Viena diena Danijoje
Auš tant atvykę į Š vedijos Iš tado uostą , autobusu greitai į veikiame Š vedijos laukus su vė jo malū nais ir priartė jame prie subtilaus 16 km ilgio Erisonnbryn tilto, jungianč io Š vediją (Malmę ) su Danija, nė riniais. Tai vieni iš vartų į Danijos karalystę . Riba eina palei tilto vidurį ir yra paž ymė ta tik apvaliu skydu, kuriame mė lyname fone pavaizduotos Europos Są jungos ž vaigž dė s ir už raš as „Danija“. Taip, ir pač ią Daniją galima palyginti su tiltu, numestu iš Europos į Skandinavijos pusiasalį .
Maž a š alis su turtinga istorija
Kelyje mū sų gidas pradeda pasakojimą apie š ią maž ą karalystę , paž ymė damas, kad Danija yra tokia maž a, bet tokia turtinga istorija ir į ž ymybė mis, kad galite ją į veikti nuo galo iki galo, nebaigdami pasakojimo apie ją . . Apie teritorijos dydį ir š alies sienų konfigū racijos ypatumus iš kalbingai byloja faktas, kad Danijoje niekas negyvena toliau nei 54 km nuo jū ros.
Danija yra Jutlandijos pusiasalyje (ten yra vienintelė.68 kilometrų sausumos siena su Vokietija) ir 500 m. e. Jutlandijoje apsigyveno danų gentis, persikė lusi iš š iuolaikinė s Š vedijos teritorijos. Iki 105.406 salų , iš kurių.100 yra apgyvendintos. Tai viena iš labiausiai ž emų ir plokš č ių š alių pasaulyje. Maž daug mieste veikė viena skandinavų bendruomenė , kuriai ž lugus susiformavo nemaž ai skandinavų tautų (ypač danų ), susiformavo Danijos valstybė (X a. ).
Š alies suvienijimas pagaliau buvo baigtas valdant Haroldui I (987). Tai liudija ir už raš ai ant runų akmens Jellinge, kur pirmą kartą pasirodo ž odis „Danija“. Jellingo akmenys laikomi Danijos „gimimo liudijimu“.
1397 m. dė l Kalmaro są jungos susidarė trijų valstybių – Danijos, Norvegijos ir Š vedijos – są junga, valdoma Danijos karalienė s Margretė s I (Margretė s I). Unija gyvavo iki 1523 m. atsiskyrė Š vedija, vadovaujama karaliaus Gustavo I. Danija ir Norvegija iš liko vieningos iki 1814 m. , kai Danija Kylio taikoje atsisakė Norvegijos Š vedijos naudai. Norvegijos buvusios Š iaurė s Atlanto valdos: Grenlandija, Islandija ir Farerų salos liko Danijos Karalystė s dalimi, iš skyrus Islandiją , kuri nepriklausomybę paskelbė.1944 m. Vė liau Farerų salos ir Grenlandija gavo vietos savivaldą .
Gana ilgą laiką visos š ios tautos kalbė jo danų kalbos tarmė mis (viena iš š iuolaikinių norvegų kalbų , bokmå l, yra danų kalbos tarmė ).
Danija ilgą laiką buvo laikoma labiausiai klestinč ia š alimi planetoje. Č ia gausiai gyvena patenkinti danai, gerbdami savo karalienę ir visiš kai pasitikė dami vienerių rū mų parlamentu, vadinamu Folketingu.
Danijoje, kaip ir visose kitose Skandinavijos š alyse, pagrindinė religija yra protestantizmas (evangelikų liuteronų baž nyč ia).
Š iuolaikinė Danija yra pavyzdys š alies, kurioje yra labai iš vystytos technologijos, aukš tos kokybė s nemokama medicina, tinkamas iš silavinimas, tinkamos pensijos, ilga gyvenimo trukmė (76 metai vyrams ir 81 metai moterims). Š alyje beveik nė ra nedarbo. BVP vienam gyventojui - 5.130 USD (pavyzdž iui: Ukrainoje - 3 210 USD, JAV - 4.580 USD, Norvegijoje - 8.070 USD) pagal Pasaulio banko 2008 m.
Maž ojoje Danijoje yra daugiau nei 700 muziejų , gerai iš silaikiusių senovinių pilių ir tvirtovių . Vien Kopenhagoje jų yra daugiau nei 60. Taip pat yra garsusis Madame Tussauds vaš kinių figū rų muziejus, Gineso rekordų muziejus, Paš to ir televizijos muziejus, Stebuklų muziejus su į domybė mis iš viso pasaulio ir su labai neį prasta. pavadinimas „Tikė k ar ne“, ir net Erotikos muziejus, pirmasis pasaulyje savo ekspozicijoje, susidedanč ioje iš atvirukų , fotografijų , filmų , skulptū rų ir kitų dalykų , demonstravę s erotikos istoriją . Keliautojui nebus nuobodu aplankyti Karietų muziejų , Teatro istorijos muziejų , Apvalų jį bokš tą , Darbo muziejų .
Meno ž inovams Glyptothek ir Thorvaldsen muziejaus (paveikslų ir skulptū rų kolekcijų ) durys atviros. O kaž kas tiesiog nori pasivaikš č ioti po Kristianiją – „laisvų jų menininkų š alį “. Š imtmeč ių senumo Danijos istorija, daugybė praeities paminklų ir nedideli atstumai tarp lankytinų vietų daž nai priverč ia lankytojus suš ukti: „Č ia ne š alis – tai pasakos iš sipildymas! “.
Vienas pagrindinių Danijos į domybių yra patys danai, jų draugiš kumas, svetingumas ir humoras. Danai gyvena Skandinavijos, Europos ir baltų kultū rų sandū roje. Tai padė jo jiems bū ti atviriems tiek ribų atž vilgiu, tiek iš orė s poveikiui. Raktas į danų š irdį yra ž odis „hygge“, reiš kiantis š ilumos, gerovė s ir intymumo derinį .
Apie Danijos karalius, karalienes ir princus
Danija yra seniausia karalystė pasaulyje, karalių galia nesustojo nė dienos per visą karalystė s istoriją . Pastebiu, kad visi Oldenburgų ir Gliksburgų dinastijų karaliai (nuo 1442 m. iki š ių dienų ) nebuvo originalū s: visi karaliai buvo vadinami arba krikš č ionimis, arba Frydrikais.
Š tai vienas istorijos faktas, apibū dinantis tikrą jį karaliaus rū pestį savo pavaldiniais. 1940 m. balandž io 9 d. Vokietijos kariuomenė į ž engia į Daniją ir per 2 valandas už fiksuoja š alį . Pasak legendos, naciams okupavus Daniją , Kristianas X, kurio š ū kis buvo frazė : „Mano Dieve, mano š alis, mano garbė “, suž inoję s į sakymą , kad Danijos ž ydai privalo neš ioti geltoną Dovydo ž vaigž dę . , praš o karalienė s Aleksandrinos prie drabuž ių pritvirtinti Dovydo ž vaigž dę kaip solidarumo su ž ydais ž enklą , sakydama, kad visi danai lygū s. Su Dovydo ž vaigž de ant krū tinė s jis jodinė ja po Kopenhagą . Karaliaus pavyzdž iu seka ir paprasti danai, prie drabuž ių , pastatų ir automobilių pritvirtindami geltonas ž vaigž des. Po to už sakymas buvo atš auktas. . .
Nepaisant to, kad š i istorija daž nai pasakojama ž iniasklaidoje, tai niekada neį vyko. Visų pirma, okupacinė valdž ia niekada nedavė į sakymo Danijos ž ydams neš ioti tokius ž enklus. Tai kilo iš pokalbio tarp karaliaus ir jo finansų ministro Wilhelmo Buhlo, kurio metu Christianas X paž ymė jo, kad jei Vokietijos administracija bandytų Danijoje į vesti Dovydo ž vaigž dė s neš iojimą , „galbū t tuomet turė tume ją dė vė ti visi“. Tač iau kaip dė kingumo ž enklas Izraelio Yad Vashem memoriale Teisių jų alė joje 25-asis medis yra skirtas Danijos ž monė ms, o 26-asis - karaliui Christianui X.
Per visą monarchijos istoriją valdė tik dvi karalienė s, kurios taip pat turė jo tą patį vardą : Margrethe I (1387–1412) ir dabartinė Margretė II (soste nuo 1972-01-14). Tač iau jų valdymo laikas – ryš kus puslapis š alies istorijoje. Margreta I visam laikui į ė jo į Danijos istoriją , pavergusi visą Skandinaviją (prisiminkime Kalmaro są jungą ).
Danai dievina savo dabartinę imperatorę Margrethe II. Apie ją nė ra jokių paskalų , panaš ių į tas, kurios lydi Bakingamo rū mų gyvenimą . Vienintelis karalienė s elgesio aptarimo atvejis visiš kai nepalietė jos asmeninio gyvenimo. Tai buvo laikotarpis, kai Danijos parlamentas ką tik į vedė draudimą rū kyti lė ktuvuose. O Margrethe, daug rū kanti, iš už marš umo ar dė l kokių nors kitų priež asč ių ė mė ir prisidegė cigaretę . Visi laikraš č iai svarstė : ar galima daryti iš imtį karališ kiesiems asmenims. Kitų priež asč ių diskusijoms karalienė nenurodo. Ji yra už imta moteris. Kartu su vyru ji verč ia knygas, pieš ia. Bū dama menininkė , ji sukū rė keletą knygų (į skaitant Tolkieno „Ž iedų valdovo“ vertimą į danų kalbą ), vaidino kostiumų dizainerę keliuose teatro spektakliuose ir netgi buvo baleto kū rė ja. Vieną pagrindinių savo pareigų – verto sosto į pė dinio iš silavinimą – ji taip pat sė kmingai į vykdė . Bendra tiriamų jų nuomone, sosto į pė dinis princas Henrikas pasirodė toks, kokio jam reikė jo. Margaret leido sū nui vesti iš meilė s, kuri dar labiau už kariavo pavaldinių meilę . Jos gimtadienis Danijoje yra nacionalinė š ventė su karnavalais ir fejerverkais.
Kopenhaga – Danijos siela
Sostinė Kopenhaga yra vienoje didž iausių regiono salų – Zelandijoje, esanč ioje prie Erisono są siaurio, vandens kelio, jungianč io Baltijos ir Š iaurė s jū ras, krantų . Graž us istorinis miestas, į kurtas 1167 m. vyskupo Abasalono. Sostine ji tapo dar 1443 m.
Kopenhaga mus pasitinka vė siai, stipriai skersvė jo, bet, mū sų dž iaugsmui, be lietaus, kuris ten daž nas sveč ias. Jū s nevalingai lyginate jį su svetingu ž mogumi, kuris svetingai atvė rė savo vartus sveč iams mieste, garsė janč iame daugybe paminklų , bokš tų , bokš tų ir varpinių .
Apsilankymas Langelinje krantinė je. . . Š v. Albano baž nyč ioje yra į domus objektas – didelis fontanas, vaizduojantis mitologinę vaisingumo deivę Gefioną griež tu veidu ir iš sipū tusiu bicepsu, botagu vejanč ią keturis piktus jauč ius. Jį.1908 metais sukū rė Andersas Bodgordas, pasitelkę s skandinavų mitologijos legendą , pagal kurią Š vedijos karalius iš kė lė są lygą : kiek ž emė s suars per naktį , tiek gaus. Gefionas, mostelė jo botagu, o jauč iai visą naktį pluš ė jo, iš Š vedijos nuplė š ė didž iulį gabalą . Taip gimė Danija.
Toliau per tiltą pasiekiame paminklą Frederikui IX, kuris valdė.1947–1972 m. – dabartinė s karalienė s tė vui. Netoliese yra dar viena skulptū rinė princesė s Marijos su vaiku kompozicija.
Eikime į graž ų gė lių parką , kurio centre – didingas paminklas, papė dė je apstatytas patrankų ir patrankų sviedinių antsnukiais, virš ų puoš ia pergalė s simbolis deivė Nikė . Tai š lovė s obeliskas, skirtas 1700–1721 m. Š iaurė s karui atminti.
Mū sų kelionė tę siasi, ir mes atvykstame į vietą , kur yra Kopenhagos simbolis - Undinė lė , bet jos ten nė ra. . . Gidė supranta ir skuba nuraminti: Maž oji undinė lė iš vyksta į „darbo kelionę “. Pekine, tarptautinė je parodoje.
Amalienborgo rū mų kompleksas – Danijos vadovas
Iš kitų matytų lankytinų vietų iš siskiria Amalienborgo rū mų kompleksas, pastatytas XX a. š eš tajame deš imtmetyje. Kompleksas gavo savo pavadinimą iš č ia stovė jusių , bet visiš kai sudegusių rū mų š eimininkė s Sofijos Amalienborg vardo. Keturi identiš ki pastatai yra vienas prieš ais kitą aš tuonkampė je aikš tė je, kurios centre iš kilę s elegantiš kas jojimo paminklas Federikui V. Pastatus supa sodas, skiriantis juos nuo uosto.
Mums pasisekė – tapome spalvingos ir iš kilmingos garbė s sargybos keitimo ceremonijos liudininkais. Lygiai vidurdienį , skambant bravū riniams ž ygio garsams, tamsiai mė lynomis uniformomis ir kepuraitė mis vilkintys karališ kieji sargybiniai linksmai praž ygiavo pro mus ir už ė mė savo postus, pakeisdami tuos pač ius drą sius, uniformuotus, bet tik su aukš tomis meš kos kepurė mis.
Š alia yra garsioji marmurinė katedra. Jo 30 m skersmens kupolas labai panaš us į Vatikano Š v. Petro bazilikos kupolą . Katedros vidus yra toks pat iš kilmingai didingas, kaip ir iš orė .
Netoli Marmurinė s katedros kyla auksiniu kupolu Rusijos stač iatikių Aleksandro Nevskio baž nyč ia. Jis buvo pastatytas 1864 m. specialiai karališ kajai š eimai, kuri beveik kasmet lankė si Danijoje, ir Rusijos ambasados darbuotojams.
Rozenborgo pilis ir karališ kasis sodas – viena iš karališ kosios karū nos brangenybių
Danija teisė tai gali bū ti vadinama muziejų š alimi. Kokia dar š alis gali pasigirti 800 pilių ir muziejų . Ir visa tai yra 44 tū kstanč ių kvadratinių metrų teritorijoje. km. Tvirtovė s ir pilių gerbė jai turi ką pamatyti. Pavyzdž iui, atkreipiant dė mesį į Rozenborgo pilį Kopenhagoje. Kristianas IV 1606–34 m. pastatė Rozenborgą kaip atostogų pilį . Š ios pilies stilių – olandų renesansą , daugiausia nulė mė paties Kristiano IV rankomis padaryti pieš iniai. Vė lesni karaliai taip pat naudojosi pilimi, kol Frederikas IV 1710 m. pastatė Frederiksbergą . Po to Rozenborge karaliai apsilankydavo tik retkarč iais, daugiausia oficialių priė mimų ir panaš iai. Be to, jis buvo naudojamas kaip sandė liukas karališ kajai nuosavybei, jame buvo saugomi palikimai, sostai, regalijos ir kt.
Rozenborgas, kaip muziejus, turi senas tradicijas. Jau 1838 m. karališ kosios saugyklos buvo atviros visuomenei. Kristijonui IV ir Frederikui IV į rengti kambariai buvo atstatyti į pradinę bū seną . Vė lesnių karalių pilies gyvenimas pristatomas salė se, kurių apstatymas rodo stiliaus pasikeitimą ir apima karališ kų jų pilių apstatymą . Tuo buvo siekiama parodyti tautinę istoriją , kuri, to meto nuomone, buvo stipriai susijusi su karališ ka dinastija. Tokia chronologiš kai iš dė styta ekspozicija buvo naujas ž odis muziejų versle, skyrę sis nuo ankstesnių laikų teminių muziejų ekspozicijų . Kai XIX amž iaus septintajame deš imtmetyje Rosenborgas buvo atrastas tokiu pavidalu, kokiu jis daž niausiai atė jo pas mus, jis sulaukė daugiau visuomenė s dė mesio. Karališ koji dinastija joje buvo atstovaujama iki paskutinio mirusio karaliaus, dė l kurio Rozenborgas tapo pirmuoju savo laikui skirtu muziejumi Europoje.
Verta pabrė ž ti jo rū sį ir iž dą . Jo ekspozicijoje pristatomi karališ kojo gyvenimo atributai: ginklai ir vynas, dramblio kaulo ir gintaro dirbiniai, jojimo drabuž iai, karališ kieji papuoš alai, skeptras, autokratų karū nos ir kt.
Per Ž alią jį tiltą pereiname į Karališ ką jį sodą , kuris buvo skirtas karaliaus pramogoms ir iš dalies vaisiams bei darž ovė ms auginti karališ kajam stalui.
Saugumo sumetimais sodas buvo aptvertas grioviu, per kurį buvo permestas pakeliamas tiltas. Specialiai buvo iš saugota seniausia olandų renesanso stiliaus sodo dalis, be to – vaikš tant sode, taip pat ir rū muose galima pamatyti, kaip keitė si sodo iš vaizdos, jų iš dė stymo ir sodo dekoracijų mados. . Kiekvienas pilies architektas į sodus atsineš ė ką nors savo, todė l buvo gauta 12 hektarų teritorija. Yra neoklasikinio stiliaus paviljonai ir daugybė ž ymių skulptū rų . Ž alias galerijas keič ia tvarkinga veja, visur patogū s suoliukai. Nuostabi vieta poilsiui dabar skirta ne tik karaliams – nuo XVIII amž iaus pradž ios sodas buvo atviras visiems.
Rotuš ė s aikš tė – Kopenhagos š irdis
Ekskursiją tę siame Rotuš ė s aikš tė je – didelė je aikš tė je, kurioje vienu metu telpa daugiau nei 100 tū kst. Taip nutiko du kartus per jos istoriją : pirmą kartą.1945 metais po Danijos iš sivadavimo iš faš izmo, antrą kartą – 1992 metais, kai š alies komanda laimė jo Europos futbolo č empionatą . Visų pirma mū sų dė mesį patraukė Rotuš ė , pastatyta iš tamsiai raudonų plytų , kaip ir daugelis Kopenhagos pastatų , į sk. gelež inkelio stotis, Tivoli parkas ir Glyptothekas. Ant Rotuš ė s frontono – auksinis vyskupo Abasalono bareljefas. Keli bjaurū s drakonai sė di prieš ais Rotuš ę , tarsi saugotų į ė jimą į ją .
Š alia Rotuš ė s yra neį prastas fontanas „Jautis drasko drakoną “.
Kairė je nuo Rotuš ė s yra aukš tas raudonas postamentas, ant kurio stovi du vikingų trubadū rai, puč iantys masalus. Su š iuo postamentu siejamos kelios legendos. Pagal pirmą ją legendą , š aliai iš kilus pavojui, vikingai iš sprogs savo masalus, o į gynybą pakils Kronborgo pilies pož emyje besiilsintis Danijos herojus Holgeris. Pagal antrą jį , vikingai turė tų pū sti trimitą , jei pro aikš tę praeina nekalta mergina. Kita vertus, kopenhagieč iai juokauja ir tikina, kad masalai skambė s tą akimirką , kai aikš tė je pasirodys bent vienas visus mokesč ius sumokė ję s ž mogus. Į kieno pusę atsiž velgiame, bet faktas lieka faktu – iki š iol niekas negirdė jo vamzdž ių garso.
Rotuš ė s aikš tė s kampe stovi paminklas Hansui Kristianui Andersenui nugludintais bronziniais keliais: visi, jauni ir seni, nori atsisė sti ant didž iojo pasakotojo kelių . Andersenas ž iū ri į garsų jį Tivoli, o tai gana keista, nes Andersenas buvo arš us pramogų parko kū rimo prieš ininkas.
Bokš te prie Rotuš ė s aikš tė s stovi dvirač io mergaitė s figū rė lė . Tai savotiš kas orų prognozuotojas. Jei tikimasi lietaus, tada mergina po skė č iu iš eitų .
Streget gatvė – centrinė miesto arterija
Toliau einame pač iame Danijos sostinė s centre esanč ia ilgiausia Europoje pė sč ių jų gatve Strø get, kuri tę siasi nuo triukš mingos Rotuš ė s aikš tė s iki Naujosios karališ kosios aikš tė s – plač ios atviros erdvė s prieš ais Christianborg rū mus. kuriame dabar į sikū rę s Danijos parlamentas. Jo ilgis – 1800 m. Strø get apima kelių susikertanč ių senamiesč io gatvių tinklą , tač iau jį kertanč ios gatvė s nė ra pė sč ių jų . Sankryž oje yra kelios aikš tė s, kurių centre – nuostabus Caritas fontanas, kurio virš uje stovi moteris su vaikais, taip pat paviljonai su į vairiu maistu, ledais ir gė rimais.
Strø get gatvė s centras yra Amagetovr aikš tė , rekonstruota 1993 m. Jame esanč iam gandrų fontanui – apie 100 metų . Gatvė tiesiog nusė ta į vairiausių restoranų , kavinių , parduotuvių , kuriose rasite prekių kiekvienam skoniui, į skaitant suvenyrus.
Prie į ė jimo į vieną iš š ių į staigų stovi aukš č iausio pasaulyje ž mogaus (dano) skulptū ra, ir mes su juo nenusifotografavome. Strø get baigiasi Naują ja karališ ką ja aikš te, kurios centre yra paminklas Kristianui V. Ž ymiausias aikš tė s pastatas yra Karališ kasis teatras. Tai gatvė s muzikantų , menininkų buveinė , jie ten budi, laukia klientų ir „pediko“.
Lotynų kvartalas yra Danijos smegenys
Iš sukdami iš Strø get gatvė s, į einame į Š vč . Mergelė s Marijos katedrą . Viduje labai lengvas, š onuose iš dė liotos skulptū ros.
Už katedros yra universiteto rajonas, vadinamas Lotynų kvartalu. Savo vardą jis skolingas Kopenhagos universitetui, vienam seniausių pasaulyje, į kurtam 1479 m. Universiteto absolventų biustai iš sirikiavo prieš ais vieną iš pastatų , atneš dami Danijos š lovę mokslo bendruomenė je, tarp kurių pripaž į stame iš skirtinius fizikas Nielsas Bohras.
Pasivaikš č iojimą po Lotynų kvartalą baigiame aplankydami kitą į domybę – Apvalų jį bokš tą , ant kurio fasado pritvirtinta auksinė emblema. Jis buvo pastatytas 1642 m. kaip senovė s Kopenhagos universiteto astronomijos observatorija. Bokš to aukš tis – 36 metrai. Pastato viduje yra spiralinis š velnus pakilimas be laiptelių , kurio ilgis – 209 metrai. Į domus faktas – palei š į unikalų iš kilimą.1716 metais didysis visos Rusijos caras Petras Didysis ant ž irgo jojo į pač ią bokš to virš ū nę ! Taip, ir ne vienas, o kartu su karieta su carine Kotryna. Dabar š ioje virš ū nė je į rengtas besisukantis kupolas, nuo kurio platformos atsiveria nuostabi Kopenhagos panorama. Apž iū rė ję bokš tą , einame į Niuheiveno uosto kvartalą .
Plaukimas laivu per miesto kraujo arterijas
Turą pė sč iomis baigiame vienoje vaizdingiausių Niuhavno miesto vietovių (New Harbor), kuri driekiasi palei Naujojo uosto kanalą , jungiantį vidinį miestą su jū ra. Kanalas buvo iš kastas dar 1671 m. pagal karališ kojo inž inieriaus projektą , o dauguma palei jį pastatytų pastatų turi daugiau nei trijų š imtų metų istoriją . Jis nepaprastai graž us. Ramiai siū buojantys ant vandens, senoviniai mediniai laivai tvarkingų , vienas prie kito prigludusių dviejų – trijų aukš tų į vairiaspalvių namų fone – vaizdas tiesiog nepamirš tamas! XVIII amž iaus pabaigoje ir XIX amž iaus pradž ioje teritorija aplink kanalą buvo Kopenhagos prekybos centras. Uoste sė dame į visiems vė jams atvirą valtį ir leidž iamė s į kelionę laivu daugybe kanalų ir są siaurio, tad spė jome apž iū rė ti beveik visas miesto į ž ymybes. Pirmas dalykas, į kurį gidas atkreipia dė mesį , yra namas, kuriame daugiau nei prieš pusantro amž iaus gyveno ir dirbo Hansas Christianas Andersenas.
Esame į spė jami anč ių : praeiname po labai ž emu tiltu, vienu iš daugelio, kuriuos pamatysime daugiau nei 2 valandas vaikš č iodami. Laivas tiesiogine prasme manevruoja tarp daugybė s jachtų . Jachtos yra į prastas Kopenhagos kraš tovaizdis. Mū sų kelyje jų tiek daug, atrodo, kad kiekvienas gyventojas turi savo jachtą . O mes manė me, kad dvirač iai yra pagrindinė ir mė gstamiausia Kopenhagos gyventojų transporto priemonė . O gal jachta, automobilis ir dviratis yra bū tini kiekvieno dano gyvenimo atributai!
O kiek maž ų kavinių ir restoranė lių , stovinč ių ant vandens, sutikome – jų tiesiog neį manoma suskaič iuoti! Ir visur ramū s, neskubantys, draugiš ki ž monė s. Plaukdami kanalais atkreipiame dė mesį į tai, kad š alia istorinių į ž ymybių harmoningai sugyventų modernū s pastatai.
Taigi plaukiame pro itin modernų Karališ kosios bibliotekos pastatą , dė l blizganč ios juodos spalvos vadinamą „Juoduoju deimantu“, pro naują daugiaaukš tį pastatą mė lynais langais – tarsi š imtai mė lynų akių mirkč iotų mums.
Laivas artė ja prie garsiosios valstijos pakrantė s hipių ir laisvų jų menininkų valstybė je, kurią.1971 m. benamiai ir studentai paskelbė „laisvą ja Kristianijos valstybe“. Buvusių karinių kareivinių teritorijoje į sikū rusi „valstybė “ remiasi kolektyvizmo principais, automobiliai, stiprieji narkotikai č ia draudž iami, nė ra mokesč ių , nuomos, bet laisvas ir bohemiš kas gyvenimas. Su tam tikru baime ir deginanč iu smalsumu kasmet Kristianiją aplanko neį sivaizduojamas turistų skaič ius.
Plaukdami vienu iš gana siaurų kanalų atkreipiame dė mesį į kitą š ventyklą – Iš ganytojo baž nyč ią , su unikalia smaile, kuri, prieš ingai nei visoms architektū rinė ms tradicijoms, yra susukta prieš laikrodž io rodyklę . Jis į sikū rę s senajame miesto rajone, Christianhavn, kur turtingi pirkliai ir tiesiog pasiturintys ž monė s statydavo savo dvarus.
Su susidomė jimu ieš kome gyvenamojo kvartalo buvusios karinio jū rų laivyno bazė s vietoje, kur dokai buvo paversti elegantiš kais unikaliais namais, kuriuose gyvena ž monė s.
Pasivaikš č iojimas kanalais baigia mū sų paž intį su Kopenhaga. Apie Kopenhagą galima kalbė ti neribotą laiką . Š is miestas visai nenori iš vykti, kaip ir nesinori už baigti savo istorijos apie jį , nes kiekvienas kampas, kiekviena gatvė traukia, stebina ir kaskart atsiveria iš naujos pusė s. p>
Dvirač iai yra visur paplitusios danų kojos
Kopenhagoje yra gerai iš vystyta transporto infrastruktū ra. Taigi metro, S traukinys, autobusai, taksi aptarnauja miestieč ius ir miesto sveč ius. Tač iau danų gyvenimas ramus ir pamatuotas, daugelis į darbą ar mokytis važ iuoja dvirač iu. Teigiama, kad jie gimsta su dvirač iu. Turistai tikina, kad tai – mė gstamiausias ministrų ir parlamentarų transportas. Dvirač iai aiš kiai vyrauja prieš automobilius, jie laisvai stovi gatvė se ir keliuose. Dvirač ių keliai – danų pasididž iavimas, jie pavyzdingi. Visoje š alyje nutiesta deš imt valstybinė s reikš mė s kelių , kurių ilgis siekia 3300 kilometrų . Natū ralu, kad yra ir vietinių dvirač ių takų . Dvirač ių ž enklai Kopenhagos keliuose atsirado 1901 metais – pirmą kartą pasaulyje, o danas Petersenas buvo dvirač io tė vas. Kopenhagoje yra 120 dvirač ių stovų . Privaž iuojate automobilių stovė jimo aikš telę , į metate 20 kronų monetą į specialų lizdą – ir dviratis jū sų paslaugoms. Pač iuož ė te, privaž iuojate bet kurią stovė jimo aikš telę , pastatote dviratį į stovą - ir iš krenta 20 kronų , tai yra, dvirač iu naudojatė s nemokamai. Kopenhagos centre taip pat galite rasti rikš ų .
Kronbergo pilis – Danijos Karalystė s vartai
Palikę miestą , kuris per tokį trumpą laiką mus tiesiog suž avė jo, vykstame į Helsingø r miestą , esantį už keturiasdeš imties kilometrų nuo Kopenhagos. Š iame mieste stovi Kronbergo pilis. Skirtingai nei ankstesnė se pilyse, Kronbergas maž ai svajoja apie taikius sapnus – jis atš iaurus ir agresyviai niū rus. Bareljefai ant pilies vartų vaizduoja moteris su kaukolė mis rankose, o sunkias medines duris vainikuoja bauginanč iai besiš ypsantys pabaisų snukiai.
Bū tent š ioje pilyje, anot Š ekspyro, nelaimingasis Hamletas kankinosi ieš kodamas atsakymo į amž inus klausimus, ir bū tent ten, kaž kur pož emiuose, jo tė vo š eš ė lis vis dar nenurimo. kerš to bū do paieš ka. Tač iau nei karaliai, nei pats Š ekspyras Kronberge niekada negyveno. Dabar jame yra Laivybos ir prekybos muziejus. Č ia atsisveikiname su svetinga Danija. Ranka pamojavę pilimi, į keltą į lipame likus minutei iki iš vykimo 18-00 val. Po 20 minuč ių keltu atplauksime į Š vedijos miestą Helsingborą . Bet tai bus visai kita istorija. . .
Iš vados ir priež astys, kodė l turė tumė te apsilankyti Danijoje
Danija yra lė lių karalystė , kuri parodė , kad nė ra maž ų š alių . Maž a jauki Danija vizualiai puiki, tvyro ramybė s, š ilumos ir geranoriš kumo atmosfera – visa tai, ką danai vadina trumpu ž odž iu „hygge“. Joje karaliauja kaž kokia pasakiš ka dvasia: galbū t neatsitiktinai ji pasauliui padovanojo didį jį pasakotuvą Hansą Christianą Anderseną , ant kurio pasakų už augo ne viena ž monių karta visuose Ž emė s kampeliuose. Visa tai atrodo kaip nuostabi pilis su geru ir maloniu savininku, kuris sugebė jo sukurti patogų gyvenimą savo pavaldiniams. O tie, savo ruož tu, jam atsako savo meile, ne vergiš ku pož iū riu į darbą . Danai dirba gerai ir noriai moka labai didelius mokesč ius. Dė l savo likimo jie nesigriebia, supranta, kad jis š imteriopai jiems sugrį š , o kieno nors iš pū stose kiš enė se nenusė s. Jū s nevalingai lyginate Daniją su savo tė vyne ir pradedate suprasti, kodė l danai yra turtingi ir sė kmingi, o ukrainieč iai yra vargš ai ir bejė giai, nepaisant Dievo mums duotų gamtos turtų . Viena iš priež asč ių yra padorios vyriausybė s ir mū sų ž monių paskatos dirbti labai produktyvų darbą ir aukš tos elgesio kultū ros nebuvimas.
Antrasis – mū sų istorija ir charakteris.
Viską , ką apraš iau š iame raš inyje, pamač iau ir iš mokau per vieną dieną , tiksliau, per vieną darbo dieną . Daug ar maž ai – sprę skite patys. Noriu atvykti į š ią š alį savaitgaliais ir š venč ių dienomis, nes. jame yra viskas, ko reikia geram poilsiui ir į domiam laisvalaikiui. Tai daugybė smė lio paplū dimių , iš vykos valtimis ir jachtomis, daugybė pilių ir muziejų , originali „hipių “ Kristianijos valstybė , jaukios gatvelė s su jaukiais restoranais ir kavinė mis ir, ž inoma, garsusis Tivoli pramogų parkas.
Danija – romantikų š alis. Jis taip pat skirtas tiems, kurie mė gsta vandens stichiją , peizaž ų kaleidoskopą ir beveik jaukią š ilto svetingumo atmosferą .
