ra – tie patys dvideš imt penki laipsniai š ilumos, tik su pliusu. Nedidelis ž enklo skirtumas, bet koks komfortas kū nui ir sielai...
Tač iau komfortas paprastai trunka neilgai.
Netrukus iš niekur smarkus vė jas nuvilnijo per visą Raudonosios jū ros pakrantę.
Jis barbeno su prastai sustiprintomis gelbė tojo apž valgos bokš to grindų lentomis virš mano galvos, pradė jo plė š yti č iuž inius nuo gultų ir neš tis juos po visą paplū dimį , delnais kelti saujas smė lio ir pilti poilsiautojams į akis. . Kur ir kas iš leido tokį blogį ? Niekas negalė jo atsakyti į š į klausimą...
Š iais metais man bus 63. Kodė l aš nesu Senis? Ir todė l raš au pirmuoju asmeniu ir pateikiu save ir savo į spū dž ius apie savo kovą su vė ju kaip su stichijomis, viską iš dė stydamas taip, kaip buvo iš š viež ios atminties ir iš pirmų lū pų . Be to, aš už siraš au viską , kas vyksta gamtoje, ką Vė jas kuria ir ką jauč iu, ir kaip aš visa tai prieš inu save, iš gamtos, č ia pat, kaip sakoma, „vietoje“.
Nesiginč iju, jū ra ir vandenynas yra daug sunkesnė stichija nei Vė jas ir su jais vargu ar bū č iau iš laikę s iš bandymą ir laimė ję s, kaip laimė jo Senis E. Hemingway apsakyme „Senis ir jū ra. “. Bet č ia aš vis dar turiu galimybę . Bet tai tik iš pirmo ž vilgsnio...
Guliu paplū dimyje po kaitria pietų saule (nors kalendorius – sausio mė n. ). Š i aplinkybė jau suponuoja komfortą ir malonumą kū nui bei kuklų dž iaugsmą Sielai. Jei nebū tų stipraus Vė jo, tiksliau, Vetruganos. O š is stiprus vė jo malū nas, kaip sakoma, sugadina visas avietes. Ir pirmasis pasitikė jimas lengva pergale prieš stichijas greitai kaž kur dingsta. Kartu su š altu vė ju (o iš kur jis sugė rė tiek š alč io, nes puč ia iš Afrikos, beveik nuo pusiaujo? ), Saulė virs jū sų galvos, savo zenite, virsta ryš kiu netikru disku, kuris, kaip ir naktis Mė nulis, š vieč ia, bet neš ilta. Taip, pastebiu, Saulė jau už leido savo pagrindines pozicijas prieš galingą Vė jo stichiją . Viena vertus, tai į kvepia tam tikrą baimę dė l Vė jo stichijos galios, kita vertus, troš kimą varž ytis ir kovoti, laimė ti! Tai saldus ž odis „Pergalė “. Pasakyk man, koks vyras nesvajoja apie pergalę?
Taip, visą jo esmę š iame ž odyje iš dė sto pati Motina Gamta. Be jos jis yra niekas! Ir, kurstomas noro patekti į savo prigimtinę imtynininko bū seną ir laimė ti, aš jau viduje nusiteikiau ilgai ir sunkiai kovai. Juk tokį unikalų atvejį man padovanojo Likimas! ..
Aš guliu ant kraš to. Prieš mane – jū ra, tokia juoda, kad, atrodo, į ją buvo supilta ir iš pluota daugiau nei š imtas tanklaivių naftos, kad už tai nebū tų jokios atsakomybė s. Ir jos pavirš iuje matomos tik daž nos baltos bangų keteros – taip siekiama parodyti dar didesnį jū ros juodumą prieš š į baltos ir juodos spalvos kontrastą . Ir staiga pagalvojau: „Juk mano tolimi protė viai veltui Juodą ją jū rą vadino juodą ja: tikriausiai jie nematė Raudonosios jū ros, spaudž iami stipraus Vetrugano, kaip aš ją matau. Jie tikrai apsigalvotų Raudonosios jū ros naudai, pavadindami ją „Juodą ja“ ...
Ir tada pagavau vieną savo neetiš ką elgesį Vė jo atž vilgiu: kreipiuosi į jį treč iuoju asmeniu: „jis“, „jis“ ir pan. Kam patiks? Ir nusprendž iau pasitaisyti...Ir pradė ti su juo dialogą...Nenoriu, kad toks stiprus gamtos elementas kaip Vė jas bū tų mano Prieš as. Aš neskelbsiu karo Vė jui – ž mogus tam per silpnas, nors didž ią ja dalimi save nepaprastai iš didina, paimkime, pavyzdž iui, jo paties sukurtą „Gamtos karū ną “. Ach, ant jo! Kokia tu karū na, jei esi Gamtos budelis! Ir apskritai stebiuosi, kiek ilgai tu, ž mogau, dar egzistuoja š ioje Gamtoje, o iš tikrų jų š iame Pasaulyje, kai juose esi svetimkū nis! Tik galbū t todė l, kad visą jū sų blogį , kurį darote š iame pasaulyje, kompensuoja nedidelis skaič ius teisių jų ž monių , kurie daro didž iulį gė rį...
Ir dabar aš noriu stovė ti prieš Vė jo stichijas Raudonosios jū ros pakrantė je ne kaip Vė jo prieš as, o kaip jo draugas.
Be to, jei į manoma, pabandykite tapti š io elemento dalimi. Ž inau, kad mū sų materialiame pasaulyje tai neį manoma, prieš ingai nei gyvų jų gamtos reiš kinių pasaulyje. Ir todė l, norė damas parodyti savo polinkį į Vė ją , pradedu monologą , tikė damasis dialogo su juo.
Monologas su vė ju.
"Vė jas. Stiprus vė jas!
Atvykau pas tave į pajū rį , kad pasigrož ė č iau visomis tavo jė gomis ir tavo didybe! Už tai aš tave gerbiu, lenkiuosi prieš tave.
Vė ja, aš bandau tave kvė puoti. Gaunu tavo kvapą ir prisipildau juo savo krū tinę visu ploč iu ir gyliu. Iki pat dugno. Kiekviena mano plauč ių alveolė praturtina mano kraują tavimi ir perneš a tave per visą mano kū ną , į kiekvieną mano kū no lą stelę . Tu, Vė jai, esi manyje, todė l aš su tavimi kaip viena visuma...
Tu, Vė jai, esi didž ioji Gamtos stichija ir veltui tave nuvertina tavo broliai ir seserys – kiti elementai ir reiš kiniai – Gamtos gyventojai, tarp jų ir ž monė s.
Š tai kodė l jū s kartais pykstate ir savo į tū ž yje darote didž iulį Blogį . Aš nesistengiu bū ti tavo draugu: esu per maž as, silpnas ir savo esme apgailė tinas, kad galė č iau su tavimi draugauti vienodai. Ir aš neatsisakysiu jū sų globos, jei tai bus jū sų valia.
Sau noriu iš siaiš kinti: iš kur atsiranda Blogis Gamtoje, savo esme, iš austoje iš absoliutaus Gė rio. Į skaitant ir tavo, Vė jai. Gal tu toks piktas ir piktas, nes esi nesuprastas? Aš irgi už tai pykč iau ant viso Pasaulio, jei ne daugiau...Bet gal tu parodysi savo jė gą , grož į ir galią , kad atkreiptum į save dė mesį ir į sitvirtintum gamtoje vertame lygyje. Jei taip nebū tų , kas atkreiptų į tave dė mesį , ž inotų , kad tu apskritai egzistuoja? Ar tik aš , kuris tave paž inau dar prie Juodosios jū ros, š velnų ir tylų , ant savo lengvų sparnų neš antis kalnų ž olelių aromatą ir jū ros kvapus...Ir kiek tada aš tau skyriau savo eilė raš č ius ir aforizmus ? ..
Visada geriau bū ti draugu nei prieš u.
Paž į stu ir draugauju su tavo, Vė ju, tikrais draugais: su Dangumi, po kuriuo gyveni ir eini laisvai – taip, kaip nori. Ir atleidž ia visas tavo iš daigas. Dangaus vaidmuo jū sų gyvenime, remiantis mū sų ž mogiš kojo gyvenimo sampratomis, yra „apsauga“. Tikras draugas tau yra Ž emė ir visas jos pavirš ius su ež erais, jū romis ir vandenynais. Juk jie kartu su Saule pagimdo tave tokį , koks esi: perkaitimas vienur, o kitur per maž as atš alimas sukuria palankias gimdymui są lygas – slė gio skirtumą . Ir tada tu pasirodai su savo gera misija – panaikini disbalansą š iame pasaulyje. Ir tai, kad pakeliui kaž ką sukū rei, todė l tai yra smulkmenos, palyginti su didž iuliu darbu, kurį atliekate gamtoje. Š is paaiš kinimas remiasi fizika, tai yra labai primityviu aiš kinimu, kad ž mogus suprastų esmę.
Tikroji tavo gimimo magija ž mogui nesuvokiama dė l jo proto nepilnavertiš kumo ir neiš sivysč iusių sielos jausmų , slegiamo proto galios. Jei Sielos jausmų jė ga nugalė tų proto jė ga, ž mogus visai kitaip paaiš kintų visus Pasaulio ir Gamtos reiš kinius. Ir tikiuosi, kad tu, Vė jai, kaip mano mentorius ir mokytojas, padė si man tai padaryti. Ž inau, kad tu, Vė jai, reikalaus iš manę s atsidavimo ir iš tikimybė s tau, taip pat nustatysi tabu mū sų santykių subtilybė ms. Ir viskas dė l to, kad mū sų bendra motina su jumis - Gamta tarp savę s, jos sudedamų jų dalių - reiš kinių , kuriems priklausote tu, Vė jas ir ž mogus - sukū rė neperž engiamą ribą , kad š is pakilimas bū tų vyras (ranka nekyla raš yti ji su didž ią ja raide ) nesusprogdino ir nenusivilko kartu su visa gamta ir net visu mū sų pasauliu, - į pož emį !! ! »
Nusiunč iau Vė jui savo ž odinę , tiksliau, mintinę ž inią ir laukiau atsakymo.
Ir š į kartą jū ra pradė jo slū gti. Ir jū ra, palikusi ž emę su vė ju kaip š imtą metrų uolė tą plotą su sekliu vandeniu, nuė jo už grynos koralų skardž io, į savo dugno gilumą - ten, kur, iš kart už koralinio rifo, yra skardis. deš imč ių metrų gylio. Ir iš ten jis reiš kia savo pretenzijas vė jui. Bū dingas artė janč ios bangos balsas nebegirdimas, tač iau girdimas nuolatinis triukš mas. Ir š is triukš mas man atrodo kaip daugiabalsis daugelio tū kstanč ių jū ros dalelių choras. Apie ką jie dainuoja, o gal ginč ijasi, nesiklausydami vienas kito, o tik savę s? Sunku pasakyti.
Ginč o sprendimas su elementais
Ir Vė jas, prisijaukinę s jū rą , grį ž o į krantą . Jis pamatė mane, savo seną paž į stamą , su kuriuo nebaigė ginč o: kas laimė s? Ž mogaus stichija ar ž mogus stichija? Ir jis pradė jo suktis aplink mane, norė damas tę sti nutrū kusias diskusijas. Tikė tina, kad draugystę , kurią pasiū liau mintyse, jis atmetė...arba paliko vė lesniam laikui.
Aš , kaip kū dikis, tyliai snū duriuodamas rankš luosč iu-kokone, netrukus palaimingai ir net besiš ypsantis, už migau nuo monotoniš ko jū ros oš imo ir Vė jo staugimo, man jau nebebaisaus.
Neatsimenu, apie ką svajojau, bet manau, kad pergalė prieš Vetruganą . Kitaip ir bū ti negalė jo. O keldavosi vė lai, kai paplū dimyje nieko nebuvo, o arabų paplū dimio darbuotojas Mohammedas spustelė jo sulankstomus medinius gultus, paruoš ė jas nakč iai ir rytui, kad rytiniai pliaž ininkai galė tų patogiai naudotis. O Vė jas toliau vaikš č iojo apleistu paplū dimiu, bet jau gerokai už gesinę s savo į ž ū lumą ir norą bū ti diktatoriumi š iame gyvenime...Jis manę s nelietė : ž inojo, kad mū sų ginč e „Kas yra kas“ aš laimė jau.
Moterys
Vyro metamorfozė s kurorte
Č ia, kurorte, maž o rojaus są lygomis ž monė s yra eilė s tvarka malonesni. Nes daugelis problemų , kurios daž niausiai sukelia negatyvumą , iš nyksta.
Kartu jie dž iaugiasi savo iš skirtinumu ir tuo, kad vidurž iemį gali sau leisti tokią pietietiš ką egzotiką . Nors, tiesą pasakius, vieniš ų moterų ž iemos kurorte praktiš kai nė ra. Jei tokių atsiranda, tada daž niausiai su draugė mis. Visos kitos moterys yra su vyrais, meiluž iais ar draugais. Ir viskas dė l to, kad moteriai turistinei kelionei surinkti pinigų yra daug sunkiau nei vyrui. Tai yra mū sų „lyč ių “ politika...
Č ia, Š arm El Š eicho kurorte, atpaž inau keletą (tai man pavyko per tokį trumpą laiką ) moterų tipus. Jie yra č ia:
motina moteris
Kuri mama nenorė tų vestis savo vaiko prie jū ros? Ir jie tai daro, jei pasitaiko galimybė . Su š velnumu stebė jau, kaip vieš buč io restorane mama š aukš tu maitina vienerių metų vaiką . Ir nesuvaldomai š aukia ant viso restorano, reikalaudamas š io ar kito valgomo patiekalo. Ir kol tu jam neduosi, jis nenuramins.
Pilnai pamaitinusi maž ametį vaiką iki raugė jimo ir pasiekusi atsipalaidavusią pusiau miego bū seną (virš kinimo procesas taip pat reikalauja sutelkti nemaž as vidines jė gas), tik tada pati mama pradeda valgyti...Ne maž iau jaudinantis vaizdas mama su vaiku ž aidž ia smė lyje ant kranto prie jū ros . Bet č ia ne apie tai.
Daug į domiau stebė ti moterį -mamą , besirū pinanč ią savo vyru kaip vaiku (? ! ) Tai retai kada pamatysi kasdienybė je ir visu ū giu, bet č ia kurorte tai gana daž nas reiš kinys. Š tai tikro atvejo pavyzdys:
Mū sų kompanijoje buvo ir moteris iš Dnepropetrovsko, kuri visas septynias atostogų dienas rū pinosi vyru kaip vaiku. Ji jau turi du suaugusius sū nus, kurie gyvena savo gyvenimą ir kuriems nereikia motinos priež iū ros.
Tač iau noras bū ti mama auklė jant ir tiesiogine kiekvieno globotinio ž ingsnio priež iū ra iš liko kaip nepraeinantis atavizmas. Dar daugiau, mano vyrui tai patiko. Be to, laikui bė gant tai tapo jo gyvybiš kai svarbiu poreikiu. Ypač daž no gė rimo laikotarpiais. O kurorte sistemoje „Viskas į skaič iuota“ prie to prisideda viskas: stiprieji gė rimai – maž iausiai penkių rū š ių , taip pat vynas ir alus. Tač iau pastarų jų ribotais kiekiais, o paskui maž uose plastikiniuose puodeliuose - daug, kad bū tum visiš kai girtas, gerti negalima! Bet su degtinė s, dž ino ar bet kokio panaš aus gė rimo pagalba tai lengva pasiekti, ž inoma, jei barmenas jų neskiedž ia.
Taigi, mū sų draugas priprato prie baro daž niau nei kvė pavo, ir su tuo pač iu poreikiu.
O arabų barmenas Mahmudas su bū riu gentainių jį mielai į pylė kiekvieną kartą , kai tik mū sų Saš a (toks buvo jo vardas) pareiš kė norą atsigerti, be to, negė rę s ir nieko nevalgę s, iš skyrus cigaretę . Ir taip iki kelių deš imč ių kartų . Jie apipylė jį alkoholiu ir linksminosi stebė dami, kaip vyksta š is procesas: nuo blaivaus iki girto. Be to, dideles vienkartinio alkoholio vartojimo normas palaikė cigareč ių pakelis, kaip dovana barmenui Mahmudui. Kai š is procesas atvedė Saš ą į bū seną , jo ž mona Olga į sitraukė į rū pestingos motinos vaidmenį...Mes nekalbame apie smulkmenas, o jos yra tokios akivaizdž ios. Tač iau Saš os nusiteikimas ir pasitikė jimas savo teisumu mane nudž iugino. Ir taip buvo kiekvieną dieną . Jei ž monos globa susilpnė jo, dė ka stebuklingo ž odž io iš Saš os lū pų : „Aš mirš tu! “, viskas buvo atkurta su nauja jė ga ir uolumu.
Tač iau, pasak mū sų bendro draugo Juros, kuris, beje, č ia suvaidino svarbų vaidmenį , Saš os triukas buvo labiau panaš us į š antaž ą ...
Į mū sų patarimą iš iš orė s: „Pamesk! “, palydė tas atsakymas: „Taip, gaila, ž mogus mirs“. Vė liau, per apreiš kimų laikotarpį , suž inoję s tikrą ją Saš os iš gertuvių priež astį , aš , lyg nujausdamas, iš sakiau Olgai savo nuomonę , kad dė l to kalta ji...Klausimas: „Kur iš eitis? - liko atvira...
Fatališ ka moteris
Č ia, Š arm el Š eiche, teko sutikti kito tipo moterį – Larisą iš Odesos – fatale.
Naš lė š eš erius metus, po to trys pakartojimai. Ir kiekvieną kartą jis gauna didelį palikimą . Bet kodė l ji su tokiais palikimais dabar ilsisi tokiame vidutiniame vieš butyje kaip Poinciana Sharm Resort, man lieka paslaptis. Gali bū ti, kad odesietė mū sų draugiš koje kompanijoje iš naudojo visas priemones ir dabar ieš ko ketvirto pretendento į savo ranką ir š irdį.
Apie pastarą jį , į skaitant savo norą , Larisa atvirai kalbė jo su draugais. Ir tai, kad pareiš kė ja taip pat yra tragiš ka patologo Larisa iš vada dė l tam tikrų priež asč ių , nutyli.
Mū sų kompanijos moterys, sulaukusios Larisa, buvo nustebintos savo grož iu ir jaunatviš kumu. Į tiesioginį jų klausimą apie tai buvo į prastas atsakymas: „Aš negeriu, nerū kau, vadovaujuosi sveiku gyvenimo bū du“. Tač iau, kad taip atrodytų , to aiš kiai nepakako! Ir tą pač ią akimirką kaip blyksnis manyje kilo mintis: „Bet argi ne mū sų Odesos ragana Larisa? » Juk yra Kijevo raganos, yra ir Ž itomyro, o kodė l gi neturė tų bū ti Odesos raganų ? O laisva vieta Larisai visai tinka visiems jos rodikliams. Tik vienas dalykas yra gė dingas: Larisa paž velgė į Jurą iš mū sų į monė s, į kurią Olya reagavo audringai. Kaž kas nemalonaus jauč ia jos motinos š irdį . Arba dė l kokių nors kitų priež asč ių...
Olya iš Odesos
Vė lų vakarą . Baras jau už darytas.
Ir todė l norė dami per kelias valandas suš velninti artė jantį susitikimą š alta ir š lamš ta ž iema mū sų tė vynė je, pasidavė me humoro galiai. Be to, Odesos gyventojai š iuo klausimu elgiasi lengvai. Toną tam davė graž uolė Larisa, kuriai dieną prieš tai pristač iau savo kurortinių posakių tomą . Jie labiausiai rū pinosi moterimi kurorte. Olga juos perskaitė kartu su Larisa ir abu pratrū ko juoku, kuris negalė jo patraukti Olgos vyro Aleksandro dė mesio. Beje, mano aforizmuose kurorto tema vyrai ne visada ž iū ri į idealią perspektyvą (galbū t kada nors mane už tai nugaus). Mano nuomone, vyras, ypač kurorte, turė tų atidž iai sekti kiekvieną ž monos ir net jos Sielos judesį . Iš ties, kurorte, kitaip nei į prastame gyvenime, pagundų tiek daug!
Nepaisant neveikianč io baro (pagal grafiką kaž kodė l dirbo iki 21-30, o ne iki 23-00, kaip visur kitur), sė dė jome prie baro keletą valandų , nepastebė dami laiko. Mano (naujų paž į stamų teigimu) juokingi aforizmai buvo suvokti mitinge ir sukė lė stiprią reakciją . Ir mano komentarai, susiję su konkreč iomis są lygomis, kuriomis jie buvo sukurti, sustiprino poveikį ...
Ir tada pastebė jau, kad Aleksandro ž mona Olya, už kurią esu beveik dvigubai vyresni, pradė jo labai paslaptingai ž iū rė ti į mane, padė jo savo graž ią garbanotą galvą ant baro ir paslaptingai š ypsojosi. Ji buvo rimta. Tuo pač iu metu, kai jos vyras plyš o skrandį nuo kito aforizmo, kurį skaitė Larisa ...
Ir prisiminiau esė „Ezopo efektas“, kurią neseniai paraš iau č ia, Š arm el Š eiche, ir rekomendaciją , kad mano vyras bū tų nedelsiant už raš ytas, kad bū tų dė mesingas bet kokiam ž monos judė jimui kurorte ir, svarbiausia, jos sielos judė jimui. ...
Bet apskritai ž mona be dė mesio yra kaž kieno ž mona.
Bet odesieč iai vis tiek iš skrido ...
KŪ RYBINGUMAS KURORTE
Kū rybiš kumo akimirka
Esu paskutinė s dienos prie Raudonosios jū ros. Dar dvi ar trys dangiš kojo gyvenimo dienos – ir vė l pasinersiu į europietiš ką „nuož miojo“ mė nesio ž iemą . Afrikoje tokių pavadinimų nė ra net ž iemos mė nesiais. Visų pirma, vasaris Egipte vadinamas „š abatu“ ir nė ra toks pat aiš kinimas kaip Ukrainoje. Paskutinė s mano ž iemos vasaros dienos...Pasirodė kaž koks kalambū ras. Ir aš tarsi paskutinį kartą prieš ilgą laiką stengiuosi į kvė pti, sugerti visą š ios neį prastos vasaros ž avesį vidurž iemį su kiekviena savo fizinio kū no lą stele, kiekvienu sielos pluoš tų vingiu. Ir aš raš au. Raš au be perstojo ir be jokių apribojimų – viską , kas man dar trykš tys be są monė s ir valios. Skubu paraš yti tai, kas pasirodė akimirkai ir daugiau niekada manę s neaplankysiu. Ir aš jį prarasiu amž iams. Kada dar tai pasikartos?
Š i nuotrauka man buvo paruoš ta dar prieš mano gimimą ir vadinasi „Likimas“. Mano gyvenimo už duotis – dė lioti galvosū kius pagal iš anksto paruoš tą paveikslė lį . Ir kai tik į dė siu paskutinę galvosū kį į matricą , mano gyvenimas baigsis ...
Aptarnavimas kurorte
„Vilko valanda“ Egipte
11 valandą sveikinimai. Kaip buvo Sovietų Są jungoje ir ė jo iš Maskvos, Vilko valanda. Noriu priminti tiems, kurie tuo metu negyveno Maskvoje, o iš tikrų jų prie Sovietų Są jungos, tais laikais alkoholis buvo parduodamas nuo 11 val. O kodė l tai Vilko valanda – taip yra todė l, kad ant S. Obrazcovo lė lių teatro pastato Maskvoje laikrodž io, š alia skaič iaus „11“ laikrodž io ciferblate, buvo pavaizduota Vilko figū ra. O geriantys ir kenč iantys ž monė s daž nai skiriasi mą stymo originalumu ir todė l labai sė kmingai sujungė š iuos du į vykius...Taigi buvo į prasta š ią valandą , SSRS visiems girtuokliams fiksuotą valandą , vadinti ž vė ries vardu – Vilkas. .
Iš dalies taip yra dė l to, kad buvo pigu ir po jo buvo toks bjaurus kvapas...Dabar alus iš liko kaip alus, tokio pat skonio, spalvos ir kvapo, bet su konservantais, kurie garantuoja jo tinkamumą š eš iems mė nesiams (anksč iau buvo 2 -3 dienos - ir jau buvo laikomas pasenusiu, buvo galima iš pilti), daug brangesnis ir reklamos dė ka prestiž inis, ypač tarp jaunimo. Alaus gamyba tapo labai pelninga. Verslas yra verslas.
Alus č ia, Egipte, iš skyrus vandenį , yra daugiau ar maž iau tikras gė rimas su minimaliomis cheminė mis medž iagomis. Ir, svarbiausia, jie atidaromi stikliniuose buteliuose ir prieš ais jus. Mano nuomone, stiprieji alkoholiniai gė rimai Egipte gaminami alkoholio pagrindu iš aliejaus (laimei, naftos č ia ir netoliese Artimų jų Rytų š alyse netrū ksta). Tada jie pagardinami ir nudaž omi norima spalva, pagal pavadinimą buteliuko etiketė je (taip pat plastiko).
Degtinė Rusijoje ne ką geresnė , nes gaminama iš š ioje š alyje gausių medž iagų – „varomų iš pjuvenų “. (Atminkite, Vysotsky: „Jei degtinė nebū tų varoma iš pjuvenų , ką turė tume iš penkių butelių? “). Ukraina turi problemų dė l naftos ir miš kų . Rusija didina naftos kainas, nepaisydama pasaulinė s statinė s kritimo, o Karpatų miš kų – verkė katinas: beveik viską iš kirto iniciatyvū s verslininkai, gindami korumpuotus valdininkus ir grobstytojus vietiniuose ir aukš tesniuose valdž ios eš elonuose). Bet kita vertus, kvieč ių yra daug ir todė l alkoholis gaminamas iš grū dų – tuo ukrainietiš ka degtinė garsi visame pasaulyje! Net č ia, Egipte, kiekviename ž ingsnyje girdi: „Č enž... , nupirksiu ukrainietiš kos degtinė s“. Prisipaž į stu, pats esu nusidė jė lis; ankstesnė s kelionė s į Š arm el Š eichą metu, už uot iš gė rę s su draugais, vieną iš dviejų muitinė je paduotų degtinė s butelių iš keitė į kibirą braš kių vietiniame turguje.
Į domi detalė : pasibaigus š iam Egiptui gana į prastam mainui, egiptietis iš karto, prieš mane, atidarė butelį ir patikrino jo turinį , ar nė ra skonio: ar tai vanduo? O ką su tuo turi Korano draudimas, kai verslas reikalauja bū ti atsargiems ir apdairiems tokiuose sandoriuose...Kitą kartą degtinė s butelį su nedideliu priemoku pakeič iau į kilogramą hibisko arbatos...
„Viskas į skaič iuota“ restorane „Poinciana Sharm Resort“
Sumaž ė jus turistų srautams iš Rusijos, Didž iosios Britanijos, Vokietijos ir kitų Vakarų Europos š alių , pasikeitė ir aptarnavimo klimatas vieš buč ių restoranuose, tarp jų ir Poinciana Sharm Resort. Ir ypač aiš kiai tai pajutau, kas prieš du ar tris mė nesius iki krizė s pradž ios buvo dviejuose 3 * ir 4 * kategorijų vieš buč iuose Š arm el Š eiche ir Hurgadoje, todė l yra su kuo palyginti.
Patiekalų asortimentas, palyginti su praė jusiais metais, sumaž ė jo.
O kad jų skaič ius iš liktų toks pat, pigiausias produktas, pavyzdž iui, kopū stas, iš dė liojamas penkiomis skirtingomis formomis: supjaustomas juostelė mis, kubeliais, ž iedais, iš ilgai ir skersai. Kartais susimą stai virė jo į gū dž iais: kokios gudrios jo rankos! Į sivaizduoju, kiek š ių kopū stų iš metama po to, kai kai kurios iš š ių salotų patiekiamos kitą dieną prisidengiant „keptomis darž ovė mis“! Tač iau nė ra gaila jo iš mesti - juk pigus produktas, jis nė ra pigesnis. Tač iau nuo patiekalų asortimento ekrane mirga akyse.
Tač iau problema yra su mė sa. Tai vienas brangiausių produktų Egipte (bet ne viš tiena, kuri, kaip ir kitur, auginama ant biostimuliatorių ). Tač iau net ir č ia vieš buč io administracija rado iš eitį : virė ją , ribotai paskirstę.2–3 maž us gabaliukus lė kš tė je, padė jo ant vienintelio mė sos patiekalo. Praš yti kito kū rinio yra iš tisa problema, ir tai gaila: pož eminė je perė joje nugrimstate į elgetaujanč io elgetos lygį.
Kaip ir bet kuris iš mū sų vyrų , aš mė gstu gerai už ką sti po 3-5 stiklinių stiprios 35-40? , atminkite, neiš siskyrę s "Sambuca" (arba "Yozo") - restoranas ne baras, jie č ia nesiveisia! Ir aš manau, kad mė sa yra geriausias už kandis. Kas su manimi ginč ysis? Be to, esu Zaporož ė s kazokų palikuonis, kurie mė go valgyti taip nuoš irdž iai, kad po vakarienė s negyvai papuolė į miego dievo Morfijaus penites ir visą save atidavė jo valdž iai. Tarp arabų dievas Morfinas pasirodo visiš kai kitokiu vaidmeniu ...
Bet, matyt, arabams naujovė tiek gerti (jie, musulmonai, turi alkoholio draudimą ) ir tiek valgyti. Bijau, kad jie greitai, mū sų dideliam apmaudui, atsisakys sistemos „Viskas į skaič iuota“ ir pereis, kaip ir Emyratuose, prie vienų pusryč ių.
Bet grį ž kime prie mū sų „avinų “.
Pagaliau supratau, kad š is arabas buvo iš mokytas viena rusiš ka fraze, kad lakstytų po restoraną ir, kiš damas pirš tą į lė kš tę , kiekvienam, paė musiam antrą porciją , sakytų : „Ne maiš e! »
Kai tai supratau, ką galė č iau padaryti? Sudauž yti š iam į ž ū liam vyrukui ant kyš anč ių ausų ? Taigi aš nebuvau pakankamai girtas. Pradė ti į rodinė ti, kad net krepš io neturiu? Aš laikiau ž emesniu už savo orumą . O aš nusprendž iau pasielgti prieš ingai: barmeno nuostabai, už sisakiau dar tris stiklines Ouzo ir, nepaisydamas į ž ū laus arabo persekiojimo ir nekreipdamas dė mesio į jo č iulbė jimą , suvalgiau š į gė rimą su dar trimis porcijomis. mė sos. Ir iš eidamas iš restorano apvertė kiš enes aukš tyn kojom...Ką galvojo, tuo pač iu arabas ir ar jam gė da, man nebeį domu. Pradė jau suprasti, kokie mes visi skirtingi ž monė s...Ir nustojau labiau stebė tis...
Neigiamų vieš buč ių atsiliepimų kritika
O kur dingo są ž inė taip barti vieš butį ? Kodė l vieš butis turė tų nukentė ti nuo jū sų neigiamos kritikos internete vien dė l to, kad nuskurdote ir neį perkate brangesnio vieš buč io?
Ryš ium su tuo, kas iš dė styta pirmiau, staiga „subrandinau“ aforizmą : vieš buč iai (taip pat ir alkoholio vartojimas) turi bū ti vertinami pagal didė janč ią ž vaigž dž ių kategoriją . Tada nebus nesusipratimų . Juk visi ž ino, kad viską palyginus. Man, pavyzdž iui, vieš buč io „Poinciana Sharm Resort“ są lygos atrodė labai praš matnios, palyginti su gyvenimo są lygomis vasarnamyje (kaip atsiskyrė lio kameroje Kijevo lavros urvuose – net langai tokie! ) prie Al. Samaka Beach vieš butis Hurgadoje...Nesiruoš iu susidaryti neigiamos nuomonė s apie jokį vieš butį , nes anksč iau buvusiam 2* ar "be ž vaigž dž ių " vieš butyje "Al Samaka Beach" atrodys kaip rojus. . Taigi, apskritai: Kalti ne gyvenimas nė ra š aunus, o man nepasisekė.
Visa tai, kas iš dė styta aukš č iau, yra mirtingojo kū no palaima.
Tik gyvū nas gali taip į vertinti savo iš orines gyvenimo są lygas ir pasirinkti jam priimtiniausias. Tač iau ž mogus daž nai pamirš ta, kad, skirtingai nei gyvū nas, jis turi ir Sielą . Ir š i Siela reikalauja sau tinkamų gyvenimo są lygų . Ir š ios są lygos nė ra dovanojamos iš iš orė s, o ž mogus jas daž nai susikuria pats. Dė l poilsio są lygų Egipto kurortuose. Gamta suteikė pradines są lygas sielos gerovei: š ilta Raudonoji jū ra bet kuriuo metų laiku, koralai ir povandeninis pasaulis į vairus pagal gyventojų skaič ių...o tada tu pats imi ir vystai, suvoki. tai iki galo, kaip giliai galite tai padaryti ir tuo mė gautis. Nesiū lau, kad kiekvienas pasiektų aukš č iausią dvasinė s palaimos ribą , pavyzdž iui, kurdamas dvasines vertybes savarankiš kai – š tai ką pasirinko likimas.
Už tenka dž iaugtis jau sukurta Gamta ir nepamirš ti ja pasidalinti su kitais, tame pač iame internete.
Tuo pač iu internete, kaip mū sų kasdienybė s atspindys, vienas „kasdienis gyvenimas“, ir taip teigiama, tarsi visi bandytų sugalvoti vienas prieš kitą , rasti ir iš reikš ti kuo daugiau negatyvo temoje. kiek į manoma diskutuojama. Perskaič iusi š ias apž valgas, nebenoriu niekur eiti. Nepaisant to, jū s pasirenkate vieš butį , kuriame yra maž iausiai neigiamų atsiliepimų . Nors ant Saulė s yra dė mių . Ir nė vienas vieš butis nė ra be trū kumų . O neigiami atsiliepimai yra grynai subjektyvi nuomonė , tuo į sitikinau praktiš kai pasirinkę s vieną iš vieš buč ių , apie kurį internete yra deš imtys, jei ne š imtai neigiamų atsiliepimų . Vieš butis pasirodė visai neblogas už tokią kainą – 25 USD už dieną su skrydž iu! Kur dar galima rasti tokį „nemokamą “?
Pagalvojau apie š į reiš kinį ir už daviau sau klausimą : gal ž mogaus prigimtis yra iš austa iš nuolatinio negatyvo ir ž mogus bet kuriame reiš kinyje ieš ko to, kas jam brangiausia: negatyvo! „Punksnų paukš č iai bū riuojasi kartu“. Kartą š ia tema iš sakiau tokią mintį : „Jei nori paž inti ž mogų : geras jis ar blogas, paklausk jo paties: kokia jo aplinka? . . „Bet tai neverta Ž mogaus su didž ią ja raide, kurioje teigiamas turė tų vyrauti prieš neigiamą . O jį supanč iame pasaulyje jis turi matyti tai, kas jam artimesnė ir brangesnė – tik teigiamus to ar kito reiš kinio aspektus, ž avė tis, jais dž iaugtis, dalintis š iais į spū dž iais su kitais, savo suvokimu bandydamas perteikti š į Sielos dž iaugsmą . visiems kitiems. Pavyzdž iui, č ia, prie Raudonosios jū ros, ką reiš kia tie nedideli vieš buč io kambarių trū kumai, palyginti su gamtos mums dovanojamu stebuklu?
O taip pat ką š io kraš to savininkai - arabai - surengė graž iai suprojektuotus baseinus, originalius dizaino pokyč ius ir kraš tovaizdž io projektus vieš buč io teritorijoje? Taip, š ie trū kumų "trupiniai" yra pelių š urmulys! O š ias deš imtis neigiamų atsiliepimų autorių aš suvokiu kaip maž us Sieloje nuskurdusius ž mogeliukus, kurie nesibodi gilintis į neš varius skalbinius. Matyt, dė l savo prigimties jie nesugeba su tuo pač iu į kvė pimu apibū dinti, kaip mė gaujasi smulkiais trū kumais, povandeninio pasaulio ir gyvų koralų malonumais, kraš tovaizdž io dizaino grož iu, faktu, kad č ia, š ioje vietovė je, ž iemą yra dviem trim laipsniais š ilč iau nei kitur. . o vė jas daug silpnesnis...Taip, daug pozityviau gali atsiskleisti paprasti dalykai, kurie dž iugina atostogas š iame vieš butyje! Ir tada smulkū s materialū s ir kasdieniai trū kumai, palyginti su tikrai dideliu Dvasiniu, pavirs niekuo, dulkė mis.
Ir dabar aš jau praė jau pusę š io gė rio termino. Jei turite ryš į su gyvenimu, kaip su paros laiku, tada dabartinį laiką galima vadinti vidurdieniu. Ir tę sis dar devynias (! ) dienas - iki mano iš vykimo į Ž iemą su dvideš imties laipsnių š alč iu, sniego pusnymis ir, kas neatmetama, su š altu butu, siauč ianč ia infliacija ir viskam kylanč iomis kainomis. Ir baisiausia – karas. Ir blogiausia, kad š is „blogiausias iš visų “ mums tapo paž į stamas ir į prastas. O tu ilsisi č ia, prie Raudonosios jū ros, kartu su tautieč iais ir stengiesi apie visa tai negalvoti.
Prie Raudonosios jū ros praė jo devynios dienos. Kiek ilgai ir trumpai vienu metu. Ilgai nuo daugybė s naujų ir neį prastų potyrių , kuriuos pati Gamta jums suteikė ir sukū rė arabų savininkai č ia, maž ame ž emė s sklype tarp kalnų ir Raudonosios jū ros.
Per restoraną buvo neį manoma eiti...Ir todė l š iandien likau alkanas...
R e l ir g ir i. Tikė jimas
Izraelio š ventų jų vietų miraž as
Dabar turė jau galimybę pailsė ti Š arm el Š eiche beveik tris savaites ir už juokingai maž ą kainą – tik 500 USD! . Prabė gus pusei š io laikotarpio, kai š ioje vietoje ž inojau beveik viską ir mė gavausi viskuo, ką š ios vietos duoda, iš kilo klausimas, kaip praplė sti akiratį . Ir, svarbiausia, unikali galimybė aplankyti Izraelį , š ventas vietas, susijusias su Jė zaus Kristaus ž emiš ku keliu. Kada dar bus tokia galimybė ? Paskutinė s vieš nagė s Š arm el Š eiche metu suž inojau, kad ž monė s, norė dami sutaupyti pinigų kelionei į Izraelį po š ventas vietas, specialiai rengia turistines ekskursijas į Š arm el Š eichą , iš kur galima suorganizuoti kasdienę kelionę į Izraelį vos už.60 USD. - 100 USD.
Ir daugelis ž monių , ne tik turistai, norė dami pamatyti viską savo akimis, bet ir tie, kurie kenč ia, su savo mirtingojo kū no problemomis: nepagydomomis ir nepagydomomis ligomis, tikė damiesi pasveikti, bet ir norė dami iš gydyti. Siela.
Taikoma sau. Kaip tokia, kelianti grė smę savo gyvybei, liga, ač iū Dievui, aš neturiu. Tač iau mano Siela, dabartiniu mano gyvenimo periodu, kai didž ią ją dalį savę s skiriu kū rybai – š is didingas veiksmas, artė jant prie Visagalio, reikalauja teisingos savo impulsų krypties. Apie tai galvojau praė jusią vasarą . Ir net, kaip man atrodė , jis buvo tam subrendę s: kilo nenugalimas noras nuvykti į Š ventą sias vietas. Bet, deja, iš orinė s jė gos neleido man prisijungti prie š ventovė s. Ir iš skridau vietoj Š arm el Š eicho keturiolikai dienų į Hurgadą , iš kurios į Izraelį jau nebegalima, bet skristi – problematiš ka. Ir š tai aš vė l Egipte ir pač iose palankiausios kelionė s į Izraelį vietose.
Atrodo, pats likimas man suteikia tokią galimybę – aplankyti š ventoves. Tam sudarytos visos są lygos...Belieka ugdyti savyje nenugalimą norą aplankyti tas vietas. Prie to prisideda ir mano tikslas: visą likusį gyvenimą , kol Visagalis man duos, skirti kū rybai, naujų Tiesos suvokimo kanalų atradimui, o tai neį manoma be dieviš kosios galios. Ir tikiu, kad per š ias š ventas vietas, kaip per savotiš ką kanalą , man gali atsiverti toks kelias. Savo vidiniu regė jimu bandau į siskverbti į š ią mintį ir patikrinti, ar tikrai taip...Ir matau, kad tai tiesa: mano darbe man reikia paties Jė zaus Kristaus palaiminimo, kad jis leistų man sukurti tai, ką . , ko gero, Jis nespė jo baigti ž monė ms, kai savo gyvenime Ž emė je buvo Dievas-ž mogus ir galė jo tiesiogiai bendrauti su ž monė mis bei per Tiesos Ž odį perteikti jiems Tiesą.
Kaip tik tiesos ž odž io man trū ksta mano darbe. Velnio melas sklinda vis labiau. Ir galbū t taip yra dė l ydų , kurios mane nugali ...
Į sivaizduoju, kad Izraelio š ventose vietose yra ryš ki Tiesos š viesa. Ir jis pradė jo man atsiverti tuo, kad aš aiš kiai jį į sivaizduoju, už simerkę s. Ir visas vietas, kur ž engė Jė zaus Kristaus koja, gaubia derlinga geltona š viesa, kuri suteikia neiš senkamą palaiminimą Sielai visiems, kurie tam atvė rė savo Sielą ir labai trokš ta ją sugerti į save...Aš Pamatyk tai savo vidiniu regė jimu ir bū siu tam pasiruoš ę s, jei per visą ilgą ir pavojingą kelionę į Izraelį ruoš iuosi susitikimui su Jė zumi Kristumi...Ir jei dė l to man liejasi aš aros iš jautrumo Siela, tada aš einu teisingu keliu…
Mano mintis nutraukė mula, kvieč ianti musulmonus pietų maldai...
Klausiausi mulos.
Vakaras. Esu vieš butyje prie baseino, prie baro. Po velnių , aš geriu alų.
Saulė leidž iasi už kalnų . Dienos š viesa blė sta.
Ir tada iš miesto masyvo pradeda skambė ti mulos balsas, raginantis musulmonus atlikti vakarinę maldą.
Aš , stebė tojas iš iš orė s, krikš č ionybė s – visiš kai kitos religijos – š alininkas. Bet ar jis sukaupė drą sos suprasti, apie ką kalba mula, o tai iš tikrų jų nė ra aiš ku net patiems musulmonams? Bet kas verč ia mane taip jaustis! Arabiš kai nemoku, bet klausantis mulos balso nebū tina mokė ti arabų , kaip ir klausantis muzikos, nebū tina mokė ti š ią muziką sukū rusio kompozitoriaus gimtą ją kalbą ar muzikinę notaciją . Kaip aš suvokiu mulos balsą ? – Tai yra kvietimas ne tik maldai – musulmonų malda už Alacho š lovę , bet giliau – raginimas pasauliui laikytis Korane iš dė stytų Alacho į statymų . Mulos balsas yra priminimas visiems musulmonams, kaip jie turi gyventi dorai, o tai padarys juos amž inus.
Kodė l į Rytus, jei pagrindinė Egipto dalis yra Afrikos š iaurė s rytuose? Ir tik nedidelė jo dalis – Sinajaus pusiasalis ir jo pietinė je dalyje – Š arm el Š eichas – Azijos ir Afrikos pasienyje.
„Rytai yra subtilus reikalas“ - pirmą kartą garsiai visam pasauliui ir kuo platesnei auditorijai filmo „Baltoji dykumos saulė “ veikė jas apibrė ž ė š ią pasaulio dalį . Apie Rytų didybę ž inojau ne iš mokyklos istorijos knygų , o dar anksč iau. Ir vis dar turiu pagarbų pož iū rį į Rytus, ypač į jų seną ją kultū rą.
Rytus mums, europieč iams, sunku paž inti. Tai visiš kai kitoks pasaulis, kitoks nei mū sų , kitokie paproč iai, kitokia religija, kitoks mentalitetas. Nors mū sų religijos turi vieną pagrindą . Dė l š io pagrindo tikrosios religijos egzistuoja tū kstanč ius metų , nepaisant tam tikrais laikotarpiais patiriamo didelio persekiojimo.
Religija yra ta pati są monė s teorija.
Jau nekalbu apie staigų vieš buč ių prisotinimą poilsiautojais net tokiuose Egipto kurorto perliuose kaip Š arm el Š eichas ar Hurgada, dė l pigesnių kelionių ir sienų į Krymą už darymo ukrainieč iai vis daž niau juos pradeda į valdyti. Be to, stebė tina, kaip parodė mano rinkodaros tyrimai, atostogos, net ir keliaujant lė ktuvu, Egipte yra daug pigesnė s nei tokios klasė s atostogos Kryme ar Karpatuose...Kas netiki, gali valandą palyginti kainas nuvykę s į internetas. Be to, kur kitur galite rasti tokią „pigią nemokamą “ „Viskas į skaič iuota“ pavidalu su tokia neribota stiprių jų gė rimų ir už kandž ių gausa, kaip Egipte su maudynė mis š iltoje egzotiš koje Raudonojoje jū roje ž iemą ? Ir turime paskubė ti, nes, mano nuomone, tokia „nemokama“ gali greitai baigtis: Egipto restoranė liams š i sistema skaudž iai nuostolinga dė l smarkiai sumaž ė jusio poilsiautojų skaič iaus.
Juk tokia sistema naudinga tik esant dideliam poilsiautojų skaič iui – deš imtimis ir š imtais tū kstanč ių ž monių per metus. Tad paskubė kite, mano tautieč iai ir potencialū s poilsiautojai iš kitų š alių , kol š i galimybė netaps seniai pamirš ta retenybe.
Bet dabar tai visai ne apie tai. O apie tai, kad retas rusas dabar gali skristi į Egiptą , kaip ir Gogolis: „retas paukš tis gali nuskristi į Dniepro vidurį “! Nors Gogolis yra gudri hiperbolė s technika literatū roje, o precedento neturintis incidentas su rusu Egipte yra natū ra! Ir aš asmeniš kai turė jau galimybę pamatyti š į unikalų atvejį š iandien, pirmą ją Naujų jų metų dieną senoviniu stiliumi Š arm el Š eiche, Poinciana Sharm Resort, gana jaukiame vieš butyje.
Į sivaizduokite, mes sė dime su savo nedidele kompanija „Active Pool Bar“ ir geriame: kas arbatą , kas kavą , o kas viskį ar romą – kiekvienas pagal savo asmeninius pageidavimus ir norus. Visi atvykome iš Ukrainos: iš Kijevo, Kremenč ugo ir kitų miestų.
Todė l kalbė jome apie politiką...Nors š į ryt apie politiką kurorte sau pasakiau nė ž odž io. Aš priė miau tokį sprendimą , nes dabar turime tokią „politiką “ Ukrainoje, susijusią su karu Donbase su deš imtimis tū kstanč ių aukų , milijonais pabė gė lių ir, be to, baisia korupcija ir grobstymu visais valdž ios lygiais. priveda Ukrainos ž mones į skurdą . Ir nuo to visa siela už plū sta tokio negatyvo, kad baltajam banginiui norisi kaukti iš nevilties. O iš siverž ti iš š itos daubos į ž emiš kojo rojaus kampelį – prie Raudonosios jū ros, č ia, kurorte, bū tų tikra š ventvagystė , prikiš ti sau tą patį negatyvą . Ir tai nepaisant to, kad yra galimybė savaitei ar dviem apie visa tai pamirš ti ir pasisavinti tą neiš senkamą Sielos malonę , kurią teikia Š arm el Š eicho kurortas.
Bet, deja, š ios politikos temos mums visiš kai nepavyko atmesti.
Visa situacija ir maž as mū sų bei kitų Egipto vieš buč ių už imtumas poilsiautojų neleido š ios temos visiš kai iš braukti iš bendravimo. O kai, beje, apie rusus, viena mū sų kompanijos ponia pasakė , kad ji rusė , iš pradž ių niekas nekreipė dė mesio į tokią ž inią : juk Ukrainoje niekada než inai, gyvena į vairių tautybių ž monė s, ne tik rusai, bet ir Vokieč iai, uzbekai, totoriai, ž ydai...Ir jie visi yra Ukrainos pilieč iai. Bet kai ponia iš raudonos rankinė s ė mė traukti pasą su dvigalviu ereliu, visi, iš skyrus jos vyrą , kuris jau buvo prie to pripratę s, akimirkai nutilo ir sustingo pramerktomis burnomis...Bet jei tu pamač iau, kaip pasikeitė mū sų barmenas, kuris tą akimirką atsitiktinai atė jo prie mū sų stalo. Kur dingo jo rū gš tus veido iš raiš kos liū desys: jis nusiš ypsojo plač ia š ypsena, tokia plač ia, kad viso kito už š ios š ypsenos nesimatė . Juk į vyksta toks stebuklas!
Ir man jau nebebuvo stebuklas kontempliuoti raudoną dvigalvį rusė s dokumentą , kur kas didesnį į spū dį paliko transformuotas barmenas su plač iausia š ypsena veide. Į sivaizdavau, kas dedasi jo galvoje už š ios š ypsenos: tos labai malonios jo gyvenimo akimirkos, kurios dar visai neseniai š ildė jo sielą ir pildė kiš enes doleriais ir atrodė , kad jos bus amž inos...Ir dar ilgai po to, ta š ypsena ir š velni iš raiš ka neiš nyko iš jo veido ir jis buvo visiš kai, tarsi už burtas, tų nesenų prisiminimų į spū dį . O jo darbas: priimdavo už sakymus, liejo, aptarnavo – darė tai mechaniš kai...Ir tik po kurio laiko tikrojo gyvenimo realijos jį sugrą ž ino į realybę . Ir vė l ta liū dna š ypsena, kuri iki š iol buvo už valdž iusi jo veidą.
Ir turime naują temą : pradė jome kurti planus, kiek barmenas mus iš pils daugiau ir be jokių apribojimų alaus ir stipriesiems gė rimams, nes mū sų į monė je yra toks „š edevras“, kuris nustebino barmeną ir sukė lė jam tokį susiž avė jimą o jo veido ir š ypsenos palanki iš raiš ka.
Tač iau tuo pač iu metu kaž kas iš mū sų kompanijos apvertė š į medalį į kitą neigiamą pusę ir priminė , kaip prieš penkias dienas du nesė kmingi ISIS kovotojai, ieš kodami rusų , į siverž ė į vieną iš vieš buč ių Hurgadoje, kad atsipirktų . iš puolius Sirijoje ir surengtas ž udynes. Nukentė jo nekalti poilsiautojai iš Europos š alių . Ten rusų nebuvo...Dabar, mū sų situacijoje, gali pasirodyti panaš iai.
Ir dabar atė jo atsiskyrimo valanda – atkirsti gyviesiems tai, kas tapo viena visuma. Ir tapome viena visuma dė l to, kad turime daug bendro. Visiems bendra visų pirma vienintelė vieš nagė s vieta – Š arm El Š eicho kurortas, kuris savo iš skirtinumu tarsi tvirtas cementas gali suvienyti į vairaus charakterio, skonių ir pageidavimų ž mones. Ir jis mus suvedė.
Ir todė l dė l maž o ž emiš ko rojaus są lygų , kurias mums suteikė Š arm el Š eichas, ir dė l teigiamų pokyč ių , kurie č ia į vyko su mumis ir tarp mū sų , mes taip lengvai ir natū raliai susidraugavome. Be to, ž mogus yra sociali bū tybė ir negali gyventi už visuomenė s ribų , su niekuo nedraugauti ir nebendrauti, jei jis nė ra atsiskyrė lis, pavyzdž iui, kū rybinio į kvė pimo metu, kaip kartais nutinka su š ių eiluč ių autoriumi.
Taigi, vakar buvo paskutinis mū sų atsisveikinimo vakaras.
Ir visais į manomais bū dais, visų pirma, dė l miego ir artė janč ios sunkios ir tuš č ios skrydž io dienos stengė mė s pratę sti draugystė s valandas ir minutes bei gyvą tiesioginį bendravimą . Ir š į vakarą , virstantį gilia naktimi, o paskui, beveik į rytą , kiekvienas iš mū sų suž inojome apie kitą daug daugiau nei per visą ankstesnę vieš nagę č ia, kurorte. Ir š is pasitikė jimas mus dar labiau suartino.
Tač iau nekontroliuojami Laiko dė sniai, nepaisant mū sų protestų (o kas mes, apgailė tini ž monė s, kaž kokioje maž oje Ž emė s planetoje, palyginus su Visuotine Erdve ir Laiku? ), priartino atsiskyrimo akimirką . Ir neiš vengiamai atė jo...
O ryte buvau vienas. Tač iau kū no vienatvė nebuvo tokia baisi, kaip slegianti Sielos vienatvė . Iš tokios baisios bū senos norė jau kaukti ant viso pasaulio.
Tokį staigų kritimą tarp linksmo kū no gyvenimo su ne maž iau audringu Sielos dž iaugsmu ir slegianč ios kū no ir sielos vienatvė s po draugų iš vykimo galima palyginti su perė jimo į kitą pasaulį akimirka...
Teko č ia, kurorte, gyventi dar vienuolika dienų . Netyč ia š i akimirka po iš siskyrimo su draugais, su siaubinga tuš tumos ir vienatvė s bū sena, už sitę sė š ioms vienuolikai ateinanč ių dienų . O ilgesiui nebuvo ribų...
Bet praė jo nedaug laiko. Pusryč ius vos nepermiegojau (o prieš tai atsikė liau labai anksti, kad į Dienoraš tį į traukč iau praė jusios dienos į spū dž ius, daž nai net sutikdavau auš rą ), pastebė jau, kad ryte į vieš butį suvaž iavo daug poilsiautojų - ž valū s ir dž iaugsmingi. iš artė janč ių atostogų su maudynė mis š iltoje Raudonojoje jū roje.
Ir, ko gero, dž iugina tai, kad bent kuriam laikui jie pabė go iš karo Ukrainoje gniauž tų , slegianč ių problemų , susijusių su visokiausių tarifų ir kainų didė jimu, smarkių dvideš imt penkių laipsnių š alč io, kuriai gresia pavojus. nuo vasario liko be š ildymo butuose ir namuose? Ir taip galvoje š mė stelė jo mintis: „Š venta vieta niekada nebū na tuš č ia“. O naujokai taip pat linkę kurti maž as draugiš kas kompanijas...Galbū t man pasiseks vienoje iš jų . Ir tai nebus mano iš davystė mano ankstesnei kompanijai, draugams, kurie š į rytą iš skrido. Juk niekas niekam než adė jo, Net jei kai kurie iš mū sų turė jo labai artimus santykius...Kurortas yra kurortas!
Maž as laimė s likutis
Liko penkios dienos iki mano atostogų ž iemos Š arm el Š eiche. Pradė jau skaič iuoti likusias dienas.
Kai jų buvo daug, neį vertini ir neskaič iuoji, galvoji, kad jų yra be galo daug, o pastarosiomis dienomis sugriebi kiekvieną minutę , o paskui akimirką , kad ją pratę stum. . . Bet, deja, mū sų pasaulyje viskas kada nors baigiasi. Gerai, kai baigiasi blogi. Tač iau visų gerų dalykų laukia toks pat likimas. Ir paskutinis toks į ž eidž iantis, kad taip atsitinka. Bet, kita vertus, tai teisinga: gė rio turė tų už tekti visiems. Ne tik kai kurie. Ir todė l kiekvieną dieną iš mū sų vieš buč io kambarių , nuo penktos ryto jau pailsė ję , jie iš keliauja į oro uostą , pertraukdami auš ros ryto tylą lagaminų ratų garsais grindinio plokš č ių sandū roje. O į jų vietą ateina nauji, trokš tantys pailsė ti po pietietiš ka saule ir ž iemą iš simaudyti š iltoje Raudonojoje jū roje. Tarp ž emynų vyksta tam tikra ž monių srautų cirkuliacija, kaip vandens srautai š ildomoje kubile...
2016 m. sausio 30 d. š eš tadienis
Paskutinė s dvi iš dvideš imties (! ) mano atostogų prie Raudonosios jū ros dienų.
Rytoj po pietų – iš vykimas, o vakare – iš vykimas. Dangiš kojo gyvenimo pabaiga Raudonojoje jū roje. Ir vė l – ž iema. Ir š tai kodė l man toks pasipiktinimas, kad likimas duoda tiek maž ai gero mū sų gyvenime. Aš viduje pykstu ir protestuoju, bet ką man padaryti? - Visiš kai niekas! Taip kartais gyvenime bū na blogai. Ir viskas dė l to, kad per septyniolika dienų pripratau prie nerū pestingo gyvenimo komfortiš komis kurortinė s vasaros są lygomis, kai tė vynė je ž iema, ir pradė jau galvoti, kad man taip bus visada. Blogas į protis!
Guodž ia tik tai, kad dar ilgai gyvensiu net ten, Ukrainoje, atš iauriomis Ukrainos ž iemos są lygomis, su Sielą dž iuginanč iais prisiminimais apie laikus, praleistus prie Raudonosios jū ros. Ir jei apskritai, tai bet kurią akimirką galiu iš š okti iš mū sų , ne visada reaguojanč io ir malonaus pasaulio, į kitą pasaulį , kupiną dž iaugsmo ir laimė s, ir mė gautis gyvenimu.
Gaila tik dė l jo dvasinė s esmė s.
2016 m. sausio 31 d. sekmadienis
„trė mimo“ iš Rojaus iš vakarė se
Iki iš vykimo iš vieš buč io liko trys valandos. Aš paklū stau iš orinių aplinkybių dė sniams ir prisiriš u prie autobuso, kuris atvaž iuos manę s, vienintelio keleivio iš Poinciana Sharm Resort, 17:00. Tada 19:25 bū siu pririš tas prie lė ktuvo, kuris pakels mane į orą ir greič iau nei po keturių valandų nuskraidins į Kijevą , kur vė l bū siu laisvas. Nenoriu skristi iš Š arm el Š eicho – š io š ilto regiono, kur taip gera, jauku ir patogu. Ir todė l š į.17-00 laiką vertinu kaip mano priverstinio, be mano troš kimo, deportacijos iš Egipto pradž ią . Bet tai tik mano jausmai, kurie ne visada atsiranda kartu su kū no troš kimais. Ir todė l mano sveikas protas, kaip teisė jas, sutvarko reikalus, sustatydamas visus į savo vietas: pasiraš iau sutartį , sumokė jau pinigus tik už tą Rojaus laikotarpį , kuris š iandien baigiasi 17:00 - praš au vykdyti sutartinius į sipareigojimus!
Ir tu pradedi į ž engti į gyvenimo, kuris buvo prieš skrydį į Š arm el Š eichą , realijas ir š ių dviejų gyvenimų kontraste supranti: koks baisus ir ž iaurus yra tikrasis mū sų pasaulis!
Bet nė ra ką veikti, nes aš esu neatsiejama š io realaus pasaulio dalis ir š ios devyniolika dienų prie Raudonosios jū ros yra tik jo iš ė jimas į mano realų pasaulį...
Ir todė l pasiduodu visiš kai priklausomybei nuo iš orinių aplinkybių . Ir visame tame mane neramina tik vienas dalykas: š ios trys su puse valandos nuo to momento, kai lė ktuvo važ iuoklė s ratai nulipa nuo Š arm el Š eicho oro uosto betoninių plokš č ių ir iki to momento, kai jie palieč ia betoną . Kijevo Borispolio oro uosto plokš tė s. Nuo betono iki betono! Ir aš turiu iš gyventi š ias tris su puse valandos su nerimu dė l savo gyvenimo...Tris su puse valandos, kaip ir visą gyvenimą...
Kiek laiko š iandien bė ga. Net miegas negali to sumaž inti.
Kaip ir anksč iau, laiveliai iš pasivaikš č iojimų į Tirano salą į savo į lanką traukiami virvele.
Tik š iek tiek ir trumpam tam tikras abejonių ir baimė s š eš ė lis atsiranda tik kilimo ir tū pimo metu, taip pat turbulencijos metu. Bet ne tiek, kad paž adintų poeto mieganč ią Sielą . Padarę s tokią iš vadą , pasibaisė jau: ar tikrai reikia kū rybingą ž mogų varyti prie gyvybė s ir mirties slenksč io, kad bū tų sukurtas tikras kū rinys?
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
KITI ATSILIEPIMAI APIE VIEŠBUTĮ
- Už jokius pinigus negrįžčiau...
- Sąmoningas pasirinkimas
- RAUDONOJI JŪRA ŽIEMOS VIDURYJE
- Jie vagia pinigus ir daiktus. Kelionių organizatoriaus pasiūlyta nuotrauka neatitinka tikrovės
- Mes ten daugiau neisime!
TAIP PAT SKAITYKITE