Nesijaudink ir eik į pirtį! Kinija – 2017 m. 10 dalis. Huanglongo urvas.
Norė dami patekti iš ež ero į urvą , turite važ iuoti autobusu Nr. 1 iki autobusų stoties, o iš ten autobusu Nr. 2 iki urvo.
Pasala buvo ta, kad prie ež ero mums tapo visiš kai neaiš ku, kur ieš koti 1 autobuso. Be to, nebuvo matyti nė vieno taksi.
Bet pamenate – aš ž inau stebuklingą ž odį Chutsuche) Su š iuo stebuklingu ž odž iu pasukau į apsaugos bū delę , iš kurios iš ė jo jaunas sargybinis, mostelė jo rankomis ir iš oro pasirodė taksi.
Aukcionas buvo trumpas ir talpus.
- Kiek?
- Trisdeš imt.
- Eime už dvideš imt!
- Aš nenukrypsiu!
Nesusiderė jome nė vieno juanio, sė dome į taksi ir nuvaž iavome į urvą .
Pirmoji vieta, kurią gausite privaž iavę iki urvo, yra turgus. Malonios tokios eilė s, bjauriai kvepiantis keptu tofu ir spalvingai dekoruotas Laowai esminiais daiktais - š iltomis š alikais ir į vairiaspalviais lietpalč iais. Buvo karš ta ir sausa, niekas jo nepirko. Per stebuklą taksi iš važ iavome iš turgaus labirinto reikiama kryptimi, pervaž iavome tiltą , nusipirkome bilietus ir atsidū rė me graž ioje vietoje.
Net jei ir nemė gsti urvų , kaip aš jų nemė gstu, vis tiek turi ateiti ten ir pasigrož ė ti š iuo parku.
Svarbu: norint patekti į patį urvą reikalingas bilietas. Bū kite atsargū s – iki urvo ilgas kelias, o bilietas parduodamas tik prie į ė jimo į parką , nepamirš kite jo nusipirkti, kad nereikė tų grį ž ti.
Pirmas dalykas, kuris patraukia dė mesį – pastatas su veja ant stogo. Š i nuotrauka daryta nuo tilto. Pravaž iuojame tiltą , dar pora ž ingsnių ir deš inė je ieš kome kasų . Ten bilietai kitokie, nesupratom ko reikia ir pirkom po 100 juanių )
Teritorijoje taip pat yra turgaus eilė s ir ten buvo matyti tikri ukrainietiš ki koldū nai)
Ir net Ukrainos vė liavos (drugeliai)
Vandens malū nai man daro didelį į spū dį (Pasakyk, koks keistas į spū dis. Salamandra – ne, bet malū nai – taip))
Negaliu nuo jų atsiplė š ti, filmuoju juos, ž iū riu į smulkiausias smulkmenas.
Bet kiek trumpa, vis tiek atsiduriame oloje.
Iš karto už uodž iau nuo jos š altį , iš kuprinė s iš siimu striukę nuo vė jo, bet į veikiant laiptus pasidaro karš ta.
Nufilmuoti urvą telefone, net ir ryš kiai apš viestą , yra nedė kingas darbas. Akys graž ios. Kamera neaiš ki.
Labai greitai į bė game į ež erą ir galvojame, kaip galė tume plaukti valtimi. Mes einame, ž iū rime į akis valtininkams, bet atrodo, kad jie mū sų nemato.
Į galvą susirenka kiniš ka frazė , norė dama paklausti, kas per velnias yra, kai iš plaukiame, bet staiga atbė ga didelis bū rys kinų , valtininkai pabunda iš ž iemos miego ir mes kartu su visais į keliame į vieną iš valtys.
Vanduo juodas, aplink gana tamsu ir tik maž i prož ektoriai apš vieč ia savo š viesoje š okanč ius vandens srautus, krintanč ius iš kaž kur aukš č iau. Tai labai graž u, bet vė lgi, to neį manoma nufotografuoti telefonu. Teko viską į siminti galva)
Plaukiame trumpai, nusileidž iame ant aukš tų kopė č ių , man liū dna, bet kito kelio nė ra.
Tik aukš tyn.
Laiptai stebė tinai nebuvo sunkū s. Labai graž us kelias tarp mė nulio peizaž ų .
Neatsimenu, ar kada nors buvau oloje. Bet kaž kodė l prisimenu, kad nemė gstu urvų ) Taigi, tai netiesa! ) Man patinka urvai, pasirodo. Nes kas gali bū ti graž iau už urvus?
Ypač kai ten š lapia, vanduo teka sienomis, laš a nuo lubų , kartais ant laiptų susidaro keistų stalagmitų .
ir yra drakonų , kuriuos taip pat labai myliu
Pasiklysti č ia neį manoma, visur kabo ž enklai, bet apleistuose koridoriuose š iek tiek baisu.
Graž iausia yra didž iulė į vairiaspalvių stalaktitų ir stalagmitų salė , jais galima grož ė tis ir iš apač ios, ir iš virš aus.
Tada patenkame į vietą , kur kabo kainų etiketė . Kas yra, ar mums reikia ten eiti? Bandome iš siaiš kinti iš sargybinių kiniš kai, paskui iš vieniš o turisto angliš kai, bet suprantame tik viena – reikia palaukti, kol bus suformuota grupė .
Tingime laukti, jau pavargome ir norime į lauką .
Dar keli laiptai ir š lapi koridoriai – ir mes laisvi)
Vė l grož imė s parku, tada pavalgome ant upė s kranto, ilsimė s.
Mano kojos protestuoja prieš bet kokius ž ingsnius, bet lė tai, sustoję ir fotografuodami, einame į autobusų stotelę .
Svarbu: iš ė ję iš parko atsiduriate turgaus eilė se. Turite eiti teisingai! Ir iki galo. O ten pasukite į kairę , eikite per automobilių stovė jimo aikš telę , eikite į gatvę , kur važ iuoja automobiliai, č ia, už kampo, stoja 2 autobuso stotelė , kuri nuveš iki autobusų stoties už.2 juanius.
Ryte, važ iuodami prie ež ero, tolumoje pamatė me į domią instaliaciją su filmo „Avataras“ herojais. Į jungiame Mepsmi, ieš kome š io apskritimo ir, kaip bebū tų keista, randame) Iš lipame iš autobuso ir einame į instaliaciją per tiltą .
Tiesą sakant, mintis buvo č ia papietauti. Bet, matyt, jie patys dabar pietauja. Staliukai yra, bet padavė jų ar iš viso maisto nė ra jokių ž ymių . Bet Pandora, nors ir maž a, patenkinta)
Pakankamai pasigrož ė ję gilinamė s į prekybos centrą . Raskite nuostabią moč iutę (arba senelį )
arkliai
vaisių salotos už.25 juanius ir bandelė s rytui)
Taksi už.10 juanių patenkame į hostelį .
Ilsimė s neilgai (aš dar turiu darbo rū syje, kaip tame pokš te - Sanya, č ia klientas padarė pakeitimus, daryk kai priei prie kompiuterio, atmintukas butelyje) Noriu jei ne pietų , tai bent vakarienė s.
Nesu stipri, tai valgymo vietų pasirinkimas. Mane kaž kada pamokė Igoris, su kuriuo keliavome į Vietnamą , paž iū rė kite Tripadvisor, kokių reitingų restoranai yra š alia. Netgi į sigijau Tripadviser sau. Bet iš tikrų jų aš einu visur, kur ž iū riu akys, ir valgau visokią nesą monę . Š į kartą š vairybę valgė me nedidelė je už kandinė je su keliais staliukais gatvė je, kur buvo maisto nuotraukos ir lankytojai, entuziastingai į sisavinantys š į maistą .
Sugerk kinų – vadinasi skanu.
Kinams.
O tai visai nereiš kia, kad ir mes turime bū ti skanū s. Ar bent jau priimtina.
Nadya pasirenka sriubą , kuri apetitiš kai iš skleidž ia savo makaronus po visą lė kš tę dideliu paveikslu. O aš entuziastingai kalbuosi su padavė ja:
- ui… yui. . . yu…
Noriu ž uvies, nes aplink daug vandens, vadinasi, turi bū ti š viež ios ž uvies.
Iš tariu kaž ką ne taip, nes kai randu ir parodau padavė jai hieroglifo ž uvelę , ji iš taria tą pač ią vartotojo są sają , bet jai tai suprantama, tuo tarpu mano vartotojo są saja, kuri mano ausims absoliuč iai identiš ka, panardino ją į stuporą .
Ž uvis buvo maž a, visiš kai sausa, bet vidutiniš kai sū roka, neaš tri ir skani. Bet sriuba… Tai skyrė si nuo nuotraukos daug labiau nei mano vartotojo są saja nuo jų vartotojo są sajos. Sriuba visai nepanaš i į jos portretą . Mes reikalavome patenkinti paaiš kinimus. Jie paaiš kino. Netapo aiš kiau. Sako – yra bū tent tokia sriuba. Taigi kas, kas nepanaš u. Jū s taip pat nepanaš ū s į savo paso nuotrauką .
Nadia iš gė rė vandens iš sriubos, iš ž vejojo mė są , bet paliko nepanaš ų į makaronus ir š i lė kš tė yra ant stalo kraš to. Tinka rusakalbio jaunimo kompanija.
-Kaip maistas? jie klausia.
Nadia linkteli į lė kš tę .
-Mes tai ž inojome, sako jie ir juda toliau.
Ir ryž ių davė me jiems nemokamai – girdž iu piktas padavė jos mintis.
Pavalgę apsukame maž as parduotuves, ieš kodami rytui kavos su pienu pagaliukais. Kavos yra, bet pieno nė ra. Bet tada randame tikrą karvė s pieną ir aš iki tobulumo iš siruoš iu youmeyou.
Vienoje parduotuvė je perkame pakrovė ją telefonui, kuris atlaikė lygiai tris dienas, o paskui sugedo prie š aknies. Taip pat perkame saldainių pakuotę su Avataro kalnais paveikslė lyje. Prisiekiau sau nieko nepirkti kelyje, bet kalnai buvo tokie graž ū s! Než inau, kokio skonio š ie saldumynai, daviau)
Diena baigė si nakvynė s namų terasoje, tamsa slė pė statybų aikš telę , o kė dė s ten labai patogios)
Ryte einame prie karš tų jų versmių ! Nekeisk!
