Кубинский тур Kubos turas

Š ią ž iemą pavyko dar kartą aplankyti Laisvė s salą . Keliavo nuo gruodž io 7 iki 21 d.
Deja, „Transaero“ nesuorganizavo už sakomų jų skrydž ių Varadero mieste, todė l su „Aeroflot“ skridome į Havaną . 13 valandų vargina, bet iš gyventi galima, nes vietoje mū sų laukė Guantanamera, gruodį karš tis ir alkoholiniai kokteiliai romo pagrindu.
Pagal Natalie kelionių programą turė jome praleisti dvi naktis Havanoje (Melia Cohiba 5 *), o tada skubė ti link „viskas į skaič iuota“, dolce far niente ir skaidraus Atlanto vandenyno Varadero mieste (Iberostar Varadero 5 *).
Havana yra nuostabus miestas. Jos gyventojų siela tiesiogine prasme yra plač iai atverta. Už tenka vakare pasivaikš č ioti senamiesč io gatvė mis, kad gerai iš siaiš kintumė te, kaip, su kuo ir ant ko gyvena havanieč iai.

Languose stiklo nerasite, o už neegzistuojanč ių stiklų – agresyvū s ž vilgsniai, kad ir kokio namo viduje paž velgtumė te. Privalomas š eimos narys – televizorius, tač iau jo į takos neaprė piamose srityse gyvenimas verda.
Pavyzdž iui, tapome š okio repeticijos liudininkais – maž os mergaitė s juodomis suknelė mis su kuokš tais ant lygių galvų , mokytojos ritmu, reikliai bakstelė jo kulnais. Iš paž iū ros mokytoja buvo griež ta, tač iau jos sieloje aiš kiai siautė ugnis.
Taip pat už sukome į barą „Bodeguita“, kur Ernestas Hemingvė jus iš gerdavo savo naktinį mojito. Vieną jauną mū sų kompanijos merginą iš karto pastebė jo ir suš oko lotynas, kuris pasirodė esą s nedidelio Meksikos miestelio meras.
Buvome miesto muziejuje, kur galima susidaryti vaizdą apie kolonialistų gyvenimą tais laikais, kai cukranendrių auginimas dar neš davo pasakiš ką pelną . Kavą iš gė rė me už.1 vietinį pesą – apie rublį už savo pinigus.
Ž odž iu, mums patiko Havana – kaip Melia Cohiba 5 *, Natalie svetainė je į vardytas geriausiu miesto vieš buč iu. Iš ties, maž asis liukso numeris buvo erdvus ir pompastiš kas, su vaizdu į miestą pro langus (naktį beveik nedega! ) ir š iek tiek jū ros.
Pirmą dieną vonios kambaryje radome voką su mū sų tarnaitė s sveikinimo ž odž iais. Į sidė jau į lagaminą , kad prieš iš eidama padė tų arbatpinigių , o antrą dieną vonioje rastas naujas vokas - jau pasiraš ytas rusiš kai!
Pusryč iavome tik, o pusryč iai buvo puikū s net pagal penkių ž vaigž duč ių standartus – daug vaisių , š viež ių sulč ių , visokie omletai pagal pageidavimą . Kasdien ant stalo bū davo dedamos naujos gė lė s.

Rytais eidavome maudytis į baseiną – nepaisant to, kad skersai kelio nuo vieš buč io taš ko vandenynas, pač ioje Havanoje paplū dimio nė ra. Ten reikia važ iuoti taksi – vieš butyje budi ir paprasti automobiliai, ir coco-taxi, kurie iš esmė s turi mopedą .
Jais reiktų ir patekti į miestą – pė sč iomis pasirodo toli. Tardamiesi dė l kainos derė kitė s, bet vargu ar iš maš inos paims maž iau nei 8-10 sausainių (kaž kas tarp dolerio ir euro).
Kuboje apskritai į domi situacija su vieš uoju ir privač iu transportu. Automobilių numeriai yra visos vaivorykš tė s spalvos. Mė lyni numeriai skirti valstybė s iš duotiems automobiliams. Teoriš kai š ie turė tų pasiimti autostopininkus keliuose.
Važ iuojant į Varadero akį patraukė didž iulis skaič ius. Mojuodami banknotais jie bandė atkreipti eismo dalyvių dė mesį – tač iau daž niausiai nesė kmingai. Na, ten bent jau š ilta, o vaisiai kainuoja po centą .
Iberostar Varadero 5 * yra tokia civilizacijos oazė prie vandenyno. Ne kartą ž adė jome sau surengti ž ygį jo teritorijoje – bet kaskart kas nors pasirodydavo stipriau. Arba buvo pasivaikš č iojimas prie pelikanų , tada padavė jas atneš ė mojito, tada tiesiai paplū dimyje jie kepė ir visiems dalino paeliją .
Ž odž iu, gyvenimas š iame vieš butyje iš skirtinai malonus ir turiningas. Į kainą į skaič iuoti visi gė rimai, į skaitant alkoholinius. Pagirių , atsiž velgiant į klimatą , nebū na. Pusryč iai patiekiami iki vė lumos.
Vieną vakarą likimo valia atsidū riau paplū dimyje naktį vienas su dviem kokteiliais. Virš galvos greitai plaukė debesys, nuolat keisdami ž vaigž dė to dangaus vaizdą . Pakaitomis rijau iš stiklinių , todė l galvą pakelti darė si vis sunkiau. Ir visa tai bū tų galima apibendrinti vienu ž odž iu – „laimė “.

Vieš butis susideda iš daugybė s pastatų , tač iau kelias į visas pagrindines jė gas – paplū dimį , baseinus ir restoranus – už trunka š iek tiek laiko. Ten badauti beveik neį manoma. Esame buvę japonuose – skanu, o svarbiausia, ten dirba š efas, meistriš kai ž ongliruojantis peiliais.
Dieną galė site paskanauti salotų ir mė sainių restorane prie baseino. Š alia paplū dimio yra nedidelis baras. Apskritai rizika nutukti bū tų , jei ne jū ra. Jis toks š iltas ir š velnus, kad visos per pusryč ius, pietus ar vakarienę sukauptos kalorijos atitenka ilgoms maudynė ms.
Paskutinę dieną kambaryje mū sų laukė butelis romo. Bet, kad ir kiek stengiausi, to „Iberostar“ mojito namuose pakartoti nepavyko. Ar manote, kad 13 valandų iki baro yra per daug?