Savarankiška kelionė į Šveicariją
Savarankiš ka kelionė į Š veicariją
Š iame už raš e noriu pakalbė ti apie savarankiš ką kelionę į Š veicariją , iš kurios neseniai grį ž au. Galbū t mano patirtis ir į spū dž iai ką nors sudomins ir padė s susidaryti bendrą vaizdą apie š ią tarp paprastų turistų ne itin populiarią š alį , o gal kas iš drį s ten vykti į ekskursiją.
Taigi. Š veicarija yra sudė tinga ir labai savotiš ka valstybė pač iame Europos centre, besiribojanti su Prancū zija, Italija, Austrija, Lichtenš teinu ir Vokietija. Ji turi savo valiutą – Š veicarijos franką (š iek tiek pigiau nei euras). Š ios š alies istorija labai į domi ir paini.
Kadaise č ia buvo į sikū rusi romė nų Helvetija (lotyniš kas pavadinimas Confoederatio Helvetica), vė liau atė jo feodalinio susiskaldymo su nuolatiniais pilietiniais ginč ais metas (tai pastebima iki š ių dienų ), o pastaruoju metu š i valstybė Europoje buvo taikos ir ramybė s simbolis, iš laiko savo neutralumą visuose karuose ir konfliktuose, kartu yra skirtingų maž iau stabilių kaimynų vertybių saugotojas. Bū tent š io neutralumo dė ka Š veicarija tapo didž iausiu ir labiausiai pripaž intu banku visoje Europoje ir turi aukš č iausią Europos pragyvenimo lygį . Apskritai apie pač ią š alį informacijos galite gauti iš interneto, o aš jums papasakosiu, ką ir kaip mač iau savo kelionė je.
Dar visai neseniai Š veicarija buvo praktiš kai nepasiekiama paprastiems turistams, nes norint į ją patekti reikė jo Š veicarijos vizos, o tai paprastam mirtingajam tiesiog nebuvo prasmė s, nes Š veicarijoje nė ra jū rų ir paplū dimių , tik kalnai, o kainos tiesiog tokios. iki dangaus. Tai yra, ten ė jo daugiausia kalnų mylė tojai ir tie, kuriems to reikė jo darbui. Tač iau 2008 metais Š veicarijai į stojus į Š engeno erdvę (Š engeno erdvę ), viskas pasikeitė . Dabar jokių specialių leidimų atvykti nebereikia ir š i š alis nebė ra už dara Europos zona, todė l su bet kokia Š engeno viza į ją galima patekti iš bet kurios kaimyninė s valstybė s teritorijos, tuo ir naudojasi tokie keliautojai kaip aš.
Tai yra, galite skristi į Vokietiją (pavyzdž iui, į Miuncheną ) arba Austriją (į Vieną ) arba Italiją (į Riminį ) su pigiu turistiniu paketu (arba savarankiš kai), sė sti į traukinį ir bū ti bet kuriame Š veicarijos mieste. keletas valandų . Ir tai daug pigiau (daug kartų! ) ir lengviau nei skristi tiesiai į Š veicariją , nes kainos ten labai didelė s. Apie Š veicarijos vizą net nekalbu – tai buvo atskira problema, bet dabar visa tai jau praeityje ir ač iū Dievui! Dabar š ią š alį be problemų gali aplankyti kiekvienas, o kelionė s kaina prilygsta į prastos ekskursijos kainai. Į didž iuosius Š veicarijos miestus galite patekti traukiniu arba autobusu, priklausomai nuo to, kur vykstate. Pavyzdž iui, iš Lichtenš teino važ iuoja tik autobusas, bet iš tokių miestų kaip Miunchenas, Insbrukas, Milanas ir pan. , geriau važ iuoti traukiniu, taip patogiau ir pigiau. Bilietus galima į sigyti stoties bilietų kasose arba pardavimo automatuose, o autobusuose – tiesiai iš vairuotojo.
Gelež inkelių tinklas Š veicarijoje yra gana gerai iš vystytas, traukiniai kursuoja gana daž nai, o bilieto kaina palyginti maž a. Be to, traukiniai Europoje kursuoja per kelias š alis, todė l turistas gali iš lipti bet kur, apsidairyti, o paskui važ iuoti toliau. Pavyzdž iui, iš Milano (Italija) per Austriją važ iuoja traukinys į Miuncheną (Vokietija), taip pat per visą Š veicariją į Bazelį . Tiesa, tokia kelionė gali trukti ne vieną valandą , tač iau kursuoja naktiniai traukiniai, kurie leidž ia sutaupyti nakvynei.
Na, su transportu viskas lyg ir aiš ku, bet su kalbomis situacija Š veicarijoje labai į domi. Faktas yra tas, kad š ioje š alyje yra net 4 valstybinė s kalbos: vokieč ių (dominuojanti), prancū zų , italų ir romanų (romė nų ) ir jos vyrauja į vairiose srityse.
Ž inoma, kalbininkams ir tarpkultū rinė s komunikacijos specialistams tai tik rojus, yra galimybė praktikuotis keliomis kalbomis vienu metu ir net tam tikromis tarmė mis, tač iau mū sų paprastiems turistams viskas nė ra taip. paprastas. Viena vertus, tai labai gerai, nes už tenka bent š iek tiek kalbė ti viena iš š ių kalbų (ar jų miš iniu) ir jie jau tave supras, bet, kita vertus, abu už raš ai (planš etė s) ir pavadinimai taip pat pateikiami keliomis kalbomis, o kalba priklausys nuo regiono. Todė l, jei ketinate vykti į Š veicariją , geriau iš anksto už siraš ykite pagrindinius pavadinimus ir ž odž ius (ar frazes) keliomis kalbomis. Pavyzdž iui, pats š alies pavadinimas, nors ir priebalsis, skirtingomis kalbomis labai skiriasi: Schweiz (vokieč ių k. ), Suisse (prancū zų k. ), Svizzera (italų k. ), Svizra (romė nų k. ), Š veicarija (anglų k. ) .
Todė l, priklausomai nuo to, iš kurios š alies atvyksite į Š veicariją , perkant bilietus stoties bilietų kasoje turė site pasirinkti pavadinimą . Taip pat reikia labai atidž iai perskaityti ir tarti miestų pavadinimus ir aiš kiai iš tarti miestų pavadinimus (o geriau raš yti ant popieriaus lapo), nes Europoje yra daug panaš ių pavadinimų . Pavyzdž iui, Buk miestas yra Lenkijoje, Bruk – Austrijoje, o Buks – Š veicarijoje, tad pirkdami bilietą galite lengvai suklysti. Todė l rekomenduoju kasoje kalbė ti ne tik kuriame mieste reikia bilieto, bet ir kurioje š alyje! Taip pat nepakenks su savimi turė ti vokieč ių , prancū zų ar italų frazių są siuvinius, tai priklauso nuo regiono, kurį norite aplankyti. Jeigu, tarkime, vykstate į Ž enevą , tai ten vyrauja prancū zų kalba, o š alies pietuose (prie Italijos sienų ) daugiau kalba itališ kai.
Dabar svarbiausia, dė l ko apskritai verta kur nors vykti, yra lankytinos vietos, nes keliaujant į bet kurią š alį ir į bet kokią ekskursiją keliautojai, kaip taisyklė , nori iš mokti ir pamatyti kaž ką naujo ir į domaus. Taigi Š veicarijoje tikrai yra ką pamatyti: ir graž ū s kalnai, ir didingi ež erai, ir viduramž ių tvirtovė s, ir ramū s, ramū s, š varū s vokiš ko stiliaus miesteliai ir daugybė į vairių architektū ros ir istorijos paminklų . Vė lgi, rekomenduoju apie juos pasiskaityti dar prieš kelionę , kad jau tikslingai kur nors nukeliautum. Apskritai, mano nuomone, š ioje š alyje kiekvienas ras kaž ką sau.
Ypač rekomenduoju ten nuvykti smalsiems moksleiviams ir studentams, kurie turė s galimybę vienu metu susipaž inti su keliomis kultū romis ir praktikuoti kalbas, taip pat pasinerti į ž inomų miestų (Ž enevos, Ciuricho, Berno, Bazelio) istoriją , kurią turi. girdė jo nuo vaikystė s, kur jie gyveno ir daug puikių skirtingų epochų ž monių , tokių kaip Jeanas Calvinas, Jeanas-Jacques'as Rousseau, Carlas Jungas, Albertas Einš teinas, Wolfgangas Amadeusas Mocartas, Vladimiras Iljič ius Leninas ir kt.
Dabar atskirai norė č iau pakalbė ti apie vieš buč ius, kainas ir š veicarų gyvenimo bū dą , nes keliautojams tai daž nai net svarbiau nei lankytinos vietos. Kaip jau minė jau, Š veicarijoje yra labai aukš tas gyvenimo lygis ir iš to galima padaryti keletą logiš kų iš vadų , kurias patvirtina daugybė faktų . Pirma, tai bū sto ir vieš buč ių kainos.
Jei staiga norite (ar bū site priversti) apsistoti Š veicarijos vieš butyje, bū kite pasiruoš ę pakloti daugiau nei 200 Š veicarijos frankų (apie 180 eurų ) už naktį (su gana ž emu aptarnavimu)! Tai kelis kartus brangiau nei tas pats vieš butis kaimyninė je Italijoje. O jei esi, pavyzdž iui, Š veicarijos pietuose ir papildomų pinigų nė ra, tai geriau važ iuok į artimiausią Italijos miestą ir nakvok ten. O sutaupytų pinigų daugiau nei už tenka kelionei atgal ir dar vienai dienos kelionei į Italiją (ar Austriją ). Palyginimui, Milane ar Bolonijoje vienos nakties kaina vieš butyje yra apie 70 eurų , o kelionė iš Milano į Veneciją trunka porą valandų ir kainuoja apie 20 eurų . Antra, parduotuvė se kainos gerokai didesnė s nei priimamos kaimyninė se š alyse.
Pavyzdž iui, kruasanas ar bandelė kainuoja apie 12 frankų , o Italijoje visa pica (apvali) kainuoja 4-5 eurus, magnetukas - 8 frankus, o kitose š alyse eina už.1 eurą , atvirukų rinkinys - 12. frankų , visur kainuoja 2 -5 eurai ir tt O rū bų kainos apskritai nerealios, kaip iš kitos planetos! Treč ia, jie (š veicarai) nė ra į pratę dirbti, todė l daugumoje miestų viskas atsidaro 11 valandą ir už sidaro 17 valandą . Jei parduotuvė dirba iki 18-19 val. , tai č ia jau renginys ir prie į ė jimo pakabina specialų plakatą , kad visi ž inotų , kokie č ia darboholikai maniakai „aria“. Be to, viskas už daryta, net traukinių stotys ir vieš buč iai, todė l iš vykti kur nors po 21 valandos jau problematiš ka, taip pat į siregistruoti į vieš butį (9-10 val. jie jau už daromi). Ir apskritai 21 valandą visi miega, lyg jau gili naktis, vietomis net nedega gatvių ž ibintai! Taigi jums reikia apsipirkti ir į siregistruoti vieš buč iuose, taip pat dienos metu pasiimti traukinio bilietus.
Nors tokiuose miestuose kaip Ž eneva viskas kiek kitaip, jie arč iau š iuolaikinių megapolių ritmų , bet kainos ten atitinkamos.
Ir galiausiai, noriu iš sklaidyti kelis mitus apie Š veicariją , kurie egzistuoja mū sų turistų są monė je, primesti filmų ir reklamos arba atsirandantys dė l labai eskizinė s informacijos.
Pirmasis mitas yra tai, kad č ia š iltas ir š velnus klimatas. Tai labai santykinis apibrė ž imas ir jį reikia paaiš kinti. Aiš ku, š alnų iki -50 ten nebū na, bet š ilumos irgi nė ra. Vidutinė temperatū ra svyruoja nuo 0 iki 18 laipsnių š ilumos. O tuo pač iu daž nai lyja nestiprus lietus arba kyla rū kas, dė l ko ten visą laiką gana drė gna ir š alta! Oras labiau panaš us į Londoną nei Vidurio Europą.
Antras mitas – ten viskas š varu ir aiš ku. Taip pat abejotinas teiginys. Nors Š veicarijos miestai kur kas š varesni nei pas mus, jie toli graž u nė ra idealū s.
O gatvė se tualetų nė ra, o stotyse maž i, purvini ir mokami. Bet dė l aiš kumo ir tikslumo aš iš esmė s nesutinku. Pavyzdž iui, gelež inkelio stotys labai maž os tiek ž monių , praė jimai siauri, aplinkui sendaikč ių turgus, kasos dirba nesuprantamai, iš.5 vienetų.3 už darytos, o likusiose 2 - didž iulė . linija (trimis eilė mis) nedideliame koridoriuje, traukiniai iš grauž ti ir nuolat vė luoja (be jokio į spė jimo! ), o autobusai važ iuoja kaip nori ir neaiš ku kur, nė ra aiš kių grafikų , nė ra eismo schemų arba vieš buč iuose nė ra muilo ir tualetinio popieriaus (o tai už tokius ir tokius pinigus! ) ir t. t. Š į są raš ą bū tų galima tę sti dar ilgai, bet ar verta...
Treč ias mitas – viskas gryna, natū ralu ir pagaminta rankomis. Tai nesą monė ! Rasti natū ralių š veicariš kų gaminių Š veicarijoje nė ra daug lengviau nei Rusijoje. Apie daiktus, patiekalus, suvenyrus ir t. t nė ra ką pasakyti - viskas kiniš kas š lamš tas, ar kaž kas panaš aus, ir gana nekokybiš ki.
Ir turbū t pamirš o apie savo pač ių kaž kokį gaminimą rankiniu bū du, nes ilgai juokė si.
Ketvirtas mitas – jie visi labai kultū ringi. Ž inoma, Š veicarijoje kaip ir visur kitur yra kultū ringų ž monių , bet tik jie turi savo idė jas apie kultū rą ir š vietimą . Pavyzdž iui, jie gali lengvai garsiai iš sipū sti nosį prie stalo vieš ame valgomajame, kai aplink daug ž monių , valgo kaip kiaulė s, viską maiš o, maistą gali iš barstyti ant grindų ir t. t. nuo bjauriausio dalyko, kad jie keliasi vieš ose vietose. Taigi š ie teiginiai yra labai reliatyvū s...
Penktas mitas yra tai, kad Š veicarija turi gerą mediciną . Gerai tik privač iose klinikose ir už didelius pinigus (kaip ir kitur). O vieš ajame sektoriuje klesti biurokratija, taupo ant visko ir aptarnavimo kaip mū sų klinikose.
Yra ir kitų mitų , kuriuos taip pat lengva iš sklaidyti. Apie juos jau daug paraš yta ir nenorė č iau kartotis.
Na, tokią aš asmeniš kai pamač iau š ią š alį.
Galbū t aš kaž ko neį ž iū rė jau, kaž kaip esu per daug subjektyvus, bet kai kur mano nuomonė yra vienpusė . Bet bet kuriuo atveju reikia ruoš tis kelionei į Š veicariją ir bent jau keliaujant pirmą kartą patariu ten vykti tiesiog kaip į ekskursiją , o jei viskas patinka, tai jau sustokite arba atvykite tikslingai. Kitą kartą .