Viešbučio įvertinimas:
8.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Mityba:
10.0
Infrastruktūra:
9.0
Jie mus iš karto apgyvendino, nepaisant to, kad atvykome gerokai prieš.12. Hibiscus buvo patiektas. Kambarys didž iulis, nors ir pač iame ilgo koridoriaus gale. Kambarys buvo suteiktas su dviem lovomis, ir nors praš ė me pakeisti į kambarį su viena dvigule lova, gidas lyg linktelė jo, bet kambarys nebuvo pakeistas. Na, gerai.
Telefonas kambaryje (155) neveikė ir visą laiką , po daugybė s praš ymų , taip ir nebuvo taisomas - spė ju, kad ten buvo paž eistas pats laidas, š is laidas į ė jo tiesiai į sieną be lizdo. Kambarys buvo su vaizdu į statybvietę ir nors mums tai nebuvo svarbu, bet kaž kodė l net į neš ė dykumos romantikos, bet balkone turė klai ir kė dė s buvo su neblogu smė lio sluoksniu. Palaukiau porą dienų - gal paš alins, o galų gale kaž kaip pats paš alinau. Labai norė jau parū kyti vakare sė dė damas fotelyje, o ne atsistodamas. Statybos garsai mums netrukdė , gal buvo atliekami tik dieną , o gal iš viso nevykdė .
Kelias dienas nebuvo karš to vandens – tai, ką man pavyko pasiekti pusvalandį nuleidus vandenį , galima bū tų pavadinti š iek tiek vasariš ku vandeniu. Kitomis dienomis karš tas vanduo buvo karš tas. Mū sų antrajai porai buvo suteiktas 154 kambarys, iš jo buvo vaizdas į kelią ir auksinį.5 kompleksą , telefonas veikė ir balkonas buvo š varus. Nors iš pradž ių jie iš sigando, kai į kambarį pasipylė dū mai – teritorijoje apnuodijo uodus. Ten reikia nuodyti uodus, taip pat bū tina su savimi pasiimti fumigatorius.
Mini baras buvo pripildytas kaip tikė tasi, vandens butelis 0.5 ž mogui per dieną ir dar kaž kokia fantakola, kurios mes iš principo nenaudojame. O vanduo mums labai pravertė ekskursijose, apie tai vė liau.
Maistas puikus, į vairus ir skanus. Restoranų -barų personalas draugiš kas ir neį kyrus, maistą galima iš sineš ti – prieš ekskursiją be pusryč ių kuprinė je iš sineš ė me bandeles ir bananus. Jie mums buvo labai naudingi, tai suprasite iš kitos istorijos)) Vienintelis dalykas yra tai, kad kelis kartus pusryč ių metu, kai ant stalo pylė me arbatą ne iš arbatinuko, o iš didelių samovarų , pasirodė kaž kas. labai chloruotas! Atsargiai! Panaš u, kad į š iuos samovarus kartais pripilama ne tik vandens iš č iaupo, bet ir baliklio – š is nuorū kas taip stipriai smirdė jo. Nors arbata iš arbatinukų , kaip ir kitas maistas, buvo puiki.
Tiesa, buvo problemų su alumi – jis daž nai baigiasi ir tenka laukti, kol atneš daugiau. Š i problema ypač bū dinga vandens parko barui. Mano sesuo labai mė gsta raudoną vyną - beje, jis labai skanus, bet irgi periodiš kai baigdavosi ir liko tik rož ė , tai taip ir taip, bet gerti galima.
Č iuož yklos vandens parke super, nors už sidaro anksti – 4 val. Nemokamus gultus vandens parke rasite tik tada, kai daug ž monių iš važ iuoja pietauti. Todė l ryte buvome prie jū ros, o po pietų atvaž iavome į vandens parką , ieš kojome laisvų gultų ir sutraukė me juos į krū vą . Gultų ant jū ros visada už tenka, jų yra neį tikė tinai daug, nebent vė juotame ore neuž tenka apsauginių konstrukcijų nuo vė jo, bet kaip bebū tų keista, jų visada gaudavome, nors nesame ypač ankstyvi paukš č iai.
Nuo safyro iki jū ros – tikrai toli! Nepaisant to, kad mes iš esmė s mė gstame vaikš č ioti. Problemą dar labiau apsunkino tai, kad prie jū ros mums nedavė rankš luosč ių ! Todė l juos reikė jo nuvež ti Topaze ir prie jū ros, ir iš jū ros neš tis su savimi. Ir jie labai didž iuliai, daugiau, nei anksč iau esu matę s kituose Turkijos ir Egipto vieš buč iuose. Todė l ryte po pusryč ių sė dome į autobusą į paplū dimį , kuris są ž iningai važ iuodavo kartą per pusvalandį , o kai turistų bū davo daugiau, tai dar daž niau atrodydavo, kad piko valandomis jis važ inė ja pirmyn ir atgal. . Bet! Pasirodo, autobuso vairuotojas turi solidž ią pietų pertrauką , kuri prasideda 12 val. , todė l autobusu pietauti buvo neį manoma. Dė l to ir nevalgė me pietų . Pietus už kandž ius valgydavome paplū dimyje ar vandens parko bare, gaila buvo gaiš ti laiką keliaujant pirmyn ir atgal bei laukiant autobusų . Kitų vieš buč ių restoranuose pietauti nebandė me: pirma, mū sų gidas pasakė , kad tai neleidž iama, antra, dar reikia juos susirasti ir nueiti iki jų per š ias plač ias teritorijas, tempiant su savimi rankš luosč ius. Ankstesnė je apž valgoje raš oma, kad jie valgė visur - než inau, gal todė l, kad buvo ž iemą , kai iš principo nė ra daug turistų . O gal bū tų mus į sileidę , bet tingė jome eiti. Beje, rankš luosč ių ant estakadų gultų palikti nepatariu, grį ž us gali ir nerasti vietoje. Taip nutiko š iame vieš butyje su viena pora, taip nutiko ir kituose vieš buč iuose, kuriuose esu buvę s, pavyzdž iui, „Forest“ Turkijoje. Vargš ė mergina manę s paklausė , ką daryti – o ką galima padaryti, sprę skite patys, nebent sumokė ti 20 USD už kortelę arba paimti porą tinkamos spalvos rankš luosč ių iš kai kurių kaimyninių gultų... Š tai kodė l kai kurie ž monė s ir už ima gultai ne su rankš luosč iais, o su kai kuriomis skarelė mis, kurios, ž inoma, nė ra labai patikimos už pildant estakadą )) Bet ne 40 USD už rankš luosč ius iš poros. Apskritai š ios teritorijos ir vaikš č iojimas yra pavargę , todė l kitą kartą rinksimė s kompaktiš kesnį vieš butį . Teritorija didž iulė , tač iau kompleksas nelabai jaukus, atrodo, kad nei vienos jo „dalelė s“ negalima pavadinti jaukia. Vandens parke jautiesi kaip stotyje. Nors jei jums labai svarbu turė ti skaidres, tai pasirinkimas Hurgadoje yra maž as. Skaidrė s geros.
Iš paplū dimio atgal į vieš butį pavyko iš vykti autobusu.
Dainuojanč ių fontanų š ou į spū dingas vakaro vaizdas – ė jome porą kartų . Likusi animacija ir diskotekos nebuvo suinteresuotos.
Bevielis internetas. Jis buvo Sapphire priimamajame, gana geras ir nemokamas, pirmus du vakarus. Tada jis dingo ir dingo visame komplekse, nes mano vyras iš vyko ir į Topazą , ir į Rojų , ir jo niekur nebuvo. Iš komikų registratū roje, į skaitant sistemos administratorių telefonu, nieko nepavyko pasiekti – arabai. Wi-Fi niekada negrį ž o iki mū sų vieš nagė s pabaigos. Kartą mano vyras nuė jo į mokamą interneto kavinę , bet ten internetas buvo klaidingas, daug prastesnis nei „Wi-Fi“ ir tuo pač iu brangus.
Paplū dimys didž iulis, yra tarpai su smė lė tu į ė jimu, tad batai nebū tini, nors ir pageidautina - vyras vis tiek spė jo susiž eisti koją ž iū rė damas į ž uvis virš koralų . Ž uvies yra, nors Š arm ir daugiau, bet č ia man pasisekė pamatyti visiš kai neį tikė tiną ž uvį , kurios kū no ilgis be uodegos tiek, kiek alkū nė , ryš kiausios ž alios spalvos, savotiš kas kvadratinis kubė lis. Tokio nesu matę s net „povandeniniame pasaulyje“.
Orai. Kovo 31 d. , mū sų atvykimo diena, buvo labai vė juota, todė l buvo š alta ir net nenusirengė me. Tolimesnė mis dienomis buvo ir vė juota, ir ramu, gal pripratome, gal š ilč iau, bet maudė mė s ir deginomė s visai patogiai. Vienintelis dalykas, č iuož yklos labai aukš tai, o lipant laiptais tave puč ia labai gaivinantis vė jelis. Bet iš esmė s tai normalu) Be to, aš esu labai termofiliš kas.
Kambaryje esantis seifas buvo erdvus ir nemokamas, nors svetainė je kelionių organizatorius sako, kad tai mokama.
Smaragdo pusė je esanč ios lagū nos pilnos jū ros ež ių .
Dabar apie mū sų š lovingus nuotykius ekskursijose iš gatvė s agentū ros.
Kelis kartus Turkijoje pirkau ekskursijas tik iš gatvė s agentū rų , viskas buvo aukš č iausiame lygyje. Ankstesnį kartą Egipte pirkome ekskursijas iš gido, tai buvo gana brangu, bet reikė jo, nes vieš butis buvo pakraš tyje, o gatvė s agentū rų tiesiog nebuvo. Š į kartą rajone radome vieną gatvė s agentū rą – ji yra Safyro deš inė je, beveik netoli į važ iavimo į Lillyland, vadinosi kaž kokiu safariu. Mums buvo pasiū lyta nardyti už.30 USD, o ne 45 USD už gidą , o Luksorą už.50 USD, o ne 85 USD už gidus. Mes esame keturi – ir sutaupoma nemaž ai.
Nardymas. Pervež imas nevė lavo, bet atvaž iavo kaž koks labai apš iurę s autobusiukas. Laivas buvo didelis, toks pat kaip ir vieš buč io, bet be mū sų keturių ir poros italų jame buvo visa minia egiptieč ių . Truputį praradome nuotaiką , supranti. Pasirodo, buvo kaž kokia jų pavasario š ventė , ir jie atvyko iš Kairo prie jū ros. Bet dė l to paaiš kė jo, kad egiptieč iai elgė si labai padoriai – sostinė s ž monė s, pilnos š eimos, nebadė pirš tų ir než iū rė jo, o, kas geriausia, nesiruoš ė nardyti. Todė l š i ekskursija pasirodė labai sė kminga, nes instruktoriui teko nardyti tik trys ž monė s – italas ir du mū siš kiai. Suprantate, pilnai nardė me du kartus, ir ne taip, kaip praeitą kartą pas vieš butį -gido - vienas nardymas ir tada paskubomis ir du instruktoriui, nes laivas pilnas ir visi nori nardyti. Ir č ia kaskart beveik pusvalandį , o tai dė l to, kad giliai š alta, tiesiog suš alome. Beje, bū tinai pasiimkite hidrokostiumą ilgomis rankovė mis – yra ir trumpomis rankovė mis, ir jie š altesni. Instruktorius buvo gana profesionalus, nors ir prastai kalbė jo rusiš kai. Apskritai č ia likome labai patenkinti. Be to, matė me, kaip egiptieč iai maudosi apsirengę drabuž iais, kaip nemoka plaukti ir kaip karš tai ž aidž ia jų jaunystė . Egzotiš kas.
Luksoras.
Tai iš tisa istorija. Mus paė mė į neblogą autobusą ir apie pusvalandį stovė jome naktį už miestyje, kol atvaž iavo didelis patogus autobusas, į kurį persikė lė mū sų.12 ž monių grupė . Vietomis, teko pabusti nuo drebė jimo. Maž daug valandą važ iavome per dykumą , bet kaž kur jie pasimetė , autobusas į strigo smė lyje. Nuotraukos pridedamos.
Tai į vyko 6 valandą ryto. Iš pradž ių negalvojome aplankyti nesugadintos dykumos, bet nelabai protingi egiptieč iai už kasė autobusą iki pat pilvo. Apskritai jie padarė daug neprotingų veiksmų , iš kasė autobusą iš vienos duobė s ir iš kart susodino į kitą , kaž kodė l judė jo į priekį , o ne atgal - į tvirtą kelią , be to, jis taip pat buvo nuokalnė n į priekį , ir atgal bū tų ž emyn. Jie visiš kai nenorė jo klausyti mū sų vyrų patarimų – jie patys, sako, su ū sais. Ir su jais jie neturė jo ne tik lentų , ne tik kastuvų – bet net nei vieno butelio vandens! Mes nuvykome į dykumą vadinamas. Č ia pravertė mū sų vieš buč io vandens tiekimas iš mini baro ir bananų bandelė s iš vakarienė s. Paė mė me neblogai vandens ir š iems „darbieč iams“ padovanojome 3 butelius, nors veltui, tada teko daugiau pirkti patiems. Bet tada vis tiek buvo gaila š ių nelaimingų jų , kurie į nirtingai plikomis rankomis iš kasė autobusą iš smė lio.
Nepaisant susiklosč iusios situacijos, buvome linksmai nusiteikę – o ką č ia daugiau veikti? Pasijuokė me iš egiptieč ių , tyrinė jome dykumą aplinkui. Su mumis buvo pozityviai nusiteikusi pora iš Kijevo, o visi kiti ž monė s gulė jo ir miegojo autobuse, kadangi dar nebuvo karš ta, tik retkarč iais iš eidavo pasiž iū rė ti į dykumą . Tai tę sė si iki 11 valandos, kai jau pradė jome nuobodž iauti (beje, praė jo 5 valandos), o mes patys iš kvietė me vyresnį jį gidą „ant ž emė s“, nepaisant brangaus roamingo. Aiš ku, kreipė mė s į lydintį gidą , jis sakė , kad viskas sprendž iama, bet paaiš kė jo, kad tas gidas, bazė , taip sakant, iš vis miega! - Mes jį paž adinome! , ir bū tent iš mū sų jis suž inojo apie mū sų situaciją . Pasirodo, lydintis gidas (Ahmetas) mums tiesiog melavo – egiptieč iai apskritai mė gsta meluoti, tokia jų į prasta bū sena.
Po pusvalandž io atskubė jo pagrindinis gidas su krovininiu dž ipu (ž r. nuotrauką ), atsipraš ė ir į kė lė mus į dž ipo galą ! Ač iū Dievui, kabinoje už teko vietos dviem mū sų grupė je buvusioms vyresnio amž iaus moterims – mano mamai ir anglei. Dž ipo gale darė me savotiš ką dž ipų safarį per dykumą , atsimuš dami į nelygumus, puč iant smė lė tam vė jeliui. Maž daug po valandos pakelė s kavinė je kaip galė damas iš valiau nugarą nuo smė lio, buvome vaiš inami nemokama arbata ir nemokamu vandens buteliu, iš kurio galima rinktis (ir ač iū už tai). Kitą valandą laukė me maš inų , su kuriomis paž adė jo nuvež ti toliau į Luksorą . Per š ią valandą iš siaiš kinome, kad vis dar esame jū ros pakrantė je, nors tikė jome, kad jau netoli Luksoro – bet jū ros ten nė ra. Ahmetas patikino, kad viską padarysime laiku, viską pamatysime, iš skyrus tai, kad grį š ime vė liau naktį , o ne iki 22 valandos, kaip buvo ž adė ta. GERAI.
Po valandos atvaž iavo trys lengvieji automobiliai, ir o siaube, Achmetas iš aiš kina, kad mes į juos netelpame! Pusvalandis laukia kitos maš inos. Tada Akhmetas labai ilgai negalė jo mū sų susodinti į automobilius, persodino mus į vieną ar kitą , todė l vos nepameč iau daiktų , jau pamirš ę s, kurio automobilio bagaž inė je jie yra. Nuvaž iuojame porą metrų , sustojame degalinė je ir vė l laukiame – egiptieč iai energingai kaž ką aptarinė ja ir net keikiasi. Pasirodo, mes vis dar prieš policijos postą ! Ir jiems sunku pereiti. Kodė l ir kaip tai į vyko, mums iki š iol neaiš ku, nes autobusas į strigo dykumoje už kilometro nuo greitkelio ir toli už patikros punkto. (Turė jome dž ipą ir namuose pasiž iū rė jome marš rutą ž emė lapyje) Kodė l mū sų nenuvež ė , o dž ipais nuvež ė toli atgal per dykumą – mums paslaptis. Galų gale per 15-20 minuč ių bū tume nuė ję net pė sč iomis. Vienintelis paaiš kinimas – kai kurie egiptieč iai nė ra labai protingi.
Pabaigai bandom pravaž iuoti š itą patikros punktą , aiš ku, yra nesklandumų , pildome anketas kas mes ir iš kokių vieš buč ių , vis tiek į leidž ia, sveikina, važ iuojam į Luksorą . Anglai (du) tik neina, pareikalavo atsiimti, o mes atkakliai tikinome, kad dar spė jame viską padaryti. Tač iau Luksore, kavinė je, kurioje turė jome papietauti, atsidū rė me tik 16 val. Mus pasitiko gidė , kuri puikiai kalbė jo rusiš kai, buvo labai mandagi, papraš ė jų są skaita nakvoti Luksore vieš butyje su vakariene jų lė š omis. Be to, visi muziejai jau nedirba 16-30 val. Neliko nieko kito, kaip sutikti, nes mintis tuoj pat grį ž ti atgal ir dar 4 valandas praleisti kelyje atrodė nepakeliama. Gidė taip pat paž adė jo, kad rytoj ji bus pas mus, ves tik istorines ekskursijas, jokių parduotuvių , o iš kart po pietų grį š ime ir bū sime vieš butyje ne vė liau kaip 17-00 val.
Mus atvež ė į Pirmos klasė s vieš butį , netoli krantinė s, 3 ž vaigž dutė s, galima miegoti. Jie iš kart atsipraš ė už ž adė tą nemokamą vakarienę – jos nebus, už vakarienę skaič iuojami penki dolerius. Tač iau vakarieniauti nenorė jome, tik vė lai pietavome) ir iš ė jome vakare pasivaikš č ioti po Luksorą , kiekvienas savaip. Nepamirš tamų į spū dž ių patyrė me pasivaikš č ioję karieta su ž irgu – než inau, kaip tai vadinasi. Bet buvo labai graž u, egiptietis senelis mus vedž iojo po jų lū š nynus ir Luksoro centre, visi ž iū rė jome iš saugaus palapinė s komforto (kelnių nepasiė miau, o suknelė s, kurios visai nė ra trumpas pagal mū sų standartus, sukė lė didelį jų lū š nynų vaikų susidomė jimą , man pavyko tuo į sitikinti, eidamas iš vieš buč io gatve į krantinę ). Š is geras egiptieč ių senelis puikiai kalbė jo rusiš kai, nuolat kaž ką pasakodavo, galima sakyti, surengė gerą ekskursiją , bet galų gale, hmm. . . apgavo, ko visi egiptieč iai ir siekia. Susiderė jome 4 dolerius, o pabaigoje jis atrodė į siž eidę s ir pasakė , kad turė jo omenyje 4 dolerius už pusvalandį , bet važ inė jo su mumis pusantros valandos, todė l mes jam skolingi daug daugiau. Reikia pasakyti, kad pakeliui š i gudri moteris į savo „vairuotojo vietą “ nusivedė savo brolį , kuris taip pat buvo labai plepus ir geraš irdis, tač iau galiausiai pasirodė ir jis labai į siž eidę s. Apskritai ginč ytis nedrį some. Bū na, kad gali tai padaryti. Bet mū sų antroji Kijevo pora pasirodė labai kompetentinga turista – jie važ iavo griež tai pusvalandį , bet už.4 svarus! Apie tai suž inojome per menkus pusryč ius š iame pirmos klasė s vieš butyje, kurio pusryč iais nepavadinsi pusryč iais.
Po š ių „pusryč ių “ su neblogu autobusu mus pasitiko visai kita gidė egiptietė , o ne ta, kuri buvo vakar, ž adė jo ir puikiai kalbė jo rusiš kai. Š is beveik nemokė jo rusiš kai. Ji kalbė jo taip, kad buvo neį manoma klausytis, o juo labiau kaž ko suprasti. Dė l to pasiž iū rė jome į Luksorą , bet ekskursijų kaip tokių tiesiog nebuvo.
Š i egiptietė nustebo ir vė l „į siž eidė “, kad mes nenorime jokių parduotuvių . (Juk iš to jie gauna komisinį atlyginimą ). Ta proga autobuse turė jome beveik valandą trukusį ginč ą , kurio metu ji net pavartojo ž odž ius „tai ne mano problema“. Pakeliui suž inojome, kad ji mū sų neketina iš sių sti atgal pietauti, kad 17:00 bū tume vieš butyje, bet iš Luksoro ji mus iš sių s tik 17:00. Tai į prastas visų turistų iš vykimo laikas iš Luksoro, ir suprantama, kad jie norė jo sutaupyti – į sodinkite mus į kokį autobusą , o prieš tai, kaip tikė jotė s, tempkite po parduotuves, taip pat nuvež kite į kokią salą , renkant papildomai 10 USD asmeniui. Bet mes ž iauriai prieš inomė s tam su visu pasauliu ir reikalavome savę s. Ji buvo labai į ž eista ir nepatenkinta.
Telefonas kambaryje (155) neveikė ir visą laiką , po daugybė s praš ymų , taip ir nebuvo taisomas - spė ju, kad ten buvo paž eistas pats laidas, š is laidas į ė jo tiesiai į sieną be lizdo. Kambarys buvo su vaizdu į statybvietę ir nors mums tai nebuvo svarbu, bet kaž kodė l net į neš ė dykumos romantikos, bet balkone turė klai ir kė dė s buvo su neblogu smė lio sluoksniu. Palaukiau porą dienų - gal paš alins, o galų gale kaž kaip pats paš alinau. Labai norė jau parū kyti vakare sė dė damas fotelyje, o ne atsistodamas. Statybos garsai mums netrukdė , gal buvo atliekami tik dieną , o gal iš viso nevykdė .
Kelias dienas nebuvo karš to vandens – tai, ką man pavyko pasiekti pusvalandį nuleidus vandenį , galima bū tų pavadinti š iek tiek vasariš ku vandeniu. Kitomis dienomis karš tas vanduo buvo karš tas. Mū sų antrajai porai buvo suteiktas 154 kambarys, iš jo buvo vaizdas į kelią ir auksinį.5 kompleksą , telefonas veikė ir balkonas buvo š varus. Nors iš pradž ių jie iš sigando, kai į kambarį pasipylė dū mai – teritorijoje apnuodijo uodus. Ten reikia nuodyti uodus, taip pat bū tina su savimi pasiimti fumigatorius.
Mini baras buvo pripildytas kaip tikė tasi, vandens butelis 0.5 ž mogui per dieną ir dar kaž kokia fantakola, kurios mes iš principo nenaudojame. O vanduo mums labai pravertė ekskursijose, apie tai vė liau.
Maistas puikus, į vairus ir skanus. Restoranų -barų personalas draugiš kas ir neį kyrus, maistą galima iš sineš ti – prieš ekskursiją be pusryč ių kuprinė je iš sineš ė me bandeles ir bananus. Jie mums buvo labai naudingi, tai suprasite iš kitos istorijos)) Vienintelis dalykas yra tai, kad kelis kartus pusryč ių metu, kai ant stalo pylė me arbatą ne iš arbatinuko, o iš didelių samovarų , pasirodė kaž kas. labai chloruotas! Atsargiai! Panaš u, kad į š iuos samovarus kartais pripilama ne tik vandens iš č iaupo, bet ir baliklio – š is nuorū kas taip stipriai smirdė jo. Nors arbata iš arbatinukų , kaip ir kitas maistas, buvo puiki.
Tiesa, buvo problemų su alumi – jis daž nai baigiasi ir tenka laukti, kol atneš daugiau. Š i problema ypač bū dinga vandens parko barui. Mano sesuo labai mė gsta raudoną vyną - beje, jis labai skanus, bet irgi periodiš kai baigdavosi ir liko tik rož ė , tai taip ir taip, bet gerti galima.
Č iuož yklos vandens parke super, nors už sidaro anksti – 4 val. Nemokamus gultus vandens parke rasite tik tada, kai daug ž monių iš važ iuoja pietauti. Todė l ryte buvome prie jū ros, o po pietų atvaž iavome į vandens parką , ieš kojome laisvų gultų ir sutraukė me juos į krū vą . Gultų ant jū ros visada už tenka, jų yra neį tikė tinai daug, nebent vė juotame ore neuž tenka apsauginių konstrukcijų nuo vė jo, bet kaip bebū tų keista, jų visada gaudavome, nors nesame ypač ankstyvi paukš č iai.
Nuo safyro iki jū ros – tikrai toli! Nepaisant to, kad mes iš esmė s mė gstame vaikš č ioti. Problemą dar labiau apsunkino tai, kad prie jū ros mums nedavė rankš luosč ių ! Todė l juos reikė jo nuvež ti Topaze ir prie jū ros, ir iš jū ros neš tis su savimi. Ir jie labai didž iuliai, daugiau, nei anksč iau esu matę s kituose Turkijos ir Egipto vieš buč iuose. Todė l ryte po pusryč ių sė dome į autobusą į paplū dimį , kuris są ž iningai važ iuodavo kartą per pusvalandį , o kai turistų bū davo daugiau, tai dar daž niau atrodydavo, kad piko valandomis jis važ inė ja pirmyn ir atgal. . Bet! Pasirodo, autobuso vairuotojas turi solidž ią pietų pertrauką , kuri prasideda 12 val. , todė l autobusu pietauti buvo neį manoma. Dė l to ir nevalgė me pietų . Pietus už kandž ius valgydavome paplū dimyje ar vandens parko bare, gaila buvo gaiš ti laiką keliaujant pirmyn ir atgal bei laukiant autobusų . Kitų vieš buč ių restoranuose pietauti nebandė me: pirma, mū sų gidas pasakė , kad tai neleidž iama, antra, dar reikia juos susirasti ir nueiti iki jų per š ias plač ias teritorijas, tempiant su savimi rankš luosč ius. Ankstesnė je apž valgoje raš oma, kad jie valgė visur - než inau, gal todė l, kad buvo ž iemą , kai iš principo nė ra daug turistų . O gal bū tų mus į sileidę , bet tingė jome eiti. Beje, rankš luosč ių ant estakadų gultų palikti nepatariu, grį ž us gali ir nerasti vietoje. Taip nutiko š iame vieš butyje su viena pora, taip nutiko ir kituose vieš buč iuose, kuriuose esu buvę s, pavyzdž iui, „Forest“ Turkijoje. Vargš ė mergina manę s paklausė , ką daryti – o ką galima padaryti, sprę skite patys, nebent sumokė ti 20 USD už kortelę arba paimti porą tinkamos spalvos rankš luosč ių iš kai kurių kaimyninių gultų... Š tai kodė l kai kurie ž monė s ir už ima gultai ne su rankš luosč iais, o su kai kuriomis skarelė mis, kurios, ž inoma, nė ra labai patikimos už pildant estakadą )) Bet ne 40 USD už rankš luosč ius iš poros. Apskritai š ios teritorijos ir vaikš č iojimas yra pavargę , todė l kitą kartą rinksimė s kompaktiš kesnį vieš butį . Teritorija didž iulė , tač iau kompleksas nelabai jaukus, atrodo, kad nei vienos jo „dalelė s“ negalima pavadinti jaukia. Vandens parke jautiesi kaip stotyje. Nors jei jums labai svarbu turė ti skaidres, tai pasirinkimas Hurgadoje yra maž as. Skaidrė s geros.
Iš paplū dimio atgal į vieš butį pavyko iš vykti autobusu.
Dainuojanč ių fontanų š ou į spū dingas vakaro vaizdas – ė jome porą kartų . Likusi animacija ir diskotekos nebuvo suinteresuotos.
Bevielis internetas. Jis buvo Sapphire priimamajame, gana geras ir nemokamas, pirmus du vakarus. Tada jis dingo ir dingo visame komplekse, nes mano vyras iš vyko ir į Topazą , ir į Rojų , ir jo niekur nebuvo. Iš komikų registratū roje, į skaitant sistemos administratorių telefonu, nieko nepavyko pasiekti – arabai. Wi-Fi niekada negrį ž o iki mū sų vieš nagė s pabaigos. Kartą mano vyras nuė jo į mokamą interneto kavinę , bet ten internetas buvo klaidingas, daug prastesnis nei „Wi-Fi“ ir tuo pač iu brangus.
Paplū dimys didž iulis, yra tarpai su smė lė tu į ė jimu, tad batai nebū tini, nors ir pageidautina - vyras vis tiek spė jo susiž eisti koją ž iū rė damas į ž uvis virš koralų . Ž uvies yra, nors Š arm ir daugiau, bet č ia man pasisekė pamatyti visiš kai neį tikė tiną ž uvį , kurios kū no ilgis be uodegos tiek, kiek alkū nė , ryš kiausios ž alios spalvos, savotiš kas kvadratinis kubė lis. Tokio nesu matę s net „povandeniniame pasaulyje“.
Orai. Kovo 31 d. , mū sų atvykimo diena, buvo labai vė juota, todė l buvo š alta ir net nenusirengė me. Tolimesnė mis dienomis buvo ir vė juota, ir ramu, gal pripratome, gal š ilč iau, bet maudė mė s ir deginomė s visai patogiai. Vienintelis dalykas, č iuož yklos labai aukš tai, o lipant laiptais tave puč ia labai gaivinantis vė jelis. Bet iš esmė s tai normalu) Be to, aš esu labai termofiliš kas.
Kambaryje esantis seifas buvo erdvus ir nemokamas, nors svetainė je kelionių organizatorius sako, kad tai mokama.
Smaragdo pusė je esanč ios lagū nos pilnos jū ros ež ių .
Dabar apie mū sų š lovingus nuotykius ekskursijose iš gatvė s agentū ros.
Kelis kartus Turkijoje pirkau ekskursijas tik iš gatvė s agentū rų , viskas buvo aukš č iausiame lygyje. Ankstesnį kartą Egipte pirkome ekskursijas iš gido, tai buvo gana brangu, bet reikė jo, nes vieš butis buvo pakraš tyje, o gatvė s agentū rų tiesiog nebuvo. Š į kartą rajone radome vieną gatvė s agentū rą – ji yra Safyro deš inė je, beveik netoli į važ iavimo į Lillyland, vadinosi kaž kokiu safariu. Mums buvo pasiū lyta nardyti už.30 USD, o ne 45 USD už gidą , o Luksorą už.50 USD, o ne 85 USD už gidus. Mes esame keturi – ir sutaupoma nemaž ai.
Nardymas. Pervež imas nevė lavo, bet atvaž iavo kaž koks labai apš iurę s autobusiukas. Laivas buvo didelis, toks pat kaip ir vieš buč io, bet be mū sų keturių ir poros italų jame buvo visa minia egiptieč ių . Truputį praradome nuotaiką , supranti. Pasirodo, buvo kaž kokia jų pavasario š ventė , ir jie atvyko iš Kairo prie jū ros. Bet dė l to paaiš kė jo, kad egiptieč iai elgė si labai padoriai – sostinė s ž monė s, pilnos š eimos, nebadė pirš tų ir než iū rė jo, o, kas geriausia, nesiruoš ė nardyti. Todė l š i ekskursija pasirodė labai sė kminga, nes instruktoriui teko nardyti tik trys ž monė s – italas ir du mū siš kiai. Suprantate, pilnai nardė me du kartus, ir ne taip, kaip praeitą kartą pas vieš butį -gido - vienas nardymas ir tada paskubomis ir du instruktoriui, nes laivas pilnas ir visi nori nardyti. Ir č ia kaskart beveik pusvalandį , o tai dė l to, kad giliai š alta, tiesiog suš alome. Beje, bū tinai pasiimkite hidrokostiumą ilgomis rankovė mis – yra ir trumpomis rankovė mis, ir jie š altesni. Instruktorius buvo gana profesionalus, nors ir prastai kalbė jo rusiš kai. Apskritai č ia likome labai patenkinti. Be to, matė me, kaip egiptieč iai maudosi apsirengę drabuž iais, kaip nemoka plaukti ir kaip karš tai ž aidž ia jų jaunystė . Egzotiš kas.
Luksoras.
Tai iš tisa istorija. Mus paė mė į neblogą autobusą ir apie pusvalandį stovė jome naktį už miestyje, kol atvaž iavo didelis patogus autobusas, į kurį persikė lė mū sų.12 ž monių grupė . Vietomis, teko pabusti nuo drebė jimo. Maž daug valandą važ iavome per dykumą , bet kaž kur jie pasimetė , autobusas į strigo smė lyje. Nuotraukos pridedamos.
Tai į vyko 6 valandą ryto. Iš pradž ių negalvojome aplankyti nesugadintos dykumos, bet nelabai protingi egiptieč iai už kasė autobusą iki pat pilvo. Apskritai jie padarė daug neprotingų veiksmų , iš kasė autobusą iš vienos duobė s ir iš kart susodino į kitą , kaž kodė l judė jo į priekį , o ne atgal - į tvirtą kelią , be to, jis taip pat buvo nuokalnė n į priekį , ir atgal bū tų ž emyn. Jie visiš kai nenorė jo klausyti mū sų vyrų patarimų – jie patys, sako, su ū sais. Ir su jais jie neturė jo ne tik lentų , ne tik kastuvų – bet net nei vieno butelio vandens! Mes nuvykome į dykumą vadinamas. Č ia pravertė mū sų vieš buč io vandens tiekimas iš mini baro ir bananų bandelė s iš vakarienė s. Paė mė me neblogai vandens ir š iems „darbieč iams“ padovanojome 3 butelius, nors veltui, tada teko daugiau pirkti patiems. Bet tada vis tiek buvo gaila š ių nelaimingų jų , kurie į nirtingai plikomis rankomis iš kasė autobusą iš smė lio.
Nepaisant susiklosč iusios situacijos, buvome linksmai nusiteikę – o ką č ia daugiau veikti? Pasijuokė me iš egiptieč ių , tyrinė jome dykumą aplinkui. Su mumis buvo pozityviai nusiteikusi pora iš Kijevo, o visi kiti ž monė s gulė jo ir miegojo autobuse, kadangi dar nebuvo karš ta, tik retkarč iais iš eidavo pasiž iū rė ti į dykumą . Tai tę sė si iki 11 valandos, kai jau pradė jome nuobodž iauti (beje, praė jo 5 valandos), o mes patys iš kvietė me vyresnį jį gidą „ant ž emė s“, nepaisant brangaus roamingo. Aiš ku, kreipė mė s į lydintį gidą , jis sakė , kad viskas sprendž iama, bet paaiš kė jo, kad tas gidas, bazė , taip sakant, iš vis miega! - Mes jį paž adinome! , ir bū tent iš mū sų jis suž inojo apie mū sų situaciją . Pasirodo, lydintis gidas (Ahmetas) mums tiesiog melavo – egiptieč iai apskritai mė gsta meluoti, tokia jų į prasta bū sena.
Po pusvalandž io atskubė jo pagrindinis gidas su krovininiu dž ipu (ž r. nuotrauką ), atsipraš ė ir į kė lė mus į dž ipo galą ! Ač iū Dievui, kabinoje už teko vietos dviem mū sų grupė je buvusioms vyresnio amž iaus moterims – mano mamai ir anglei. Dž ipo gale darė me savotiš ką dž ipų safarį per dykumą , atsimuš dami į nelygumus, puč iant smė lė tam vė jeliui. Maž daug po valandos pakelė s kavinė je kaip galė damas iš valiau nugarą nuo smė lio, buvome vaiš inami nemokama arbata ir nemokamu vandens buteliu, iš kurio galima rinktis (ir ač iū už tai). Kitą valandą laukė me maš inų , su kuriomis paž adė jo nuvež ti toliau į Luksorą . Per š ią valandą iš siaiš kinome, kad vis dar esame jū ros pakrantė je, nors tikė jome, kad jau netoli Luksoro – bet jū ros ten nė ra. Ahmetas patikino, kad viską padarysime laiku, viską pamatysime, iš skyrus tai, kad grį š ime vė liau naktį , o ne iki 22 valandos, kaip buvo ž adė ta. GERAI.
Po valandos atvaž iavo trys lengvieji automobiliai, ir o siaube, Achmetas iš aiš kina, kad mes į juos netelpame! Pusvalandis laukia kitos maš inos. Tada Akhmetas labai ilgai negalė jo mū sų susodinti į automobilius, persodino mus į vieną ar kitą , todė l vos nepameč iau daiktų , jau pamirš ę s, kurio automobilio bagaž inė je jie yra. Nuvaž iuojame porą metrų , sustojame degalinė je ir vė l laukiame – egiptieč iai energingai kaž ką aptarinė ja ir net keikiasi. Pasirodo, mes vis dar prieš policijos postą ! Ir jiems sunku pereiti. Kodė l ir kaip tai į vyko, mums iki š iol neaiš ku, nes autobusas į strigo dykumoje už kilometro nuo greitkelio ir toli už patikros punkto. (Turė jome dž ipą ir namuose pasiž iū rė jome marš rutą ž emė lapyje) Kodė l mū sų nenuvež ė , o dž ipais nuvež ė toli atgal per dykumą – mums paslaptis. Galų gale per 15-20 minuč ių bū tume nuė ję net pė sč iomis. Vienintelis paaiš kinimas – kai kurie egiptieč iai nė ra labai protingi.
Pabaigai bandom pravaž iuoti š itą patikros punktą , aiš ku, yra nesklandumų , pildome anketas kas mes ir iš kokių vieš buč ių , vis tiek į leidž ia, sveikina, važ iuojam į Luksorą . Anglai (du) tik neina, pareikalavo atsiimti, o mes atkakliai tikinome, kad dar spė jame viską padaryti. Tač iau Luksore, kavinė je, kurioje turė jome papietauti, atsidū rė me tik 16 val. Mus pasitiko gidė , kuri puikiai kalbė jo rusiš kai, buvo labai mandagi, papraš ė jų są skaita nakvoti Luksore vieš butyje su vakariene jų lė š omis. Be to, visi muziejai jau nedirba 16-30 val. Neliko nieko kito, kaip sutikti, nes mintis tuoj pat grį ž ti atgal ir dar 4 valandas praleisti kelyje atrodė nepakeliama. Gidė taip pat paž adė jo, kad rytoj ji bus pas mus, ves tik istorines ekskursijas, jokių parduotuvių , o iš kart po pietų grį š ime ir bū sime vieš butyje ne vė liau kaip 17-00 val.
Mus atvež ė į Pirmos klasė s vieš butį , netoli krantinė s, 3 ž vaigž dutė s, galima miegoti. Jie iš kart atsipraš ė už ž adė tą nemokamą vakarienę – jos nebus, už vakarienę skaič iuojami penki dolerius. Tač iau vakarieniauti nenorė jome, tik vė lai pietavome) ir iš ė jome vakare pasivaikš č ioti po Luksorą , kiekvienas savaip. Nepamirš tamų į spū dž ių patyrė me pasivaikš č ioję karieta su ž irgu – než inau, kaip tai vadinasi. Bet buvo labai graž u, egiptietis senelis mus vedž iojo po jų lū š nynus ir Luksoro centre, visi ž iū rė jome iš saugaus palapinė s komforto (kelnių nepasiė miau, o suknelė s, kurios visai nė ra trumpas pagal mū sų standartus, sukė lė didelį jų lū š nynų vaikų susidomė jimą , man pavyko tuo į sitikinti, eidamas iš vieš buč io gatve į krantinę ). Š is geras egiptieč ių senelis puikiai kalbė jo rusiš kai, nuolat kaž ką pasakodavo, galima sakyti, surengė gerą ekskursiją , bet galų gale, hmm. . . apgavo, ko visi egiptieč iai ir siekia. Susiderė jome 4 dolerius, o pabaigoje jis atrodė į siž eidę s ir pasakė , kad turė jo omenyje 4 dolerius už pusvalandį , bet važ inė jo su mumis pusantros valandos, todė l mes jam skolingi daug daugiau. Reikia pasakyti, kad pakeliui š i gudri moteris į savo „vairuotojo vietą “ nusivedė savo brolį , kuris taip pat buvo labai plepus ir geraš irdis, tač iau galiausiai pasirodė ir jis labai į siž eidę s. Apskritai ginč ytis nedrį some. Bū na, kad gali tai padaryti. Bet mū sų antroji Kijevo pora pasirodė labai kompetentinga turista – jie važ iavo griež tai pusvalandį , bet už.4 svarus! Apie tai suž inojome per menkus pusryč ius š iame pirmos klasė s vieš butyje, kurio pusryč iais nepavadinsi pusryč iais.
Po š ių „pusryč ių “ su neblogu autobusu mus pasitiko visai kita gidė egiptietė , o ne ta, kuri buvo vakar, ž adė jo ir puikiai kalbė jo rusiš kai. Š is beveik nemokė jo rusiš kai. Ji kalbė jo taip, kad buvo neį manoma klausytis, o juo labiau kaž ko suprasti. Dė l to pasiž iū rė jome į Luksorą , bet ekskursijų kaip tokių tiesiog nebuvo.
Š i egiptietė nustebo ir vė l „į siž eidė “, kad mes nenorime jokių parduotuvių . (Juk iš to jie gauna komisinį atlyginimą ). Ta proga autobuse turė jome beveik valandą trukusį ginč ą , kurio metu ji net pavartojo ž odž ius „tai ne mano problema“. Pakeliui suž inojome, kad ji mū sų neketina iš sių sti atgal pietauti, kad 17:00 bū tume vieš butyje, bet iš Luksoro ji mus iš sių s tik 17:00. Tai į prastas visų turistų iš vykimo laikas iš Luksoro, ir suprantama, kad jie norė jo sutaupyti – į sodinkite mus į kokį autobusą , o prieš tai, kaip tikė jotė s, tempkite po parduotuves, taip pat nuvež kite į kokią salą , renkant papildomai 10 USD asmeniui. Bet mes ž iauriai prieš inomė s tam su visu pasauliu ir reikalavome savę s. Ji buvo labai į ž eista ir nepatenkinta.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (1)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
KITI ATSILIEPIMAI APIE VIEŠBUTĮ
- Viskas super, rekomenduoju!
- MUMS VISKAS PATIKO!
- Pirkiniai
- Atostogos Hurgadoje 2014 m
- Super viešbutis.
TAIP PAT SKAITYKITE