MŪSŲ NUOTYKIAI MARSO ALAMO ĮLANKOSE (3 DALIS)
6. MARSA MURENA (40 km į pietus nuo vieš buč io).
Š ioje į lankoje kaž kada buvome, tač iau daugiau, ne itin stengė mė s, o tvarkingai. Jis yra š iek tiek toli nuo mū sų vieš buč io, palyginti su kitomis vietomis. Už autobusą sumokė jome 60 dolerių (nors pagal susirinkusių ž monių skaič ių tai normalu). Kam eiti toli, jei artimesnė s į lankos dar nė ra visiš kai iš vystytos? Bet mes negalė jome ten visai neiti. MARSA MURENA teoriniai tyrimai parodė , kad toje vietoje daž niausiai vyksta susitikimai su rykliais. Mes to ypač nesiekė me, bet prieš iš vykdamas Volkis pasakė atsisveikinimo ž odž ius: „Rykliai nuo tavę s! “. Rykliai yra rykliai, ir už duotis turi bū ti atlikta! Taigi, mes einame į Mureną . Ką mes padarė me.
Į lanka yra trapecijos formos - tę sinys nuo paplū dimio iki iš ė jimo iš jo. Paplū dimys ten visai malonus – yra skė č iai. Kai iš plaukė me, vietiniai beduinai, norintys „pasipelnyti“, priė jo prie mū sų „ne toli plaukianč ių “.
Tiesa, iš važ iavo be sū raus slampinė jimo – „plytų “ snukuč io, „nixt fershtein“ ir „ž ino problemų “. Beduinams nepadė jo net ir pirš tu baksnojimas į paplū dimį , sako, ž emė – mū sų . Nors š ioje į lankoje jautiesi ramus, nes ten tokia narų invazija, kad laukinė s vietos jausmo visiš kai nė ra.
Š iaurinė je sienoje yra nebaigto statyti molo liekanos, bet jos mums netrukdė , tiesą sakant, irgi nepadė jo. Į ė jimas į vandenį ten jau gana patogus – kairė je paplū dimio pusė je siauras koridorius. Tiesa, ji tokia siaura, kad susidaro nedidelė s eilė s. Bet mes jų nelaukė me ir pirmieji į plaukė me į jū rą . Pirmiausia plaukė me palei š iaurinę sieną . Tai gana į domu ir, ž inoma, masiš kai apgyvendinta rifo gyventojų . Iš karto paaiš kė jo nardytojų meilė s š iai į lankai priež astis – siena gana gili (toliau nuo kranto) ir yra į ką ž iū rė ti gylyje.
Vė lgi, nuplaukę toliau, radome paaiš kinimą , kodė l č ia daž niausiai pasitaiko susitikimų su rykliais (nesutikome) - į lankos centre yra tiesiog bedugnė duobė , greič iausiai š ie gyventojai iš nyra iš ten, iš laikas nuo laiko. Į lanka nė ra didelė , todė l siena ne itin ilga, o iš plaukę už jos ribų , iš kart grį ž ome, nes ten visiš kai nė ra ką veikti. Grį ž dami apie deš imt minuč ių ž iū rė jome į didž iulį mureną (į lanka pateisino pavadinimą ), kuris, nekreipdamas dė mesio į narus, „iš vagojo“ savo valdas. Iš tyrę š ią pusę nuė jome prie pietinė s sienos. Ką aš galiu pasakyti! ? Neblogas (nors irgi neilgas), bet slegiantis vaizdas. Solidū s maiš ai ir š iukš lė s, kurios prikaltos dė l „sveč ių “ barbariš kumo ir vietinė s srovė s. Natū ralu, kad turė jau su juo kovoti, ypač prie iš ė jimo iš į lankos, o už jos ribų banga visiš kai rimtai nuslū go.
Pasiž iū rė ję situaciją , pasiž valgę po vietinius į ž ymybes nusprendė me, kad ta vieta neverta tokių pastangų ir grį ž ome. Dar buvo laiko (nesė dė ti ant kranto! ) ir nusprendė me grį ž ti prie š iaurinė s sienos ir ją patyrinė ti plač iau. Beje, mū sų pradinukams tai labai patiko ir ten patogu bet kokio lygio grož io „mė gė jui“.
Taigi, iš principo, pokyč iams ten galima nueiti, ypač turint omenyje, kad nė ra „ekstremalumo“, ta vietovių laukiš kumo prasme, kurią ne visi gerbia.
7. IEŠ KANT DUGONGŲ ARBA „LEGENDŲ GALĖ TOJŲ “
Kaip jau raš iau, dugongas yra mū sų „fiksuota idė ja“, kurios niekur nepamirš ome! Ir, jei į manoma, „vilnos“ tinkamos vietos. O kokios vietos tinka, ir koks laikas tinkamiausias susitikti su š iuo gyvū nu ir t. t. , t. t. , mokė mė s namuose, ir labai atidž iai. Net per gimtadienį (mū sų.2-oji kelionė į MUBARAKĄ ), nepaisant suplanuoto poilsio (t. y.
nė dienos nuo vieš buč io), vis dė lto, mano reikalavimu, nuvykome į MARSA MUBARAKĄ , man susitikimas su jū ra yra geriausia dovana! O mū sų vieš butyje patekti į jį buvo abejotina. Taigi, tą dieną mane persekiojo mintis, kad aš visgi turė č iau gauti pagrindinę dovaną savo DR - susitikimą su dugongu. Todė l aplankę ir apž iū rė ję pietinę į lankos sieną (ž r. 1 dalį ), mes, ž inoma, plaukė me per centrą ieš koti to, ko norė jome. Bet, deja! Dugongo nematė me.
Mū sų atostogos ė jo į pabaigą , bet svajonė neiš sipildė . Ž inoma, skų stis nuodė mė , nes į domių susitikimų ir į spū dž ių vienai kelionei buvo daugiau nei pakankamai, bet kas liks apsė stiesiems? Gandai kurstė , kad š is graž us gyvū nas š iemet MUBARAK į lankoje buvo matytas ne kartą . Paskutinis laš as buvo mū sų naujojo paž į stamo ž inutė iš biuro, kuriame už sisakė me taksi, kad spalio 2 dieną (prieš paskutinę vieš nagė s dieną ) jis jachta iš vyko į š ią į lanką ir pamatė (asmeniš kai!
) dugongas. Abejonių š alin – paskutinę atostogų dieną vykstame bū tent ten, be to, tikslingai ieš koti gyvū no. Buvau tokia nusiteikusi, kad niekas net nebandė jam pasiprieš inti – tai nenaudinga! Į MUBARAKĄ važ iuojame jau treč ią kartą!
Susirinko 9 ž monių komanda, laimei, š i į lanka leidž ia joje maudytis į vairaus lygio mė gė jams. Planas buvo toks - nusileidome į lankos centre, kad nepatektume į už draustas vietas, ir plaukė me ieš koti „svajonė s“ (iš ten dar arč iau), o „naujokai“ ten ras ką veikti ( mes ž inome – jie praė jo). Tiesą sakant, gamta iš kė lė savo reikalavimus. Atvykę į į lanką pastebė jome, kad oro są lygos tokios, kad jos centre į vandenį patekti neį manoma - vė jas ir banga rimti! Minutė dvejonių ir buvo priimtas sprendimas, vis dė lto eiti į kairę pusę – ten bet kokiu oru galima mė gautis jū ra. Visi rezignuotai pasislinko į kairę . Kad ir kaip stengė mė s, nepavyko iš vengti „vieno dolerio“ kyš io vienam ž mogui už į ė jimą.
Na, gerai! Aš matau tikslą , bet nematau kliū č ių ! Tuo tarpu vė jas ir banga stiprė jo, bet tai mū sų niekaip nesustabdė . Nuoš irdž iai perspė jome visą komandą , kad š iandien mums plaukioti neverta, nes turė jome tam tikrą tikslą ir galbū t su mumis bus arba neį domu, arba fiziš kai sunku. Trys patyrę ž monė s turė jo tvirtų ketinimų eiti ieš koti dugongo, taip pat vienas iš „naujokų “ pasidavė pagundai, kuri suteikė mums bereikalingo jaudulio.
Pagaliau mes jau pakeliui. Aiš ku, kad reikia tyrinė ti į lankos centrą , kur smė lis ir ž olė , ž inoma, ilgai tokioje vietoje maudytis yra varginantis dalykas, bet tikslas pateisina priemones. Atsiž velgiant į tos dienos oro są lygas, jau po valandos plaukimo pajutau „lengvą “ nuovargį . Juk vė jas, banga, kuri kas minutę didė jo, pablogino situaciją.
Į tampą kė lė daugybė jachtų ir laivų , kurių savininkai taip pat buvo daug girdė ję apie savo pastarą ją vieš nagę Dugongo į lankoje ir, ž inoma, visi norė jo joje už sidirbti. Jau buvo iš plaukta tvarkinga, kai iš girdau verksmą ir pamač iau į nirtingą rankų mojavimą . Natū ralu, kad visi puolė į tą vietą – mano pagreitis buvo tarsi pabaisa mane vejasi. Paaiš kė jo, kad vė prys mus visus pakvietė pamą styti apie didž iulį brackeną (vietiniai kaž kodė l jį vadina manta). Ką aš galiu pasakyti - graž us! Kokia malonė , kokie nuostabū s judesiai! Tik stebuklas, o ne gyvū nas! Plaukė me iš paskos (tiksliau, per jį ), kiek turė jome jė gų – plaukia greitai. Deja, tokiu greič iu sė kminga nuotrauka nepasiteisino, bet į spū dž ių už teko. Visi ieš kotojai susibū rė į vieną vietą , dalijosi tuo, ką pamatė , galvojo, kur toliau plauksime.
Ir buvo apie ką galvoti - stiprė ja vė jas, kyla aukš tyn banga, daugė ja laivų ir valč ių , o už bangos jų net nesimato iš vandens. Kartą prie mū sų net priplaukė motorinė valtis su norinč iais pamatyti dugongą ir paklausė , ar mes jį sutikome, į ką nuoš irdž iai atsakė me, kad nematė me. Apskritai svajonių gyvū no medž ioklė pradė jo atrodyti kaip „aukso karš tligė “ – greitai juk Marse pasklido gandai. Buvo nusprę sta plaukti arč iau kranto, susitiksime, taip ir susitiksime, ne, taigi ne – saugumas aukš č iau už viską . Tą akimirką , tiesą pasakius, praradau daug vilč ių sutikti dugongą – kaž kodė l man atrodė , kad jo neį manoma rasti taip arti kranto, tuo pač iu guodž iau save mintimi, kad didž iulis brackenas, kurį mač iau, jau kompensavo pastangas.
O vė plys, dar vė liau prisipaž ino, kad jį grauž ė mintis, kad visa tai melas apie dugongą – jo č ia nė ra, dar vienas až iotaž as ir legenda, siekiant pritraukti daugiau ž monių į ekskursijas ir už sidirbti. Bet niekas nenustojo plaukti ieš kodamas „svajonė s“, nors visi jau buvo gerokai pavargę , ypač „naujokas“, nes jau buvo suarę gerus 7 kilometrus palei rimtą bangą ir prieš srovę (laimei, mes ž inome, kaip tokioje situacijoje plaukti taisyklingai ).
Ž odž iu, per porą minuč ių į lanką perrė ž ė š irdį draskantis vė pelė s š ū ksnis: "Lera! Karvė!! ". Net nepagalvojau, kad tai mane į ž eidž ia (nors galė jau) ir automatiš kai pasukau galvą į deš inę . Dieve! Už poros metrų pro mane praskriejo dugongas! Negaliu patikė ti savo akimis! Aš sapnuoju! Iš tiktas š oko į jungiau tokį greitį , kad aplenkiau graž uolį dar prieš jam atsigulus į dugną skanios ž olė s valgyti. Nuostabi svajonė pasirodė esanti neį tikė tina realybė ir tai tikrai buvo smė lis!
Toje vietoje, kur jį aplenkė me, buvo vos 4 metrų gylis, kuris leido visapusiš kai grož ė tis š io nuostabaus gyvū no apmą stymu tiek nuo vandens pavirš iaus, tiek nesunkiai prisė linant arč iau jo. Graž us dugongas (mū sų vertinimais – 3 metrų ilgio) suteikė mums iš viso 18 minuč ių (paž ymė tas laikrodž iu) per daug dž iaugsmo iki galo mė gautis jo „didenybė s“ draugija – karališ ka dovana (nieko, kad po savaitė s po DR), ypač atsiž velgiant į tai, kad ž iū rė jome tik su savo siaura 4 ž monių kompanija. Jis leido man pamatyti, kaip jis valgo, kaip iš plaukia į pavirš ių kvė puoti, ir net lengvai (daugiau nedrį some) paliesti jį ir pajusti jo labai kietus š erius ant kū no. Apie ką dar svajoti? Net nepastebė jome, kaip graž uolis jū reivis neš ė mus kartu į rimtą gilumą . Be to, atrodo, kad jis ne itin mojuoja galinga uodega, o judė jimo greitis rimtas.
Jie susiprotė jo, kai jau buvo atviroje jū roje. Ž velgdami link pakrantė s, ir supratę , kad vis tiek reikia ten patekti, mes su Dievu „paleidž iame“ graž uolį – gyvenkite ir dž iuginkite kitus!
O prie kranto nebuvo arti, ypač turint omenyje, kiek jau buvo iš plaukta anksč iau ir bangą , kuri nesiruoš ė nurimti, o tik didė jo. Ypač č ia mus trikdė mū sų „pradedantysis“ – aiš kiai matė si, kad jis gana pavargę s (paveikė ilgų plaukimų į proč io nebuvimas ir silpni pelekai). Pavargo, ž inoma, jau visi, bet ryš kū s neeilinio susitikimo į spū dž iai pridė jo jė gų . Iš lipę į krantą tiesiog pribloš kė me visus į spū dž ių kruš a, tik mū sų „naujokas“ tylė jo – nebeliko jė gų . Mes jo paklausė me: "Kodė l plaukė te paskui mus, ar mes jus perspė jome? O jei mes galų gale nerastume dugongo? ". Į ką jis mus atkalbinė jo atsakymu: „Ir aš neabejojau, kad jū s jį surasite“. Na, tu privalai! Mes abejojome, bet jis ne!
Ž inoma, tą dieną mū sų nuraminti ir sustabdyti buvo neį manoma – emocijos buvo perpildytos! Ir oras ė mė prastė ti, prasidė jo kaž kas panaš aus į smė lio audrą – paplū dimyje neš amas smė lis, kad anticeliulitinis masaž as ilsė josi. Nepaisant to, su autobusu vis tiek reikė jo nuvaž iuoti paplū dimiu iki susitikimo vietos. Ir mū sų emocijos nenuslū go. Kaip vargš as vairuotojas ten atsidū rė ? Juk atrodė , kad iš mū sų į spū dž ių , kuriais visą kelią dalijomė s su likusiais, automobilis gali pakilti. Beprotiš kai pavargę , bet dar beprotiš kiau laimingi atvaž iavome į vieš butį panirti į baseiną , kur pila alų ir eis atsiimti mū sų daiktų į kelią - atostogos baigė si. Bet kas! Tiesiog storas taš kas!
Š i kelionė mums tapo orientyru, kalbant apie supratimą , kokia svarbi bendraminč ių komanda tokiose kelionė se, kad ir ne itin didelė . Vė lgi, kokios svarbios ten esanč ios „smulkmenos“ nė ra smulkmenos.
Netgi tokia „smulkmena“ kaip atitinkami identiš ki marš kinė liai visiems mū sų komandos nariams taip pat suvaidino, ir nemenką . Š iuos marš kinė lius mums pagamino „Turpravdos“ svetainė s administracija per trumpiausią į manomą laiką – už tai jiems – didž iulis ž mogus. Planavome juos pasigaminti patys, bet tikiu, kad taip graž iai ir kokybiš kai nebū tų pavykę . Visi atkreipė dė mesį į mū sų „atributus“, kurių dė ka greič iau už megztas kontaktas su potencialiais „naujokais“. Taigi, š ioje į domioje byloje nė ra smulkmenų . Dė l to į gijome dar daugiau patirties – tikiuosi, kad ji pravers! Paraš iau „Tikiuosi“, nes Egipto vidaus padė tis vis dar netvirta. Ž iū rė sim, ką ten parodys artimiausi renginiai, nes daugiau ar maž iau biudž etinė s alternatyvos š ia kryptimi nė ra. Nekalbė kime apie liū dnus dalykus!
Į ateitį ž velgsime optimistiš kai, o tai slypi tame, kad į kitą kelionę susirinks daugiau jū ros gerbė jų ir visada dž iaugiamė s bendraminč iais. Laimei, „Turpravda“ mums tai padeda ir č ia labai lengva suprasti, kas kuo kvė puoja ir kas turi kokius prioritetus. Taigi, prisijunkite (arba prisijunkite prie mū sų ) ateityje – „naujokai“, mė gė jai, gerbė jai ir Raudonosios jū ros maniakai! Dž iaugiamė s visais!
Nuoš irdž iai dė koju mū sų draugams iš „Turpravdov komandos“ – be jų vargu ar bū tų pavykę tokios nuostabios ir turiningos atostogos! Taip pat visiems, su kuriais š į kartą turė jome progą susitikti (mums pasisekė ž monė ms! ), manau, jie dabar taip pat yra JŪ ROS gerbė jai, kaip ir mes.
Noriu atsipraš yti už , ko gero, ne visai kokybiš kas nuotraukas (gili kadrai yra mano vyro darbas) - tai mano pirmoji povandeninė s fotografijos patirtis (anksč iau to nesiekiau).
Ir taip pat dė l per didelio koralų nuotraukų skaič iaus - na, man patinka, bet sunku teikti pirmenybę bet kuriai (ir tiek daug iš ravė tų )! Kaip mano vyras sako: „Na, tu esi akmenų mylė tojas! “. Na, aš negalė jau nepasidalinti su jumis visu š iuo grož iu! Apskritai man viskas patinka, bet kol kas ne viską galima nufilmuoti taip, kaip norė tume.
P. S. Apibendrinant, negaliu apibū dinti vienos akimirkos, kuri mus visus suž avė jo. MARSA MURENA į lankoje tapome liudininkais atvejo, kai su viena iš narų komandų ten atvyko jauna mergina invalido vež imė lyje visiš kai be kojų . Ji, apsirengusi atitinkama amunicija, buvo nuneš ta į vandenį ant jauno vaikino rankų . Tai atrodė kaip gyvenimo š ventė , o kartu ir kaip didž iulė meilė s JŪ RA galia. Taip! Kartą į simylė ję s š į grož į ž mogus tikrai stengsis ten patekti vė l ir vė l, bet kokiu atveju.
P. S. , P. S. Linkiu visiems meilė s JŪ RAI! Mylė k, ir tau atsilygins lygiai taip pat – atskleis (ne iš karto) visas savo paslaptis!
Bū kite sveiki ir rū pinkitė s savimi! Taip pat pasirū pinkite SEA ir iš mokite tai padaryti teisingai, svarbiausia, kad jums nieko nereikė tų daryti, o tiesiog nepakenktumė te. Tada mū sų vaikai galė s grož ė tis š iuo grož iu ir jį pamilti. Sė kmė s ir sė kmingų kelionių!
Ir vis dė lto didž iulis praš ymas visiems, kurie mė gsta tokius nuotykius ir než inomybė s tyrinė jimą – pasidalinkite savo tyrimais su mumis visais!
