vikingų šalis
Kelionę į Daniją vargu ar bū tų galima pavadinti „kelione“. Greič iau tai buvo patirtis. Asmeninių santykių patirtis, gyvenimo Europoje patirtis, bendravimo su didž iuliu skaič iumi imigrantų patirtis. Kelias, kurį nuė jau, kad patekč iau į š ią „keistą “ š alį , man buvo duotas sunkiai. Nenoriu, kad kas nors patirtų tą patį kaip aš . Nors Danijos vyriausybė sako, kad ji mielai priima turistus, iš tikrų jų Danija už sidaro nuo paš alinių ž monių . Norint gauti Danijos Š engeną , reikia STIPRIAI pasistengti. Tiesiog ateik ir pateikite dokumentus – neveiks. Turistinė s vizos iš duodamos tik per į mones, praė jusias savotiš ką „kastingą “ ir gavusias Danijos imigracijos tarnybos „pirmybę “. Asmeniš kai aš nuė jau kitu keliu, tam prireikė.5 mė nesių mano gyvenimo, ilgo santykių aiš kinimosi su Danijos imigracijos tarnyba, paskolos iš Danijos banko ir didž iulio už stato. Aš buvau jiems rizikos veiksnys. Ir aš suprantu š ią š alį . Suprantu, kad jie saugo.
Danijos Karalystė – nedidelė Skandinavijos š alis, besivystanti į vairiomis kryptimis, daugiausiai – ž emė s ū kyje. Pajamos š alyje didelė s, atlyginimai vienodi. Gyventojų socialinė apsauga leidž ia nedirbti ir tuo pač iu patogiai egzistuoti. Kaž kada Danija į savo „glė bį “ priė mė didž iulį skaič ių pabė gė lių , todė l dabar kenč ia. Imigrantų skaič ius tiesiog neį tikė tinas. Dakai (danai), pasiž ymė ję „š iaurietiš ka“ iš vaizda, pasiklydo tarp į vairių tautybių minios. Niekada gyvenime nemač iau tiek daug tailandieč ių , indų , negrų , arabų , filipinieč ių...Danai daž nai sė dė davo namuose ar miestų pakraš č iuose. Daugelis danų , supratę , kad iš vieniš ų motinų paš alpos galima gerai gyventi, atsisakė tuoktis, mokytis, dirbti. O nusivylę danų vyrai, norė dami nenuraminti savyje už kariautojų kraujo ir tapti š eimų tė vais, nusprendė nuotakų ieš koti kitose š alyse. Tarptautinė s š eimos tapo Danijos visuomenė s norma. Tač iau, kaip matote, valstybė tuo nesidž iaugia, todė l griež tina netekė jusių damų į važ iavimo į š alį taisykles.
Vos nusileidę s Danijos sostinė je Kopenhagoje nustebau bendra tvarka. Koordinavimas oro uoste, autobusai / traukiniai važ iuoja pagal tvarkaraš tį beveik nevė luojant, keliai neapkrauti, automobilių stovė jimo aikš telė s aiš kiai atribotos ir norintiems tiesiog stovė ti kelio pusė je bus skirta didelė bauda (aš asmeniš kai stebė jau, kaip policija pasirodė iš niekur ir baudė visus iš eilė s), sterili š vara gatvė se, man galvoje pieš iant vaizdus, kaip vargš ai imigrantai naktį š veič ia grindinį savo dantų š epetė liais. Ir ž alumynai. Daug ž alumos ir maž ų namelių . Man atrodė , kad atė jau į kaimą . Karališ kasis kaimas.
Kopenhaga, nors ir turi aukš tybinių pastatų , vis dė lto dauguma pastatų iš laiko viduramž ių stilių . Miesto centras (senamiestis) tiesiog prigrū stas į vairiausių architektū rinių vertybių , iš sidė sč iusių skirtinguose kanalo už kampiuose ir plyš iuose. Ko vertas Amalienborgo rū mų kompleksas, į kurio teritoriją galima saugiai į eiti ir stebė ti, kaip keič iasi sargyba. Daug paminklų karaliams, katedrų . Pylimas, ant kurio stovi laivai, tarsi iš lipę iš pasakos „Scarlet Sails“. Undinė , apraudanti prarastos meilė s. Pylimas man sukė lė neį tikė tiną baimę . Su visa savo romantika ji kiekvieną kartą jai viliojo. Vaikš č iodama ten pavydė jau vienos stambių į monių darbuotojams, kurios biuras buvo visai š alia karališ kosios rezidencijos krantinė je. Kasdien jie galė jo stebė ti, kaip pro š alį plaukia pasakiš ki laivai ir jachtos, pasivaikš č ioti ant krantinė je pasislė pusiame neį tikė tinai graž iame parke, pamaitinti sniego baltumo gulbes. . . Ir pasė dė ti jaukiose Niuhavno kavinė se.
O Nyhavn! Ryš kiausias Kopenhagos kanalas. Bū tent jo nuotrauką galite pamatyti daž niausiai. Deš imtys ryš kiomis spalvomis dekoruotų namų , nedideli restoranė liai, kuriuose danai praleidž ia visą savaitgalį , jachtos, atkurianč ios viduramž ių atmosferą...Labai romantiš ka vieta, pripildyta turistų iš į vairių Europos vietų .
Po senamiestį galė jai vaikš č ioti valandų valandas. Pagrindinė promenada Stroget, kilusi iš karališ kosios aikš tė s, driekiasi palei į vairias parduotuves ir butikus, patenka į maž as aikš tes, kuriose groja muzikantai iš viso pasaulio, o vė liau vė l nardo tarp namų , į traukdama į naują kelionę ir naujus atradimus. Pagrindinis atradimas be ginč o bus miesto rotuš ė , ant kurios laiptų nuolat bū riuojasi jaunimas, ir Tivoli pramogų parkas.
Visa Kopenhaga – viena atrakcija, visko apraš yti neį manoma. Kopenhaga – didž iulė rū mų , pilių , š ventyklų , parkų koncentracija. Atrodo, kad miestas atkuria paveikslus iš Anderseno pasakų .
Kalbant apie gyvenimą Danijoje, reikia nepamirš ti paminė ti ritmo. Ekonomikos padiktuotas gyvenimo ritmas. Parduotuvė s Danijoje dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 9:00 iki 18:00. Savaitgaliais niekas nedirba. Beveik. Ir taip yra dė l to, kad už virš valandž ius reikia mokė ti papildomai. Š tai kodė l, jei radote maisto prekių parduotuvę , kuri dirba 21:00 arba savaitgaliais, nenustebkite, kad kainos yra per didelė s. Tik keli didž iuliai prekybos centrai dirba savaitgaliais, o tai daž nai bū na kartą per mė nesį . Ir bū tent dė l didelių mokesč ių danai naudojasi dvirač iais. Dviratis – ne tik pigi susisiekimo priemonė , tai danų gyvenimo dalis. Kiekvienoje teritorijoje rasite dvirač ių stovus, specializuotas parduotuves, prekiaujanč ias furnitū ra. Dvirač ių dizainai mane š okiravo kiekvieną dieną , labiausiai patiko dvirač iai-karietos, kur auklė s susodina (kaip į narvelį ) kelis š viesiaplaukius maž ylius.
Savaitgaliai buvo leidž iami paplū dimyje, bandant degintis ir kepti kepsninę . Danija yra gana š alta š alis. Kad nesuš altumė te ir neperš altumė te pliaupiant lietui, ten reikė tų vykti liepą arba rugpjū tį . Tiesa, man asmeniš kai jū roje nepavyko iš simaudyti. Vis dar š alta =)
Viena reikš mingiausių man dienų buvo kelionė s į Hamleto pilį diena, apraš yta to paties pavadinimo istorijoje. Kronborgo pilis, esanti netoli Helsingø r miesto, suteikė man romantiš kų jausmų antplū dį . Aš myliu Š ekspyrą (o kas ne? ), o aplankyti tokią ikoniš ką vietą tikrai verta. Apgailestauju, nespė jome patekti į pač ią pilį . jis buvo už darytas, bet vaikš č iojome aplink jį labai ilgai, lipome ant sienų , mojavome rankomis š vedams kitoje są siaurio pusė je, ieš kojome slaptų perė jimų į pož emius ir tiesiog mė gavomė s ž uvė drų š auksmu ir didž iulių laivų vaizdas. Man labai patiko pats Helsingø r. Ramus Danijos miestelis su tipiš kais provincijos restoranais. Galima valandų valandas vaikš č ioti akmenimis grį stais keliais, tarp namų mediniais langais, už klysti į jaukias baž nytė lė s, sutikti besiš ypsanč ius danus ir palinkė ti jiems geros dienos. . .
Danija man paliko ramaus kampelio idė ją , kur bū tinai reikia ateiti senatvė je ir mė gautis iš matuotu gyvenimo judė jimu. Vė jo jė gainių , są siaurių , salų , dvirač ių š alis…
