Kruizas Nilo upe
Viena į domiausių kelionių po Egiptą – kruizas Nilo upe su š ios senovė s civilizacijos istorinių paminklų aplankymu.
Mū sų judė jimas marš rute vyko kombinuotai. Iš pradž ių iš Rostovo į Maskvą traukiniu, po to į Hurgadą lė ktuvu, tada autobusu į Luksorą Nilo pakrantė je. Toliau Nilu patogiu laivu į Asuaną . Tada greituoju traukiniu į Kairą ir vė l autobusu į Hurgadą . 4 dienos poilsis prie Raudonosios jū ros ir lė ktuvu į Maskvą .
11 dienų spė jome pamatyti grandiozinę Karnako dievo Amon-Ra š ventyklą su sfinksų alė ja ir karalienė s Hač epsutos š ventyklą Luksore, faraonų slė nyje, kur yra garsioji Tutanchamono laidojimo vieta, seniausia. š ventyklos Edfu ir Kom Ombo, Asuano už tvanka su Nassero vardu pavadintu rezervuaru ir paminklas sovietų ir egiptieč ių draugystei. Aplankė me Kairo archeologijos muziejų ir, ž inoma, vienintelį iš senovė s pasaulio stebuklų , iš likusį iki š ių dienų – Egipto piramides su dideliu sfinksu. Aplankė me č iabuvių Egipto gyventojų gyvenvietes: beduinus dykumoje ir nubė jus Nilo aukš tupyje. Jie grož ė josi nuostabiu povandeniniu Raudonosios jū ros pasauliu su koralais ir svetimomis ž uvimis, kurias anksč iau buvo galima pamatyti tik Jeano-Jacques'o Cousteau programose.
Maloniausia kelionė s dalis buvo keturių denių motorlaiviu su patogiomis kajutė mis, erdviu soliariumu ir baseinu, kuris pamaž u kilo į virš ų Nilu. Kaip ž inote, Nilo ilgis yra treč ias pagal dydį tarp Ž emė s upių po Misisipė s ir Amazonė s. Tač iau vargu ar jo plotis ir pilnumas virš ys mū sų Doną . Deš iniajame borte visai netoli plaukė apgailė tini kaimai, nesuskaič iuojamos palmių giraitė s, ryž ių laukai, kuriuose dirbo valstieč iai su savo pagalbininkais – asilais. Kairiajame, statesniame krante, dykuma kartais priartė jo prie vandens. O č ia, kad medž iai augtų bent 5 metrus nuo upė s, nuolat zujo benzino siurbliai, tiekiantys vandenį laistymui.
Matė me š imtus tokių laivų kaip mū sų . Visi maž daug vienodo dydž io. Be to, 4 denių aukš tį ribojo Nilo tiltų tarpatramių aukš tis. Kartais, pravaž iuojant tiltą , ekipaž o praš ymu tekdavo net pasilenkti ar atsisė sti ant gultų , kad galvomis nesugadintume konstrukcijos. Vietose, kuriose yra ž ymių istorinių paminklų , laivas š vartavosi, o į ekskursijas važ iuodavome autobusais, arklių traukiamais vež imais ar burinė mis jachtomis.
Laivu patekome į Asuaną , kur septintajame deš imtmetyje Sovietų Są junga pastatė už tvanką per Nilą ir hidroelektrinę broliš kiems Egipto ž monė ms. Asuanas turi parką ir paminklą sovietų ir egipto draugystei. Netoliese stovi už tvanka per Nilą , kurią britai pastatė prieš.60 metų . Iš Asuano naktiniu traukiniu vykstame į Egipto sostinę Kairą .
Kaip ž inote, 95% egiptieč ių gyvena Nilo pakrantė se, į skaitant daugiau nei ketvirtadalį didž iulė je 18 milijonų Kairo metropolijoje, o gyventojų skaič iumi prilygsta Maskvai. Galima tik stebė tis eismo organizatorių genialumu tokiame milž iniš kame mieste. Kaire nė ra plač ių prospektų , bet nė ra ir spū sč ių . Tač iau sankryž ose yra kelių lygių sankryž os, skiriamosios juostos ir saugos salelė s pė stiesiems. O į domiausia, kad Kairo keliuose nė ra š viesoforų .
Daž nai mieste perpildytose vietose, prie vieš buč ių , paplū dimiuose sutinka ginkluotus patrulius baltomis ar juodomis kariuomenė s uniformomis. Netoli turgaus į rengtos net š audymo vietos su mobiliais š arvuotais skydais, o ant gelež inkelio stoč ių stogų sė di snaiperiai. Autobusų kolonas su turistais per dykumą taip pat lydi ginkluoti kariai. Matyti, kad į terorizmo grė smę č ia ž iū rima rimtai, nors nepastebė jome net menkiausios pavojaus už uominos.
Vietiniai pirkliai jau suprato, kad rusų turistai jiems yra geidž iami klientai. Todė l daž nai gatvė se, parduotuvė se, turguose mū sų gimtą ja kalba galima iš girsti: „Ei, bič iuli, už eik, dovana! arba "Tu pasakyk, pasakyk ko tau reikia, ko tau reikia, gal aš tau duosiu tai, ko tu nori! "
Ž inoma, stipriausią į spū dį palieka Cheopso ir jo sū naus Khafre piramidė s, esanč ios Kairo pakraš tyje. Prisimenu, kai mokykloje mums pasakojo apie Egipto piramides, galvojome apie faraonus: kokia ž iauri už gaida versti š imtus tū kstanč ių vergų deš imtmeč ius statyti š iuos akmeninius monstrus, sudarytus iš dviejų milijonų plokš č ių , sverianč ių daugiau nei dvi ir po pusę tonos, kad į amž intų savo vardą . Dabar aš galvoju kitaip: istorijoje nebuvo iš mintingesnių valdovų už faraonus, kurie, pastatę stichijai ir laikui nepavaldž ius milž inus, daugelį tū kstanč ių metų po mirties maitino savo ž mones duona, nes Egipte klesti tarptautinis turizmas. daugiausia dė l š io pasaulio stebuklo, atneš a 40% š ios neturtingos š alies biudž eto.
Iš Kairo autobusu grį ž tame į Hurgadą ir 4 dienas ilsimė s Raudonosios jū ros pakrantė je.
