Viešbučio įvertinimas:
7.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Mityba:
6.0
Infrastruktūra:
6.0
Trumpa informacija apie Al Samaka Beach Hotel
Vieš butis "Al Samaka Beach" yra Promenade rajone, 6 km nuo Hurgados oro uosto ir yra dalis komplekso, kurį sudaro 2 vieš buč iai: "El Samaka Beach" ir "El Samaka Comfort".
Vieš butis atidarytas 1986 m. , paskutinis remontas atliktas 2016 m. Bendras teritorijos plotas 6.6 ha.
Deš inė je nuo Al Samaka Beach vieš buč io yra Princess Palace Hotel & Club 3 *, kairė je yra dykvietė (! ).
Kambariai
Vieš butyje yra 163 kambariai. Kambariuose: centrinis oro kondicionierius, mini baras, seifas, duš as, plaukų dž iovintuvas, telefonas, palydovinė televizija (rusiš ki kanalai), balkonas arba terasa. Kategorijos "Standartiniai kambariai" kambariai - 32 kv. m..
Mityba
Vieš butyje yra dvi maitinimo koncepcijos: HB – pagrindinis restoranas: savitarnos pusryč iai ir vakarienė . Visi gė rimai už papildomą mokestį ir Viskas į skaič iuota – pusryč iai, vakarienė – š vediš kas stalas, vietinis vynas – vakarienė s metu ne daugiau kaip dvi taurė s vienam asmeniui.
Gė rimai.
Fojė baras 10:00 – 23:00. Baras paplū dimyje 12:00-15:00. Baras prie baseino 10:00-17:00. Vietinis alus – taurė se (tik du buteliai per dieną )
Paslaugos. Pramogos, sportas
2015 m. liepos 25 d. š eš tadienis
Kijevas. Iš vykimo iš vakarė se
Diena prasidė jo kaip į prasta. Atsikė liau anksti, pasigrož ė jau tekanč ios saulė s grož iu ir iš kart palyginau su „liesu“ iki ribinio saulė tekio Egipte, kur net auš ros kaip tokios nė ra. Nors po Egipto jau dvi savaites esu Kijeve, gimtinė je, prisiminimų takas ir toliau nepastebimai driekiasi iš tų į spū dingų aš tuonių dienų , kai buvau prie Raudonosios jū ros: ir gerų , ir blogų , ir nelabai. Ž inoma, š iek tiek apmaudu, kai už tū kstantį dolerių tenka patirti tam tikrų nepatogumų . Tač iau visos š ios bė dos dienos pabaigoje man atrodė mano egoizmo ir per didelė s nuomonė s apie save vaisius. Ir vė l pradė jau svajoti apie Raudoną ją jū rą.
Bet visa tai ateis vė liau. O dabar stoviu savo buto Obolon balkone ir grož iuosi ryto auš ros grož iu.
Tada jis nukreipė ž vilgsnį į garbanotas giraitė s vainikų kepures, į Dniepro į lankos vandens mė lynumą ir pagalvojo: „Pasaulio paveikslai tokie į vairū s ir į spū dž ių ryš kumo, kad galima apibū dinti. ir raš yti apie tai be galo. Kaip ir kiekvieną kartą fotografuojant gamtą , ji niekada nebus tokia pati: nuotraukos visą laiką skirsis. Bet visa tai yra mano kū rybiš kumo rezervas „vė liau“. Ir dabar, nuo pat ryto, mintys yra susijusios su š iuo vakaru, kai vė l bū siu Egipte prie Raudonosios jū ros ...
Taigi, laukdamas vidurdienio, pradė jau aktyviai š urmuliuoti tik su viena tikslo mintimi: oro uostas, lė ktuvas ir aš jame atvykau laiku – viskas, kas priklauso nuo manę s. Ir tada - viskas taip, kaip tokiais atvejais planavo kelionių agentū ra, smulkmenoms, kurias patikslinu.
Nesileisdamas į nereikš mingas smulkmenas (nors su ypatingu talentu kiekvieną tokią smulkmeną bū tų galima paversti raš to š edevru), konstatuoju, kad deš imtą vakaro jau sė dė jau lė ktuve ir girdė jau tolygų jo variklių dū zgimą . Man skrydis lė ktuvu jau tapo kone į prastu reiš kiniu: per vieną mė nesį trys gana ilgi (daugiau nei trys valandos) skrydž iai ir ketvirtas kito pradž ioje – jau per daug..., po pirmojo skrydž iai buvo maž iau į spū dingi ir neatsispindė jo mano kelionių už raš uose.
Borispolio oro uostas"
Atvyko labai anksti. Sė di. Laukiu registracijos. Registracijos punkte į sitaisiau patogioje kė dė je, todė l leidž iu sau mą styti abstrakč iai, nekreipdamas dė mesio į smulkmenas ir matydamas vietą , kur pradė s formuotis registravimosi eilė , bū ti tarp pirmų jų ir gauti padoresnę vietą lė ktuve nei praė jusį kartą - tualetų uodegoje.
Oro uostas yra ta pati stotis, tik solidesnė ir didesnio masto. Benamių nė ra – tikriausiai, jiems č ia kiekvieną vakarą atvaž iuoti, kad č ia patogiai pernakvotų , brangu. O kontrolė prie pat į ė jimo prastesnė nei bet kurio policijos pareigū no gelež inkelio stotyje. Š tai kodė l jie ten, o mes č ia be jų . Než inau apie juos, bet be jų jauč iamė s puikiai.
Ir kvapas gaivus. Nors lauke karš ta – daugiau nei trisdeš imt aukš č iau nulio. Prakaituotų kū nų ir laisvoje bū senoje stovinč ių kojinių nė kvapo. Galbū t dė l to, kad kontingentas visas iš manus ir veikia kondicionieriai, o š alia, antrame aukš te, už pasų ir muitinė s kontrolė s yra Duty Free, kur intensyviai purš kiami „kamuoliniai“ odekolonai ir garsiausių pasaulyje prekinių ž enklų kvepalai. . Natū ralu, kad viskas, kas papurkš ta, nusė da ant kainų etiketė s ir yra iš ž vejojama iš vietinių „už sienio turistų “ kiš enių . Prasidė jo pinigų konfiskavimo iš kasdienybė s gniauž tų iš trū kusio turisto industrija.
Be to, jis tę sis su vieš buč io gidu, kuris jums primesdamas turistines keliones dvigubai brangiau, neteisė tai kaltindamas visus, kurie turi pigiau - sukč ius ir sukč ius. Toliau – visi prekeiviai turgavietė se ir gatvė se, traukiantys tavo baltumo sniego, dar be pirmojo į degio pė dsakų , kū no, tarsi ryklio kraujo. Jie, pirma, ž ino, kad turite daug pinigų (net ir po Duty Free) ir netiki jumis, jei pasakysite jiems „Nė ra pinigų “ (nė ra pinigų ), antra, esate nepatyrę s ir nepatyrę s, todė l galite lengvai už kibti ant jų ir pan.
Bet tai bus vė liau, jau antrą dieną po jū sų atvykimo į Š arm el Š eichą ar Hurgadą . Tuo tarpu mes vis dar tik pirmame aukš te ir laukiame registracijos.
Blizganč ios veidrodinė s granitinė s grindys. Ant jos lengvai, tarsi ant oro pagalvė s, slysta sunkū s vež imė liai, prikrauti iki pat virš aus su lagaminais. Ir jie juda dė l lengvo spaudimo, kaip atrodo, tik vieno keleivio pirš to.
Tuo pač iu metu jis nevalingai lygina tai su krautuvu gelež inkelio stotyje: ž mogus, prakaituodamas nuo fizinio krū vio, stumdo sojų vež imė lį su tiek pat lagaminų , ir jam taip sunku, kad jis nevalingai gailisi jo, kaip ž mogus ir nori jam padė ti...
Protas, nuolat ieš kantis priež astinio ryš io kokiame nors reiš kinyje, sufleruoja, kad mes visi, tū kstanč iai į vairių oro linijų keleivių , sumokė jome už š į komfortą , ir tai į skaič iuota į lė ktuvo bilieto kainą . Š tai kodė l jis yra daug brangesnis nei bet kurio sausumos transporto bilietas tuo pač iu atstumu, nors kaina yra maž esnė ...
Jei atidž iai paž velgsite į veidus, galite atskirti tiek daug skirtingų tautybių ! Ir nevalingai pagalvosi, kad patekai ne į oro uostą , o į Pasaulinį visų tautų , tautybių , tautų ir tautybių atstovų sambū vį ! Tik nesuprantu, kodė l tiek daug rusų?
Tai tikriausiai yra didelių socialinių kataklizmų ž enklas: Maskvoje, Raudonojoje aikš tė je, netrukus bus laukiama Maidano, kaip ir pernai. O atsiž velgiant į dabartinio Boryspilio oro uosto realijas, pradedi suprasti, kad buvo paskelbta, kad jie lipa į lė ktuvą į Maskvą ir visi rusai iš viso oro uosto susirinko iš vykti iš Ukrainos. Po š io fakto mano vaizduotė s mą stymas pateikė kitokį , prieš ingą vaizdą : rusai skubiai palieka Ukrainą , matyt, dė l Deš iniojo sektoriaus ir kitų nacionalistinių jė gų suaktyvė jimo. Tai susiję su „masine ž monių migracija“...
Pamaž u keli š imtai triukš mingos ir š urmuliuojanč ios rusų minios prasiskverbė pro registratū ros sietelį , nepalikdami nei vieno keleivio pirmame oro uosto aukš te, juos visus prarijo Maskvos lė ktuvas ir jie pakilo į dangų . , į savo tė vynę . Ir aš vis dar laukiau savo registracijos pradž ios.
Tač iau dabar atė jo mano eilė : likus kiek daugiau nei dviem valandoms iki mano lė ktuvo iš vykimo į Hurgadą , registracijos eilė je pasirodė pirmieji ž monė s. Ir aš skubė jau stoti į eilę . Juk iš praeities patirties ž inojau, kad laukiu paskutinio š ioje eilė je. Dabar yra galimybė ir laisvo laiko, iki registracijos pradž ios, apie tai pasikalbė ti.
Taigi, bū damas paskutinis eilė je registracijai, jū s suteikiate sau ilgą ir varginantį stovė jimą eilė je, apie valandą . Bet tai nė ra pats blogiausias dalykas, kuris jū sų laukia. Blogiausia, kad į visas tris skrydž io valandas pasodins pač iame lė ktuvo gale, paskutinė je eilė je, prie tualeto ir net atplė š nuo mylimosios, jei pasiimsi ją su savimi į kurortą . Labiausiai glumina prieš paskutinė . Č ia pagal analogiją galime į sivaizduoti paskutinį traukinio skyrių.
Tas pats: nuolatinis durų gurgimas ir eilė prie tualeto, beveik visi, ypač pradedantieji - net ne tam, kad jį naudotų pagal paskirtį , o tiesiog iš smalsumo, ką ir kaip jis veikia. 1000 metrų aukš tyje. Ir dė l to beveik kiekvieną minutę girdi garsius garsus, č iulpianč ius serbu, tarsi koks didž iulis monstras bandytų kartu su vandeniu iš tualeto sugerti viską , ką jam davei. Nepavydė tinas š ios „kregž dė s“ vaidmuo...Vienintelis reikš mingas skirtumas nuo traukinio – nė ra kvapo. Ir tai š iek tiek guodž ia. Ir dar viena maž a, bet vis dė lto nemaloni smulkmena: bandydami atloš ti kė dę iš sė dė jimo į gulimą , staiga pamatysite, kad to padaryti neį manoma: kė dė s atloš as remiasi į galinę sienelę . tualetas. Tai papildomas nemokamas š ios vietos „ž avesys“…
Į sikū rimas kambaryje. Skaič ius
Atsiskaitymo metu pamač iau gudrų triuką , kaip iš poilsiautojų pagrobti „papildomus“ pinigus.
Į sivaizduokite, po ilgų ir varginanč ių skrydž ių , ypač vė lyvą vakarą , esate į sitaisę š lykš č iausioje patalpoje, kokia yra ne tik š iame vieš butyje, bet ir visame pasaulyje. Be didž iulių tarakonų ir skruzdė lių , po kambarį kaip namuose gali klajoti driež ai ir net ž iurkė s. Tiksliau, jie yra namuose, o jū s juos lankė te. Ir todė l, kad jie turi tinkamą pož iū rį į jus ...
Natū ralu, kad pasipiktinate ir iš kart po vidurnakč io bė gate pas vadybininką į registratū rą su reikalavimu pateikti normalų numerį . Tarnautojas su neblė stanč ia š ypsena ir didž iausiu dė mesiu bei mandagumu atsipraš ydamas siū lo palaukti iki ryto arba už simena apie galimybę už deš imt dolerių problemą iš sprę sti dabar. Ir kur tu eini. Jū s sutinkate.
Sveikata, o gal ir gyvenimas brangesnis...Į sitaisai normaliame, kaip ir tikė jaisi, kambaryje ir už miegi su palaima...O tavo pirmasis terariumo kambarys su baisingu remontu ir nevalytas per pastaruosius š eš is mė nesius laukia kitas nelaimingas klientas su jo (numerio) pagalba turė jo registratū rą ( registratū rą ) iš kliento paė mė dar deš imt dolerių...Než inau kaip keturių ar penkių ž vaigž duč ių vieš buč iuose, bet trijų ž vaigž duč ių , pavyzdž iui, Al Samaka paplū dimys, tai sė kminga ir naudinga jiems patiems, jie praktikuoja.
Namelyje yra kambarių , bet nepatarč iau sutikti, ypač iš dykvietė s (ji kairė je). Iš dykvietė s pelkė s dieną naktį lipa ne tik uodas (tinklas ant lango nepadeda), bet ir į vairū s gyviai. Š ie vasarnamiai yra pastatyti kaip vienuolyno celė s, iš orinė ir vidinė iš vaizda yra vienoda ir net nedideli langai.
2015 m. liepos 27 d. pirmadienis
Pirma diena vieš butyje. Susitikimas su vieš buč io vadovu.
Mano pirmoji diena prie Raudonosios jū ros buvo intensyvi.
Tač iau sutikti saulė tekį , kaip planuota, nepavyko. Permiegojo. Tai suprantama: pusė dienos Kijevo ir Egipto oro uostuose, daugiau nei trys valandos ore, 1000 metrų aukš tyje (baisu net į sivaizduoti, ką jau kalbė ti apie skrydį! ). naktį atvykus - š urmulys dė l atsiskaitymo, problemos su kambariu ....Ir todė l ryte per sapną nusprendž iau š į Saulė s susitikimo Egipto ž emė je renginį atidė ti rytdienai.
Pabudau apie š eš tą vietos laiku, valandą prieš pusryč ius. Tač iau saulė jau seniai iš š oko iš už horizonto ir puolė į savo zenitą . Dar nepripratau prie vietos š viesios dienos: temsta anksti – š eš tą jau tamsu, o š viesu – vė lai ar anksti – sunku suprasti š iame paslaptingame Egipte. Galbū t tai priklauso nuo platumos. Juk š iuo metu Sankt Peterburge prasideda baltosios naktys, o dabar aš arč iau pusiaujo nei Ukrainoje...Visko gali bū ti...
Ryte pirmas dalykas yra jū ra, o visa kita – tada. Man patiko jū ra.
Ksyati, jū ra jai nepatinka. Nors Hurgadoje ji daug skurdesnė savo gyventojais, palyginti su jū ra Š arm el Š eiche. Tų spalvingų ž uvų nė ra ir tiek daug. Ypač kai jie pavaiš inami duonos riekelė mis iš vietinio restorano, o tai draudž iama.
Po maudynių susipaž inau su vieš buč io teritorija: labai didelė ir iš puoselė ta. Patiko: daug ž alumos ir didž iulė s palmė s. Kalbant apie trijų ž vaigž duč ių vieš butį - pliusas, net lyginant su ankstesniu, kuriame buvau, 4 * vieš buč iu.
Tokiems kurortams bū dinga kasdienė rutina: trys laiko atskaitos taš kai: pusryč iai, pietū s ir vakarienė , susieti su konkreč iu laiku. Likusi dalis – laisvas laikas, daryk ką nori. Ž inoma, plaukiate jū roje ir deginatė s saulė je. Dienos karš tyje sė dite po oro kondicionieriumi – savo kambaryje arba prie baro. Ir su ypatingu noru – miegi bet kuriuo patogiu paros metu, o č ia kaip tik patogu.
Pirmą dieną , ryte, susitikome su savo asmeniniu gidu iš „Anex tour“. Jis buvo gana pavargę s nuo savo į kyraus ekskursijų pasiū lymo, iš pū sto du kartus, palyginti su panaš iomis ekskursijų kainomis č ia pat, už mū sų vieš buč io kampo. Tai pirmas mano susitikimas su į kyria paslauga, su noru be jokių moralinių ir etinių taisyklių , į ž ū liu bandymu atimti iš manę s nemokamų dolerių nuo penkiasdeš imties iki trijų š imtų už kiekvieną ekskursiją . Bet, laimei, š iai pagundai atsispyriau naudodamasis NLP vadovu, pasiū lymu ir kitomis „gudrybė mis“. Bet tuo pat metu su susidomė jimu stebė jau, kaip aplink stalą oš ia didelio ir maž o nominalo banknotai, kurie iš SPA sveč ių kiš enių pereina į gido kiš enę . Tarsi tai bū tų ne stalas „Lobbe“ bare, o didelis loš imo stalas kokioje nors loš imo į staigoje Hurgadoje.
Į š į nesą ž iningą pinigų iš ė mimo iš patiklių poilsiautojų procesą buvo bandoma aktyviai į sikiš ti, tač iau bijojau, kad jie gali mane sumuš ti, o gal suž aloti kojas – kaž kur toliau nuo smalsių akių . Juk statymai dideli. Be to, procesas buvo savanoriš kas, abiem pusė ms susitarus. Smurto (fizinio) nebuvo. Nors reikš mingas psichologinis smurtas buvo aiš kus ir akivaizdus iš oriniam stebė tojui.
2015 m. liepos 28 d. antradienis
Brazier betoninė se Hurgados gatvė se
Antrą dieną , iš kart po pietų , su viena poilsiautoja iš Baltarusijos nusprendė me pasivaikš č ioti pagrindine tos vietos, kur yra mū sų vieš butis „Al Samaka Beach“, gatve.
Karš tis baisus. Be to, š iame akmeniniame vamzdyje - ilga gatvė su baltais pastatais, tarsi veidrodis, atspindintis visą saulė s š ilumą . Ž monė s – ne vienas ž mogus, tik kartais pasitaiko vienas ar du tokie europietiš ki idiotai kaip mes.
Bet vis tiek yra naudos iš tokios nepakeliamai „karš tos“ pusantros valandos kelionė į duty-free (turiu dviejų dienų privilegiją lankytis nuo atvykimo dienos). Ir ne tik apsipirkinė jant, bet, svarbiausia, š į Hurgados rajoną ir visą Egiptą pamač iau natū ralioje š viesoje, be naktinė s reklamos. Ir į spū dis nė ra malonus. Pusė parduotuvių už daryta remontui. Atskiri dideli sklypai, keli hektarai brangios ž emė s prie jū ros, tuš ti š iukš lynų pavidalu, nuo pagrindinė s gatvė s atitverta aukš ta tvora iš retų metalinių strypų . Ir tai 2015 m. , dar prieš tokios situacijos pateisinimą krize. Iš to, ką mač iau, galiu daryti iš vadą , kad Egiptas apskritai ir Hurgada konkreč iai nė ra patrauklū s tiek vietiniams stambiems (jei yra), tiek už sienio investuotojams. Lyginu su Kijevu, kuris š iuo atž vilgiu gerokai lenkia Egiptą.
Net nepaisant to, kad klimato są lygos ir turizmo verslo galimybė s Egipte kur kas didesnė s, o turistai iš viso pasaulio č ia atsivež a dolerių . Kyla klausimas, kur tie pinigai nukeliauja? – Galbū t, kaip ir mū siš kius, juos vagia valdž iai artimi ir valdž ioje esantys pareigū nai? . . Juk Rytai visada mylė jo ir ypatingu bū du mė gsta prabangą ir auksą...Turiu omenyje š eichus, chanus ir kitus rytų ž emių valdovus. O ž emesnių jų klasių vargš ai vis dar yra jų vergai, tik su tam tikra fizine laisve...
Gana pavargę s ir visas š lapias, tarsi ką tik iš jū ros iš lipę s su drabuž iais, š iek tiek „pasidž iovinę s“ į lindau į patogų fojė baro fotelį . Ir tę sė vakar pradė tą vietinių , vadinamų jų stiprių jų (bet iš tikrų jų silpnų , iki 25°) gė rimų degustaciją , siekdamas iš siaiš kinti, kas č ia yra priimtina gerti.
Dė l to nusprendž iau, kad viskas, kas siū loma, yra „bodyaga“ ne tik pagal skonį , bet ir pagal tikrų „Duty Free“ bei vietinių gė rimų su tais pač iais pavadinimais ir etiketė mis kainų lygį : doleriais jie skiriasi tris ar daugiau kartų . Tač iau š iandien, kad netrukdytų gerti, pasitenkino tik romu, nuplautu Sprite. Ir š is malonumas truko daugiau nei dvi valandas, į siterpę s į bendravimą su vienu smulkiuoju verslininku iš Sergiev Posado netoli Maskvos. Ir nuo to momento – plač iau esė „Rusijos gamta“ (ž r. toliau).
Apie moterį ir meilę
Moteris kurorte
Nuo SSRS laikų , kai jū roje ilgai nebuvau vieniš o bakalauro vaidmens, daug kas pasikeitė . Kodė l vieniš o bakalauro vaidmenyje? - Taip, nes tik tada tau gali bū ti atskleista moters paslaptis, kuri, susiklosč ius kitoms aplinkybė ms ir kitur, giliai po nepraeinamo kiautu-namo kiautu slepia savo slapč iausią moteriš kumą.
Aš neblogai paž inojau praė jusio amž iaus 80-90-ų jų moterį . Tada dar sovietinė moteris, nes per porą metų negalė jo kardinaliai pasikeisti, 90-ų jų pradž ioje. Ir jis paraš ė daug knygų ir aforizmų apie ją . Tač iau per š iuos dvideš imt metų daug kas pasikeitė.
Prieš tai, kai buvo socializmas. Ir beveik kiekvienas darbuotojas, į skaitant moterį , turė jo realių galimybių apsilankyti š alies kurorte Kryme ar Kaukaze ir net su lengvatiniu profsą jungos bilietu tik už penkiolika-dvideš imt rublių dvideš imt keturioms dienoms! Tuo metu ir aš ne kartą važ iavau prie jū ros, tokias atostogas sau susiorganizavau net visai vasarai: nuo geguž ė s iki rugsė jo. Ir todė l viskas, ką raš iau apie moterį , yra tiesa, nes tai paraš yta iš prigimties.
Bet laikai praė jo. Daug kas pasikeitė , daugumai ne į gerą ją pusę . Visų pirma, į vyko visų gyventojų socialinė poliarizacija. Socialinis niveliavimas buvo paš alintas ir buvo duotas startas augimui materialia kryptimi.
Be to, beveik visi tam turė jo visas są lygas ir galimybes. Tač iau nedaugeliui pavyko visa tai iš naudoti ir į gyti galimybę aplankyti bet kuriuos pasaulio kurortus, iš skyrus „biudž etinius“ Turkijos, Egipto ir Tuniso kurortus.
Tarp sė kmingų verslininkų labai maž a dalis yra moterų . Tai suprantama. Ne visose verslo srityse ji gali pasirodyti už sispyrusi, o kartais ir su arogancija bei paž eidž ianti pagrindinius moralė s ir etikos standartus, kaip vyras. Š tai kodė l ji yra moteris. Jos prigimtis visiš kai kitokia. Ir nė ra verslo, nė ra lė š ų kasmetiniam poilsiui.
Dabar vyrai į kurortą veda moteris kaip jaunavedž ių porų dalis – kol į karš tis ir aistros jaunoms ž monoms kaitina iki ribos. Tuo pat metu vidutinio amž iaus kurorte retai sutinki susituokusią porą : „Š is „senas skeveldras“ ne tik pavargsta namuose, bet ir iš leidž iate dolerius, kad nuneš tumė te į pragarą , kad sugadintų ir jū sų atostogas. ! Kokia prasmė ir kur logika?
“, - taip galvoja dauguma vedusių vyrų , turinč ių patirties. Kurorte jie mė gaujasi gausiu stiprių jų gė rimų gė rimu, kartais pasimė gaudami laisvomis damomis iš poilsiautojų : „Kurorto romanas nė ra jokia iš davystė , jei po to nė ra tę sinio... “ Ir jie priklauso Vilkų kategorijai: jie klaidž ioja ir susiranda sau moterį . Taip pat ir tie, kurie nenori iš leisti per daug pinigų , pasiimkite su savimi moterį : ar tai ž mona, ar meiluž ė : kurorte ją suras, nes jauč ia savo nenugalimą . Jei pastarieji nepavyksta, jie taip pat eina į stiprų gė rimą – vienintelį gyvenimo dž iaugsmą.
O meiluž es ir pakankamai materialinių priemonių turintys vyrai jas pasiima į kurortą . Tai kaip sename anekdote – Liū tai!
O į kurortą kaip susituokusios poros važ iuoja tik seni ž monė s, su savimi atsivež a ir moč iutes: aistros jau seniai atslū go, gyvenime viskas iš bandyta ir nieko naujo laukti beprasmiš ka, o nesinori. Bet vis tiek ramiau...
2015 m. rugpjū č io 1 d. š eš tadienis
Poilsis prie Raudonosios jū ros ir moterys
Vė l mane persekioja erzina mintis, kad jau praė jo pusė mano poilsio laikotarpio – taip greitai ir nepastebimai, kad susimą stai, kaip tai gali atsitikti. Ir kodė l nė ra priemonių sustabdyti š į pernelyg ž iaurų laiką ? Ir jauč iu, kad lygiai taip pat greitai, jei ne dar greič iau, prabė gs mano likusios septynios atostogų dienos, ir aš vė l bū siu vienas, visiš kai vienas savo Kijevo bute ant Dniepro kranto. Ir vienintelis dž iaugsmas mano bakalauro atsiskyrė lyje bus mano vienintelė s ir mylimosios - Mū zos pasirodymas. Tik visas klausimas: kiek ilgai ji bus su manimi ir nepaliks jos suvalgyti jau be galo ilgo absoliuč ios vienatvė s laiko. Juk tik dė l pavydž ios Mū zos negaliu bū ti su jokiu tikru, fiziniu kū nu ir siela, moterimi.
Č ia, Hurgadoje, norė damas kompensuoti ilgametis vienatvė s siaubą gyvu bendravimu, ypač su moteriš ka lytimi, į rodž iau, kad esu pats bendraujantis ir bendraujantis vyras, nepaisant paš nekovų amž iaus: nuo dvideš imties iki septyniasdeš imties. metų . Mano, kaip kiti sako, iš skirtinis gebė jimas bendrauti su moteriš ka lytimi, tiek vieniš a, tiek vedusia (jei tai leidž ia š alia esantys jų vyrai), neleidž ia nuobodž iauti. Viena ar dvi paliktos frazė s iš karto atveria kanalą lengvam ir ramiam bendravimui. Be to, bendravimo su manimi svarbą suteikia tam tikros subtilybė s ir poilsio š iame vieš butyje paslaptys, kuriomis aš , jau kaip pastabi ir patyrusi senbuvė , dalinuosi su jas trokš tanč iomis paž inti moterimis. Nemė gstu naudoti „aukš to proto“ š ablonų , kuriuos sukaupiau per daugelį atostogų Kryme, Aluš toje, metų . Ir todė l, kad daugelis moterų mane laiko intelektuale.
Bet tai, kaip aš tikiu, yra iš orinis, demonstratyvus intelektas. O kas mano viduje – net aš pats než inau. Tač iau kartais vis tiek prisimindavau savo paties aforizmą : „Bijau praverti burną ir pasakyti ž odį , o jeigu paš nekovas pasirodys už mane protingesnis“. Tač iau gamta, jū ra ir poilsis supaprastina daugelį susitarimų . Ir net tie, kurie į prastame gyvenime atrodo aiš kiai nepriimtini, kurorte, to š altinio, kuris nuolat gniuž do ž mogų ir laiko jį nuolatinė je psichologinė je į tampoje, atsipalaidavimo vietose tikrai atsipalaiduoja. Bū tent č ia, kurorte, ž mogaus laisvė s troš kimas pasireiš kia didž iausiu mastu, nepaisant ribojanč ių draudimų ir konvencijų . Ir š iuo atž vilgiu aš veikiau kaip psichoterapeutas, kaip š io psichologinio atsipalaidavimo ir asmenybė s iš laisvinimo proceso katalizatorius.
Č ia, Hurgadoje, susidraugavau ne tik su moterimis, bet ir radau bendrą kalbą su nemaž ai Rusijos į ž ymybių : vaikų raš ytoju Sergejumi Jeremejevu, tirš tų Uralo ž urnalų redaktoriumi Sergejumi Sekesovu, verslininku Jurijumi K. ir kitais. Jis nemė go kalbė tis ir draugauti su Maskvos srities (kaip jie save vadino) nusikalstamo pasaulio karaliais (ž r. mano esė ž emiau: „Rusiš kas personaž as“). Ir tai nepaisant to, kad daugeliui Ukraina buvo beveik prieš as, susiję s su Krymo okupacijos problemomis. Į š ią formuluotę gana aš triai reagavo absoliuč iai visi rusai. Karą Donbase smerkė beveik visi, nes ten ž uvo ir Rusijos pilieč iai. Nepaisant to, net ir tokiose sudė tingose politinė se situacijose radome bendrą kalbą ir, kaip sakė Michailas Gorbač iovas, pasiekė me „konsensusą “.
Bethovenas ir Raudonoji jū ra.
Lerys vasarą atsibunda labai anksti. Š iek tiek š viesos, ir jos trilai girdė ti aukš tai danguje.
Š ias giesmes girdė jau bū damas š eš erių ar septynerių metų Dnepropetrovsko srities stepė je prie Volč os upė s. Ir ilgai negalė jau gė rė tis beribe stepe, ž olelių ir jų kvapų į vairove, taip pat aukš tai danguje skambanč iu varpeliu, tarsi pats dangus iš lietų į ž emę š į sidabrinį ž ynio giesmė s garsą . Gal net tada aš pats tapau lervu...
Š iandien atsikė liau anksti, prieš saulė tekį . Pravė rusi už dangą ant kameros lango pamač iau visiš ką tamsą . Pagalvojau, kad dar labai anksti, ir atsisė dau prie neš iojamojo kompiuterio redaguoti ankstesnio straipsnio.
Bedirbant laikas prabė go taip greitai, kad antrą kartą paž iū rė jus pro kameros langą pamač iau, kad vieš buč io kieme jau visiš kai š viesu. Buvo blanki š viesa, bet saulė s spinduliai dar nebuvo palietę kiemo aukš tų palmių virš ū nių . Ir aš maniau, kad dar turiu galimybę . Dar penkias minutes reikė jo iš jungti kompiuterį , susiruoš ti ir dar porą minuč ių greitai nueiti iki jū ros.
Ir tada nusivyliau: saulė s diskas jau buvo pakilę s per centimetrą nuo horizonto ir toliau lė tai, bet nevaldomai siekė aukš tyn. Ir supratau, kad, kaip ir praė jusį kartą , vė l pavė lavau. Ir vė l negaliu apibū dinti nuo pat pradž ių š io saulė s atsiradimo mū sų pasaulyje stebuklo.
Greitai nuė jau palei dirbtinai nuplautą molą iki pat ž emė s kraš to, nuo kurio ir prasideda tikroji jū ra. O iš nuolat besikeič ianč io jau prasidė jusio proceso paveikslo stengė si bent ką nors iš plė š ti, prisiminti ir per minutę ar dvi ž odž ių bei frazių pagalba iš dė lioti ant popieriaus.
Dar kartą į sitikinau, kad č ia, Egipte, saulė nesukuria ryto Auš ros ta prasme, kaip ji pasirodo č ia, Ukrainoje. Vis dė lto, vis labiau degantis ir maž ė jantis skersmuo, geltonas diskas aplink save sukuria š velniai rausvą spalvą , ir tai neilgam: netrukus pati saulė ją sugeria, į sklidina iki tokios š viesos, kad tampa neį manoma. paž iū rė k į tai.
Taigi, stebė dama tekanč ią saulę , jau ė jau lentiniu taku ir todė l ne iš karto pastebė jau pač iame jo gale, apatiniame laiptelyje, jaunos arabė s merginos, kaip į prasta visoms arabų moterims, apsirengusios juodai nuo kulnų . prie kaklo. Tik jos kojos buvo panardintos į jū rą , o ji su jomis ž aidė lengva banga. Atitraukiau ž vilgsnį nuo saulė s ir paž velgiau į besiš ypsantį jos veidą . Ir aš pamač iau tokią pat nuostabią saulę prieš ais save. Ir dar nuostabiau. Todė l aš nebegalė jau ž iū rė ti į saulę virš horizonto, o mano ž vilgsnis buvo nukreiptas į saulę , kurią pagimdė ž emė . O be visko, ir net nepaisant visko, o, stebuklas, iš jos rankų , kurios laikė iš manų jį telefoną , liejosi muzika. Bet ne rytietiš ka, o tikra klasika! Galė jau tikė tis nieko, iš skyrus š itą.
Aš , aistringas klasikinė s muzikos mylė tojas: Mocartas, Bethovenas, Č aikovskis, kuriuos suvokdamas verkiu iš jautrumo beveik verkdamas, č ia, ž emė s pakraš tyje, nuo slegiamos praeities Rytų moters likuč ių , suvokiu. mano mė gstamiausias stebuklas, kurio pagal apibrė ž imą č ia negali bū ti! ..
Pagalvojau, gal č ia miraž as, ar saldus ryto sapnas, kurį ir toliau matau kaip vakarykš tį į spū dį , kai visą dieną mač iau deš imtis arabų moterų , apsigaubusių juodais rū bais kaip lė lė s, matė si tik siauri plyš eliai akims. O tokių moterų vieš butyje buvo kelis kartus daugiau nei pač ių europieč ių . Tač iau akių nuo miraž o netryniau. Tiesiog nenorė jau, kad š i vizija, jei tai miraž as, neiš nyktų.
Pro plonus drabuž ius matė si ilgos lieknos kojos ir apskritai liekna maž daug dvideš imties metų amž iaus mergaitė s figū ra.
Tada aš likau vienas, o ji iš ė jo...
Bet neilgam. Po pusvalandž io, kai paplū dimyje pasirodė pirmieji besimaudantys ir aš pradė jau su jais eilinį , beprasmį pokalbį apie kurorto reikalus, problemas, ji pasirodė paplū dimyje, pasikvietė mane ir padavė maž ą kriauklę...Bet jos visa iš vaizda ir elgesys rodė pavydą...
Š į apvalkalą laikiau savo vasarnamio kameroje, o paskui parsivež iau į Kijevą kaip arabų merginos prisiminimą . Ir kiekvieną kartą , kai tik už kliū va akis, o taip nutinka labai daž nai, aš paimu ją į rankas ir buč iuoju, į sivaizduodamas, kad buč iuoju tą arabų merginą ž emė s pakraš tyje prie Raudonosios jū ros, iš kurios rankų Bethovenas. muzika teka...
O gal tai meilė iš pirmo ž vilgsnio? Natū ralu, kad ne Bethovenui...
2015 rugpjū č io 2-3 d. Sekmadienis Pirmadienis
Mano, o ne mano graž uolė Maroua
Ankstus rytas. Vė l esu Raudonosios jū ros pakrantė je ir apmą stau kylanč ios saulė s grož į , nesustabdomą eiseną į mū sų kitos dienos pasaulį.
Kol aš taip jautriai visa tai suvokiau, ant kranto pasirodė mano graž uolė Marua. Su tokiu dideliu vė lavimu. Juk Saulė jau seniai buvo pakilusi ir jau buvo aukš tai virš horizonto. Ir aš maniau, kad ji tyč ia laukiasi, nė jo, kad neiš gą sdintų Mū zos, savo varž ovė s, kuri š ią ankstyvą valandą mane visiš kai už valdė . Galbū t iš to ir susideda tikroji meilė , pasiaukojanti meilė , siekiant paaukoti save vardan mylimo ž mogaus ar mylimojo laimė s. Š iuo atveju aš savę s taip neaukš tinsiu, teigdamas, kad Marua tikrai mane mylė jo. Ir tai nė ra didž iulis, beveik keturiasdeš imties metų amž iaus skirtumas. Tik netikiu, kad taip gali nutikti realiame gyvenime...
Š iandien vė l klausė mė s klasikinė s muzikos. Bet jau opera arabiš kai. Maroua kartais dainuodavo kartu. Ir š ypsena nuo jos veido niekada nepaliko. Ji, kaip ir vakar, sė dė jo ant medinių kopė č ių laiptelių , kojas iki kulkš nies kybojusi į jū rą.
Nuplaukiau š iek tiek nuo jos. Ir jis paž velgė jai tiesiai ir atvirai į veidą . Kaip vė liau supratau, Rytuose tai nepriimtina ir laikoma bloga forma.
Jei taip galima pavadinti, mes kalbė jomė s. Ji laisvai kalbė jo angliš kai ir aš ją puikiai supratau. Aš – ta pač ia anglų kalba, bet tokia š lykš ti, kad net negalė jau atsakyti į klausimą apie savo š eimą , kuri ją š iek tiek suerzino. Ji manė , kad aš slepiu nuo jos kaž ką labai svarbaus...
Iš jos suž inojau, kad ji iš Kairo, č ia, Hurgadoje, ilsisi su mama, tė č iu ir broliu, kad rytoj jie važ iuoja visai dienai nardyti. Dirba kokioje nors verslo srityje, mė gsta muziką , groja pianinu. Mano praš ymu š iek tiek atplė š ti š aliką (skirtingai nuo kitų arabų moterų , ji yra š viesios spalvos), ji pasakė : „Ž inokite, ach, arabų ž elė ! („Tu negali, aš arabų mergina“).
Visą mū sų bendravimo laiką skambė jo arabiš ka klasikinė muzika, tarsi man rodydama, kad Marua yra visiš kai atsidavusi ir netgi esanti neraš ytų Rytų dė snių galioje. Ir jei noriu bū ti su ja, net ir č ia, jū roje, privalau laikytis š ių į statymų , net jei jų ir než inau. Ir tai patvirtinus, po mano tylaus ir atviro kelių minuč ių apmą stymo apie jos veidą , ji, man atrodė , staigiai nutraukė š į procesą , sakydama: „Plauk ir klausyk muzikos“. Susigė dau dė l savo veiksmų ir nuplaukiau už deš imties metrų , palikdama Marua vieną . Tač iau muzika ir toliau mus siejo.
Jau buvo vė lus ankstyvas rytas. Ir iš eidamas Marua pasakė : „Sudie, Sasha“. O jos balse, kai ji iš tarė mano vardą , pajutau kaž ką nepaaiš kinamo...Bet supratau, kad ji, nors ir su apgailestavimu, atsisveikina su manimi amž iams...
Praė jo daug laiko.
Tač iau nerandu atsakymo į klausimą : „Kodė l likimas į mū sų gyvenimus meta tokias trumpas, bet gilaus turinio ir sielą ž eidž ianč ias istorijas? » Jų neį manoma iš plė toti ar tę sti, net turint supergalias ir supergalias. Ir po to jū s nevalingai darote iš vadą : „Koks ž iaurus likimas: jis siunč ia, bet tik akimirką , neį tikė tiną sielos dž iaugsmą , iš anksto pasmerkdamas ilgam, jei ne visam gyvenimui, kanč ioms ... “
Ž inau, kad daugiau niekada gyvenime nesutiksiu Maroua...
Mintis apie arabų merginą ant jū ros kranto neapleido visą dieną . O kitą rytą , pabudę s ir eidamas prie jū ros, norė jau tikė ti, kad vė l ją sutiksiu ...
Tuo pač iu pagrindinis mano motyvas, kuris mane jaudino nuo pirmų jų sekundž ių po pabudimo (ir net prieš tai), buvo Saulė s susitikimas. Juk než inia, ar arabų mergina š iandien atplauks prie jū ros, ar ne, o Saulė tikrai pakils.
Ir todė l meilė Saulei buvo patikimesnė nei meilė arabų mergaitei, tač iau vis dė lto gimstanti sekundė buvo stipresnė . O be to, tekanč ios saulė s grož is priklausė daugeliui š iame pasaulyje, o Maroua merginos grož is galė jo priklausyti tik man vienam. Ir aš tai pajutau ypač stipriai, kai vakar pamač iau ją antrą kartą , grį ž tanč ią į paplū dimį duoti man kriauklė s.
Prie jū ros atė jau labai anksti. Nieko, iš skyrus mane, jū roje nebuvo. Veltui ž iū rė jau į tuš č ius perė jos laiptus, kur vakar sė dė jo Marua ir taš kė si kojomis jū roje. Ir aš jauč iausi taip apkartę s ir į skaudintas dė l neiš sipildž iusių vilč ių vė l ją pamatyti. Tač iau kylanti Saulė už gož ė visus mano prisiminimus ir mintis apie arabų mergaitę , nuneš dama jas toli į pasą monę ir visiems, į skaitant mane, parodė , kad ji yra svarbiau už visus ir viską š iame Pasaulyje. O aš , iš davikas, buvau jo nuneš tas ir pradė jau nuo jo raš yti savo eskizus.
Auš ra
Saulė tekis Egipte
Antrą dieną Hurgadoje nusprendž iau dar pamatyti vietinį saulė tekį ir palyginti š į reiš kinį su tuo pač iu Š arm el Š eiche ir Kijeve.
Ankstus rytas. Vietos laiku dar nė ra penkių . Bet jau š viesu, o tiksliau – iš blyš kę s, kaip baltosios naktys Sankt Peterburge. Ir toks palyginimas kyla todė l, kad praė jo daugiau nei valanda nuo nakties ir iš auš imo, bet Saulė dar nepasirodė . Ir š is Saulė s delsimas sukelia nepaaiš kinamus jausmus ir net kaž kokias nuojautas apie kaž ką neį prasto ir nemalonaus, nes jis netelpa į mums į prastas saulė tekio sampratas, kai viskas aiš ku.
Tač iau mano akys už kliū na už tikrosios stichinių nelaimių priež asties č ia, Egipte, kuri viską sustato į savo vietas. Ir š i priež astis yra plati debesų arba miglos juosta visoje rytinė je dangaus dalyje virš horizonto, pradedant virš jū ros pavirš iaus ir š iek tiek aukš tyn. Matyt, tai ne debesys, nes virš utinis š ios juostos kraš tas yra gana lygus, o ne dantytas, kaip debesų atveju.
Susidaro į spū dis, kad Auš ros Egipte visai nė ra!
Bet ar yra kaž kas vietoj jo?
Tik trumpam, per 15-20 minuč ių , siaurame ruož e virš Saulė s, dar nepakilusiame per tamsią miglos juostą , iš kyla geltonas dangus su š velniai rausvu atspalviu. Bet ir Saulė š į rausvumą sugeria į save, godž iai sugeria atgal, vos tik pasirodo š iame pasaulyje savo maž u kraš tu. Ir todė l su neį prasta jė ga ima už siliepsnoti ir virsti ryš kiai geltonu disku, į kurį pasidaro nebeį manoma ž iū rė ti...Ir dangus virš Saulė s taps į prastas, silpnai mė lynas, su vis didė janč iu ryš kumu. Š tai visa Egipto auš ra – silpna, jos už uomazga, kurią sunaikino pati Saulė , reiš kinys...
Ir taip darosi gė da vietiniams gyventojams, kurie, ko gero, niekada gyvenime negalė s iš vysti tikrosios Auš ros – tos, kuri č ia, Ukrainoje, ž aidž ia ir dega ugnimi visa savo nesustabdoma galia, tarsi sakytų : č ia. Suteikiu tau Saulę su didž iuliu gyvybingumu, imk ją ir sugerk jos didž iulę gyvybinę jė gą ! Galiu palyginti š iuos du reiš kinius: ryto auš rą Ukrainoje ir menką jos panaš umą į embrioninę bū seną Egipte, nes beveik kiekvieną rytą matau Ukrainos auš rą : iš mano balkono atsiveria vaizdas į Rytus ir Dnieprą ...
Tuo pat metu Saulė kyla vis aukš č iau, o tu karč iai nusivylę s, kad tavo viltys iš vysti ryto Auš rą nepasiteisino. O jū s su savo naivumu ir senu į proč iu jos laukė te! . . Ir kuo aukš č iau Saulė kyla, tuo maž esnis jos skersmuo.
Jei jis pasirodė virš horizonto, beveik lė kš tė s dydž io su vos rausvu atspalviu, tai toli virš horizonto atrodo kaip maž as centas, bet toks ryš kumas, kad aplink save sukuria akinanč ią aureolę ir todė l atrodo, kad tai diena. pasaulio valdovas.
Saulė s š viesa krenta ant visko, kas yra Ž emė s pavirš iuje. O visi objektai: pastatai, medž iai, augalai ir pan. , tarsi iš š okę iš nakties tamsos, į gauna savo kontrastingą , natū ralų vaizdą . Visi gyvi padarai pabunda ir iš š liauž ia iš savo audinių bū sto. Jis atsibunda, iš sitiesę s po Saulė s spinduliais arba savo pasiuntiniu – ryš ki š viesa, o Ž mogus...Ir tik plė š rios ir nuodingos jū ros bū tybė s, kurios gą sdina poilsiautojus ir neleidž ia gė rė tis nuobodž iams, o absoliuč iai blaiviems poilsiautojams. naktinio š rifto, š liauž ti – gilyn į jū rą , iki kitos iš naktų.
Jis glosto kū ną , š iek tiek suš ildo jo pavirš ių . Ir sunku patikė ti, kad po valandos ar dviejų jis taip už sidegs ir neį tikė tinai drą siai stengsis sudeginti viską , kas jam pakliū va: ar tai bū tų ž mogaus kū nas, ar į ž emę iš mestas moliuskas, atves juos į kanč ią ir, galbū t, iki mirties. Ir visi patyrė š į vidurdienio ž iaurų Saulė s į ž ū lumą : iš pradž ių odos paraudimu, vė liau, daugiausia naktimis, nepakeliamu skausmu ir deginimu, neleidž ianč iu už migti, o po poros dienų pradė s jausti oda. nuš liauž ti kaip tirpstanti gyvatė...Bet tol, kol to nedaro. Ir toliau mė gaujatė s vis stiprė janč iu š velniu š velnios saulė s š ilumos srautu, bet nesą moningai nustatote savyje ribą tarp Gė rio ir Blogio, kuris vienu metu gali ateiti net iš Saulė s.
Nusineš tas mū sų Saulė s pasaulio reiš kinio, aš nepelnytai palikau kitus gamtos reiš kinius nuo savo dė mesio. Pavyzdž iui, Vė jas.
Ir pagavau save galvojant, kad toks ž emiš kosios egzistencijos ž avesys gali bū ti tik tokiomis ankstyvomis ryto valandomis. O geras tas, kuris, į veikę s savo amž iną tinginystę , pakelia savo tinginį kū ną , o su juo ir Sielą , iš troš kusią malonių į spū dž ių , ir iš neš a juos į pajū rį - ryto dangiš kų malonumų link. Ir kartą patyrę s š į ž emiš kos ir než emiš kos egzistencijos ž avesį , jis to sieks vė l ir vė l. Ir todė l visomis tolesnė mis savo kurorto vieš nagė s Hurgadoje dienomis kė liausi saulė tekio metu ir, kaip už burtas, be proto ir są monė s valios, kaip lunatakis, nuvykau į Raudonosios jū ros pakrantę gauti savo dozė s geras, toks reikalingas mano kū nui ir sielai...
Tomis ankstyvomis valandomis oras buvo pripildytas savotiš ko Raudonosios jū ros kvapo. Kad ir kaip giliai jį į kvė pč iau, iki galo iš plė tusi š nerves ir bandydama už fiksuoti š io kvapo bruož us, kad juos iš reikš tu ž odž iais, man niekas nepasiteisino.
Taip pat po kurio laiko blė sta tų pač ių ką tik atskridusių orlaivių variklių burzgimas po to, kai prieš nusileisdami jie sklandė virš saulė s. Jie č ia atvež ė š imtus ir tū kstanč ius ž monių iš viso pasaulio į prieinamus vieš buč ius daugeliui, o svarbiausia – vienintelį pasaulyje, atsiž velgiant į gydomą sias savybes ir neį prastą povandeninio pasaulio – Raudonosios jū ros – grož į . .
Veiksmo centre buvo mū sų Al Samaka Beach vieš butis, o aš š į ankstyvą rytą sė dė jau prie jū ros ir visa tai stebė jau. Grož is! ..
2015 m. rugpjū č io 2 d. sekmadienis
Saulė tekis prie Raudonosios jū ros
Penkta ryto. Aš vė l esu pač iame ž emė s pakraš tyje, pakraš tyje, kuris padalina pasaulį į dvi dalis: jū rą ir ž emė s skliautą . Ir aš laukiu didž iojo Saulė s atsiradimo š iame Pasaulyje stebuklo. Prieš tai jau kelis kartus mač iau tekanč ią Saulę ir kaskart ji man pateikdavo vis naujų nuotraukų . Tač iau ž inojau ir tikė jausi, kad š iandien tai bus nauja ir neį prasta, kitokia, nei mač iau vakar.
Tač iau kol kas dangaus raš alas, esantis visame kupole virš manę s, buvo vienodai purvinas pilkas. Naktis pasislinko į vakarus ir kartu su ja nuplė š ė juodą dangaus gaubtą , palikdama joje š ią pilkumą - kaip pagrindą - drobę paveikslui, kuriame Saulė bus dailininkė , kad ji pieš tų savo ryto paveikslus. Auš ra ant š ios drobė s.
Bet, deja, tai neį vyko ir š iandien. O Saulė tiesiog aptaš kė š viesiai mė lynus daž us ir tik tą maž ą dangaus atkarpą , kur ji turė tų iš eiti iš už horizonto. Ir vis dė lto, ilgą laiką jis nebuvo rodomas taip paruoš toje vietoje. Ir viskas dė l to, kad, kaip ir vakar, pakeliui iš kilo plati tamsiai pilka miglos juosta, matyt, dė l vandens, garuojanč io nuo jū ros pavirš iaus. Ir Saulė s pasirodymas š iame pasaulyje buvo kiek atidė tas. Tač iau iš jo į dangų pasipylė vis daugiau š viesiai mė lynų daž ų , ir š ie daž ai pradė jo lietis per visą dangų.
O pač iuose rytuose, kur turė tų kilti Saulė , atsirado neryš kus rausvas pagrindas, tarsi savotiš ka lova gimstanč iam saulei. Ir po š ia rausva lova viskas buvo nepajudinama kaip sargybinis, apjuosę s visą horizontą ratu, nepraeinama pilka rū ko juosta. Virš š ios pilkos miglos kybojo reti skaidrū s debesys, kurie dangaus mė lynumo fone skleidė ryš kų baltumą , pamaž u virsdami š velnia rausva spalva. Jie, š ie du ar trys debesys buvo vieninteliai dangaus gyventojai š ią ankstyvą valandą . Deja, jie greitai iš garavo, kai tik ugningieji saulė s spinduliai palietė jų pavirš ių . Č ia, karš tuose Rytuose, Saulė nemė gsta, kad be jo kas nors kitas dominuotų danguje dienos metu. Ukrainoje Saulė demokratiš kesnė : gyvena pač iame danguje ir kamuoliniai debesys, kaip ė riukai, varomi piemens vė jelio, leidž ia vaikš č ioti dangumi, Ką reiš kia Rytai. Ploni Rytai.
Š ie paslaptingi Rytai, kuriuose ypatingi ne tik santykiai tarp valdovų ir ž monių , bet ir tokie patys santykiai gamtoje, ypač tarp dangaus gyventojų...O dangus č ia kuria tuos pač ius dė snius kaip š eichas.
Tik Mė nulis pilnoje fazė je, tarsi silpna opozicija saulė s energijai, vis dar bandė kaž kaip iš likti danguje, bet neilgai: jo dominavimas š iame pasaulyje jau buvo pasibaigę s, kai tik nakč iai atė jo į ž emę . į vakarus, už horizonto. Ir jos bandymai bū ti č ia, ryto danguje, net man atrodė , bent jau netinkami. Ji greitai tai supras ir dings paskui savo globė ją naktį . Tuo tarpu belieka kaž kaip net gė dingai pakibti virš galvos, praradę s ryš kią sidabrinę š viesą , kurią dovanojo nakties pasauliui, iš laikę s tik balkš vą dė mę ant savę s ir atrodė kaip koks vaiduoklis.
Tamsi jū ra rytuose buvo š viesi ir ž ydro dangaus atspindyje ž aidė silpnomis bangomis. Dė l š io ž aidimo pavirš iuje blykstelė jo tamsios bangos, š iek tiek panaš ios į ž uvų bū rio, plaukianč io per š į š viesaus jū ros pavirš iaus segmentą , nugaras. Likusioje tamsė janč ioje jū ros pavirš iaus dalyje silpnas sausumos vė jelis sukė lė nedidelį bangavimą ir atrodė , kad jū ra dreba, š iuo bangavimu iš duodama savo drebulį į pavirš ių.
Jis plaukė š viesia jū ros atkarpa, ten, tolumoje, pač iame horizonte, plaukė valtis, palikdamas taš kelių ir brū kš nelių taką , kaip Morzė s abė cė lė je. Ir aš lengvai perskaitau š ias ž inutes: „Sutinku auš rą ir sveikinu tekanč ią Saulę ! „Kokia miela valtis“, – pagalvojau...Ir negalė jau jam nepamojuoti.
Viskas ir visi pasaulyje: dangus, jū ra ir net valtis jū roje, taip pat visi kraš to gyventojai buvo pasiruoš ę Saulė s atė jimui. Ir jo į tartinai nebuvo ir ne ten...
Ar jie man kvies greitą ją pagalbą ? Todė l savo dvasinį už sidegimą paslė piau giliai savyje. Tač iau tuo pat metu jis mą stė : „Kaip sunku Ž mogui neparodyti to, kas iš tikrų jų yra ž mogiš ka, nebijant, kad š i ž monių visuomenė jo neatstums ir neatskirs nuo savę s! Ir po to man buvo labai liū dna. Ir mano akimis nuriedė jo aš ara...
Tač iau tikras gyvenimas neleido ilgai liū dė ti ir liū dė ti. Be to, Saulė pradė jo kurti vis daugiau naujų paveikslų . Rož inę ugnies spalvą , kurią Saulė liejo dangumi, netrukus sugė rė pati Saulė . Jū ros pavirš iuje nuo Saulė s tiesiai į mane verž ė si ugnies stulpelis, kuris, prieš ingai nei visa tamsioji jū ra, atrodė ryš kesnė už pač ią Saulę , o spalva buvo ugninė , prieš ingai nei deganti geltona spalva. Saulė s. Ir man atrodė , kad dė kodama už tai, kad taip subtiliai jauč iu viską , kas vyksta, Saulė visa tai suteikia tik man vienam š iame pasaulyje ...
Naktis buvo su iš einanč ia galia, o vieš buč io teritorijoje vis dar gulė jo drebanti pilkš va antklodė , leidž ianti tik ž ibintais apš viesti atskiras jo dalis. Silpnas vė jelis vos juntamai pajudino plač iai atviros palmių vainiko vė duoklį . Ir virš viso pasaulio buvo mė nulio š eimininkė . Jis kabojo pilnu disku tiesiai virš galvos ir nuleido sidabrinę š viesą ant ž emė s. Bet aš viską priė miau automatiš kai ir maž ai dė mesio skyriau. Nes manę s laukė pagrindinis veiksmas – saulė tekis.
Kai iš ė jau iš priekinio vieš buč io sodo su daugybe palmių , iranietiš kų rož ių krū mų , tvarkingai apkarpytų krū mų ir visokių kitokių augalų , kurie sukuria savotiš ką mikrokosmosą , ir iš š okau į atvirą erdvę prie jū ros, kur ten buvo. buvo tik smė lis, akmenys, gultai ir pavė siniai skė č iai iš dž iovintų palmių lapų , pastebė jau, kad rytai jau pradė jo pilkė ti. Kaip ir anksč iau, palei horizonto kraš tą , per visą perimetrą , buvo plati pilka juosta, ne rū ko, ne tamsos.
Tarpe tarp plunksninių debesų ir vientisos pilkos juostos virš horizonto iš kilo tarpas š iek tiek rausvas, tada š i rausva spalva ė mė lietis aukš č iau – į š viesiai mė lyną dangaus skliautą , į rė minantį rytinę dangaus dalį , tarsi tvirtindamas tai. Ir, tarsi besidž iaugiant š iais dangaus virsmais rytuose, jū ra š ioje srityje į gavo balkš vą spalvą . O š iaurinis lengvas vė jas sukū rė daugybę tamsių potė pių ant jo pavirš iaus tamsių ž uvų nugarų pavidalu, tarsi tū kstanč iai jų iš plauktų į pavirš ių ir nugara jį pjaustytų . Jū ra po manimi ė mė taš kytis į akmenis ir atrodė , kad monotoniš kai kalba apie kaž ką , taip į tikinamai, kad neį manoma nepatikė ti. Apgailestauju tik dė l vieno, kad nemokė jau jū ros kalbos ir nesupratau jo istorijos. Bet ž inojau, kad viską , ką jū ra pasakoja, pasą monė je suvokiu su tokiu entuziazmu.
Ir kai aukš tesnė s jė gos leis man prasiskverbti į mano subtilų jį pasaulį , aš tikrai perduosiu š ią istoriją visiems mū sų materialiame pasaulyje.
Kol bandž iau suprasti, apie ką kalba jū ra, rož inė spalva rytuose kaž kur dingo. Greič iausiai jis perdavė savo š ilumą likusiai dangaus daliai, didž iojoje jo pavirš iaus dalyje pavirtę s ryš kiai mė lyna spalva.
Mė nulis nebebuvo toks ryš kus sidabrinis kaip prieš pusvalandį , o kabojo kukliai ir nuoš aliai, kaž kieno nematomas pliaukš telė jo į dangaus kupolą , kaip nekviestas sveč ias gyvenimo š ventė je. Pasikabina su iš blukusia sidabrine moneta, tarsi norė damas pasakyti: „Nepaisant auš ros ir neiš vengiamos Saulė s pasirodymo, aš vis dar esu danguje ir danguje nė ra svarbesnio už mane!
» Tai iš girdę , rytai ė mė rodyti savo veiklą su dviguba jė ga ir energija: ė mė spausti saulę , tinginč ią iš miego, nuo miglotos miglos, š ildyti jai vietą danguje ir š viesinti visą pusrutulį . dangus mė lynas. Ir tik tada Mė nulis visiš kai iš bluko, virto vos pastebimu balkš vu disku.
Virš horizontą juosianč ios pilkos miglos kraš to pasirodė vos pastebimas rausvas Saulė s disko briaunas, tač iau pagal jo didė jimo tempą tapo aiš ku, kad pergalė bus jo. Saulė tarsi iš sirito iš š ios klampios pilkumos ir savo š iluma apsivalė nuo nakties blogio likuč ių , krisdama į paruoš tą ir š ildomą dangaus vietą . Kaip naujagimis paguldytas į š iltą lovą.
Tač iau jam pakeliui klampios miglos pakraš tyje iš kilo dar viena kliū tis – nuo jos atsiskyrė debesis. Kitas barjeras Saulei nebebuvo pavojingas, nors ir bandė mesti š eš ė lį ant Saulė s arba, dar blogiau, Saulę suplė š yti.
Tač iau jau į gavusi jė gas Saulė kaip peiliu per sviestą perpjovė š į juodą debesį ir, palikusi už savę s paskutinį barjerą , pagaliau iš siverž ė į giedro dangaus erdves! Ir tik dabar, po paskutinė s Saulė s pergalė s, ant vandens pasirodė platus rausvas takas, kaip Gė rio jė gų Pergalė s prieš Blogį vė liava. Saulė triumfavo, š vietė danguje ir apsupo save ryš kia, deganč ia aureole, kuri skaudė jo akis.
Nakties tamsa visiš kai pasitraukė , tač iau tik Mė nulis, nugalė tas dienos š viesuolio, kaip ir anksč iau, toliau kabė jo iš blukusioje vietoje aukš tai danguje. Ir jei ne jo disko apvalumas, niekas į jį nebū tų kreipę s dė mesio, o bū tų paė mę s į negraž ų balkš vą debesį , kurio danguje daug.
2015 m. rugpjū č io 4 d. antradienis
Saulė s kova su nakties tamsa
Vakar auš rą sutikau pilnai, bet daž niausiai laiku. Kaip giliai į siskverbiau į reiš kinio esmę – č ia tikrai galima pasakyti: aš tiesiog palieč iau š ią didž ią ją paslaptį.
Ir todė l, patenkintas paslaptimi, kurią man vakar atskleidė Egipto gamta, š iandien aš miegojau iki penktos ryto, o tada lė tai nuė jau prie jū ros ...
Tač iau vis tiek nepavė lavau pamą styti apie Saulė s pasirodymą š iame pasaulyje. Š iandien Saulę per ilgai slegia už horizonto esantis debesis, plač ia juosta apė mę s visą rytų horizontą ir už darytas pilkoje vakarinio dangaus pusrutulio migloje. Dar prieš man atvykstant Saulė apie valandą nemaž omis pastangomis savo ryš kia akimi bandė į veikti š io debesies skydelį . Bet tai nenaudinga. Vienintelis dalykas, kurį Saulė sugebė jo padaryti, buvo palaipsniui š viesinti tą nedidelį dangaus segmentą , esantį virš jo, ir debesį , palaipsniui nudaž ant jį š iek tiek rausva spalva. Tas pats dangaus pilkumo paš viesė jimas vyko vis maž ė janč iu intensyvumu Vakarų kryptimi, visame danguje.
Ir tai leido visiems gyviems dalykams Ž emė je pajusti, kad naktis baigė si, laikas pabusti, atverti akis, paslė ptas nuo nakties baimė s, ir pasitikti naujos dienos auš rą . Ir pasaulis pabudo, už liejo visą aplinką , iki pat padangių savo į vairiu dainavimu, kurkimu, č iulbė jimu ir kitokiu triukš mu.
Bet tai buvo keli š imtai metrų nuo pakrantė s, kur kasdien intensyvus laistymas sukurdavo nedidelę oazę dykumoje – nedidelė je Al Samaka Beach vieš buč io ir panaš ių netoliese teritorijoje. O č ia, pajū ryje, buvo galima pajusti, kaip Saulė bando prasibrauti pro tankią pilką masę ir savo iš vaizda dž iuginti pasaulį . Jis judė jo per š ią masę blausaus disko pavidalu ir maž ai kuo skyrė si nuo Mė nulio, kuris kabė jo nejudė damas č ia pat, virš galvos. Š ie du š viesuoliai: naktis, jau nebe sidabrinė , ir diena, š iek tiek rausvos spalvos, tarsi konkuravo tarpusavyje.
Tač iau Mė nulis kas sekundę prarasdavo š viesą , virsdamas balkš vu disku, tokios pat spalvos kaip ir aplink jį esantys reti debesys. Tač iau Saulė , nors ir liko š viesiu disku už debesų sluoksnio š alia horizonto, į pasaulį į sileido tokį š ilumos ir š viesos masyvą , kad virš š io pilko sluoksnio sukū rė ryš kiai mė lyną aureolę su rausvu atspalviu.
Jei nekreipsite dė mesio į š į š viesų aureolę , o tik į Saulę , tada atrodys, kad ji taip lė tai ir neaiš kiai į veikia tamsiai pilkos miglos barjerą virš horizonto, iš likdama nepakitusi spalvos ir ryš kumo, tarsi kaž kas bū tų per prievartą . iš stumdamas jį iš už horizonto ir traukia per š ią tamsą . Ir net iš girstu tarp jų vykstantį dialogą : Saulė sako: „Nenoriu! “. Ir š i než inoma jė ga jam atsako: „Tai bū tina! "...
Praė jo dar deš imt minuč ių . Saulė jau buvo iš lipusi iš š io tankaus debesų rū ko ir kilo, vis toldama nuo jos.
Bet, mano nuostabai, jis ir toliau buvo blankus: matyt, š iandien migla, retesnė , vis tiek atitrū ko nuo pagrindinio masyvo ir pakilo aukš tyn, sugerdama saulė s dovaną . Juk vakar tokiu atstumu virš horizonto Saulė buvo tokia akinanč iai ryš ki, kad į ją nebuvo galima ž iū rė ti, o kū nas su dė kingumu priė mė š velnų jos š ilumos srautą.
Ir tik pasiekę s ketvirtadalį atstumo nuo horizonto iki zenito, jis pradė jo ryš kiai š viesti ir mesti savo atspindį jū ros pavirš iuje š viesaus tako pavidalu, kuris ryš kumu atrodė stipresnis už jū ros ryš kumą . Pati saulė . Bet tai tik palyginus su tamsia vandens spalva aplink.
O po kelių minuč ių iš Saulė s pradė jo sklisti vis stiprė jantis karš tis. Iš pradž ių pajutau tai vizualiai, akimis, bet paskui visu kū no pavirš iumi atviru Saulei.
Bet atrodė , kad vė jas, pū sdamas iš per naktį atvė susios sausumos pusė s, nuneš ė š ią š ilumą į š alį , neleisdamas Saulei pasireikš ti visa savo karš č io jė ga. Tač iau tuo pat metu vė jas buvo bejė gis prieš vis didė jantį Saulė s ryš kumą : jis pasidarė akinamai ryš kus. Ir niekas, jokia pilka migla tam negalė jo trukdyti. Saulė negrį ž tamai (iki kito ryto) paliko slegiantį pilką horizonto miglą ir dž iaugsmingai nuskubė jo į zenitą , iš sklaidydama savo dž iaugsmą po visą pasaulį ryš kios š viesos, š ilumos ir dar kaž kuo tokio š velnaus ir paslaptingo pavidalu. jauč iamas tik š eš tuoju jutimo organu...
Ir jū ros pavirš iuje pasirodė ne siauras, kaip ryte, o jau platus saulė tas kelias, jungę s mane su jū ra ir Saule.
Ir man atrodė , kad tik aš , nors ž inojau, kad visi, kurie tuo metu stebė jo ir bandė sugerti š į tekanč ios Saulė s ž avesį Raudonosios jū ros pakrantė je ...
M e d i t a c ir i
Meditacijos prie Raudonosios jū ros preliudija
Ir tik arč iau penktos vakaro, kai saulė jau padoriai nusilenkė saulė lydž iui ir karš tis gerokai atslū go, iš ė jau prie jū ros.
Plaukimas š iltoje jū roje, deginimasis po š velniai besileidž ianč ios saulė s spinduliais ir reikš mingas masinio pusiasalio paš alinimas iš pakrantė s sukė lė minč ių apie meditaciją jū ros są lygomis, apie vienybę su ja, nepasiekiamų paslapč ių paž inimą . paprastam mirtingajam...
Bet pasirodė , kad tai nė ra taip paprasta. Matyt, dar nebuvau tam pasiruoš ę s. Tač iau faktas, kad š i tema man vieš int jū roje iš kilo antrą kartą , bylojo apie tai ir suteikė vilties bent dalinai ją į gyvendinti per kitas likusias dvylika dienų.
Vienybė su jū ra
Tač iau rytinis tekanč ios saulė s vaizdas man š iandien nebuvo svarbiausias programos akcentas. Į vakarą , kai bangos kiek nurimo, neskubė dami iš simaudž iau į atvirą jū rą . Jis plaukė tolygiai ir neskubė damas laisvu stiliumi, mė gaudamasis Jū ra. Priė miau tai pavirš utiniš kai, bet ne kartą bandž iau į sigilinti į jo esmę . Ir š iandien pabandž iau š ią idė ją bent iš dalies į gyvendinti.
Negalvodama plaukiau ir plaukiau. Prieš mane buvo bangos, kurios, man atrodė , ž aisdavo viena su kita ir kartais ž aisdamos š velniu delnu pliaukš teldavo man į veidą . Ir aš buvau patenkintas. Pradė jau suprasti, kad bangos yra iš orinė Jū ros apraiš ka ir š iuo metu man tai palanku. Ir tiek, kad jis yra pasirengę s atskleisti savo paslaptį . Bet supratau, kad Jū ros paslaptį galiu suž inoti tik ją suvokdamas. Ir norint suvokti Jū rą , reikia su ja susijungti, į eiti į ją , bū ti viena su jū ra...
Ir tada pajutau, kad š is jū ros suvokimo procesas per mano ryš į su ja jau prasidė jo. Jauč iau visą jū ros, kuri buvo prieš ais mane ir į kurią plaukiau, tirš tumą , su kiekvienu judesiu į leisdama gilyn į jū rą . Nors fiziš kai buvau Jū ros pavirš iuje, bet su savo esme į siskverbiau gilyn į jį . Ir š i š velni ir š velni jū ra mane viliojo kaž kokia precedento neturinč ia magijos galia. Negalė jau atsispirti š iai magijos galiai...
Prisiminiau Gė tė s „Miš ko karalių “. Ten taip pat mirš tantį kū dikį viliojo Miš ko karalius ir jo graž ios dukterys. Ir galiausiai kū dikis iš mū sų pasaulio amž iams paliko savo graž ią karalystę...Ž inojau, kad siuž etą savo kū riniui sukū rė ne Gė tė , o š i senoji liaudies pasaka. Jis iš gyveno per amž ius ir tik Gė tė s laikais ir jo genialumo dė ka į gavo poetinį pavidalą . Tač iau jo esmę padė jo ž monių iš mintis, prieš kurią galima ir reikia nusilenkti.
Ir dabar, pajutę s, kad jū rą pradė jau suvokti kaip tos Didž iosios Gamtos dalį , supratau, kad dar nesu tam pasiruoš ę s. Suprasdamas jū ros paslaptį , turiu imtis tabu, kuris man yra per didelis, o jo nepadarius ž ū siu...
Mane apė mė vidinis siaubas. Bet aš greitai susinormalizavau, atkreipdamas dė mesį į banalius bū ties dalykus. Ir tik ant kranto patyriau sielą gniuž dantį jausmą apie prarastą (tikiuosi, trumpam) galimybę suvokti Jū rą.
Vė liau, likusiomis vieš nagė s kurorte dienomis, valandų valandas praleidau jū roje, mė gavausi jos ž avesiu ir gydomosiomis savybė mis, galų gale net gerokai suš alau, bet tiesiog suš alau. Tač iau silpni bandymai suvokti jū rą , kaip š iandien, nebuvo vainikuojami sė kme. Tikriausiai aš pats to bijojau, nes nebuvau tam pasiruoš ę s ...
Vienybė
Jū ra ir, be to, vandenynas yra didelis vanduo.
Ir visai nesvarbu, kuri jū ra: sū ri ar persū dyta, su jodo kvapu ar skoniu – jū ros dumbliai, š ilta ir beveik karš ta prie pusiaujo ar stingdanti Pietų ar Š iaurė s aš igalių lede. O vanduo jū roje gali iš garuoti, virsdamas garais ar už š aldamas, virsdamas ledu, jis vis tiek iš lieka toks pat kaip ir mū sų upė se, tvenkiniuose ir ež eruose ar net vandens č iaupuose.
Atrodo, kad vandens visada buvo. Tač iau iš tikrų jų ji mū sų Ž emė je atsirado prieš milijardus metų – gerokai prieš gyvybė s atsiradimą . Iš jos iš sikristalizavo mū sų gyvybė – visos gyvybė s Ž emė je egzistavimas. Galbū t daug negyvų dalykų.
Jū ros ezoterika.
Tač iau su tokia mintimi pasą monė je š į ryt pasinė riau į Raudonosios jū ros vandenis. Ir nevalingai norė jau paž inti jū rą giliau ir nuodugniau. Ir ne tik. Bet ir suprasti jos esmę.
Ir net nepriekaiš tau sau dė l to, kad aš , toks bevertis, smė lio grū delis š iame Pasaulyje, siū bavau nuo to puikaus ž inojimo, kurį gali padaryti tik dievai.
Kaž kodė l jau ne vieną kartą prisiminiau Gė tė s „Miš ko karalių “. Ir jį nustebino ž monių iš mintis, siuž etas iš legendos „Miš ko karalius“. Tikrai genijus tarp ž monių buvo tas, kuris jautė , paž ino Gamtos esmę ir iš reiš kė tai legendoje, kuri atlaikė ne vieną tū kstantmetį iš bandymą , likdama než inoma.
Vos akimirką pajutę s jū rą taip, kaip ją pajuto mirš tantis berniukas š uoliuojanč io raitelio glė byje „Miš ko karaliuje“, pasinė riau gilyn į jū rą ir patyriau jū ros traukos siaubą , galintį lemti mirtį . . Aš norė jau paž inti Jū ros esmę , o jū ra man suteikė tokią galimybę , bet su są lyga, kad turiu visiš ką ryš į su ja! Ir tai reiš kia, kaip ir kū dikio atveju filme „Miš ko karalius“, fiziš kai mirti.
Tai truko tik akimirką , bet sveikas protas paė mė virš ų ir aptemdė mintį , paslė pė nuo manę s taip, lyg to niekada nebū tų buvę . O sekanč iomis dienomis bū damas Jū roje ne kartą bandž iau atnaujinti tuos saldž ius iki siaubingus jausmus, bet viskas buvo nesė kminga. Ir apie vidinį Jū ros turinį liko tik vienas ryš kus į spū dis: kiek jū ros vidinė esmė skiriasi nuo jos iš orinė s formos. Matyt, kaip ir visa kita š iame pasaulyje. Tai amž inas formos ir turinio prieš taravimas...
Vienas dalykas yra paž inti Jū rą protu, kitas dalykas - su Siela, jausti ją Sielos jausmais. Mes, savo sielos paprastumu ir didelė mis proto pretenzijomis į Tiesą , stengiamė s, kaip mums atrodo, viską į tikinamai paaiš kinti pasitelkdami proto logiką , į varyti visą Pasaulį į rė mus. loginių formulių . Tač iau iš tikrų jų mes patys save į varome į aklavietę ir cypiame iš š ios aklavietė s skų sdamiesi, kad esame bejė giai daugelyje gyvenimo problemų.
Ir š ioje aklavietė je nė ra perspektyvų judė ti į priekį , progresyvios plė tros...
Jū ros dvasingumas.
Galbū t vanduo turi tokių unikalių savybių , kurias, kaip mes tikime, turi tik Ž mogus, pavyzdž iui, protą , jausmus, reakciją į tą ar kitą į taką , o taip pat, kas neį tikė tiniausia, dvasinė s plotmė s savybes bei tam tikrą gė rio ir gė rio santykį . Blogis juose. Kitaip tariant, Vandenį galima priskirti gyviems gamtos reiš kiniams, kaip ir aš padariau su Vė jas, Š altis, Š altis. Ir tik perė jus š ią supratimo liniją , viskas stoja į savo vietas.
Malda prie jū ros.
Dė l bendrystė s su Visagaliu - tai aukš č iausias gė ris, Ž mogus sugalvojo maldą . Visos ž inomos maldos, pradedant „Tė ve mū sų “, turi ž odinę formą . Malda yra tarsi laiptelis, tiksliau, kaip transporto priemonė , kuri pagreitina priė jimą prie tikslo.
Tač iau dar veiksmingesnė priemonė tam yra bež odė malda, glū dinti pasą monė je. O tai jau akrobatika. Bet pagrindinis dalykas bet kurioje maldoje yra meilė . Bevertė bet kokios maldos kaina, jei joje nė ra meilė s.
2015 m. rugpjū č io 6 d. ketvirtadienis
Jū ros esmė s suvokimas
Dar kartą plaukiu toli į atvirą jū rą , tikė damasis, kad jū ra atskleis savo bū ties paslaptį , atskleis man savo esmę.
Ž iū riu į jū rą , į jos pavirš ių , kartais pro kaukę ž iū riu į jos vandenų tirš tumą . Paradoksalu, bet tiek pirmu, tiek antru atveju matau tik jū ros pavirš ių – tą iš orinį apvalkalą , kuris nė kiek neatspindi savo vidinė s esmė s. Ir todė l tokiu bū du į jo turinį neį siskverbsiu nė milimetro dalelė s. Daugelis, praleidę valandą ar dvi nardydami jū ros dugne, tiki matę jū rą ir ją paž inę . Ir tai tik už kokius dvideš imt dolerių nardant.
Tai leido man ž inoti anksti, beveik auš tant, pabudus, kad galė č iau apmą styti kitas nuolat besikeič ianč ios auš ros nuotraukas. Taigi, sugniauž ę s ranką į kumš tį , pabudau, stebė damasis, kaip mano pirš tai neatsitraukė ir stiprus vė jas neį pū tė į į lanką mano „opusų “ apie ryto Auš rą.
Beje, pastebė jau, kad pirmą kartą per atostogas vė jas pū tė nuo jū ros. Ir iš karto į vertino. Visai kitas reikalas! Poilsis prie Raudonosios jū ros atrodė kitaip. Toks malonumas sė dė ti ant ž emė s kraš to – tū rinė už tvanka už š imto metrų nuo kranto, pač ioje sandū roje su jū ra ir kvė puoti jū ra, o ne tvanku dykumos kvapu. Tuo pač iu metu viskas viduje kyla, verda ir klajoja. Tavyje kunkuliuoja Sielos jausmai, kurie taip aš triai per jos kvapus suvokia jū rą.
Jū rą galima suvokti vizualiai ir parodyti paveikslų pavidalu, ką Aivazovskis į rodė savo puikiu meistriš kumu.
Kadangi Ž mogus yra pagrindinis blogio kū rė jas ir š altinis š iame Pasaulyje, š is prieš taravimas tarp sukurto Blogio ir pirminio Gė rio negali nesukelti neigiamų pasekmių jo fiziniame kū ne. O tai veda prie į vairių ligų . Bū tent tokios Ž mogaus ligos, sukeltos dvasinių priež asč ių , yra pač ios pavojingiausios ir neį veikiamos. Jie gydomi ne farmacine chemoterapija, o dvasiniais metodais, kurie juos pagimdė . O tokia universali priemonė gali bū ti didelė s energijos, su teigiama energija – Jū ra. Tač iau tik aiš kiai tai pateikę ir tuo tikė dami galite pasiekti teigiamą rezultatą . Juk niekas nesiginč ys, kad bū damas beribiame eteryje beveik niekada negalė site gauti reikiamos informacijos, jei neį sijungsite reikiamo radijo stoties ar televizijos kanalo daž nio. Taip pat ir Jū ros atveju.
Tai palengvino ir tai, kad niekas iš poilsiautojų , iš skyrus mane š iuo ankstyvu valandu, nebuvo jū roje. Tai reiš kia, kad nebuvo to neigiamo, kurį ž mogus atsineš a į Jū ros atmintį . Nors jū ra, tokia didž iulė ir beribė , vargiai gali pakeisti savo teigiamą esmę iš vieno ar kelių joje esanč ių piktų ž monių Blogio. Nebent atskirame segmente.
2015 m. rugpjū č io 7 d. penktadienis
Naktis
Naktis ž emė je neuž klumpa. Jis sugeria visus ir viską , kas yra Ž emė je: ir jū rą , ir sausumą , š imtus vieš buč ių pakrantė je ir tū kstanč ius poilsiautojų juose. Ir visi pareigingai suvokia jos valdingą Vedų galios puolimą . Ir jauč iuosi į ž eistas, ypač dė l Jū ros, kuri taip klusniai atsiduoda š iam nakties Blogiui, godž iai sugerianč iam visą savo ž avesį . O jū ra tik piktinasi, savo pasipiktinimą rodydama bangos trenksmu į pakrantė s akmenį.
Bet greitai nutils ir nurims: kokia nauda protestuoti, jei vis tiek ateina nakties tamsa ir pradeda vieš patauti pasaulyje: iš laisvina piktų jų jė gų armadas ir visur pradeda daryti Blogį . Netgi iš jū ros gelmių ant seklumos – ten, kur dieną taš kydavosi vaikai, iš lį s nuodingi monstrai – negalite kelti kojos!
Ir vienintelis iš sigelbė jimas nuo nakties blogio yra ramus miegas, než inant, kas vyksta naktį , iki auš ros ...
Taigi mes tai padarysime.
Rusijos ir Ukrainos politinė s diskusijos
kurortai Egipte
Vestibiulio bare susitikau su rusu iš Maskvos srities. Natū ralu, kad apie politiką prabilo vos mano paš nekovas suž inoję s, kad esu iš Ukrainos. Iš pradž ių bandž iau atitrū kti nuo temos, pasiū liau pokalbio temą „apie moteris“, bet tai nepadė jo. Nepadė jo ir mano praš ymas, netrinti druskos į ž aizdas – dė l karo Ukrainoje ir SSRS, kaip Tė vynė s, praradimo beveik prieš ketvirtį amž iaus.
Ž mogus toli, už tū kstanč ių kilometrų , paliko didž iulė s į takos ž iniasklaidos są monei zoną , kuriai vadovauja galingos valstybė s, iš kurios jie kilę , valdanč ių jų klikų . Ir todė l jis yra laisvas ir gali sau leisti gyventi už š io zombiavimo ribų , gyventi su savo mintimis ir samprotavimais. Ir aš netikiu tuo, ką jie raš o spaudoje apie Rusijos ir Ukrainos turistų kompanijų muš tynes tarp gana „karš tų “ alkoholinių gė rimų ! Jie nė ra tokie kvailiai, tie rusai ir ukrainieč iai, dė l š ių politikų , kad sugadintų savo atostogas, rengtų muš tynes su rizika bū ti iš varyti iš š alies, kurioje ilsisi. Be to, visiš kai girtam slavui už tenka ir kitų , rimtesnių , priež asč ių ž udynė ms.
Tai palengvina tai, kad tokiuose kurortuose daugeliui patraukliausia yra „viskas į skaič iuota“ maitinimo sistema, kuri suteikia ne tik platų ir į vairų patiekalų pasirinkimą , bet ir gana neblogą „nemokamų “ vietinė s gamybos stiprių jų gė rimų asortimentą . nuo viskio ir romo iki į vairių egzotiš kų pavadinimų . Bū tent š ie du paskutiniai veiksniai: „nemokamas“, neribotas stiprus alkoholinis gė rimas ir „rimtesnė s ž udynių priež astys“ leido man stebė ti ir tam tikru mastu bū ti š ių į vykių dalyviu.
Vė l važ iuoju atostogauti į Egiptą , dabar į Hurgadą , o ne į Š arm el Š eichą , kaip prieš tai, jau ž inojau, kad Egipte vietinė s gamybos stiprieji alkoholiniai gė rimai nė ra visai stiprū s, tač iau maksimumas, kurį jie iš geria, yra laipsniai. 20-25. Ir tai yra pasityč iojimas iš slavo, ypač iš rusų valstieč io.
Todė l, norė damas iš taisyti š ią situaciją , iš namų griebiau litrinį butelį pervacho, ž emesnė s nei 60 laipsnių ir net su trimis aš triomis ankš timis raudonų jų pipirų viduje. O kas dar, be Tridento, gali bū ti tikresnis ir reikš mingesnis Ukrainos nacionalinis simbolis? Be to, ji vienija bet kokios tautybė s buvusios SSRS ž mones, net ir tuos, kurie kariauja tarpusavyje – ten, bet č ia jie yra laisvi savo pasirinkimu.
Ir š tai treč ią atostogų dieną EL Samaka Beach vieš buč io bare mano dė mesį patraukė vienas apie keturiasdeš imties metų , lieknas, vidutinio ū gio, sprendž iant iš jo elgesio, linksmo charakterio, nuolat už sisakantis romo vyriš kis. su Coca-Cola ir į sisavindami juos neprilygstamu meistriš kumu.
Kadangi aš taip pat į simylė jau romą , kuris man atrodė geriausias vietinis stiprus gė rimas š iame vieš butyje ir dar nepasiekę s tokio pat jo vartojimo meistriš kumo, taigi ir š į berniuką (tai galiu pasakyti apie save, nes man jau š eš iasdeš imt) patraukė mano ypatingą dė mesį . Be to, mes, nepaisant didelio amž iaus skirtumo, buvome š iek tiek artimi jam dvasia. Ir š is artumas pasireiš kė iš kart apsikeitus pirmosiomis nereikš mingomis frazė mis.
Prie stiklinė s romo prasidė jo pokalbis kaž kokia nereikš minga tema, net nepamenu kuria. Tač iau po to, kai jis (ir jo vardas buvo Romas iš Sergiev Posado netoli Maskvos) suž inojo, kad esu kilę s iš Kijevo, tai yra iš Ukrainos, jis iš kart pokalbio temą nukreipė į politiką . Į tariu, kad iki to laiko, o po kelių valandų tai pasitvirtino, Romoje pradė jo brę sti prieš taravimo dvasia, ir jis labai subtiliai pradė jo ieš koti prieš ininko.
Tik mums gaila savo berniukų , kurių š iame kare tū kstanč iai mirš ta...
Tokia emocinga mū sų prasmingo pokalbio pusė mus dar labiau suartino. Bet vis dė lto politinis smegenų plovimas, kurio anksč iau ragino ž iniasklaida, ir giliai pasą monė je į kė lę s protesto abejonių kirmė lę , iš gė rus pakankamą kiekį alkoholio, š iam kirminui vis tiek suteikė galimybę pasirodyti Dievo š viesoje. Kai atė jo tokia akimirka, pokalbio temą bandž iau pakreipti kita linkme, ypač „apie moteris“. Suprantu, kad tai yra š iek tiek vulgaru apie graž ią gė lę , kuri yra moteris, bet panaš iame į mū sų „š irdingą “ pokalbį toks terminas buvo priimtiniausias.
Deja, prieš ingai nei tikė jausi, š i tema nepasiteisino, nors mač iau, kaip mano paš nekovo akyse nuš vito ta neį prasta kibirkš tis, kuri gali viduje ir iš oriš kai pakeisti bet kurį vyrą į gerą ją pusę...Ir viskas dė l to, kad jis pasirodė vedę s ir , be to, jaunavedž iai!
Gyvenime nutinka nuostabū s dalykai! Tik vakar raš iau didž ią ja dalimi teorinį problemos „Moteris kurorte“ pagrindimą , kur pirmas punktas – į rodymas, kad vyras ž moną į kurortą iš sivež a tik tada, kai jį apima meilė s ir aistros priepuolis. povestuviniu laikotarpiu. Ir vedybinio gyvenimo viduryje, po ginklu, negalite priversti jo paimti naminė s skeveldros, kad visiš kai sugadintumė te savo atostogas.
Arba mū sų bendro gyvenimo pabaigoje, kai aistros jau nurimo (juk gyvenimas ir daugelis mū sų veiksmų yra nulemti aistrų ), senelis pasiima moč iutę ir iš vyksta į kurortą...Ir š tai akivaizdus gyvas į rodymas, mano teorija - Romas su savo jauna ž mona!
Ir todė l mano pasiū lyta tema „apie moteris“, atitraukianti dė mesį nuo opių politikos problemų , nepasiteisino. O kad nekiltų kibirkš tis politinio parako statinė je, iš traukiau antrą jį kozirį , paruoš tą ir parvež tą iš Kijevo. Jis pradė jo barti vietinę bodyagą , kuri pagal stiprumą labiau primena kompotą nei romą . „Bet č ia mes…“ Ir jis trumpai nubrė ž ė Gogolio apraš yto ukrainietiš ko „Pervacho“, gerai ž inomo visoje posovietinė je erdvė je, ž avesį . Romos akyse pamač iau kibirkš tį , ne maž iau ryš kią ir už deganč ią , nei ta, kuri kilo paminė jus „moteris“.
Susidomė jimas dar labiau kilo, kai pasakiau, kad atsivež iau Pervachą , ir dar su pipirais, ir pakvieč iau į degustaciją . Ž inoma, jis atsisakė...
Už kandome su š iltnaminiu agurku, kurį iš anksto paruoš iau iš savo sauso raciono, padė jau kiekvienam poilsiautojui, atvykusiam į vieš butį po deš imtos vakaro...
Ž mogaus prigimtis tokia, kad jis jauč ia didelį norą dalintis laime su artimiausiu ž mogumi. Roma nebuvo iš imtis. Jis prisiminė , kad jo jauna ž mona jau dvi valandas sė dė jo kambaryje ir laukė , kol jis eis su juo į paplū dimį . O savo į spū dž iu apie pervač ą (tai yra paragauti) pasiū lė pasidalinti su ž mona. Aš neprieš tarauju...
O dabar mes trise tę siame pipirinių pervač ų iš mano tolimosios Ukrainos ragavimą.
Ž inodamas mū sų brolio prigimtį gerti iki dugno, kad ir kiek indelyje bū tų : pusė s litro, litro ar trijų litrų butelio, degustacijos procesą sustabdž iau laiku (kadangi pagal LR Į statymą puotą , liejamos rankos pakeisti negalima) ir pasiū lė nueiti į paplū dimį ir „pasiblizginti“ pervachą vietiniu romu. Kompanija sutiko: juk namie gali gerti tarp keturių sienų , kiek nori, o mes prie Raudonosios jū ros!
O po penkių minuč ių buvome prie baro paplū dimyje, kur už sisakė me padidintu tempu: mano nauji paž į stami iš gė rė romo ir kolos kokteilį , o aš gryno romo ir nuploviau jį atskirai su spritu. Kodė l padidintos normos? Taip, nes iki š io baro už darymo paplū dimyje (17-00) buvo likusios tik penkios minutė s...Tokiu tempu pribaigė me visus ant baro buvusius atidarytus romo butelius, paskui viskį...Bū tume turė ję daugiau laiko, bet barmenas atsisakė atidaryti naują butelį.
Tač iau mums su Svetlana (toks buvo mano naujos paž į stamos vardas) nepavyko ilgam palikti pavydaus vyro. Ir po deš imties minuč ių jis pasirodė ant tilto. Patikė ję s, kaip pats sakė , priž iū rė ti daiktus kaimynei š ezlonge: baimė likti be jaunos ž monos buvo didesnė nei rizika prarasti bet kokią pinigų sumą . Ir jo pasirinkimas, kaip vė liau paaiš kė jo, ir ne tik pasirinkimas, bet ir į tarimai buvo teisingi.
Moteris, o tuo labiau girta moteris, nes ji yra silpnoji lytis, nes turi labai silpnus stabdž ius, palyginti su vyru. Sveta nebuvo iš imtis. Ji labai emociš kai apsidž iaugė , kai plaukdama dviejų metrų gylyje netikė tai atrado rifų liekanų salą , už lipo ant jos (buvo beveik iki juosmens vandenyje) ir ė mė dalytis savo dž iaugsmu su netoliese besimaudanč iais jaunais arabais. Vienas iš jų , stiprus vyras baltais marš kinė liais, neliko abejingas Svetlanos dž iaugsmams: priplaukė prie jos ir paė mė už rankos ...
Kas nutiko toliau, bū tų galima nustatyti slenkant š į siuž etą kadras po kadro, jei kas nors nufilmuotų fotoaparatu: toje vietoje, kur buvo Romas, pradė jo virti vanduo. O jo iki š okoladinė s spalvos į degusio sportininko plaukiko kū nas puolė prie vienas kitam besiš ypsanč ios poros, iš kurių viena buvo jo mylima ž mona. Akimirksniu atkaklū s Romo pirš tai suspaudė jauno arabo gerklę ir nuleido galvą į jū rą . Niekas aplinkui to nesitikė jo. O kai tik iš po vandens ė mė burbė ti arabo galva, visi susiprato ir minioje puolė romus. Romas paleido skę stanč io arabo kaklą ir puolė ant jo draugų . Pamatę ir pajutę savyje ž vė rį -romą , visi arabai, tarp jų ir atsigavę s „š ventė s herojus“, vienas kitą stumdydami ir trypdami, puolė prie tilto. Už jų – Romas.
Registratū roje, kaip liudininko, manę s, matyt, nekvietė ir jiems viskas aiš ku. Ir tas jaunas stiprus arabas dar nesuvokė savo idė jos apie mane. Ir tikiuosi, kad prieš man iš vykstant į Kijevą rugpjū č io 8 d. , jis to nesuvokia...Neduok Dieve!
2015 m. rugpjū č io 8 d. š eš tadienis
Atsisveikinimas su Egiptu
Š iandien paskutinė mano vieš nagė s prie Raudonosios jū ros diena.
Apie penktą ryto. Aš grį ž au prie jū ros. Kurią dieną visa tai vyksta automatiš kai. Kad ir kiek miegu naktimis, kad ir kaip vakar buvau pavargę s, bet ryte, ketvirtą ar penktą valandą , aš jau, lyg kaž kieno spyruoklinis, jau stoviu ant kojų . Jū ra mane traukia. Ir aš , beveik nesą moningai, einu pas jį , nuneš tas jo magijos. Sutinku auš rą . Ir tai tapo mano kasdienybe. Sulaukę s auš ros ir, jei į manoma, ž odž iais popieriuje už fiksavę s tai, ką pamač iau ir pajutau, galiu už migti valandą ar dvi č ia pat, ant gulto, su lengvu pasiekimo jausmu. Kartais net miegoti tiek ilgai, rizikuodama permiegoti pusryč ius, kas nutiko ne kartą.
Rugpjū tis.
Egipte prasideda karš č iausias laikotarpis. Ir tai pajutau jau vakar vakare, kai iš ė jau prie jū ros apmą styti naktinė s Gamtos prie Raudonosios jū ros. Ir pajutau tokį tvankumą , kad negalė jau iš bū ti krante net pusvalandį . Nors jau buvo apie vienuolika ir pasaulis turė tų bū ti vė sus nuo karš č io. Tvankumas ir ramybė nė ra geriausi kurorto pož ymiai net pač iame vandens pakraš tyje. Dieną buvo panaš iai, bet aš to nepastebė jau, nes beveik nuolat sė dė jau vandenyje ir tik retkarč iais iš eidavau į krantą pasiš ildyti. Taip, dvylikos dienų vieš nagė s Egipte pabaigoje pagalvokite, kad dykumoje aš pradė jau suš alti. Ir todė l nepajutau to artumo, kuris nevė juotomis dienomis riedė jo pakrante iš dykumos pusė s.
Taigi š į ryt, vos iš ė jus už drė kinamos ir visž alė s vieš buč io teritorijos link jū ros, pakvipo tvanku, man paž į stamu iš vakarykš č io dusinanč io vakaro.
Taip, ir į lankos vanduo, dar visai neseniai dž iuginę s akį smaragdo mė lyna spalva, tokiomis pač iomis bangomis ė mė traš kė ti purvinai pilka spalva, į kurią net baisu ž iū rė ti, ką jau kalbė ti apie pasinerti.
Saulė dingo, vis dar už balkš vų permatomų debesų . Kartais jis tik akimirkai ž vilgteli pro maž us jų tarpus. Tač iau vakarų vė jas toliau traukė likusį dangų , į skaitant Saulę savo zenite, juodą š vino debesų dangą.
Vė jas pasidarė vė sokas, bet ne tiek, kad bū tų nemalonu. Ir, be to, kū nas, suš ilę s nuo ryto iki pietų , dė kingai suvokė jo gaivų pū timą ir net dž iaugė si juo. Dž iaugiausi malonia vė jo vė sa ir aš savo siela ir š irdimi. Juk aš jo taip pasiilgau, bū damas svetimame kraš te, Pietuose, Sinajaus pusiasalyje, nors ir prestiž iniame daugeliui, geidž iama, bet vis tiek svetima, ž iauri ir apleista ž emė.
Juk viskas, ką mač iau, jauč iau ir suvokiau, iš skyrus Raudoną ją jū rą , yra butaforija, kaip Potiomkino kaimai Jekaterinai II. Ir jauč iausi, ir toliau jauč iuosi apgauta. Ir darosi š iek tiek gė da. Ir todė l apie tas keturiolika dienų Egipte prisimenu tik Raudoną ją jū rą ir, kaip akvariume, į vairias ž uvis.
Kol visa tai prisiminiau, vė jelis iš debesų ė mė neš ti maž us lietaus laš elius – taip smulkiai iš sisklaidė , kad jų net nepavadinsi laš eliais. Ir tarsi drė gna vė jo vė sa ė mė gaivinti nugarą . Kaž kas panaš aus į akupresū rą . Tač iau netrukus maž i lietaus laš eliai š oko ant mano nugaros. man pasidarė š alta. Ir nuskubė jau į savo jaukų Kijevo butą , kurio balkoną matydavau iš š ios salos...
Sutrumpintai visas tekstas yra Sasha Sim knygoje „Raudonoji jū ra – ž emiš kojo rojaus kampelis“.
Vieš butis "Al Samaka Beach" yra Promenade rajone, 6 km nuo Hurgados oro uosto ir yra dalis komplekso, kurį sudaro 2 vieš buč iai: "El Samaka Beach" ir "El Samaka Comfort".
Vieš butis atidarytas 1986 m. , paskutinis remontas atliktas 2016 m. Bendras teritorijos plotas 6.6 ha.
Deš inė je nuo Al Samaka Beach vieš buč io yra Princess Palace Hotel & Club 3 *, kairė je yra dykvietė (! ).
Kambariai
Vieš butyje yra 163 kambariai. Kambariuose: centrinis oro kondicionierius, mini baras, seifas, duš as, plaukų dž iovintuvas, telefonas, palydovinė televizija (rusiš ki kanalai), balkonas arba terasa. Kategorijos "Standartiniai kambariai" kambariai - 32 kv. m..
Mityba
Vieš butyje yra dvi maitinimo koncepcijos: HB – pagrindinis restoranas: savitarnos pusryč iai ir vakarienė . Visi gė rimai už papildomą mokestį ir Viskas į skaič iuota – pusryč iai, vakarienė – š vediš kas stalas, vietinis vynas – vakarienė s metu ne daugiau kaip dvi taurė s vienam asmeniui.
Gė rimai.
Fojė baras 10:00 – 23:00. Baras paplū dimyje 12:00-15:00. Baras prie baseino 10:00-17:00. Vietinis alus – taurė se (tik du buteliai per dieną )
Paslaugos. Pramogos, sportas
2015 m. liepos 25 d. š eš tadienis
Kijevas. Iš vykimo iš vakarė se
Diena prasidė jo kaip į prasta. Atsikė liau anksti, pasigrož ė jau tekanč ios saulė s grož iu ir iš kart palyginau su „liesu“ iki ribinio saulė tekio Egipte, kur net auš ros kaip tokios nė ra. Nors po Egipto jau dvi savaites esu Kijeve, gimtinė je, prisiminimų takas ir toliau nepastebimai driekiasi iš tų į spū dingų aš tuonių dienų , kai buvau prie Raudonosios jū ros: ir gerų , ir blogų , ir nelabai. Ž inoma, š iek tiek apmaudu, kai už tū kstantį dolerių tenka patirti tam tikrų nepatogumų . Tač iau visos š ios bė dos dienos pabaigoje man atrodė mano egoizmo ir per didelė s nuomonė s apie save vaisius. Ir vė l pradė jau svajoti apie Raudoną ją jū rą.
Bet visa tai ateis vė liau. O dabar stoviu savo buto Obolon balkone ir grož iuosi ryto auš ros grož iu.
Tada jis nukreipė ž vilgsnį į garbanotas giraitė s vainikų kepures, į Dniepro į lankos vandens mė lynumą ir pagalvojo: „Pasaulio paveikslai tokie į vairū s ir į spū dž ių ryš kumo, kad galima apibū dinti. ir raš yti apie tai be galo. Kaip ir kiekvieną kartą fotografuojant gamtą , ji niekada nebus tokia pati: nuotraukos visą laiką skirsis. Bet visa tai yra mano kū rybiš kumo rezervas „vė liau“. Ir dabar, nuo pat ryto, mintys yra susijusios su š iuo vakaru, kai vė l bū siu Egipte prie Raudonosios jū ros ...
Taigi, laukdamas vidurdienio, pradė jau aktyviai š urmuliuoti tik su viena tikslo mintimi: oro uostas, lė ktuvas ir aš jame atvykau laiku – viskas, kas priklauso nuo manę s. Ir tada - viskas taip, kaip tokiais atvejais planavo kelionių agentū ra, smulkmenoms, kurias patikslinu.
Nesileisdamas į nereikš mingas smulkmenas (nors su ypatingu talentu kiekvieną tokią smulkmeną bū tų galima paversti raš to š edevru), konstatuoju, kad deš imtą vakaro jau sė dė jau lė ktuve ir girdė jau tolygų jo variklių dū zgimą . Man skrydis lė ktuvu jau tapo kone į prastu reiš kiniu: per vieną mė nesį trys gana ilgi (daugiau nei trys valandos) skrydž iai ir ketvirtas kito pradž ioje – jau per daug..., po pirmojo skrydž iai buvo maž iau į spū dingi ir neatsispindė jo mano kelionių už raš uose.
Borispolio oro uostas"
Atvyko labai anksti. Sė di. Laukiu registracijos. Registracijos punkte į sitaisiau patogioje kė dė je, todė l leidž iu sau mą styti abstrakč iai, nekreipdamas dė mesio į smulkmenas ir matydamas vietą , kur pradė s formuotis registravimosi eilė , bū ti tarp pirmų jų ir gauti padoresnę vietą lė ktuve nei praė jusį kartą - tualetų uodegoje.
Oro uostas yra ta pati stotis, tik solidesnė ir didesnio masto. Benamių nė ra – tikriausiai, jiems č ia kiekvieną vakarą atvaž iuoti, kad č ia patogiai pernakvotų , brangu. O kontrolė prie pat į ė jimo prastesnė nei bet kurio policijos pareigū no gelež inkelio stotyje. Š tai kodė l jie ten, o mes č ia be jų . Než inau apie juos, bet be jų jauč iamė s puikiai.
Ir kvapas gaivus. Nors lauke karš ta – daugiau nei trisdeš imt aukš č iau nulio. Prakaituotų kū nų ir laisvoje bū senoje stovinč ių kojinių nė kvapo. Galbū t dė l to, kad kontingentas visas iš manus ir veikia kondicionieriai, o š alia, antrame aukš te, už pasų ir muitinė s kontrolė s yra Duty Free, kur intensyviai purš kiami „kamuoliniai“ odekolonai ir garsiausių pasaulyje prekinių ž enklų kvepalai. . Natū ralu, kad viskas, kas papurkš ta, nusė da ant kainų etiketė s ir yra iš ž vejojama iš vietinių „už sienio turistų “ kiš enių . Prasidė jo pinigų konfiskavimo iš kasdienybė s gniauž tų iš trū kusio turisto industrija.
Be to, jis tę sis su vieš buč io gidu, kuris jums primesdamas turistines keliones dvigubai brangiau, neteisė tai kaltindamas visus, kurie turi pigiau - sukč ius ir sukč ius. Toliau – visi prekeiviai turgavietė se ir gatvė se, traukiantys tavo baltumo sniego, dar be pirmojo į degio pė dsakų , kū no, tarsi ryklio kraujo. Jie, pirma, ž ino, kad turite daug pinigų (net ir po Duty Free) ir netiki jumis, jei pasakysite jiems „Nė ra pinigų “ (nė ra pinigų ), antra, esate nepatyrę s ir nepatyrę s, todė l galite lengvai už kibti ant jų ir pan.
Bet tai bus vė liau, jau antrą dieną po jū sų atvykimo į Š arm el Š eichą ar Hurgadą . Tuo tarpu mes vis dar tik pirmame aukš te ir laukiame registracijos.
Blizganč ios veidrodinė s granitinė s grindys. Ant jos lengvai, tarsi ant oro pagalvė s, slysta sunkū s vež imė liai, prikrauti iki pat virš aus su lagaminais. Ir jie juda dė l lengvo spaudimo, kaip atrodo, tik vieno keleivio pirš to.
Tuo pač iu metu jis nevalingai lygina tai su krautuvu gelež inkelio stotyje: ž mogus, prakaituodamas nuo fizinio krū vio, stumdo sojų vež imė lį su tiek pat lagaminų , ir jam taip sunku, kad jis nevalingai gailisi jo, kaip ž mogus ir nori jam padė ti...
Protas, nuolat ieš kantis priež astinio ryš io kokiame nors reiš kinyje, sufleruoja, kad mes visi, tū kstanč iai į vairių oro linijų keleivių , sumokė jome už š į komfortą , ir tai į skaič iuota į lė ktuvo bilieto kainą . Š tai kodė l jis yra daug brangesnis nei bet kurio sausumos transporto bilietas tuo pač iu atstumu, nors kaina yra maž esnė ...
Jei atidž iai paž velgsite į veidus, galite atskirti tiek daug skirtingų tautybių ! Ir nevalingai pagalvosi, kad patekai ne į oro uostą , o į Pasaulinį visų tautų , tautybių , tautų ir tautybių atstovų sambū vį ! Tik nesuprantu, kodė l tiek daug rusų?
Tai tikriausiai yra didelių socialinių kataklizmų ž enklas: Maskvoje, Raudonojoje aikš tė je, netrukus bus laukiama Maidano, kaip ir pernai. O atsiž velgiant į dabartinio Boryspilio oro uosto realijas, pradedi suprasti, kad buvo paskelbta, kad jie lipa į lė ktuvą į Maskvą ir visi rusai iš viso oro uosto susirinko iš vykti iš Ukrainos. Po š io fakto mano vaizduotė s mą stymas pateikė kitokį , prieš ingą vaizdą : rusai skubiai palieka Ukrainą , matyt, dė l Deš iniojo sektoriaus ir kitų nacionalistinių jė gų suaktyvė jimo. Tai susiję su „masine ž monių migracija“...
Pamaž u keli š imtai triukš mingos ir š urmuliuojanč ios rusų minios prasiskverbė pro registratū ros sietelį , nepalikdami nei vieno keleivio pirmame oro uosto aukš te, juos visus prarijo Maskvos lė ktuvas ir jie pakilo į dangų . , į savo tė vynę . Ir aš vis dar laukiau savo registracijos pradž ios.
Tač iau dabar atė jo mano eilė : likus kiek daugiau nei dviem valandoms iki mano lė ktuvo iš vykimo į Hurgadą , registracijos eilė je pasirodė pirmieji ž monė s. Ir aš skubė jau stoti į eilę . Juk iš praeities patirties ž inojau, kad laukiu paskutinio š ioje eilė je. Dabar yra galimybė ir laisvo laiko, iki registracijos pradž ios, apie tai pasikalbė ti.
Taigi, bū damas paskutinis eilė je registracijai, jū s suteikiate sau ilgą ir varginantį stovė jimą eilė je, apie valandą . Bet tai nė ra pats blogiausias dalykas, kuris jū sų laukia. Blogiausia, kad į visas tris skrydž io valandas pasodins pač iame lė ktuvo gale, paskutinė je eilė je, prie tualeto ir net atplė š nuo mylimosios, jei pasiimsi ją su savimi į kurortą . Labiausiai glumina prieš paskutinė . Č ia pagal analogiją galime į sivaizduoti paskutinį traukinio skyrių.
Tas pats: nuolatinis durų gurgimas ir eilė prie tualeto, beveik visi, ypač pradedantieji - net ne tam, kad jį naudotų pagal paskirtį , o tiesiog iš smalsumo, ką ir kaip jis veikia. 1000 metrų aukš tyje. Ir dė l to beveik kiekvieną minutę girdi garsius garsus, č iulpianč ius serbu, tarsi koks didž iulis monstras bandytų kartu su vandeniu iš tualeto sugerti viską , ką jam davei. Nepavydė tinas š ios „kregž dė s“ vaidmuo...Vienintelis reikš mingas skirtumas nuo traukinio – nė ra kvapo. Ir tai š iek tiek guodž ia. Ir dar viena maž a, bet vis dė lto nemaloni smulkmena: bandydami atloš ti kė dę iš sė dė jimo į gulimą , staiga pamatysite, kad to padaryti neį manoma: kė dė s atloš as remiasi į galinę sienelę . tualetas. Tai papildomas nemokamas š ios vietos „ž avesys“…
Į sikū rimas kambaryje. Skaič ius
Atsiskaitymo metu pamač iau gudrų triuką , kaip iš poilsiautojų pagrobti „papildomus“ pinigus.
Į sivaizduokite, po ilgų ir varginanč ių skrydž ių , ypač vė lyvą vakarą , esate į sitaisę š lykš č iausioje patalpoje, kokia yra ne tik š iame vieš butyje, bet ir visame pasaulyje. Be didž iulių tarakonų ir skruzdė lių , po kambarį kaip namuose gali klajoti driež ai ir net ž iurkė s. Tiksliau, jie yra namuose, o jū s juos lankė te. Ir todė l, kad jie turi tinkamą pož iū rį į jus ...
Natū ralu, kad pasipiktinate ir iš kart po vidurnakč io bė gate pas vadybininką į registratū rą su reikalavimu pateikti normalų numerį . Tarnautojas su neblė stanč ia š ypsena ir didž iausiu dė mesiu bei mandagumu atsipraš ydamas siū lo palaukti iki ryto arba už simena apie galimybę už deš imt dolerių problemą iš sprę sti dabar. Ir kur tu eini. Jū s sutinkate.
Sveikata, o gal ir gyvenimas brangesnis...Į sitaisai normaliame, kaip ir tikė jaisi, kambaryje ir už miegi su palaima...O tavo pirmasis terariumo kambarys su baisingu remontu ir nevalytas per pastaruosius š eš is mė nesius laukia kitas nelaimingas klientas su jo (numerio) pagalba turė jo registratū rą ( registratū rą ) iš kliento paė mė dar deš imt dolerių...Než inau kaip keturių ar penkių ž vaigž duč ių vieš buč iuose, bet trijų ž vaigž duč ių , pavyzdž iui, Al Samaka paplū dimys, tai sė kminga ir naudinga jiems patiems, jie praktikuoja.
Namelyje yra kambarių , bet nepatarč iau sutikti, ypač iš dykvietė s (ji kairė je). Iš dykvietė s pelkė s dieną naktį lipa ne tik uodas (tinklas ant lango nepadeda), bet ir į vairū s gyviai. Š ie vasarnamiai yra pastatyti kaip vienuolyno celė s, iš orinė ir vidinė iš vaizda yra vienoda ir net nedideli langai.
2015 m. liepos 27 d. pirmadienis
Pirma diena vieš butyje. Susitikimas su vieš buč io vadovu.
Mano pirmoji diena prie Raudonosios jū ros buvo intensyvi.
Tač iau sutikti saulė tekį , kaip planuota, nepavyko. Permiegojo. Tai suprantama: pusė dienos Kijevo ir Egipto oro uostuose, daugiau nei trys valandos ore, 1000 metrų aukš tyje (baisu net į sivaizduoti, ką jau kalbė ti apie skrydį! ). naktį atvykus - š urmulys dė l atsiskaitymo, problemos su kambariu ....Ir todė l ryte per sapną nusprendž iau š į Saulė s susitikimo Egipto ž emė je renginį atidė ti rytdienai.
Pabudau apie š eš tą vietos laiku, valandą prieš pusryč ius. Tač iau saulė jau seniai iš š oko iš už horizonto ir puolė į savo zenitą . Dar nepripratau prie vietos š viesios dienos: temsta anksti – š eš tą jau tamsu, o š viesu – vė lai ar anksti – sunku suprasti š iame paslaptingame Egipte. Galbū t tai priklauso nuo platumos. Juk š iuo metu Sankt Peterburge prasideda baltosios naktys, o dabar aš arč iau pusiaujo nei Ukrainoje...Visko gali bū ti...
Ryte pirmas dalykas yra jū ra, o visa kita – tada. Man patiko jū ra.
Ksyati, jū ra jai nepatinka. Nors Hurgadoje ji daug skurdesnė savo gyventojais, palyginti su jū ra Š arm el Š eiche. Tų spalvingų ž uvų nė ra ir tiek daug. Ypač kai jie pavaiš inami duonos riekelė mis iš vietinio restorano, o tai draudž iama.
Po maudynių susipaž inau su vieš buč io teritorija: labai didelė ir iš puoselė ta. Patiko: daug ž alumos ir didž iulė s palmė s. Kalbant apie trijų ž vaigž duč ių vieš butį - pliusas, net lyginant su ankstesniu, kuriame buvau, 4 * vieš buč iu.
Tokiems kurortams bū dinga kasdienė rutina: trys laiko atskaitos taš kai: pusryč iai, pietū s ir vakarienė , susieti su konkreč iu laiku. Likusi dalis – laisvas laikas, daryk ką nori. Ž inoma, plaukiate jū roje ir deginatė s saulė je. Dienos karš tyje sė dite po oro kondicionieriumi – savo kambaryje arba prie baro. Ir su ypatingu noru – miegi bet kuriuo patogiu paros metu, o č ia kaip tik patogu.
Pirmą dieną , ryte, susitikome su savo asmeniniu gidu iš „Anex tour“. Jis buvo gana pavargę s nuo savo į kyraus ekskursijų pasiū lymo, iš pū sto du kartus, palyginti su panaš iomis ekskursijų kainomis č ia pat, už mū sų vieš buč io kampo. Tai pirmas mano susitikimas su į kyria paslauga, su noru be jokių moralinių ir etinių taisyklių , į ž ū liu bandymu atimti iš manę s nemokamų dolerių nuo penkiasdeš imties iki trijų š imtų už kiekvieną ekskursiją . Bet, laimei, š iai pagundai atsispyriau naudodamasis NLP vadovu, pasiū lymu ir kitomis „gudrybė mis“. Bet tuo pat metu su susidomė jimu stebė jau, kaip aplink stalą oš ia didelio ir maž o nominalo banknotai, kurie iš SPA sveč ių kiš enių pereina į gido kiš enę . Tarsi tai bū tų ne stalas „Lobbe“ bare, o didelis loš imo stalas kokioje nors loš imo į staigoje Hurgadoje.
Į š į nesą ž iningą pinigų iš ė mimo iš patiklių poilsiautojų procesą buvo bandoma aktyviai į sikiš ti, tač iau bijojau, kad jie gali mane sumuš ti, o gal suž aloti kojas – kaž kur toliau nuo smalsių akių . Juk statymai dideli. Be to, procesas buvo savanoriš kas, abiem pusė ms susitarus. Smurto (fizinio) nebuvo. Nors reikš mingas psichologinis smurtas buvo aiš kus ir akivaizdus iš oriniam stebė tojui.
2015 m. liepos 28 d. antradienis
Brazier betoninė se Hurgados gatvė se
Antrą dieną , iš kart po pietų , su viena poilsiautoja iš Baltarusijos nusprendė me pasivaikš č ioti pagrindine tos vietos, kur yra mū sų vieš butis „Al Samaka Beach“, gatve.
Karš tis baisus. Be to, š iame akmeniniame vamzdyje - ilga gatvė su baltais pastatais, tarsi veidrodis, atspindintis visą saulė s š ilumą . Ž monė s – ne vienas ž mogus, tik kartais pasitaiko vienas ar du tokie europietiš ki idiotai kaip mes.
Bet vis tiek yra naudos iš tokios nepakeliamai „karš tos“ pusantros valandos kelionė į duty-free (turiu dviejų dienų privilegiją lankytis nuo atvykimo dienos). Ir ne tik apsipirkinė jant, bet, svarbiausia, š į Hurgados rajoną ir visą Egiptą pamač iau natū ralioje š viesoje, be naktinė s reklamos. Ir į spū dis nė ra malonus. Pusė parduotuvių už daryta remontui. Atskiri dideli sklypai, keli hektarai brangios ž emė s prie jū ros, tuš ti š iukš lynų pavidalu, nuo pagrindinė s gatvė s atitverta aukš ta tvora iš retų metalinių strypų . Ir tai 2015 m. , dar prieš tokios situacijos pateisinimą krize. Iš to, ką mač iau, galiu daryti iš vadą , kad Egiptas apskritai ir Hurgada konkreč iai nė ra patrauklū s tiek vietiniams stambiems (jei yra), tiek už sienio investuotojams. Lyginu su Kijevu, kuris š iuo atž vilgiu gerokai lenkia Egiptą.
Net nepaisant to, kad klimato są lygos ir turizmo verslo galimybė s Egipte kur kas didesnė s, o turistai iš viso pasaulio č ia atsivež a dolerių . Kyla klausimas, kur tie pinigai nukeliauja? – Galbū t, kaip ir mū siš kius, juos vagia valdž iai artimi ir valdž ioje esantys pareigū nai? . . Juk Rytai visada mylė jo ir ypatingu bū du mė gsta prabangą ir auksą...Turiu omenyje š eichus, chanus ir kitus rytų ž emių valdovus. O ž emesnių jų klasių vargš ai vis dar yra jų vergai, tik su tam tikra fizine laisve...
Gana pavargę s ir visas š lapias, tarsi ką tik iš jū ros iš lipę s su drabuž iais, š iek tiek „pasidž iovinę s“ į lindau į patogų fojė baro fotelį . Ir tę sė vakar pradė tą vietinių , vadinamų jų stiprių jų (bet iš tikrų jų silpnų , iki 25°) gė rimų degustaciją , siekdamas iš siaiš kinti, kas č ia yra priimtina gerti.
Dė l to nusprendž iau, kad viskas, kas siū loma, yra „bodyaga“ ne tik pagal skonį , bet ir pagal tikrų „Duty Free“ bei vietinių gė rimų su tais pač iais pavadinimais ir etiketė mis kainų lygį : doleriais jie skiriasi tris ar daugiau kartų . Tač iau š iandien, kad netrukdytų gerti, pasitenkino tik romu, nuplautu Sprite. Ir š is malonumas truko daugiau nei dvi valandas, į siterpę s į bendravimą su vienu smulkiuoju verslininku iš Sergiev Posado netoli Maskvos. Ir nuo to momento – plač iau esė „Rusijos gamta“ (ž r. toliau).
Apie moterį ir meilę
Moteris kurorte
Nuo SSRS laikų , kai jū roje ilgai nebuvau vieniš o bakalauro vaidmens, daug kas pasikeitė . Kodė l vieniš o bakalauro vaidmenyje? - Taip, nes tik tada tau gali bū ti atskleista moters paslaptis, kuri, susiklosč ius kitoms aplinkybė ms ir kitur, giliai po nepraeinamo kiautu-namo kiautu slepia savo slapč iausią moteriš kumą.
Aš neblogai paž inojau praė jusio amž iaus 80-90-ų jų moterį . Tada dar sovietinė moteris, nes per porą metų negalė jo kardinaliai pasikeisti, 90-ų jų pradž ioje. Ir jis paraš ė daug knygų ir aforizmų apie ją . Tač iau per š iuos dvideš imt metų daug kas pasikeitė.
Prieš tai, kai buvo socializmas. Ir beveik kiekvienas darbuotojas, į skaitant moterį , turė jo realių galimybių apsilankyti š alies kurorte Kryme ar Kaukaze ir net su lengvatiniu profsą jungos bilietu tik už penkiolika-dvideš imt rublių dvideš imt keturioms dienoms! Tuo metu ir aš ne kartą važ iavau prie jū ros, tokias atostogas sau susiorganizavau net visai vasarai: nuo geguž ė s iki rugsė jo. Ir todė l viskas, ką raš iau apie moterį , yra tiesa, nes tai paraš yta iš prigimties.
Bet laikai praė jo. Daug kas pasikeitė , daugumai ne į gerą ją pusę . Visų pirma, į vyko visų gyventojų socialinė poliarizacija. Socialinis niveliavimas buvo paš alintas ir buvo duotas startas augimui materialia kryptimi.
Be to, beveik visi tam turė jo visas są lygas ir galimybes. Tač iau nedaugeliui pavyko visa tai iš naudoti ir į gyti galimybę aplankyti bet kuriuos pasaulio kurortus, iš skyrus „biudž etinius“ Turkijos, Egipto ir Tuniso kurortus.
Tarp sė kmingų verslininkų labai maž a dalis yra moterų . Tai suprantama. Ne visose verslo srityse ji gali pasirodyti už sispyrusi, o kartais ir su arogancija bei paž eidž ianti pagrindinius moralė s ir etikos standartus, kaip vyras. Š tai kodė l ji yra moteris. Jos prigimtis visiš kai kitokia. Ir nė ra verslo, nė ra lė š ų kasmetiniam poilsiui.
Dabar vyrai į kurortą veda moteris kaip jaunavedž ių porų dalis – kol į karš tis ir aistros jaunoms ž monoms kaitina iki ribos. Tuo pat metu vidutinio amž iaus kurorte retai sutinki susituokusią porą : „Š is „senas skeveldras“ ne tik pavargsta namuose, bet ir iš leidž iate dolerius, kad nuneš tumė te į pragarą , kad sugadintų ir jū sų atostogas. ! Kokia prasmė ir kur logika?
“, - taip galvoja dauguma vedusių vyrų , turinč ių patirties. Kurorte jie mė gaujasi gausiu stiprių jų gė rimų gė rimu, kartais pasimė gaudami laisvomis damomis iš poilsiautojų : „Kurorto romanas nė ra jokia iš davystė , jei po to nė ra tę sinio... “ Ir jie priklauso Vilkų kategorijai: jie klaidž ioja ir susiranda sau moterį . Taip pat ir tie, kurie nenori iš leisti per daug pinigų , pasiimkite su savimi moterį : ar tai ž mona, ar meiluž ė : kurorte ją suras, nes jauč ia savo nenugalimą . Jei pastarieji nepavyksta, jie taip pat eina į stiprų gė rimą – vienintelį gyvenimo dž iaugsmą.
O meiluž es ir pakankamai materialinių priemonių turintys vyrai jas pasiima į kurortą . Tai kaip sename anekdote – Liū tai!
O į kurortą kaip susituokusios poros važ iuoja tik seni ž monė s, su savimi atsivež a ir moč iutes: aistros jau seniai atslū go, gyvenime viskas iš bandyta ir nieko naujo laukti beprasmiš ka, o nesinori. Bet vis tiek ramiau...
2015 m. rugpjū č io 1 d. š eš tadienis
Poilsis prie Raudonosios jū ros ir moterys
Vė l mane persekioja erzina mintis, kad jau praė jo pusė mano poilsio laikotarpio – taip greitai ir nepastebimai, kad susimą stai, kaip tai gali atsitikti. Ir kodė l nė ra priemonių sustabdyti š į pernelyg ž iaurų laiką ? Ir jauč iu, kad lygiai taip pat greitai, jei ne dar greič iau, prabė gs mano likusios septynios atostogų dienos, ir aš vė l bū siu vienas, visiš kai vienas savo Kijevo bute ant Dniepro kranto. Ir vienintelis dž iaugsmas mano bakalauro atsiskyrė lyje bus mano vienintelė s ir mylimosios - Mū zos pasirodymas. Tik visas klausimas: kiek ilgai ji bus su manimi ir nepaliks jos suvalgyti jau be galo ilgo absoliuč ios vienatvė s laiko. Juk tik dė l pavydž ios Mū zos negaliu bū ti su jokiu tikru, fiziniu kū nu ir siela, moterimi.
Č ia, Hurgadoje, norė damas kompensuoti ilgametis vienatvė s siaubą gyvu bendravimu, ypač su moteriš ka lytimi, į rodž iau, kad esu pats bendraujantis ir bendraujantis vyras, nepaisant paš nekovų amž iaus: nuo dvideš imties iki septyniasdeš imties. metų . Mano, kaip kiti sako, iš skirtinis gebė jimas bendrauti su moteriš ka lytimi, tiek vieniš a, tiek vedusia (jei tai leidž ia š alia esantys jų vyrai), neleidž ia nuobodž iauti. Viena ar dvi paliktos frazė s iš karto atveria kanalą lengvam ir ramiam bendravimui. Be to, bendravimo su manimi svarbą suteikia tam tikros subtilybė s ir poilsio š iame vieš butyje paslaptys, kuriomis aš , jau kaip pastabi ir patyrusi senbuvė , dalinuosi su jas trokš tanč iomis paž inti moterimis. Nemė gstu naudoti „aukš to proto“ š ablonų , kuriuos sukaupiau per daugelį atostogų Kryme, Aluš toje, metų . Ir todė l, kad daugelis moterų mane laiko intelektuale.
Bet tai, kaip aš tikiu, yra iš orinis, demonstratyvus intelektas. O kas mano viduje – net aš pats než inau. Tač iau kartais vis tiek prisimindavau savo paties aforizmą : „Bijau praverti burną ir pasakyti ž odį , o jeigu paš nekovas pasirodys už mane protingesnis“. Tač iau gamta, jū ra ir poilsis supaprastina daugelį susitarimų . Ir net tie, kurie į prastame gyvenime atrodo aiš kiai nepriimtini, kurorte, to š altinio, kuris nuolat gniuž do ž mogų ir laiko jį nuolatinė je psichologinė je į tampoje, atsipalaidavimo vietose tikrai atsipalaiduoja. Bū tent č ia, kurorte, ž mogaus laisvė s troš kimas pasireiš kia didž iausiu mastu, nepaisant ribojanč ių draudimų ir konvencijų . Ir š iuo atž vilgiu aš veikiau kaip psichoterapeutas, kaip š io psichologinio atsipalaidavimo ir asmenybė s iš laisvinimo proceso katalizatorius.
Č ia, Hurgadoje, susidraugavau ne tik su moterimis, bet ir radau bendrą kalbą su nemaž ai Rusijos į ž ymybių : vaikų raš ytoju Sergejumi Jeremejevu, tirš tų Uralo ž urnalų redaktoriumi Sergejumi Sekesovu, verslininku Jurijumi K. ir kitais. Jis nemė go kalbė tis ir draugauti su Maskvos srities (kaip jie save vadino) nusikalstamo pasaulio karaliais (ž r. mano esė ž emiau: „Rusiš kas personaž as“). Ir tai nepaisant to, kad daugeliui Ukraina buvo beveik prieš as, susiję s su Krymo okupacijos problemomis. Į š ią formuluotę gana aš triai reagavo absoliuč iai visi rusai. Karą Donbase smerkė beveik visi, nes ten ž uvo ir Rusijos pilieč iai. Nepaisant to, net ir tokiose sudė tingose politinė se situacijose radome bendrą kalbą ir, kaip sakė Michailas Gorbač iovas, pasiekė me „konsensusą “.
Bethovenas ir Raudonoji jū ra.
Lerys vasarą atsibunda labai anksti. Š iek tiek š viesos, ir jos trilai girdė ti aukš tai danguje.
Š ias giesmes girdė jau bū damas š eš erių ar septynerių metų Dnepropetrovsko srities stepė je prie Volč os upė s. Ir ilgai negalė jau gė rė tis beribe stepe, ž olelių ir jų kvapų į vairove, taip pat aukš tai danguje skambanč iu varpeliu, tarsi pats dangus iš lietų į ž emę š į sidabrinį ž ynio giesmė s garsą . Gal net tada aš pats tapau lervu...
Š iandien atsikė liau anksti, prieš saulė tekį . Pravė rusi už dangą ant kameros lango pamač iau visiš ką tamsą . Pagalvojau, kad dar labai anksti, ir atsisė dau prie neš iojamojo kompiuterio redaguoti ankstesnio straipsnio.
Bedirbant laikas prabė go taip greitai, kad antrą kartą paž iū rė jus pro kameros langą pamač iau, kad vieš buč io kieme jau visiš kai š viesu. Buvo blanki š viesa, bet saulė s spinduliai dar nebuvo palietę kiemo aukš tų palmių virš ū nių . Ir aš maniau, kad dar turiu galimybę . Dar penkias minutes reikė jo iš jungti kompiuterį , susiruoš ti ir dar porą minuč ių greitai nueiti iki jū ros.
Ir tada nusivyliau: saulė s diskas jau buvo pakilę s per centimetrą nuo horizonto ir toliau lė tai, bet nevaldomai siekė aukš tyn. Ir supratau, kad, kaip ir praė jusį kartą , vė l pavė lavau. Ir vė l negaliu apibū dinti nuo pat pradž ių š io saulė s atsiradimo mū sų pasaulyje stebuklo.
Greitai nuė jau palei dirbtinai nuplautą molą iki pat ž emė s kraš to, nuo kurio ir prasideda tikroji jū ra. O iš nuolat besikeič ianč io jau prasidė jusio proceso paveikslo stengė si bent ką nors iš plė š ti, prisiminti ir per minutę ar dvi ž odž ių bei frazių pagalba iš dė lioti ant popieriaus.
Dar kartą į sitikinau, kad č ia, Egipte, saulė nesukuria ryto Auš ros ta prasme, kaip ji pasirodo č ia, Ukrainoje. Vis dė lto, vis labiau degantis ir maž ė jantis skersmuo, geltonas diskas aplink save sukuria š velniai rausvą spalvą , ir tai neilgam: netrukus pati saulė ją sugeria, į sklidina iki tokios š viesos, kad tampa neį manoma. paž iū rė k į tai.
Taigi, stebė dama tekanč ią saulę , jau ė jau lentiniu taku ir todė l ne iš karto pastebė jau pač iame jo gale, apatiniame laiptelyje, jaunos arabė s merginos, kaip į prasta visoms arabų moterims, apsirengusios juodai nuo kulnų . prie kaklo. Tik jos kojos buvo panardintos į jū rą , o ji su jomis ž aidė lengva banga. Atitraukiau ž vilgsnį nuo saulė s ir paž velgiau į besiš ypsantį jos veidą . Ir aš pamač iau tokią pat nuostabią saulę prieš ais save. Ir dar nuostabiau. Todė l aš nebegalė jau ž iū rė ti į saulę virš horizonto, o mano ž vilgsnis buvo nukreiptas į saulę , kurią pagimdė ž emė . O be visko, ir net nepaisant visko, o, stebuklas, iš jos rankų , kurios laikė iš manų jį telefoną , liejosi muzika. Bet ne rytietiš ka, o tikra klasika! Galė jau tikė tis nieko, iš skyrus š itą.
Aš , aistringas klasikinė s muzikos mylė tojas: Mocartas, Bethovenas, Č aikovskis, kuriuos suvokdamas verkiu iš jautrumo beveik verkdamas, č ia, ž emė s pakraš tyje, nuo slegiamos praeities Rytų moters likuč ių , suvokiu. mano mė gstamiausias stebuklas, kurio pagal apibrė ž imą č ia negali bū ti! ..
Pagalvojau, gal č ia miraž as, ar saldus ryto sapnas, kurį ir toliau matau kaip vakarykš tį į spū dį , kai visą dieną mač iau deš imtis arabų moterų , apsigaubusių juodais rū bais kaip lė lė s, matė si tik siauri plyš eliai akims. O tokių moterų vieš butyje buvo kelis kartus daugiau nei pač ių europieč ių . Tač iau akių nuo miraž o netryniau. Tiesiog nenorė jau, kad š i vizija, jei tai miraž as, neiš nyktų.
Pro plonus drabuž ius matė si ilgos lieknos kojos ir apskritai liekna maž daug dvideš imties metų amž iaus mergaitė s figū ra.
Tada aš likau vienas, o ji iš ė jo...
Bet neilgam. Po pusvalandž io, kai paplū dimyje pasirodė pirmieji besimaudantys ir aš pradė jau su jais eilinį , beprasmį pokalbį apie kurorto reikalus, problemas, ji pasirodė paplū dimyje, pasikvietė mane ir padavė maž ą kriauklę...Bet jos visa iš vaizda ir elgesys rodė pavydą...
Š į apvalkalą laikiau savo vasarnamio kameroje, o paskui parsivež iau į Kijevą kaip arabų merginos prisiminimą . Ir kiekvieną kartą , kai tik už kliū va akis, o taip nutinka labai daž nai, aš paimu ją į rankas ir buč iuoju, į sivaizduodamas, kad buč iuoju tą arabų merginą ž emė s pakraš tyje prie Raudonosios jū ros, iš kurios rankų Bethovenas. muzika teka...
O gal tai meilė iš pirmo ž vilgsnio? Natū ralu, kad ne Bethovenui...
2015 rugpjū č io 2-3 d. Sekmadienis Pirmadienis
Mano, o ne mano graž uolė Maroua
Ankstus rytas. Vė l esu Raudonosios jū ros pakrantė je ir apmą stau kylanč ios saulė s grož į , nesustabdomą eiseną į mū sų kitos dienos pasaulį.
Kol aš taip jautriai visa tai suvokiau, ant kranto pasirodė mano graž uolė Marua. Su tokiu dideliu vė lavimu. Juk Saulė jau seniai buvo pakilusi ir jau buvo aukš tai virš horizonto. Ir aš maniau, kad ji tyč ia laukiasi, nė jo, kad neiš gą sdintų Mū zos, savo varž ovė s, kuri š ią ankstyvą valandą mane visiš kai už valdė . Galbū t iš to ir susideda tikroji meilė , pasiaukojanti meilė , siekiant paaukoti save vardan mylimo ž mogaus ar mylimojo laimė s. Š iuo atveju aš savę s taip neaukš tinsiu, teigdamas, kad Marua tikrai mane mylė jo. Ir tai nė ra didž iulis, beveik keturiasdeš imties metų amž iaus skirtumas. Tik netikiu, kad taip gali nutikti realiame gyvenime...
Š iandien vė l klausė mė s klasikinė s muzikos. Bet jau opera arabiš kai. Maroua kartais dainuodavo kartu. Ir š ypsena nuo jos veido niekada nepaliko. Ji, kaip ir vakar, sė dė jo ant medinių kopė č ių laiptelių , kojas iki kulkš nies kybojusi į jū rą.
Nuplaukiau š iek tiek nuo jos. Ir jis paž velgė jai tiesiai ir atvirai į veidą . Kaip vė liau supratau, Rytuose tai nepriimtina ir laikoma bloga forma.
Jei taip galima pavadinti, mes kalbė jomė s. Ji laisvai kalbė jo angliš kai ir aš ją puikiai supratau. Aš – ta pač ia anglų kalba, bet tokia š lykš ti, kad net negalė jau atsakyti į klausimą apie savo š eimą , kuri ją š iek tiek suerzino. Ji manė , kad aš slepiu nuo jos kaž ką labai svarbaus...
Iš jos suž inojau, kad ji iš Kairo, č ia, Hurgadoje, ilsisi su mama, tė č iu ir broliu, kad rytoj jie važ iuoja visai dienai nardyti. Dirba kokioje nors verslo srityje, mė gsta muziką , groja pianinu. Mano praš ymu š iek tiek atplė š ti š aliką (skirtingai nuo kitų arabų moterų , ji yra š viesios spalvos), ji pasakė : „Ž inokite, ach, arabų ž elė ! („Tu negali, aš arabų mergina“).
Visą mū sų bendravimo laiką skambė jo arabiš ka klasikinė muzika, tarsi man rodydama, kad Marua yra visiš kai atsidavusi ir netgi esanti neraš ytų Rytų dė snių galioje. Ir jei noriu bū ti su ja, net ir č ia, jū roje, privalau laikytis š ių į statymų , net jei jų ir než inau. Ir tai patvirtinus, po mano tylaus ir atviro kelių minuč ių apmą stymo apie jos veidą , ji, man atrodė , staigiai nutraukė š į procesą , sakydama: „Plauk ir klausyk muzikos“. Susigė dau dė l savo veiksmų ir nuplaukiau už deš imties metrų , palikdama Marua vieną . Tač iau muzika ir toliau mus siejo.
Jau buvo vė lus ankstyvas rytas. Ir iš eidamas Marua pasakė : „Sudie, Sasha“. O jos balse, kai ji iš tarė mano vardą , pajutau kaž ką nepaaiš kinamo...Bet supratau, kad ji, nors ir su apgailestavimu, atsisveikina su manimi amž iams...
Praė jo daug laiko.
Tač iau nerandu atsakymo į klausimą : „Kodė l likimas į mū sų gyvenimus meta tokias trumpas, bet gilaus turinio ir sielą ž eidž ianč ias istorijas? » Jų neį manoma iš plė toti ar tę sti, net turint supergalias ir supergalias. Ir po to jū s nevalingai darote iš vadą : „Koks ž iaurus likimas: jis siunč ia, bet tik akimirką , neį tikė tiną sielos dž iaugsmą , iš anksto pasmerkdamas ilgam, jei ne visam gyvenimui, kanč ioms ... “
Ž inau, kad daugiau niekada gyvenime nesutiksiu Maroua...
Mintis apie arabų merginą ant jū ros kranto neapleido visą dieną . O kitą rytą , pabudę s ir eidamas prie jū ros, norė jau tikė ti, kad vė l ją sutiksiu ...
Tuo pač iu pagrindinis mano motyvas, kuris mane jaudino nuo pirmų jų sekundž ių po pabudimo (ir net prieš tai), buvo Saulė s susitikimas. Juk než inia, ar arabų mergina š iandien atplauks prie jū ros, ar ne, o Saulė tikrai pakils.
Ir todė l meilė Saulei buvo patikimesnė nei meilė arabų mergaitei, tač iau vis dė lto gimstanti sekundė buvo stipresnė . O be to, tekanč ios saulė s grož is priklausė daugeliui š iame pasaulyje, o Maroua merginos grož is galė jo priklausyti tik man vienam. Ir aš tai pajutau ypač stipriai, kai vakar pamač iau ją antrą kartą , grį ž tanč ią į paplū dimį duoti man kriauklė s.
Prie jū ros atė jau labai anksti. Nieko, iš skyrus mane, jū roje nebuvo. Veltui ž iū rė jau į tuš č ius perė jos laiptus, kur vakar sė dė jo Marua ir taš kė si kojomis jū roje. Ir aš jauč iausi taip apkartę s ir į skaudintas dė l neiš sipildž iusių vilč ių vė l ją pamatyti. Tač iau kylanti Saulė už gož ė visus mano prisiminimus ir mintis apie arabų mergaitę , nuneš dama jas toli į pasą monę ir visiems, į skaitant mane, parodė , kad ji yra svarbiau už visus ir viską š iame Pasaulyje. O aš , iš davikas, buvau jo nuneš tas ir pradė jau nuo jo raš yti savo eskizus.
Auš ra
Saulė tekis Egipte
Antrą dieną Hurgadoje nusprendž iau dar pamatyti vietinį saulė tekį ir palyginti š į reiš kinį su tuo pač iu Š arm el Š eiche ir Kijeve.
Ankstus rytas. Vietos laiku dar nė ra penkių . Bet jau š viesu, o tiksliau – iš blyš kę s, kaip baltosios naktys Sankt Peterburge. Ir toks palyginimas kyla todė l, kad praė jo daugiau nei valanda nuo nakties ir iš auš imo, bet Saulė dar nepasirodė . Ir š is Saulė s delsimas sukelia nepaaiš kinamus jausmus ir net kaž kokias nuojautas apie kaž ką neį prasto ir nemalonaus, nes jis netelpa į mums į prastas saulė tekio sampratas, kai viskas aiš ku.
Tač iau mano akys už kliū na už tikrosios stichinių nelaimių priež asties č ia, Egipte, kuri viską sustato į savo vietas. Ir š i priež astis yra plati debesų arba miglos juosta visoje rytinė je dangaus dalyje virš horizonto, pradedant virš jū ros pavirš iaus ir š iek tiek aukš tyn. Matyt, tai ne debesys, nes virš utinis š ios juostos kraš tas yra gana lygus, o ne dantytas, kaip debesų atveju.
Susidaro į spū dis, kad Auš ros Egipte visai nė ra!
Bet ar yra kaž kas vietoj jo?
Tik trumpam, per 15-20 minuč ių , siaurame ruož e virš Saulė s, dar nepakilusiame per tamsią miglos juostą , iš kyla geltonas dangus su š velniai rausvu atspalviu. Bet ir Saulė š į rausvumą sugeria į save, godž iai sugeria atgal, vos tik pasirodo š iame pasaulyje savo maž u kraš tu. Ir todė l su neį prasta jė ga ima už siliepsnoti ir virsti ryš kiai geltonu disku, į kurį pasidaro nebeį manoma ž iū rė ti...Ir dangus virš Saulė s taps į prastas, silpnai mė lynas, su vis didė janč iu ryš kumu. Š tai visa Egipto auš ra – silpna, jos už uomazga, kurią sunaikino pati Saulė , reiš kinys...
Ir taip darosi gė da vietiniams gyventojams, kurie, ko gero, niekada gyvenime negalė s iš vysti tikrosios Auš ros – tos, kuri č ia, Ukrainoje, ž aidž ia ir dega ugnimi visa savo nesustabdoma galia, tarsi sakytų : č ia. Suteikiu tau Saulę su didž iuliu gyvybingumu, imk ją ir sugerk jos didž iulę gyvybinę jė gą ! Galiu palyginti š iuos du reiš kinius: ryto auš rą Ukrainoje ir menką jos panaš umą į embrioninę bū seną Egipte, nes beveik kiekvieną rytą matau Ukrainos auš rą : iš mano balkono atsiveria vaizdas į Rytus ir Dnieprą ...
Tuo pat metu Saulė kyla vis aukš č iau, o tu karč iai nusivylę s, kad tavo viltys iš vysti ryto Auš rą nepasiteisino. O jū s su savo naivumu ir senu į proč iu jos laukė te! . . Ir kuo aukš č iau Saulė kyla, tuo maž esnis jos skersmuo.
Jei jis pasirodė virš horizonto, beveik lė kš tė s dydž io su vos rausvu atspalviu, tai toli virš horizonto atrodo kaip maž as centas, bet toks ryš kumas, kad aplink save sukuria akinanč ią aureolę ir todė l atrodo, kad tai diena. pasaulio valdovas.
Saulė s š viesa krenta ant visko, kas yra Ž emė s pavirš iuje. O visi objektai: pastatai, medž iai, augalai ir pan. , tarsi iš š okę iš nakties tamsos, į gauna savo kontrastingą , natū ralų vaizdą . Visi gyvi padarai pabunda ir iš š liauž ia iš savo audinių bū sto. Jis atsibunda, iš sitiesę s po Saulė s spinduliais arba savo pasiuntiniu – ryš ki š viesa, o Ž mogus...Ir tik plė š rios ir nuodingos jū ros bū tybė s, kurios gą sdina poilsiautojus ir neleidž ia gė rė tis nuobodž iams, o absoliuč iai blaiviems poilsiautojams. naktinio š rifto, š liauž ti – gilyn į jū rą , iki kitos iš naktų.
Jis glosto kū ną , š iek tiek suš ildo jo pavirš ių . Ir sunku patikė ti, kad po valandos ar dviejų jis taip už sidegs ir neį tikė tinai drą siai stengsis sudeginti viską , kas jam pakliū va: ar tai bū tų ž mogaus kū nas, ar į ž emę iš mestas moliuskas, atves juos į kanč ią ir, galbū t, iki mirties. Ir visi patyrė š į vidurdienio ž iaurų Saulė s į ž ū lumą : iš pradž ių odos paraudimu, vė liau, daugiausia naktimis, nepakeliamu skausmu ir deginimu, neleidž ianč iu už migti, o po poros dienų pradė s jausti oda. nuš liauž ti kaip tirpstanti gyvatė...Bet tol, kol to nedaro. Ir toliau mė gaujatė s vis stiprė janč iu š velniu š velnios saulė s š ilumos srautu, bet nesą moningai nustatote savyje ribą tarp Gė rio ir Blogio, kuris vienu metu gali ateiti net iš Saulė s.
Nusineš tas mū sų Saulė s pasaulio reiš kinio, aš nepelnytai palikau kitus gamtos reiš kinius nuo savo dė mesio. Pavyzdž iui, Vė jas.
Ir pagavau save galvojant, kad toks ž emiš kosios egzistencijos ž avesys gali bū ti tik tokiomis ankstyvomis ryto valandomis. O geras tas, kuris, į veikę s savo amž iną tinginystę , pakelia savo tinginį kū ną , o su juo ir Sielą , iš troš kusią malonių į spū dž ių , ir iš neš a juos į pajū rį - ryto dangiš kų malonumų link. Ir kartą patyrę s š į ž emiš kos ir než emiš kos egzistencijos ž avesį , jis to sieks vė l ir vė l. Ir todė l visomis tolesnė mis savo kurorto vieš nagė s Hurgadoje dienomis kė liausi saulė tekio metu ir, kaip už burtas, be proto ir są monė s valios, kaip lunatakis, nuvykau į Raudonosios jū ros pakrantę gauti savo dozė s geras, toks reikalingas mano kū nui ir sielai...
Tomis ankstyvomis valandomis oras buvo pripildytas savotiš ko Raudonosios jū ros kvapo. Kad ir kaip giliai jį į kvė pč iau, iki galo iš plė tusi š nerves ir bandydama už fiksuoti š io kvapo bruož us, kad juos iš reikš tu ž odž iais, man niekas nepasiteisino.
Taip pat po kurio laiko blė sta tų pač ių ką tik atskridusių orlaivių variklių burzgimas po to, kai prieš nusileisdami jie sklandė virš saulė s. Jie č ia atvež ė š imtus ir tū kstanč ius ž monių iš viso pasaulio į prieinamus vieš buč ius daugeliui, o svarbiausia – vienintelį pasaulyje, atsiž velgiant į gydomą sias savybes ir neį prastą povandeninio pasaulio – Raudonosios jū ros – grož į . .
Veiksmo centre buvo mū sų Al Samaka Beach vieš butis, o aš š į ankstyvą rytą sė dė jau prie jū ros ir visa tai stebė jau. Grož is! ..
2015 m. rugpjū č io 2 d. sekmadienis
Saulė tekis prie Raudonosios jū ros
Penkta ryto. Aš vė l esu pač iame ž emė s pakraš tyje, pakraš tyje, kuris padalina pasaulį į dvi dalis: jū rą ir ž emė s skliautą . Ir aš laukiu didž iojo Saulė s atsiradimo š iame Pasaulyje stebuklo. Prieš tai jau kelis kartus mač iau tekanč ią Saulę ir kaskart ji man pateikdavo vis naujų nuotraukų . Tač iau ž inojau ir tikė jausi, kad š iandien tai bus nauja ir neį prasta, kitokia, nei mač iau vakar.
Tač iau kol kas dangaus raš alas, esantis visame kupole virš manę s, buvo vienodai purvinas pilkas. Naktis pasislinko į vakarus ir kartu su ja nuplė š ė juodą dangaus gaubtą , palikdama joje š ią pilkumą - kaip pagrindą - drobę paveikslui, kuriame Saulė bus dailininkė , kad ji pieš tų savo ryto paveikslus. Auš ra ant š ios drobė s.
Bet, deja, tai neį vyko ir š iandien. O Saulė tiesiog aptaš kė š viesiai mė lynus daž us ir tik tą maž ą dangaus atkarpą , kur ji turė tų iš eiti iš už horizonto. Ir vis dė lto, ilgą laiką jis nebuvo rodomas taip paruoš toje vietoje. Ir viskas dė l to, kad, kaip ir vakar, pakeliui iš kilo plati tamsiai pilka miglos juosta, matyt, dė l vandens, garuojanč io nuo jū ros pavirš iaus. Ir Saulė s pasirodymas š iame pasaulyje buvo kiek atidė tas. Tač iau iš jo į dangų pasipylė vis daugiau š viesiai mė lynų daž ų , ir š ie daž ai pradė jo lietis per visą dangų.
O pač iuose rytuose, kur turė tų kilti Saulė , atsirado neryš kus rausvas pagrindas, tarsi savotiš ka lova gimstanč iam saulei. Ir po š ia rausva lova viskas buvo nepajudinama kaip sargybinis, apjuosę s visą horizontą ratu, nepraeinama pilka rū ko juosta. Virš š ios pilkos miglos kybojo reti skaidrū s debesys, kurie dangaus mė lynumo fone skleidė ryš kų baltumą , pamaž u virsdami š velnia rausva spalva. Jie, š ie du ar trys debesys buvo vieninteliai dangaus gyventojai š ią ankstyvą valandą . Deja, jie greitai iš garavo, kai tik ugningieji saulė s spinduliai palietė jų pavirš ių . Č ia, karš tuose Rytuose, Saulė nemė gsta, kad be jo kas nors kitas dominuotų danguje dienos metu. Ukrainoje Saulė demokratiš kesnė : gyvena pač iame danguje ir kamuoliniai debesys, kaip ė riukai, varomi piemens vė jelio, leidž ia vaikš č ioti dangumi, Ką reiš kia Rytai. Ploni Rytai.
Š ie paslaptingi Rytai, kuriuose ypatingi ne tik santykiai tarp valdovų ir ž monių , bet ir tokie patys santykiai gamtoje, ypač tarp dangaus gyventojų...O dangus č ia kuria tuos pač ius dė snius kaip š eichas.
Tik Mė nulis pilnoje fazė je, tarsi silpna opozicija saulė s energijai, vis dar bandė kaž kaip iš likti danguje, bet neilgai: jo dominavimas š iame pasaulyje jau buvo pasibaigę s, kai tik nakč iai atė jo į ž emę . į vakarus, už horizonto. Ir jos bandymai bū ti č ia, ryto danguje, net man atrodė , bent jau netinkami. Ji greitai tai supras ir dings paskui savo globė ją naktį . Tuo tarpu belieka kaž kaip net gė dingai pakibti virš galvos, praradę s ryš kią sidabrinę š viesą , kurią dovanojo nakties pasauliui, iš laikę s tik balkš vą dė mę ant savę s ir atrodė kaip koks vaiduoklis.
Tamsi jū ra rytuose buvo š viesi ir ž ydro dangaus atspindyje ž aidė silpnomis bangomis. Dė l š io ž aidimo pavirš iuje blykstelė jo tamsios bangos, š iek tiek panaš ios į ž uvų bū rio, plaukianč io per š į š viesaus jū ros pavirš iaus segmentą , nugaras. Likusioje tamsė janč ioje jū ros pavirš iaus dalyje silpnas sausumos vė jelis sukė lė nedidelį bangavimą ir atrodė , kad jū ra dreba, š iuo bangavimu iš duodama savo drebulį į pavirš ių.
Jis plaukė š viesia jū ros atkarpa, ten, tolumoje, pač iame horizonte, plaukė valtis, palikdamas taš kelių ir brū kš nelių taką , kaip Morzė s abė cė lė je. Ir aš lengvai perskaitau š ias ž inutes: „Sutinku auš rą ir sveikinu tekanč ią Saulę ! „Kokia miela valtis“, – pagalvojau...Ir negalė jau jam nepamojuoti.
Viskas ir visi pasaulyje: dangus, jū ra ir net valtis jū roje, taip pat visi kraš to gyventojai buvo pasiruoš ę Saulė s atė jimui. Ir jo į tartinai nebuvo ir ne ten...
Ar jie man kvies greitą ją pagalbą ? Todė l savo dvasinį už sidegimą paslė piau giliai savyje. Tač iau tuo pat metu jis mą stė : „Kaip sunku Ž mogui neparodyti to, kas iš tikrų jų yra ž mogiš ka, nebijant, kad š i ž monių visuomenė jo neatstums ir neatskirs nuo savę s! Ir po to man buvo labai liū dna. Ir mano akimis nuriedė jo aš ara...
Tač iau tikras gyvenimas neleido ilgai liū dė ti ir liū dė ti. Be to, Saulė pradė jo kurti vis daugiau naujų paveikslų . Rož inę ugnies spalvą , kurią Saulė liejo dangumi, netrukus sugė rė pati Saulė . Jū ros pavirš iuje nuo Saulė s tiesiai į mane verž ė si ugnies stulpelis, kuris, prieš ingai nei visa tamsioji jū ra, atrodė ryš kesnė už pač ią Saulę , o spalva buvo ugninė , prieš ingai nei deganti geltona spalva. Saulė s. Ir man atrodė , kad dė kodama už tai, kad taip subtiliai jauč iu viską , kas vyksta, Saulė visa tai suteikia tik man vienam š iame pasaulyje ...
Naktis buvo su iš einanč ia galia, o vieš buč io teritorijoje vis dar gulė jo drebanti pilkš va antklodė , leidž ianti tik ž ibintais apš viesti atskiras jo dalis. Silpnas vė jelis vos juntamai pajudino plač iai atviros palmių vainiko vė duoklį . Ir virš viso pasaulio buvo mė nulio š eimininkė . Jis kabojo pilnu disku tiesiai virš galvos ir nuleido sidabrinę š viesą ant ž emė s. Bet aš viską priė miau automatiš kai ir maž ai dė mesio skyriau. Nes manę s laukė pagrindinis veiksmas – saulė tekis.
Kai iš ė jau iš priekinio vieš buč io sodo su daugybe palmių , iranietiš kų rož ių krū mų , tvarkingai apkarpytų krū mų ir visokių kitokių augalų , kurie sukuria savotiš ką mikrokosmosą , ir iš š okau į atvirą erdvę prie jū ros, kur ten buvo. buvo tik smė lis, akmenys, gultai ir pavė siniai skė č iai iš dž iovintų palmių lapų , pastebė jau, kad rytai jau pradė jo pilkė ti. Kaip ir anksč iau, palei horizonto kraš tą , per visą perimetrą , buvo plati pilka juosta, ne rū ko, ne tamsos.
Tarpe tarp plunksninių debesų ir vientisos pilkos juostos virš horizonto iš kilo tarpas š iek tiek rausvas, tada š i rausva spalva ė mė lietis aukš č iau – į š viesiai mė lyną dangaus skliautą , į rė minantį rytinę dangaus dalį , tarsi tvirtindamas tai. Ir, tarsi besidž iaugiant š iais dangaus virsmais rytuose, jū ra š ioje srityje į gavo balkš vą spalvą . O š iaurinis lengvas vė jas sukū rė daugybę tamsių potė pių ant jo pavirš iaus tamsių ž uvų nugarų pavidalu, tarsi tū kstanč iai jų iš plauktų į pavirš ių ir nugara jį pjaustytų . Jū ra po manimi ė mė taš kytis į akmenis ir atrodė , kad monotoniš kai kalba apie kaž ką , taip į tikinamai, kad neį manoma nepatikė ti. Apgailestauju tik dė l vieno, kad nemokė jau jū ros kalbos ir nesupratau jo istorijos. Bet ž inojau, kad viską , ką jū ra pasakoja, pasą monė je suvokiu su tokiu entuziazmu.
Ir kai aukš tesnė s jė gos leis man prasiskverbti į mano subtilų jį pasaulį , aš tikrai perduosiu š ią istoriją visiems mū sų materialiame pasaulyje.
Kol bandž iau suprasti, apie ką kalba jū ra, rož inė spalva rytuose kaž kur dingo. Greič iausiai jis perdavė savo š ilumą likusiai dangaus daliai, didž iojoje jo pavirš iaus dalyje pavirtę s ryš kiai mė lyna spalva.
Mė nulis nebebuvo toks ryš kus sidabrinis kaip prieš pusvalandį , o kabojo kukliai ir nuoš aliai, kaž kieno nematomas pliaukš telė jo į dangaus kupolą , kaip nekviestas sveč ias gyvenimo š ventė je. Pasikabina su iš blukusia sidabrine moneta, tarsi norė damas pasakyti: „Nepaisant auš ros ir neiš vengiamos Saulė s pasirodymo, aš vis dar esu danguje ir danguje nė ra svarbesnio už mane!
» Tai iš girdę , rytai ė mė rodyti savo veiklą su dviguba jė ga ir energija: ė mė spausti saulę , tinginč ią iš miego, nuo miglotos miglos, š ildyti jai vietą danguje ir š viesinti visą pusrutulį . dangus mė lynas. Ir tik tada Mė nulis visiš kai iš bluko, virto vos pastebimu balkš vu disku.
Virš horizontą juosianč ios pilkos miglos kraš to pasirodė vos pastebimas rausvas Saulė s disko briaunas, tač iau pagal jo didė jimo tempą tapo aiš ku, kad pergalė bus jo. Saulė tarsi iš sirito iš š ios klampios pilkumos ir savo š iluma apsivalė nuo nakties blogio likuč ių , krisdama į paruoš tą ir š ildomą dangaus vietą . Kaip naujagimis paguldytas į š iltą lovą.
Tač iau jam pakeliui klampios miglos pakraš tyje iš kilo dar viena kliū tis – nuo jos atsiskyrė debesis. Kitas barjeras Saulei nebebuvo pavojingas, nors ir bandė mesti š eš ė lį ant Saulė s arba, dar blogiau, Saulę suplė š yti.
Tač iau jau į gavusi jė gas Saulė kaip peiliu per sviestą perpjovė š į juodą debesį ir, palikusi už savę s paskutinį barjerą , pagaliau iš siverž ė į giedro dangaus erdves! Ir tik dabar, po paskutinė s Saulė s pergalė s, ant vandens pasirodė platus rausvas takas, kaip Gė rio jė gų Pergalė s prieš Blogį vė liava. Saulė triumfavo, š vietė danguje ir apsupo save ryš kia, deganč ia aureole, kuri skaudė jo akis.
Nakties tamsa visiš kai pasitraukė , tač iau tik Mė nulis, nugalė tas dienos š viesuolio, kaip ir anksč iau, toliau kabė jo iš blukusioje vietoje aukš tai danguje. Ir jei ne jo disko apvalumas, niekas į jį nebū tų kreipę s dė mesio, o bū tų paė mę s į negraž ų balkš vą debesį , kurio danguje daug.
2015 m. rugpjū č io 4 d. antradienis
Saulė s kova su nakties tamsa
Vakar auš rą sutikau pilnai, bet daž niausiai laiku. Kaip giliai į siskverbiau į reiš kinio esmę – č ia tikrai galima pasakyti: aš tiesiog palieč iau š ią didž ią ją paslaptį.
Ir todė l, patenkintas paslaptimi, kurią man vakar atskleidė Egipto gamta, š iandien aš miegojau iki penktos ryto, o tada lė tai nuė jau prie jū ros ...
Tač iau vis tiek nepavė lavau pamą styti apie Saulė s pasirodymą š iame pasaulyje. Š iandien Saulę per ilgai slegia už horizonto esantis debesis, plač ia juosta apė mę s visą rytų horizontą ir už darytas pilkoje vakarinio dangaus pusrutulio migloje. Dar prieš man atvykstant Saulė apie valandą nemaž omis pastangomis savo ryš kia akimi bandė į veikti š io debesies skydelį . Bet tai nenaudinga. Vienintelis dalykas, kurį Saulė sugebė jo padaryti, buvo palaipsniui š viesinti tą nedidelį dangaus segmentą , esantį virš jo, ir debesį , palaipsniui nudaž ant jį š iek tiek rausva spalva. Tas pats dangaus pilkumo paš viesė jimas vyko vis maž ė janč iu intensyvumu Vakarų kryptimi, visame danguje.
Ir tai leido visiems gyviems dalykams Ž emė je pajusti, kad naktis baigė si, laikas pabusti, atverti akis, paslė ptas nuo nakties baimė s, ir pasitikti naujos dienos auš rą . Ir pasaulis pabudo, už liejo visą aplinką , iki pat padangių savo į vairiu dainavimu, kurkimu, č iulbė jimu ir kitokiu triukš mu.
Bet tai buvo keli š imtai metrų nuo pakrantė s, kur kasdien intensyvus laistymas sukurdavo nedidelę oazę dykumoje – nedidelė je Al Samaka Beach vieš buč io ir panaš ių netoliese teritorijoje. O č ia, pajū ryje, buvo galima pajusti, kaip Saulė bando prasibrauti pro tankią pilką masę ir savo iš vaizda dž iuginti pasaulį . Jis judė jo per š ią masę blausaus disko pavidalu ir maž ai kuo skyrė si nuo Mė nulio, kuris kabė jo nejudė damas č ia pat, virš galvos. Š ie du š viesuoliai: naktis, jau nebe sidabrinė , ir diena, š iek tiek rausvos spalvos, tarsi konkuravo tarpusavyje.
Tač iau Mė nulis kas sekundę prarasdavo š viesą , virsdamas balkš vu disku, tokios pat spalvos kaip ir aplink jį esantys reti debesys. Tač iau Saulė , nors ir liko š viesiu disku už debesų sluoksnio š alia horizonto, į pasaulį į sileido tokį š ilumos ir š viesos masyvą , kad virš š io pilko sluoksnio sukū rė ryš kiai mė lyną aureolę su rausvu atspalviu.
Jei nekreipsite dė mesio į š į š viesų aureolę , o tik į Saulę , tada atrodys, kad ji taip lė tai ir neaiš kiai į veikia tamsiai pilkos miglos barjerą virš horizonto, iš likdama nepakitusi spalvos ir ryš kumo, tarsi kaž kas bū tų per prievartą . iš stumdamas jį iš už horizonto ir traukia per š ią tamsą . Ir net iš girstu tarp jų vykstantį dialogą : Saulė sako: „Nenoriu! “. Ir š i než inoma jė ga jam atsako: „Tai bū tina! "...
Praė jo dar deš imt minuč ių . Saulė jau buvo iš lipusi iš š io tankaus debesų rū ko ir kilo, vis toldama nuo jos.
Bet, mano nuostabai, jis ir toliau buvo blankus: matyt, š iandien migla, retesnė , vis tiek atitrū ko nuo pagrindinio masyvo ir pakilo aukš tyn, sugerdama saulė s dovaną . Juk vakar tokiu atstumu virš horizonto Saulė buvo tokia akinanč iai ryš ki, kad į ją nebuvo galima ž iū rė ti, o kū nas su dė kingumu priė mė š velnų jos š ilumos srautą.
Ir tik pasiekę s ketvirtadalį atstumo nuo horizonto iki zenito, jis pradė jo ryš kiai š viesti ir mesti savo atspindį jū ros pavirš iuje š viesaus tako pavidalu, kuris ryš kumu atrodė stipresnis už jū ros ryš kumą . Pati saulė . Bet tai tik palyginus su tamsia vandens spalva aplink.
O po kelių minuč ių iš Saulė s pradė jo sklisti vis stiprė jantis karš tis. Iš pradž ių pajutau tai vizualiai, akimis, bet paskui visu kū no pavirš iumi atviru Saulei.
Bet atrodė , kad vė jas, pū sdamas iš per naktį atvė susios sausumos pusė s, nuneš ė š ią š ilumą į š alį , neleisdamas Saulei pasireikš ti visa savo karš č io jė ga. Tač iau tuo pat metu vė jas buvo bejė gis prieš vis didė jantį Saulė s ryš kumą : jis pasidarė akinamai ryš kus. Ir niekas, jokia pilka migla tam negalė jo trukdyti. Saulė negrį ž tamai (iki kito ryto) paliko slegiantį pilką horizonto miglą ir dž iaugsmingai nuskubė jo į zenitą , iš sklaidydama savo dž iaugsmą po visą pasaulį ryš kios š viesos, š ilumos ir dar kaž kuo tokio š velnaus ir paslaptingo pavidalu. jauč iamas tik š eš tuoju jutimo organu...
Ir jū ros pavirš iuje pasirodė ne siauras, kaip ryte, o jau platus saulė tas kelias, jungę s mane su jū ra ir Saule.
Ir man atrodė , kad tik aš , nors ž inojau, kad visi, kurie tuo metu stebė jo ir bandė sugerti š į tekanč ios Saulė s ž avesį Raudonosios jū ros pakrantė je ...
M e d i t a c ir i
Meditacijos prie Raudonosios jū ros preliudija
Ir tik arč iau penktos vakaro, kai saulė jau padoriai nusilenkė saulė lydž iui ir karš tis gerokai atslū go, iš ė jau prie jū ros.
Plaukimas š iltoje jū roje, deginimasis po š velniai besileidž ianč ios saulė s spinduliais ir reikš mingas masinio pusiasalio paš alinimas iš pakrantė s sukė lė minč ių apie meditaciją jū ros są lygomis, apie vienybę su ja, nepasiekiamų paslapč ių paž inimą . paprastam mirtingajam...
Bet pasirodė , kad tai nė ra taip paprasta. Matyt, dar nebuvau tam pasiruoš ę s. Tač iau faktas, kad š i tema man vieš int jū roje iš kilo antrą kartą , bylojo apie tai ir suteikė vilties bent dalinai ją į gyvendinti per kitas likusias dvylika dienų.
Vienybė su jū ra
Tač iau rytinis tekanč ios saulė s vaizdas man š iandien nebuvo svarbiausias programos akcentas. Į vakarą , kai bangos kiek nurimo, neskubė dami iš simaudž iau į atvirą jū rą . Jis plaukė tolygiai ir neskubė damas laisvu stiliumi, mė gaudamasis Jū ra. Priė miau tai pavirš utiniš kai, bet ne kartą bandž iau į sigilinti į jo esmę . Ir š iandien pabandž iau š ią idė ją bent iš dalies į gyvendinti.
Negalvodama plaukiau ir plaukiau. Prieš mane buvo bangos, kurios, man atrodė , ž aisdavo viena su kita ir kartais ž aisdamos š velniu delnu pliaukš teldavo man į veidą . Ir aš buvau patenkintas. Pradė jau suprasti, kad bangos yra iš orinė Jū ros apraiš ka ir š iuo metu man tai palanku. Ir tiek, kad jis yra pasirengę s atskleisti savo paslaptį . Bet supratau, kad Jū ros paslaptį galiu suž inoti tik ją suvokdamas. Ir norint suvokti Jū rą , reikia su ja susijungti, į eiti į ją , bū ti viena su jū ra...
Ir tada pajutau, kad š is jū ros suvokimo procesas per mano ryš į su ja jau prasidė jo. Jauč iau visą jū ros, kuri buvo prieš ais mane ir į kurią plaukiau, tirš tumą , su kiekvienu judesiu į leisdama gilyn į jū rą . Nors fiziš kai buvau Jū ros pavirš iuje, bet su savo esme į siskverbiau gilyn į jį . Ir š i š velni ir š velni jū ra mane viliojo kaž kokia precedento neturinč ia magijos galia. Negalė jau atsispirti š iai magijos galiai...
Prisiminiau Gė tė s „Miš ko karalių “. Ten taip pat mirš tantį kū dikį viliojo Miš ko karalius ir jo graž ios dukterys. Ir galiausiai kū dikis iš mū sų pasaulio amž iams paliko savo graž ią karalystę...Ž inojau, kad siuž etą savo kū riniui sukū rė ne Gė tė , o š i senoji liaudies pasaka. Jis iš gyveno per amž ius ir tik Gė tė s laikais ir jo genialumo dė ka į gavo poetinį pavidalą . Tač iau jo esmę padė jo ž monių iš mintis, prieš kurią galima ir reikia nusilenkti.
Ir dabar, pajutę s, kad jū rą pradė jau suvokti kaip tos Didž iosios Gamtos dalį , supratau, kad dar nesu tam pasiruoš ę s. Suprasdamas jū ros paslaptį , turiu imtis tabu, kuris man yra per didelis, o jo nepadarius ž ū siu...
Mane apė mė vidinis siaubas. Bet aš greitai susinormalizavau, atkreipdamas dė mesį į banalius bū ties dalykus. Ir tik ant kranto patyriau sielą gniuž dantį jausmą apie prarastą (tikiuosi, trumpam) galimybę suvokti Jū rą.
Vė liau, likusiomis vieš nagė s kurorte dienomis, valandų valandas praleidau jū roje, mė gavausi jos ž avesiu ir gydomosiomis savybė mis, galų gale net gerokai suš alau, bet tiesiog suš alau. Tač iau silpni bandymai suvokti jū rą , kaip š iandien, nebuvo vainikuojami sė kme. Tikriausiai aš pats to bijojau, nes nebuvau tam pasiruoš ę s ...
Vienybė
Jū ra ir, be to, vandenynas yra didelis vanduo.
Ir visai nesvarbu, kuri jū ra: sū ri ar persū dyta, su jodo kvapu ar skoniu – jū ros dumbliai, š ilta ir beveik karš ta prie pusiaujo ar stingdanti Pietų ar Š iaurė s aš igalių lede. O vanduo jū roje gali iš garuoti, virsdamas garais ar už š aldamas, virsdamas ledu, jis vis tiek iš lieka toks pat kaip ir mū sų upė se, tvenkiniuose ir ež eruose ar net vandens č iaupuose.
Atrodo, kad vandens visada buvo. Tač iau iš tikrų jų ji mū sų Ž emė je atsirado prieš milijardus metų – gerokai prieš gyvybė s atsiradimą . Iš jos iš sikristalizavo mū sų gyvybė – visos gyvybė s Ž emė je egzistavimas. Galbū t daug negyvų dalykų.
Jū ros ezoterika.
Tač iau su tokia mintimi pasą monė je š į ryt pasinė riau į Raudonosios jū ros vandenis. Ir nevalingai norė jau paž inti jū rą giliau ir nuodugniau. Ir ne tik. Bet ir suprasti jos esmę.
Ir net nepriekaiš tau sau dė l to, kad aš , toks bevertis, smė lio grū delis š iame Pasaulyje, siū bavau nuo to puikaus ž inojimo, kurį gali padaryti tik dievai.
Kaž kodė l jau ne vieną kartą prisiminiau Gė tė s „Miš ko karalių “. Ir jį nustebino ž monių iš mintis, siuž etas iš legendos „Miš ko karalius“. Tikrai genijus tarp ž monių buvo tas, kuris jautė , paž ino Gamtos esmę ir iš reiš kė tai legendoje, kuri atlaikė ne vieną tū kstantmetį iš bandymą , likdama než inoma.
Vos akimirką pajutę s jū rą taip, kaip ją pajuto mirš tantis berniukas š uoliuojanč io raitelio glė byje „Miš ko karaliuje“, pasinė riau gilyn į jū rą ir patyriau jū ros traukos siaubą , galintį lemti mirtį . . Aš norė jau paž inti Jū ros esmę , o jū ra man suteikė tokią galimybę , bet su są lyga, kad turiu visiš ką ryš į su ja! Ir tai reiš kia, kaip ir kū dikio atveju filme „Miš ko karalius“, fiziš kai mirti.
Tai truko tik akimirką , bet sveikas protas paė mė virš ų ir aptemdė mintį , paslė pė nuo manę s taip, lyg to niekada nebū tų buvę . O sekanč iomis dienomis bū damas Jū roje ne kartą bandž iau atnaujinti tuos saldž ius iki siaubingus jausmus, bet viskas buvo nesė kminga. Ir apie vidinį Jū ros turinį liko tik vienas ryš kus į spū dis: kiek jū ros vidinė esmė skiriasi nuo jos iš orinė s formos. Matyt, kaip ir visa kita š iame pasaulyje. Tai amž inas formos ir turinio prieš taravimas...
Vienas dalykas yra paž inti Jū rą protu, kitas dalykas - su Siela, jausti ją Sielos jausmais. Mes, savo sielos paprastumu ir didelė mis proto pretenzijomis į Tiesą , stengiamė s, kaip mums atrodo, viską į tikinamai paaiš kinti pasitelkdami proto logiką , į varyti visą Pasaulį į rė mus. loginių formulių . Tač iau iš tikrų jų mes patys save į varome į aklavietę ir cypiame iš š ios aklavietė s skų sdamiesi, kad esame bejė giai daugelyje gyvenimo problemų.
Ir š ioje aklavietė je nė ra perspektyvų judė ti į priekį , progresyvios plė tros...
Jū ros dvasingumas.
Galbū t vanduo turi tokių unikalių savybių , kurias, kaip mes tikime, turi tik Ž mogus, pavyzdž iui, protą , jausmus, reakciją į tą ar kitą į taką , o taip pat, kas neį tikė tiniausia, dvasinė s plotmė s savybes bei tam tikrą gė rio ir gė rio santykį . Blogis juose. Kitaip tariant, Vandenį galima priskirti gyviems gamtos reiš kiniams, kaip ir aš padariau su Vė jas, Š altis, Š altis. Ir tik perė jus š ią supratimo liniją , viskas stoja į savo vietas.
Malda prie jū ros.
Dė l bendrystė s su Visagaliu - tai aukš č iausias gė ris, Ž mogus sugalvojo maldą . Visos ž inomos maldos, pradedant „Tė ve mū sų “, turi ž odinę formą . Malda yra tarsi laiptelis, tiksliau, kaip transporto priemonė , kuri pagreitina priė jimą prie tikslo.
Tač iau dar veiksmingesnė priemonė tam yra bež odė malda, glū dinti pasą monė je. O tai jau akrobatika. Bet pagrindinis dalykas bet kurioje maldoje yra meilė . Bevertė bet kokios maldos kaina, jei joje nė ra meilė s.
2015 m. rugpjū č io 6 d. ketvirtadienis
Jū ros esmė s suvokimas
Dar kartą plaukiu toli į atvirą jū rą , tikė damasis, kad jū ra atskleis savo bū ties paslaptį , atskleis man savo esmę.
Ž iū riu į jū rą , į jos pavirš ių , kartais pro kaukę ž iū riu į jos vandenų tirš tumą . Paradoksalu, bet tiek pirmu, tiek antru atveju matau tik jū ros pavirš ių – tą iš orinį apvalkalą , kuris nė kiek neatspindi savo vidinė s esmė s. Ir todė l tokiu bū du į jo turinį neį siskverbsiu nė milimetro dalelė s. Daugelis, praleidę valandą ar dvi nardydami jū ros dugne, tiki matę jū rą ir ją paž inę . Ir tai tik už kokius dvideš imt dolerių nardant.
Tai leido man ž inoti anksti, beveik auš tant, pabudus, kad galė č iau apmą styti kitas nuolat besikeič ianč ios auš ros nuotraukas. Taigi, sugniauž ę s ranką į kumš tį , pabudau, stebė damasis, kaip mano pirš tai neatsitraukė ir stiprus vė jas neį pū tė į į lanką mano „opusų “ apie ryto Auš rą.
Beje, pastebė jau, kad pirmą kartą per atostogas vė jas pū tė nuo jū ros. Ir iš karto į vertino. Visai kitas reikalas! Poilsis prie Raudonosios jū ros atrodė kitaip. Toks malonumas sė dė ti ant ž emė s kraš to – tū rinė už tvanka už š imto metrų nuo kranto, pač ioje sandū roje su jū ra ir kvė puoti jū ra, o ne tvanku dykumos kvapu. Tuo pač iu metu viskas viduje kyla, verda ir klajoja. Tavyje kunkuliuoja Sielos jausmai, kurie taip aš triai per jos kvapus suvokia jū rą.
Jū rą galima suvokti vizualiai ir parodyti paveikslų pavidalu, ką Aivazovskis į rodė savo puikiu meistriš kumu.
Kadangi Ž mogus yra pagrindinis blogio kū rė jas ir š altinis š iame Pasaulyje, š is prieš taravimas tarp sukurto Blogio ir pirminio Gė rio negali nesukelti neigiamų pasekmių jo fiziniame kū ne. O tai veda prie į vairių ligų . Bū tent tokios Ž mogaus ligos, sukeltos dvasinių priež asč ių , yra pač ios pavojingiausios ir neį veikiamos. Jie gydomi ne farmacine chemoterapija, o dvasiniais metodais, kurie juos pagimdė . O tokia universali priemonė gali bū ti didelė s energijos, su teigiama energija – Jū ra. Tač iau tik aiš kiai tai pateikę ir tuo tikė dami galite pasiekti teigiamą rezultatą . Juk niekas nesiginč ys, kad bū damas beribiame eteryje beveik niekada negalė site gauti reikiamos informacijos, jei neį sijungsite reikiamo radijo stoties ar televizijos kanalo daž nio. Taip pat ir Jū ros atveju.
Tai palengvino ir tai, kad niekas iš poilsiautojų , iš skyrus mane š iuo ankstyvu valandu, nebuvo jū roje. Tai reiš kia, kad nebuvo to neigiamo, kurį ž mogus atsineš a į Jū ros atmintį . Nors jū ra, tokia didž iulė ir beribė , vargiai gali pakeisti savo teigiamą esmę iš vieno ar kelių joje esanč ių piktų ž monių Blogio. Nebent atskirame segmente.
2015 m. rugpjū č io 7 d. penktadienis
Naktis
Naktis ž emė je neuž klumpa. Jis sugeria visus ir viską , kas yra Ž emė je: ir jū rą , ir sausumą , š imtus vieš buč ių pakrantė je ir tū kstanč ius poilsiautojų juose. Ir visi pareigingai suvokia jos valdingą Vedų galios puolimą . Ir jauč iuosi į ž eistas, ypač dė l Jū ros, kuri taip klusniai atsiduoda š iam nakties Blogiui, godž iai sugerianč iam visą savo ž avesį . O jū ra tik piktinasi, savo pasipiktinimą rodydama bangos trenksmu į pakrantė s akmenį.
Bet greitai nutils ir nurims: kokia nauda protestuoti, jei vis tiek ateina nakties tamsa ir pradeda vieš patauti pasaulyje: iš laisvina piktų jų jė gų armadas ir visur pradeda daryti Blogį . Netgi iš jū ros gelmių ant seklumos – ten, kur dieną taš kydavosi vaikai, iš lį s nuodingi monstrai – negalite kelti kojos!
Ir vienintelis iš sigelbė jimas nuo nakties blogio yra ramus miegas, než inant, kas vyksta naktį , iki auš ros ...
Taigi mes tai padarysime.
Rusijos ir Ukrainos politinė s diskusijos
kurortai Egipte
Vestibiulio bare susitikau su rusu iš Maskvos srities. Natū ralu, kad apie politiką prabilo vos mano paš nekovas suž inoję s, kad esu iš Ukrainos. Iš pradž ių bandž iau atitrū kti nuo temos, pasiū liau pokalbio temą „apie moteris“, bet tai nepadė jo. Nepadė jo ir mano praš ymas, netrinti druskos į ž aizdas – dė l karo Ukrainoje ir SSRS, kaip Tė vynė s, praradimo beveik prieš ketvirtį amž iaus.
Ž mogus toli, už tū kstanč ių kilometrų , paliko didž iulė s į takos ž iniasklaidos są monei zoną , kuriai vadovauja galingos valstybė s, iš kurios jie kilę , valdanč ių jų klikų . Ir todė l jis yra laisvas ir gali sau leisti gyventi už š io zombiavimo ribų , gyventi su savo mintimis ir samprotavimais. Ir aš netikiu tuo, ką jie raš o spaudoje apie Rusijos ir Ukrainos turistų kompanijų muš tynes tarp gana „karš tų “ alkoholinių gė rimų ! Jie nė ra tokie kvailiai, tie rusai ir ukrainieč iai, dė l š ių politikų , kad sugadintų savo atostogas, rengtų muš tynes su rizika bū ti iš varyti iš š alies, kurioje ilsisi. Be to, visiš kai girtam slavui už tenka ir kitų , rimtesnių , priež asč ių ž udynė ms.
Tai palengvina tai, kad tokiuose kurortuose daugeliui patraukliausia yra „viskas į skaič iuota“ maitinimo sistema, kuri suteikia ne tik platų ir į vairų patiekalų pasirinkimą , bet ir gana neblogą „nemokamų “ vietinė s gamybos stiprių jų gė rimų asortimentą . nuo viskio ir romo iki į vairių egzotiš kų pavadinimų . Bū tent š ie du paskutiniai veiksniai: „nemokamas“, neribotas stiprus alkoholinis gė rimas ir „rimtesnė s ž udynių priež astys“ leido man stebė ti ir tam tikru mastu bū ti š ių į vykių dalyviu.
Vė l važ iuoju atostogauti į Egiptą , dabar į Hurgadą , o ne į Š arm el Š eichą , kaip prieš tai, jau ž inojau, kad Egipte vietinė s gamybos stiprieji alkoholiniai gė rimai nė ra visai stiprū s, tač iau maksimumas, kurį jie iš geria, yra laipsniai. 20-25. Ir tai yra pasityč iojimas iš slavo, ypač iš rusų valstieč io.
Todė l, norė damas iš taisyti š ią situaciją , iš namų griebiau litrinį butelį pervacho, ž emesnė s nei 60 laipsnių ir net su trimis aš triomis ankš timis raudonų jų pipirų viduje. O kas dar, be Tridento, gali bū ti tikresnis ir reikš mingesnis Ukrainos nacionalinis simbolis? Be to, ji vienija bet kokios tautybė s buvusios SSRS ž mones, net ir tuos, kurie kariauja tarpusavyje – ten, bet č ia jie yra laisvi savo pasirinkimu.
Ir š tai treč ią atostogų dieną EL Samaka Beach vieš buč io bare mano dė mesį patraukė vienas apie keturiasdeš imties metų , lieknas, vidutinio ū gio, sprendž iant iš jo elgesio, linksmo charakterio, nuolat už sisakantis romo vyriš kis. su Coca-Cola ir į sisavindami juos neprilygstamu meistriš kumu.
Kadangi aš taip pat į simylė jau romą , kuris man atrodė geriausias vietinis stiprus gė rimas š iame vieš butyje ir dar nepasiekę s tokio pat jo vartojimo meistriš kumo, taigi ir š į berniuką (tai galiu pasakyti apie save, nes man jau š eš iasdeš imt) patraukė mano ypatingą dė mesį . Be to, mes, nepaisant didelio amž iaus skirtumo, buvome š iek tiek artimi jam dvasia. Ir š is artumas pasireiš kė iš kart apsikeitus pirmosiomis nereikš mingomis frazė mis.
Prie stiklinė s romo prasidė jo pokalbis kaž kokia nereikš minga tema, net nepamenu kuria. Tač iau po to, kai jis (ir jo vardas buvo Romas iš Sergiev Posado netoli Maskvos) suž inojo, kad esu kilę s iš Kijevo, tai yra iš Ukrainos, jis iš kart pokalbio temą nukreipė į politiką . Į tariu, kad iki to laiko, o po kelių valandų tai pasitvirtino, Romoje pradė jo brę sti prieš taravimo dvasia, ir jis labai subtiliai pradė jo ieš koti prieš ininko.
Tik mums gaila savo berniukų , kurių š iame kare tū kstanč iai mirš ta...
Tokia emocinga mū sų prasmingo pokalbio pusė mus dar labiau suartino. Bet vis dė lto politinis smegenų plovimas, kurio anksč iau ragino ž iniasklaida, ir giliai pasą monė je į kė lę s protesto abejonių kirmė lę , iš gė rus pakankamą kiekį alkoholio, š iam kirminui vis tiek suteikė galimybę pasirodyti Dievo š viesoje. Kai atė jo tokia akimirka, pokalbio temą bandž iau pakreipti kita linkme, ypač „apie moteris“. Suprantu, kad tai yra š iek tiek vulgaru apie graž ią gė lę , kuri yra moteris, bet panaš iame į mū sų „š irdingą “ pokalbį toks terminas buvo priimtiniausias.
Deja, prieš ingai nei tikė jausi, š i tema nepasiteisino, nors mač iau, kaip mano paš nekovo akyse nuš vito ta neį prasta kibirkš tis, kuri gali viduje ir iš oriš kai pakeisti bet kurį vyrą į gerą ją pusę...Ir viskas dė l to, kad jis pasirodė vedę s ir , be to, jaunavedž iai!
Gyvenime nutinka nuostabū s dalykai! Tik vakar raš iau didž ią ja dalimi teorinį problemos „Moteris kurorte“ pagrindimą , kur pirmas punktas – į rodymas, kad vyras ž moną į kurortą iš sivež a tik tada, kai jį apima meilė s ir aistros priepuolis. povestuviniu laikotarpiu. Ir vedybinio gyvenimo viduryje, po ginklu, negalite priversti jo paimti naminė s skeveldros, kad visiš kai sugadintumė te savo atostogas.
Arba mū sų bendro gyvenimo pabaigoje, kai aistros jau nurimo (juk gyvenimas ir daugelis mū sų veiksmų yra nulemti aistrų ), senelis pasiima moč iutę ir iš vyksta į kurortą...Ir š tai akivaizdus gyvas į rodymas, mano teorija - Romas su savo jauna ž mona!
Ir todė l mano pasiū lyta tema „apie moteris“, atitraukianti dė mesį nuo opių politikos problemų , nepasiteisino. O kad nekiltų kibirkš tis politinio parako statinė je, iš traukiau antrą jį kozirį , paruoš tą ir parvež tą iš Kijevo. Jis pradė jo barti vietinę bodyagą , kuri pagal stiprumą labiau primena kompotą nei romą . „Bet č ia mes…“ Ir jis trumpai nubrė ž ė Gogolio apraš yto ukrainietiš ko „Pervacho“, gerai ž inomo visoje posovietinė je erdvė je, ž avesį . Romos akyse pamač iau kibirkš tį , ne maž iau ryš kią ir už deganč ią , nei ta, kuri kilo paminė jus „moteris“.
Susidomė jimas dar labiau kilo, kai pasakiau, kad atsivež iau Pervachą , ir dar su pipirais, ir pakvieč iau į degustaciją . Ž inoma, jis atsisakė...
Už kandome su š iltnaminiu agurku, kurį iš anksto paruoš iau iš savo sauso raciono, padė jau kiekvienam poilsiautojui, atvykusiam į vieš butį po deš imtos vakaro...
Ž mogaus prigimtis tokia, kad jis jauč ia didelį norą dalintis laime su artimiausiu ž mogumi. Roma nebuvo iš imtis. Jis prisiminė , kad jo jauna ž mona jau dvi valandas sė dė jo kambaryje ir laukė , kol jis eis su juo į paplū dimį . O savo į spū dž iu apie pervač ą (tai yra paragauti) pasiū lė pasidalinti su ž mona. Aš neprieš tarauju...
O dabar mes trise tę siame pipirinių pervač ų iš mano tolimosios Ukrainos ragavimą.
Ž inodamas mū sų brolio prigimtį gerti iki dugno, kad ir kiek indelyje bū tų : pusė s litro, litro ar trijų litrų butelio, degustacijos procesą sustabdž iau laiku (kadangi pagal LR Į statymą puotą , liejamos rankos pakeisti negalima) ir pasiū lė nueiti į paplū dimį ir „pasiblizginti“ pervachą vietiniu romu. Kompanija sutiko: juk namie gali gerti tarp keturių sienų , kiek nori, o mes prie Raudonosios jū ros!
O po penkių minuč ių buvome prie baro paplū dimyje, kur už sisakė me padidintu tempu: mano nauji paž į stami iš gė rė romo ir kolos kokteilį , o aš gryno romo ir nuploviau jį atskirai su spritu. Kodė l padidintos normos? Taip, nes iki š io baro už darymo paplū dimyje (17-00) buvo likusios tik penkios minutė s...Tokiu tempu pribaigė me visus ant baro buvusius atidarytus romo butelius, paskui viskį...Bū tume turė ję daugiau laiko, bet barmenas atsisakė atidaryti naują butelį.
Tač iau mums su Svetlana (toks buvo mano naujos paž į stamos vardas) nepavyko ilgam palikti pavydaus vyro. Ir po deš imties minuč ių jis pasirodė ant tilto. Patikė ję s, kaip pats sakė , priž iū rė ti daiktus kaimynei š ezlonge: baimė likti be jaunos ž monos buvo didesnė nei rizika prarasti bet kokią pinigų sumą . Ir jo pasirinkimas, kaip vė liau paaiš kė jo, ir ne tik pasirinkimas, bet ir į tarimai buvo teisingi.
Moteris, o tuo labiau girta moteris, nes ji yra silpnoji lytis, nes turi labai silpnus stabdž ius, palyginti su vyru. Sveta nebuvo iš imtis. Ji labai emociš kai apsidž iaugė , kai plaukdama dviejų metrų gylyje netikė tai atrado rifų liekanų salą , už lipo ant jos (buvo beveik iki juosmens vandenyje) ir ė mė dalytis savo dž iaugsmu su netoliese besimaudanč iais jaunais arabais. Vienas iš jų , stiprus vyras baltais marš kinė liais, neliko abejingas Svetlanos dž iaugsmams: priplaukė prie jos ir paė mė už rankos ...
Kas nutiko toliau, bū tų galima nustatyti slenkant š į siuž etą kadras po kadro, jei kas nors nufilmuotų fotoaparatu: toje vietoje, kur buvo Romas, pradė jo virti vanduo. O jo iki š okoladinė s spalvos į degusio sportininko plaukiko kū nas puolė prie vienas kitam besiš ypsanč ios poros, iš kurių viena buvo jo mylima ž mona. Akimirksniu atkaklū s Romo pirš tai suspaudė jauno arabo gerklę ir nuleido galvą į jū rą . Niekas aplinkui to nesitikė jo. O kai tik iš po vandens ė mė burbė ti arabo galva, visi susiprato ir minioje puolė romus. Romas paleido skę stanč io arabo kaklą ir puolė ant jo draugų . Pamatę ir pajutę savyje ž vė rį -romą , visi arabai, tarp jų ir atsigavę s „š ventė s herojus“, vienas kitą stumdydami ir trypdami, puolė prie tilto. Už jų – Romas.
Registratū roje, kaip liudininko, manę s, matyt, nekvietė ir jiems viskas aiš ku. Ir tas jaunas stiprus arabas dar nesuvokė savo idė jos apie mane. Ir tikiuosi, kad prieš man iš vykstant į Kijevą rugpjū č io 8 d. , jis to nesuvokia...Neduok Dieve!
2015 m. rugpjū č io 8 d. š eš tadienis
Atsisveikinimas su Egiptu
Š iandien paskutinė mano vieš nagė s prie Raudonosios jū ros diena.
Apie penktą ryto. Aš grį ž au prie jū ros. Kurią dieną visa tai vyksta automatiš kai. Kad ir kiek miegu naktimis, kad ir kaip vakar buvau pavargę s, bet ryte, ketvirtą ar penktą valandą , aš jau, lyg kaž kieno spyruoklinis, jau stoviu ant kojų . Jū ra mane traukia. Ir aš , beveik nesą moningai, einu pas jį , nuneš tas jo magijos. Sutinku auš rą . Ir tai tapo mano kasdienybe. Sulaukę s auš ros ir, jei į manoma, ž odž iais popieriuje už fiksavę s tai, ką pamač iau ir pajutau, galiu už migti valandą ar dvi č ia pat, ant gulto, su lengvu pasiekimo jausmu. Kartais net miegoti tiek ilgai, rizikuodama permiegoti pusryč ius, kas nutiko ne kartą.
Rugpjū tis.
Egipte prasideda karš č iausias laikotarpis. Ir tai pajutau jau vakar vakare, kai iš ė jau prie jū ros apmą styti naktinė s Gamtos prie Raudonosios jū ros. Ir pajutau tokį tvankumą , kad negalė jau iš bū ti krante net pusvalandį . Nors jau buvo apie vienuolika ir pasaulis turė tų bū ti vė sus nuo karš č io. Tvankumas ir ramybė nė ra geriausi kurorto pož ymiai net pač iame vandens pakraš tyje. Dieną buvo panaš iai, bet aš to nepastebė jau, nes beveik nuolat sė dė jau vandenyje ir tik retkarč iais iš eidavau į krantą pasiš ildyti. Taip, dvylikos dienų vieš nagė s Egipte pabaigoje pagalvokite, kad dykumoje aš pradė jau suš alti. Ir todė l nepajutau to artumo, kuris nevė juotomis dienomis riedė jo pakrante iš dykumos pusė s.
Taigi š į ryt, vos iš ė jus už drė kinamos ir visž alė s vieš buč io teritorijos link jū ros, pakvipo tvanku, man paž į stamu iš vakarykš č io dusinanč io vakaro.
Taip, ir į lankos vanduo, dar visai neseniai dž iuginę s akį smaragdo mė lyna spalva, tokiomis pač iomis bangomis ė mė traš kė ti purvinai pilka spalva, į kurią net baisu ž iū rė ti, ką jau kalbė ti apie pasinerti.
Saulė dingo, vis dar už balkš vų permatomų debesų . Kartais jis tik akimirkai ž vilgteli pro maž us jų tarpus. Tač iau vakarų vė jas toliau traukė likusį dangų , į skaitant Saulę savo zenite, juodą š vino debesų dangą.
Vė jas pasidarė vė sokas, bet ne tiek, kad bū tų nemalonu. Ir, be to, kū nas, suš ilę s nuo ryto iki pietų , dė kingai suvokė jo gaivų pū timą ir net dž iaugė si juo. Dž iaugiausi malonia vė jo vė sa ir aš savo siela ir š irdimi. Juk aš jo taip pasiilgau, bū damas svetimame kraš te, Pietuose, Sinajaus pusiasalyje, nors ir prestiž iniame daugeliui, geidž iama, bet vis tiek svetima, ž iauri ir apleista ž emė.
Juk viskas, ką mač iau, jauč iau ir suvokiau, iš skyrus Raudoną ją jū rą , yra butaforija, kaip Potiomkino kaimai Jekaterinai II. Ir jauč iausi, ir toliau jauč iuosi apgauta. Ir darosi š iek tiek gė da. Ir todė l apie tas keturiolika dienų Egipte prisimenu tik Raudoną ją jū rą ir, kaip akvariume, į vairias ž uvis.
Kol visa tai prisiminiau, vė jelis iš debesų ė mė neš ti maž us lietaus laš elius – taip smulkiai iš sisklaidė , kad jų net nepavadinsi laš eliais. Ir tarsi drė gna vė jo vė sa ė mė gaivinti nugarą . Kaž kas panaš aus į akupresū rą . Tač iau netrukus maž i lietaus laš eliai š oko ant mano nugaros. man pasidarė š alta. Ir nuskubė jau į savo jaukų Kijevo butą , kurio balkoną matydavau iš š ios salos...
Sutrumpintai visas tekstas yra Sasha Sim knygoje „Raudonoji jū ra – ž emiš kojo rojaus kampelis“.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (0)
palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
KITI ATSILIEPIMAI APIE VIEŠBUTĮ
- Už tokius mažus pinigus normalus viešbutis.
- Keliautojų sukčiai! Aprašymas svetainėje yra visiškas melas! Purvas!
- Gali būti ir blogiau
- nerekomenduoju
- Viešbučio ir kelionių organizatorių trūkumai
TAIP PAT SKAITYKITE