Prisimenant keliones į Egiptą...
Maž a parduotuvė Hurgadoje. Savininkas arabas desperatiš kai derasi su vokieč iu dė l didelio kaljano. Su smalsumu klausausi sandorio. Arabas pradė jo sandė rį nuo 80 svarų , vokietis – nuo .20. Skaič iuoju, kad jie turė tų susitarti dė l maž daug trisdeš imties ar keturiasdeš imties. Derybos tę siasi, "aš vokieč io š aknis" ; -). Egiptietis paš ė lusiai gestikuliuoja, lauž ydamas rankas ir į nirtingai giria gaminį , vokietis ramiai atkreipia dė mesį į liejimo nelygumus, drož les ant stiklo ir nuosekliai kelia kainą pora svarų . Pagarbiai ž vilgteliu į vokietį – jo metodas veikia, arabas jau nusiminė gauti superpelno ir bando tiesiog parduoti. Per penkias minutes š onai suartė ja iki 35 svarų . Jau ruoš iuosi iš važ iuoti, bet matau baisų vaizdą - vokietis skaič iuoja 35 EURO! ! ! Arabas suglumę s paima pinigus, iš sigandę s ž iū ri į vokietį , kuris į temptai krauna iš maiš o kaljaną ir iš eina. Arabas periodiš kai ž iū ri į są skaitos š viesą ir sukrė stas tyli...
Hurgada, oro uostas, be muito. Dvi neblaivios rusakalbė s Balzako amž iaus ponios perka alkoholį . Iš sirenka du butelius martinio, prie kasos paduoda arabui š imto dolerių kupiū rą . Jis duoda pinigų be poros dolerių , motyvuodamas tuo, kad nė ra jokių pokyč ių . Ponia pradeda ant jo š aukti (su neš vankybė mis ir už puolimais). Arabui tai greitai nusibosta, jis iš meta jų są skaitą ant kasos, paima martinį ir gestais link iš ė jimo. Viena iš moterų pasipiktinusiu balsu iš taria frazę : „Na, ž iū rė k, tu visai iš protė jai, NAMUOSE BŪ SI GRUBŽ I!! ! “.
Hurgada, be muitų . Perkame alkoholį , š alia vaikino ir merginos jie taip pat renkasi alkoholį sau. Jie apsisprendž ia su pasirinkimu anksč iau, mes jiems stovime prie kasos. Arabui duoda š eš is butelius alkoholinio gė rimo ir pasą . Paima pirmą pasą , pasiž iū ri ir atsidusę s padeda į š alį , paima antrą ir. . . taip pat padeda į š alį . Jis liū dnai paž velgia į porą ir neigiamai purto galvą , kartu padė damas butelius atgal į lentyną . Š oko iš tiktieji pradeda piktintis. Egiptietis angliš kai pasakoja, kad dė l amž iaus jiems neleidž iama pirkti alkoholio (ir jai, ir jam nė ra 21 metų ). Pora nekalba angliš kai, verč iau jiems atsisakymo priež astį . Mergina ima į tikinė ti arabą , jis yra tvirtas. Beviltiš ka mergina praš o, kad nupirkč iau jiems alkoholio. Dar turiu „limitą “, perku jiems porą butelių . Prie iš ė jimo mergina liū dnai sako: „Turime tris vaikus, ir jis neleis mums nusipirkti viskio...“.
Kairas, Gizos sritis. Sankryž oje sustabdau inteligentiš kos iš vaizdos arabą su dalykiniu kostiumu ir klausiu, kaip nuvaž iuoti iki metro. Iš gė dos skė sč ioja rankomis, bet iš karto randa sprendimą – iš sankryž os iš kvieč ia. . . REGULIUOTOJĄ ! Jis palieka savo postą , prieina prie mū sų ir pradeda aiš kinti marš rutą . Sankryž oje susidaro spū stis. Su siaubu ž iū riu į š ią transporto griū tį , dė l kurios kaltas aš , ir stengiuosi atkreipti policininko dė mesį į š į į vykį . Jis abejingai numoja ranka ir toliau aiš kina mums kelią . Apsimetu, kad suprantu, ir mes su ž mona greitai iš einame. Policininkas nenoriai eina į savo darbovietę . Ir vis dė lto mes esame skirtingos tautos. . .
Hurgada, Khor Palace vieš butis. Ž monos gimtadienio proga nusprendž iau jai padovanoti dovaną – papuoš ti lovą š viež iomis gė lė mis. Jis paliko ž moną paplū dimyje ir tikė tinu pretekstu pasiš alino. Kur ieš koti š viež ių gė lių Hurgadoje, než inojo. Mū sų sargas patraukė mū sų dė mesį , be tikslo klajodamas po teritoriją . Paskambinau vaikinui (jis atrodo apie 17 metų ) ir bandau iš siaiš kinti gė lių parduotuvė s adresą . Jis angliš kai kalba taip pat, kaip aš arabiš kai, tai yra jokiu bū du. Gerai, pakvieč iu jį į kambarį ir ant popieriaus lapo nupieš iu gė lę . Jis rodo ant pirš tų – vienas? Du kartus parodau jam deš imt pirš tų . Jis linkteli, bet dvejoja, trina rankas ir susimą stę s ž iū ri į tuš č ią kiš enę . Klausiu – kiek? Jis neuž tikrintai rodo iš skė stą kumš tį . Aš (su netikru siaubu) klausiu – penkis svarus? Berniukas iš sigandę s neigiamai purto galvą ir parodo tris pirš tus. Dieve, nebijok, iš imu dvideš imties svarų kupiū rą ir rodau laikrodyje, kad jis turi pusvalandį gė lė ms pristatyti. Dž iaugsmingas linktelė jimas ir egiptietis akimirksniu dingsta iš horizonto.
Einu į paplū dimį , einu degintis. Po poros minuč ių iš girstu pasipiktinusį Anyutos balsą : „Na, ž iū rė k, ką č ia daro barbarai! “ Atsisuku ir matau nuostabų vaizdą : mū sų valytoja kito arabo kompanijoje palei taką nulupa ž ydinč ius krū mus ir gė les! ! ! Jie į vykdo mano už sakymą...Iš tikrų jų galvojau, kad jis nupirks gė lių , bet nusprendė už sidirbti neiš eidamas iš kasos. Per porą minuč ių jie susirinko ranką ir iš garavo. Ž mona nusivylusi sako, kad gaila sunaikinti tokį grož į . Aš taktiš kai tyliu, einu į kambarį ir atsiskaitau arabui. Jis pasirodo konspiraciš kai, rodo į pinigus ir suš nabž da: „Visiš kai slapta! “. Nagi, eik š alin, są mokslininke.
Vakare mylimoji labai apsidž iaugė , kad dė l jos padariau viską , ką galiu, bet vis tiek mane š iek tiek priekaiš tavo dė l nuskintų gė lių...
Kairas, autobusų stotis Medan Tahrir aikš tė je. Iki autobuso „Kairas-Hurgada“ iš vykimo trys valandos, laikas yra apie vienuolika vakaro. Be tikslo klajoju po laukiamą jį , bandydama praleisti laiką . Visi pabudę arabai susidomė ję ž iū ri į mane. Pagaliau vienas su manimi kalba rusiš kai. Atsisė du prie jo, pradedame bendrauti angliš kai-rusiš kai surž ikiš kai. Aborigenas manę s klausia apie gyvenimą Ukrainoje ir merginas, aš jo klausiu apie egiptieč ių paproč ius. Mū sų dialogas:
– O kodė l daugelis egiptieč ių taip mė gsta alkoholį ?
– Sunku ir brangu jį nusipirkti pas mus, bet iš to gaunate didelį malonumą .
– Na, pavyzdž iui, iš turisto gavai/nusipirkai/pakeitei butelį degtinė s, tai ką , atsidarai ir pats iš geri?
- Ne, o kodė l. Turiu tris draugus, susirenkame pas kaž kieno namus, iš varome ž monas ir vaikus, už darome langus ir geriame.
- Keturiems neuž tenka pusė s litro degtinė s. . .
– Mums už tenka. DU KARTUS!! !
- ?!?! ? ! Kaip?
– Pusė s kavos puodelio pakanka atsipalaiduoti dviem trims valandoms.
- F8-) Ekonomiš kai...
Tada kalbė jomė s į vairiomis temomis, kol pritrū ko ž odyno ; -)
Lė ktuvas skrenda į Hurgadą . Ž moną kankina są ž inė (neleido eiti į darbą , o aš nupirkau jai nedarbingumo lapelį savaitei). Anyuta nerimauja, kad rež isierius kaip nors suž inos apie š į sukč iavimą . Mū sų dialogas:
– Gal vis dė lto apie kelionę papasakoti rež isieriui?
– Mylimoji, na, tu supranti, kad tokiu atveju mes niekur nebū tume skridę .
- O jei ji suž inos?
– Na, o jeigu lė ktuvui kaž kas atsitiks ir jis neskrenda?
- Anyuta, jei jis neskraidys, tai problemos su direktoriumi tavę s nebetrukdys! Tai shmyak ant ž emė s arba vandens, ir VISKAS!! !
Ž mona nusiramino, pralinksmino ir visos kelionė s metu rež isieriaus apgaulė s tema nebekilo. Gelež inis argumentas pasiteisino. . .
