Nuostabi Ascona
Iš vykome atostogauti į Š veicariją . Per savaitę aplankė me kelis miestus – Ciurichą , Liucerną , Berną , Tič iną , Askoną .
Ascona buvo ypač į simintina, ir aš noriu apie ją papasakoti.
Ascona – nedidelis jaukus miestelis ant Maggiore ež ero kranto (tai vienas š ilč iausių ež erų ). Miestas į sikū rę s vos 196 metrų aukš tyje, tai yra ž emiausiame Š veicarijos mieste. Askona yra kurortinis miestas. Iš tiesų , norint atsipalaiduoti, jo vieta yra labai, labai vaizdinga, atmosfera yra tiesiog unikali.
Itališ ka gyventojų tarmė man sukė lė ypatingą trauką . Ascona priklauso itališ kajai Š veicarijos daliai.
Vaikš č ioti po Askoną galima tik pė sč iomis, neskubanč iu ž ingsniu, norint pajusti miesto architektū ros ir gamtos grož į . Gatvė s siauros, namai ž emi su nuostabiais balkonais. Sustabdote akis beveik į kiekvieną namą . Namai yra labai arti, tarp jų tiesiog yra plyš ių . Bendras jausmas toks, kad esi pasakų mieste.
Ir mes taip pat pasijutome kaip pasakų herojai, kai atvykome į vieš butį ir gavome kambario raktus. Pats Albergo Elvezia vieš butis į sikū rę s sename pastate, todė l mums buvo padovanoti ir seni metaliniai raktai su dideliu numeriu.
O dabar apie lankytinas vietas. Visų pirma aplankė me Š ventų jų Petro ir Povilo katedrą , nes ji buvo š alia mū sų vieš buč io miesto centre. Tai XVII amž iaus katalikų baž nyč ia. Mums neį prasta, kad š ioje š ventykloje vietoj į prasto kupolo yra tik lubos. Nustebę s.
XVII amž iaus pradž ios Popiež iš koji kolegija nebuvo itin į spū dinga. Tada grož ė jomė s Santa Maria dela Misericordia baž nyč ia, tai jau XVI amž iaus pradž ia. Į ė jimas nemokamas – už einame pasigrož ė ti biblinių scenų freskomis ir beprotiš kai graž iu altoriumi.
Toliau mū sų laukė San Materno pilies griuvė siai. Atvykome ir nustebome – jokių griuvė sių ir akmenų kalnų , kurių tikė jomė s, o vietoj to maž as senas namas. Nusipirkę bilietus į ė jome į vidų – pasigrož ė jome pač iu kambariu ir jame kabė jusiais paveikslais.
Ir vis dė lto, bū damas Askonoje, aplankykite paplū dimį . Paplū dimys nedidelis, smė lė tas, bet jaukus, vanduo š altas. Ne iš karto, bet vis tiek nusprendė pasinerti. Ir jie nesigailė jo – nepaisant akmenuoto dugno, kuriuo į vandenį lį sti ne itin malonu, pats tyras skaidrus vanduo pakerė jo savo vė sa, suteikė lengvumo, stiprybė s ir jaunystė s pojū tį . Vakare buvo net sunku iš eiti iš š ios vietos.
Ž odž iu, Š veicarija mus suž avė jo, pakerė jo pasakiš kais miesteliais ir nepakartojama gamta.