Ta pati Kopenhaga
Mano pož iū ris į Kopenagą yra visiš kai subjektyvus. Objektyvumui č ia ne vieta, net nepraš ykite jo parodyti. Nė ra noro!
Než inau, koks velnias paskatino mane vė l eiti į š ią tamsą . Iš pradž ių svajojau apie Kopeną , vė liau aplinkybė s taip susiklostė , ir nusprendž iau surizikuoti. „O jeigu persigalvosiu, o š iame mieste pamatysiu ką nors š viesaus ir graž aus?! “...Ir vė l linksminau save kvailomis viltimis.
Geguž ė s diena mane stebė tinai nudž iugino saulė tu oru, o kol Kijeve moteriš koji pusė apnuogino kojas, Kopenhagoje tiesiog apsisukau į odą po š iltu megztiniu.
Visos tos pač ios gatvė s, visi tie patys pastatai su parduotuvė mis....Miestas nepasikeitė , buvo lygiai taip pat monotoniš kai nuobodu.
Vienas iš nedaugelio pokyč ių – iš kasta ir tvoromis bei palapinė mis iš klota rotuš ė s aikš tė.
Eidama gatvė mis aptikau paradą Darbininkų dienos garbei.
Ji nebuvo labai sausakimš a, bet pagal iš vaizdą ir už raš us ant vež imų – ne itin „darbieč ių “ kontingentas iš Kristianijos.
Š is penkių minuč ių paradas į neš ė bent š iek tiek į vairovė s į miesto monotoniją . Tada vaikš č iojau paž į stamomis gatvė mis, ieš kojau kaž ko naujo, neradau, nusivyliau, vė l ieš kojau ir tikė jausi.
Taigi vaikš tinė dama aptikau nedidelį sendaikč ių turgų , didingai vadinamą Antikvariatu! ! !
Tokiose vietose visada galima rasti niekuč ių pagal savo skonį , ir aš nebuvau iš imtis. Deja, mano pirkinys apsiribojo vizualiniu pasitenkinimu, nes neturė jau su savimi Danijos kronų =(
Daž yti puodeliai mane suž avė jo!
Vis tie patys dvirač iai, vis daugiau elgetų , vis daugiau į tartinų asmenų , vis maž iau danų . Atvirai pasakius, buvau kvailas, kai dieną vaikš č iojau po miestą , ir net ramus gyvenamasis rajonas, kuriame gyvenau, man sukė lė paniką.
Pirmą kartą ilgiau vieš ė damas Danijoje naudojausi sausumos transportu arba automobiliu. Per tą patį apsilankymą nusileidau „į nuodė mingą ž emę “ ir pasinaudojau metro. Netgi Naujojo Delio metro su automatais už barikadų manę s taip neiš gą sdino kaip Kopenhagos metro. Neš varū s, vargš ai imigrantai, „aukš tojo meno“ tapyba ant sienų . Galbū t tai yra mano asmeninis pož iū ris į miestą , privertę s akis ieš koti tik neigiamo, bet galbū t tai yra tiesa. Juk anksč iau gauti tiesioginę vizą į Daniją buvo gana sunku, o dabar vizos iš davimas tapo paprastesnis ir Danija atvė rė rankas vis daugiau ž monių , norinč ių tapti Karalystė s dalimi!
Bet aš nenoriu „apkrauti“ to nekalto skaitytojo, kuris buvo į trauktas į š į opusą , todė l negatyvą praskiesime graž iais vaizdais.
Vienas iš pliusų mieste, kaip ir man, yra palapinė s su gė lė mis.
Mieste kaip visada tuš č ios gatvė s... kur kamš č iai? ? ?
Kokia istorija apie Kopenhagą be Nyhavn? ? ?
Č ia, kaip visada, daug turistų , laiveliai, atviri restoranai ir, ž inoma, ž uvė dros!
Atvirai pasakius, man buvo nuobodu ir neį domu, jau viską mač iau, buvau beveik visur. Miestas mane nuvylė dar labiau. Norė jau tik prisigerti, bet ir š is malonumas Danijoje gana brangus. Š alis neatpigo, tač iau didž iuliu pliusu tapo darbo laiko ilginimas visose parduotuvė se. Anksč iau norint nusipirkti maisto reikė davo suspė ti į parduotuvę iki 17-18 val. , arba eiti į tas retas parduotuves, kurios dirbdavo iki 9 ir kuriose kainos buvo iš pū stos.
Jie taip pat atidarė akvariumą Kopenhagoje...graž us ir modernus. Apie tai pakalbė siu kitame į raš e. . .
