Gomelio grožis
Iš pirmo ž vilgsnio Gomelyje nė ra ko pamatyti. Bet jei Subdos valia č ia pateksite, neturė tumė te nusiminti. Paž velgus į š imtmeč ių gelmes, paaiš kė ja, kodė l miestas yra toks, koks yra. Miestas pavadintas maž os upė s Gomijukos vardu, kuri į teka į Sož o upę (didelį Dniepro upė s intaką ).
Pirmą kartą G. Ipatijevo kronikoje minimas kaip Č ernigovo kunigaikš č io nuosavybė.1142 m. , susijusi su Olgovič ių ir Monomachovič ių kova dė l didž iojo kunigaikš č io sosto Kijeve. 11 val. - elgetauti. XIII a. Mieste vystė si gelež ies apdirbimo, papuoš alų -bronzos liejimo, keramikos, medž io apdirbimo, kaulų drož ybos, ginklų amatai. Prekybos keliai jungė su Kijevu, Č ernigovu, Smolensku, Voluine, Š iaurė s Rusija, Bizantija. G. buvo vienas didž iausių miestų Radimič ių ž emė je. Apie 1335 m. ji tapo LDK dalimi. Visi R. XVI a vaidino svarbų vaidmenį ginant ž emes nuo Krymo totorių antskrydž ių . Liublino unijos pagrindu 1569 m. ji tapo Sandraugos dalimi. 1772 metais jis buvo į trauktas į Rusijos imperiją . 1850 metais per G. buvo nutiestas greitkelis Sankt Peterburgas-Kijevas ir pirmoji telegrafo linija Rusijoje Sankt Peterburgas-Sevastopolis. 1873 m. per G. nutiesti Libavo-Romenskajos gelež inkelio ruož ai, 1888 m. - Polesjė s gelež inkelių . Buvo atliktas miesto sutvarkymas, pradė tas tiesti vandentiekis, 1872 metais gatvė se atsirado dujinė s lempos, po 1879-ų jų iš asfaltuotos centrinė s gatvė s. Didž iausias revoliucinis į vykis Gomelyje per I pasaulinį karą buvo Gomelio tranzito punkto sukilimas. Susikū rė Gomelio darbininkų ir karių deputatų taryba, kiek vė liau – Gomelio rajono valstieč ių deputatų taryba. 1918-03-01 Gomelį už ima Kaizerio Vokietijos kariuomenė . Perė jus prie naujos ekonominė s politikos, į monių ekonominiai rezultatai pagerė jo, 1923 m. pabaigoje visa Gomelio pramonė tapo pelninga. Klastingas faš istinė s Vokietijos puolimas prieš SSRS sutrikdė taikų sovietų ž monių darbą . 1941 m. birž elio 22 d. Gomelio miesto partijos komitete į vyko neeilinis posė dis su partijų , profesinių są jungų ir komjaunimo organizacijų vadovais, kuriame buvo numatytos priemonė s sutelkti pajė gas ir priemones kovai su faš istine agresija. Artė jant frontui, prasidė jo evakuacija. Per itin trumpą laiką iš miesto buvo iš vež ta 42 pramonė s į monių į ranga, ž aliavų ir gatavos produkcijos atsargos, daugybė darbininkų ir darbuotojų š eimų . 1941 m. liepos pradž ioje nuo nacių okupacijos pradž ios Gomelio srities teritorijoje gimė partizaninis judė jimas, o nuo 1942 m. lapkrič io mė n. veikė Gomelio partizanų bū rys. Naciai iš vež ė į Vokietiją likusius pramonė s ir elektros į renginius, maisto atsargas, ž aliavas ir medž iagas, sunaikino 80% bū sto fondo. Nuo pirmų jų iš sivadavimo dienų prasidė jo atkū rimo darbai, juose dalyvavo visi darbingi miesto gyventojai. Kaip matyti iš istorinių faktų , miestas iš pradž ių buvo pramoninis.
„Gomselmaš “ gamykla, degtukų fabrikas „Vesuvius“, staklių ir elektrotechnikos gamyklos, stiklo gamykla, gelž betonio gaminiai, matavimo prietaisai, trikotaž o ir trikotaž o fabrikas, mė sos perdirbimo cechas, konditerijos fabrikas „Spartak“, spirito varykla, muilas. gamykla veikia ir š iandien. Natū ralu, kad tokio skaič iaus pramonė s į monių buvimas daro į taką miesto ekologijai. Tač iau dė l plač ių gatvių , ž alių jų erdvių gausos, ž mogaus sukeltas poveikis gyventojams yra š velninamas. Be to, č ia kiekviename ž ingsnyje galima pamatyti nacionalinį baltarusių grož į . Tai iš reiš kiama tautiniais deimanto formos ornamentais ant namų , daugybe gė lynų , fontanų , karkasinių gė lių skulptū rų , kompozicijų .
Taigi, tarkime, kad nuvyksite į Gomelį gelež inkeliu. Iš eikite iš modernios stoties pastato ir jus pasitiks ant didž iulio lagamino sė dintis keliautojas. Galite vaikš č ioti viena plač ios alė jos puse. Prieš ais regiono administracijos pastatą matomas kamuolinis fontanas. Toliau galite eiti į gatvė s vidurį ir pasivaikš č ioti arba atsisė sti ant vieno iš daugybė s alė jos suoliukų . Alė ja remiasi į gatvę , kurios prieš ingoje pusė je yra paminklas tankui. Toje pač ioje pusė je, prie cirko, yra lengvas muzikinis fontanas (geriau ž iū rė ti vakare) ir paminklas klounui Pieš tukui. Klouno uodegą ir š unis bei nykš tį nugludina į simylė jė liai, norė dami palinkė ti. Č ia, netoli nuo parduotuvė s, galite į sigyti saldumynų iš vietinė s „Spartak“ konditerijos fabriko. Asortimentas patenkins net ir pač ius į mantriausius smaliž ius. Ir keli buteliai į vairių baltarusiš kų balzamų .
Tada galite vaikš č ioti gatvė mis, ž velgdami į XX amž iaus pradž ios medinius namus. Dauguma jų nudaž yti visokiomis ramiomis spalvomis, su plastikiniais langais. Prie kiekvienos damos privalomas gė lynas su tais pač iais dekoratyviniais kopū stais. Ir pieš iniai ant namų ! Č ia yra kompozicija prie Krasovo Gokolecų , skirta Sovietų apygardos 30-meč iui. Č ia pat, po liepomis, guli didž iulių obuolių derlius. Prie universitetų yra ponia su š unimi ir dž entelmenas. Kiek toliau, dekoratyvaus upelio saloje, sė di prabangi varlė . Net miegamieji miesto rajonai turi savo dekoracijas. Pavyzdž iui, Zheleznodorozhny viduryje gė lių lovos tupė jo didž iulė vapsva, o ant kitos patogiai į sitaisė Miracle-Yudo banginių ž uvys. Ar š arkos varnos. Š tai Rubiko kubas dž iugina akį . O š tai š eimyninė s laimė s simbolis – karoliukų lizdelis.
Jei laikas leidž ia, apsilankykite netoli Paskevich-Rumyantsevs dvaro esanč iame parke. Iš Petro ir Povilo katedros pusė s, eidami į parką , atkreipkite dė mesį į vadinamą jį fontaną (toks du viename - ž ibintas ir fontanas) Pati valda restauruota. Vidaus apdaila stilizuota pagal atitinkamą epochą . Nusileiskite prie tvenkinio su gulbė mis ir Sož o upė s krantine pro patranką ir graž ų beprotnamį su laikrodž iu. Ant krantinė s galima pasivaž inė ti tokiu modernizuotu dvirač iu, valtimi už plaukti iki paminklo medž iotojui, kur iš didž iai sė di miesto simbolis - praš matni lū š is. Ir jei tikrai norė jote porcijos adrenalino, praš au. Už lipę laiptais atsidursite moderniame parke, kuriame apstu į vairiausių pramogų .
