Не прокатит даже с пивом, особенно китайская кухня в отеле... Net su alumi nepavyks, ypač su kinišku maistu viešbutyje...

Tai buvo aš tuntoji Sinbado kelionė : Vokietija, Belgija, Nyderlandai, Prancū zija, Italija, du kartus Tailandas ir galiausiai Kinija.
Atostogos iš krito sausio mė nesį , todė l nusprendę nepertempti savę s karš č iu ir dideliu drė gnumu, bet vis tiek į degti ir iš simaudyti jū ros vandenyje, pasirinkome Hainaną , Saniją .
Nieko antgamtiš ko iš vieš buč io nesitikė jome, iš sirinkome tokį , kad galė tume tiesiog pernakvoti. Š ia prasme netikė tumų nė ra. Silpna „troechka“, greič iau „deuce“.

Taigi, spintelė , kurioje stovė jo š aldytuvas, buvo sulū ž usi – vyriai buvo iš sisukę . Pirmą kartą bandant atidaryti spintą ir prieiti prie š aldytuvo, ž monai iš lauž tos kojos durys. Remontas su raš omuoju peiliu už truko 3 minutes. Dabar kyla klausimas: jie patys, vieš buč io savininkai, negalė jo padaryti š ios smulkmenos. Aš to neprisiminč iau, jei ne tolesni į vykiai.
Tualete tualetinio popieriaus nebuvo. Na, o mes patyrę raiteliai, kaip visada su savimi pasiė mė me ritinė lį - gal nusiš luostyti rankas ar kur dulkes. Padė jo.
Kambarys buvo laikomas „vaizdu į sodą “, iš tikrų jų tai buvo „vaizdas automobiliui“.
Tiesiai prieš langą , o mes gyvenome 1 aukš te, buvo sutvarkyta automobilių stovė jimo aikš telė su atitinkamu ž enklinimu ant grindinio. Kinai, labai iš raiš kingi ir triukš mingi ž monė s (triukš mingesni net už italus, kuriuos anksč iau laikiau maskvė nų ir č igonų kraujomaiš os padariniu), turė jo į protį naktį į važ iuoti į automobilių stovė jimo aikš telę . Nepaisant to, kad automobiliai Kinijoje nauji, priž iū rė ti, su gerais duslintuvais, patys kinai, atvaž iavę naktį , klegė jo kaip Turuchansko ž uvė dros. Jie buvo girdimi daug geriau nei net netoliese esanč ioje statybvietė je. Tiesą sakant, statybos nesukė lė jokių nepatogumų .
Kad neapsunkintume savę s kaž kokiu grafiku, neprisiriš tume griež tai prie vieš buč io, visada stengiamė s imti „BB“. Tą kart jie padarė taip pat. Gerai mums pavyko!
Taigi, pirmieji pusryč iai. Makaronai su menku mė sos kiekiu susukti iki aguonos dydž io. Manau, kad tai buvo buivolas, bent jau mė sos sausumas bylojo, kad taip buvo.
Dviejų rū š ių (pagal tankumo laipsnį , bet ne turinį ), - než inau, kaip tai vadinasi, kai nedidelis kiekis ryž ių plū duriuoja purviname vandenyje. . . sriuba (? ).
Bū tinai kietai virti iki mė lynos spalvos viš tienos kiauš iniai, kuriuos kinai „š luoja“ su dideliu malonumu. Mes su ž mona nesame kinai.

Kelis kartus buvo troš kinti pomidorų gabalė liai su smulkiai pjaustytu kiauš iniu. Porą kartų buvo arba ropė , arba ropė su smulkiai pjaustytais kaulais, ant kurių , atidž iai apž iū rė jus, buvo galima rasti mikroskopinių sausgyslių liekanų , porą troš kintų morkų , supjaustytų dideliais gabalais, pridė jus ką nors akivaizdž iai. ne mė sos kilmė s. Aš neperdedu!
Kelis kartus buvo virti ryž iai, š iek tiek pagardinti sojos padaž u ir sumalti maalamu, su tarkuotų ir smulkiai sumaltų kiauš inių kiekiu.
Iš darž ovių visada bū davo pomidorai (keturis kartus vyš niniai), š viež i agurkai, kiniš kos salotos, net tris kartus su smulkintais svogū nais. Visada buvo saldus kiniš kas majonezas.
Bandelių buvo gausybė . Bū tinai maž i iš kepti sovietinio metalo rublio dydž io „pampusiki“, kaž kada net su smulkiai pjaustytu agurku ir majonezu, kaip sumuš tinis. Porą kartų valgė saldž ios duonos riekeles supjaustytas plonais griež inė liais, ant virš aus pabarstytas kaž kuo panaš aus į keč upą (choo-ut - š iek tiek) ir su kaž kuo panaš aus į maž iausius dž iovintos mė sos dribsnius (? ), ko aš nesu iki galo. aiš ku, paragauti nepajauč iau, kaž kaip iš tepta. . .
Kinų valgymo ypatumas tas, kad dauguma patiekalų yra saldoko skonio, druskos beveik nė ra, bet ant stalų taip pat nė ra. . . Po ilgų ieš kojimų kaž kaip radau paprastą druskos plaktuvą .
Kasdien negerdavo sulč ių (ač iū Dievui! ), kokios sultys, su gausybe vaisių (! ) buvo gaminamos iš miltelių (!! ! )
Daž niau bū davo arbata (kinų , Yo! verdama tiesiai su maiš eliais, Yo! Toje pač ioje talpykloje, iš kurios pilai į stiklinę .

Savo pož iū rį į kiniš ką arbatą galiu perteikti tik vienu palyginimu: daug keliavę s Evenkijoje, Už baikalė je, Chakasijoje, Tuvoje, Š iaurė s Uraluose ir t. t. , kartais, ko nors trū kus, gerdavau vandenį iš pelkė s, statinių , panaš ū s rezervuarai. Po virimo š is vanduo, jei jis niekuo nepagardintas dė l skonio ir aromato, gana panaš us į kiniš ką arbatą .
Arbata, turiu pasakyti, turiu omenyje gerą angliš ką , indiš ką , Ceilono arbatą , arbatą ir aš , ir mano ž mona labai mė gstame.
Buvo ir kavos. Na, buvo ir buvo, nepamenu nei skonio, nei aromato. Kinietiš ka kava. . .
Visada buvo daug kiniš kų garuose virtos teš los bandelių . Skirtingos spalvos. Apie skonį nieko negaliu pasakyti: š iuos Kinijos kulinarinio meno kū rinius bandė me anksč iau, tad nerizikavome.
Bandelių buvo daug! Visos į manomos vaivorykš tė s spalvos: balta, geltona, violetinė , kavos, su atspalviais. . .
Viskas. Nė ra ko daugiau prisiminti apie garsią ją kinų virtuvę . Turiu galvoje, sunku prisiminti ką nors teigiamo.
Kelis kartus valgė me vieš buč io valgykloje. Daž niau (kasdien) ten eidami ir į sitikinę , kad be š ito „pykinimo“ nieko nė ra, į lipo į š aldytuvą , iš siė mė karpač ą , ž alią rū kytą deš rą , kraš tutiniais atvejais š altus už kandž ius iš KFS ar Macdonald's ir sumuš ė š į alkio jausmą . .

Pietū s ir vakarienė iš keliavo į miestą (vieš butis pakraš tyje). Kartais vakare valgydavo paplū dimyje. Atė jo kinas, kuris atneš ė š viež ių rubinų (kelių rū š ių ), stintų , kalmarų , viš tienos sparnelių , vidurių , byloč kų , kuriuos kartu su likusiais iš kart apkepė ant anglies, tofu sū rio (iš sojos), grybų ir t. t. d. Jei ne š is kinas, turintis pasakiš ką gausą (palyginti su vieš buč ių virtuve), kasdien tektų klaidž ioti į miestą (iki artimiausio, ne geriausio europietiš kos virtuvė s restorano, nuvaž iuoti reikia apie 10 min. , bet buvo ne geriausias iš restoranų ) Mes, po š urmulio vieš butyje, man labiausiai patiko restoranas Beryozka.
Ilja (raš au tai restorano savininkui), ač iū , kad neleidai man numirti dė l prastos mitybos ir virš kinimo sutrikimų ! Ir labai sveikinu tavo kompanioną Edvardą ! Ač iū , vaikinai!! !
Na, o kaip dar su vieš buč iu?
Rankš luosč ių nebuvo galima keisti kiekvieną dieną , paliekant š lapią ir neš varų rankš luostį iš tų , kurie buvo į traukti į privalomą tualeto dangč io komplektą...
Galė davo „pamirš ti“ už sidė ti š ampū no ir duš o ž elė s, palikti š iukš les ir svetimus plaukus ant grindų (abu su ž mona esame trumpaplaukė s ir nesislenkame). Jie galė jo palikti vandenį ant grindų tualeto kambaryje - grindų kanalizacija buvo sutvarkyta taip, kad dalis vandens ten nenutekė tų savaime...
Taip, aš beveik pamirš au! Nepirkite alaus vieš butyje! Dieną kainuoja 2-3 kartus brangiau nei kinų krautuvė lė kitoje kelio pusė je, 70 metrų nuo vieš buč io.
Apie patį alų : Anchor ir Tsingtao skonis buvo malonus, bet nepaisant deklaruojamų.4 nelyginių laipsnių , nei alus, nei kibirą iš geri niekaip „neį sileidž ia“.
Ir paskutinis dalykas: Tailandą jie visada prisimindavo teigiamame kontekste. . .
Aš beveik pamirš au!
Ž odž iu, prieš iš vykstant buvome „apkrauti“ kalė diniu vakarė liu!
Su ž mona iki š iol ž inome iš Tailando – kokios tai skyrybos dė l pinigų .
Mes klydome!
Kalė dinis vakarė lis tajų kalba yra tik socialinis į vykis, palyginti su kinų kalė diniu vakarė liu.

Tokio vargo neprisimenu net savo studentavimo laikais, kai laukdami stipendijos ar kaž kokio „coven“ studentai nakvynė s namuose „valgė paskutinius krienus be druskos“!
O į domiausia, kad „Pegasas“ primygtinai reikalauja nedalyvauti pjaustant už š į gautą teš lą , jei galima sakyti „linksmas ir skanus“. Na, su savimi turė jome butelį raudonos etiketė s visai mū sų š eš ių ž monių kompanijai prie stalo. Ir tada nebuvo ką prisiminti. Na, ž inoma, neskaitant gerų ž odž ių apie vieš butį ir Pegasą su priverstiniais pramogomis, pavyzdž iui, vaikai, kurie dalyvavo vakarė lyje, š okinė jant per bambuko lazdą.. .