Gardinas toks įvairus
Gardinas, Gardinas, Gardinas. Koks vardas, bet graž us! Apie š io š lovingo miesto istoriją galima pasakyti daug. Pirmą kartą ji paminė ta 1128 m. kronikoje kaip pasienio tvirtovė Nemuno pakrantė je. Viduramž iais Gardinas buvo pagrindinis karinis, prekybos ir amatų centras. Č ia gyveno rusė nai, lietuviai, lenkai, vokieč iai...Miestas faktiš kai tapo Lietuvos Didž iosios Kunigaikš tystė s sostine. Č ia sė jo aukš tuomenė , rū mus statė vienadieniai magnatai, garsus botanikas ir gamtininkas Ž eliberas sutvarkė savo botanikos sodą . Paskutinis karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, iš sekę s kovoje su bajorais ir magnatais, prarado karalystę , kai 1795 metais Seimas susitarė dė l treč iojo paskutinio valstybė s padalijimo tarp Rusijos, Prū sijos ir Austrijos. Siena buvo nustatyta beveik prie Naujosios pilies sienų – prieš inga Nemuno pusė priklausė Prū sijai, kol 1807 metais Napoleonas š ias ž emes atidavė Rusijai.
Vokieč iai č ia atvyko Pirmojo pasaulinio karo metais.
Okupantai baltarusių kalbą pripaž ino valstybine kalba. 1918 m. , pasibaigus karui ir iš miesto pasitraukus vokieč ių kariuomenei, kurį laiką jame buvo Antono Luckevič iaus vadovaujama Baltarusijos Liaudies Respublikos vyriausybė , kū rė si nacionalinė kariuomenė . 1919 m. pateko į lenkų kariuomenė s nelaisvę . Tarpukariu ji tapo gilia provincija. Vaivadijos centro laurai atiteko gyvesnei Balstogei. 1939 metais į miestą į ž engė sovietų kariuomenė . Po karo Balstogė buvo grą ž inta Lenkijai, tač iau Gardinas tapo regioniniu pasienio centru, kuris yra iki š iol.
Gardino marš rutas prasidė jo nuo gelež inkelio stoties. Buvo gana š alta. Ant ž olė s jau buvo š erkš nas. Kirsdamas kelią pamač iau tribū nose miesto ž emė lapį . Bandydamas daryti paminklus supratau, kad mano ž emė lapis toli graž u nė ra tobulas.
Laiko nebuvo daug, o ž iū rė ti norė jau daug. Pirminis marš rutas su galimybe keisti prasidė jo nuo gatvė s. Eliza Ož eš ko.
Sveikiname varlė s keliautojo statulė lę . Sveiki kolega; ) Š alia mė lyno vieno aukš to pastato – namo, kuriame gyveno raš ytojas, Š ventojo už tarimo stač iatikių katedra. , Lenino aikš tė je. „Bildruk“ kioskas siū lo praš matnią miesto kortelę . Marš rutas koreguojamas gatvė je. Bol. Trejybė ir Gardinas ekskursijoms. Bol. Trejybė , gana siaura gatvelė , einanti į kalną , labai priminė Egerį . Č ia yra ugnies bokš tas, Senoji ir Naujoji pilys, Mergelė s Gimimo vienuolynas su juodos ž vaigž dė s kupolu. Tada sankryž a su gatve. Tiltas. Š i gatvė iš vienos pusė s baigiasi tiltu per Nemuną . Kitoje – Sovietų aikš tė . Š ioje aikš tė je yra parapijos baž nyč ia. Jis suž avė jo savo dydž iu, bet kartu ir architektū ros lengvumu.
Pati sovietinė priminė vieną iš Prahos aikš č ių . Ant vieno namo suraš ytas meilė s prisipaž inimas Baltarusijai. Sutinku su tuo) Varpas paskelbė apie tarnybos pradž ią . Vis dar gana š alta.
Tuo pač iu metu galite suš ilti. Didž iulė s baž nyč ios patalpos su gera akustika, malonia š iluma sklinda didingas vargonų grojimas. Atsisė du prie į ė jimo, nes neplanuoju bū ti iki galo. Manau, man bus atleista, noriu pamatyti visus Gardino š edevrus) Virš utiniuose languose š vieč ia saulė , už pildydama kambarį š viesos. Maldos buvo skaitomos lenkų , lotynų ir baltarusių kalbomis. Pasinė rę s į mintis apie gerą , protingą , amž iną ) Po 20 minuč ių pailsė ję s nusprendž iu eiti toliau. Pasidarė š ilč iau. Iš einant iš baž nyč ios pora lenkų stabdo. Jie turi ž emė lapį rusų kalba. Aiš kinu valstybei ir pieš iu, kaip nuvykti į vietą . Linkime vieni kitiems malonios kelionė s. Marš rutas eina pro š v. Į.
Marksas, pro Raudoną ją Apreiš kimo baž nyč ią ir Š v. Brigitos vienuolyną . Š i miesto dalis tarsi nuž engė iš Vilniaus rū š ių nuotraukų . Pervaž iuoju gelež inkelio tiltą . Matyti daž yti vandens bokš tai.
Miesto gyventojai neprisimena, kodė l jie buvo vadinami „Kasya“ ir „Basya“. Gatvė je. Poligrafas yra vienoje didž iausių Baltarusijos rinkų . Ypatingo noro ar tikslo lankytis turguje nė ra. Vietoj to aplankykite upė s krantinę . Neumannas. Č ia ž emė lapis š iek tiek melavo, bet galite orientuotis. Upė s tė kmė gana greita, bet lygi. Dalis krantinė s iš klota plytelė mis. Dalis – tik ž alia ž olė . Antys plaukia aktyviai, netrikdydamos bendros harmonijos. Ir tyla. Prieš ingoje pusė je į kraš tovaizdį organiš kai į silieja Š ventojo Kryž iaus Į gijimo baž nyč ia. Prisimenu sugebė jimą iš popieriaus padaryti laivą . Sveikinimai jam. Patogiu troleibusu vaziuoju i nauja miesto dalis.
Troleibusai, kaip ir bet kuriame Baltarusijos mieste, nedideli, š varū s, tvarkingi. Eikite pagal tvarkaraš tį . Č ia pastatai modernū s, platū s, bū dingi visiems Baltarusijos miestams š varai. Namai turi tautinį ornamentą.
Ir gė lynai su privalomais dekoratyviniais kopū stais. Grį ž ome prie senosios dalies. Orai jau vasariš kai š ilti. Pagrindinė s lankytinos vietos jau aplankytos, nusprendž iame tiesiog pasivaikš č ioti senosiomis gatvelė mis, besimė gaujant š velnia rudens saule. Nuė jome į Už tarimo katedrą . Kaimyninis delikatesas (baltarusijoje yra toks reliktas) kvepė jo kepiniais. Iš didž iulė s asimiliacijos buvo pasirinkti pufai su uogiene ir beigeliai su aguonomis (a la sovietinė vaikystė ) ir sultimis. Nusileidž iame į parką prie Gorodnychanka upė s (maž a upė , davusi miestui pavadinimą ). Napoleono armijos karininkas „atsisė do pailsė ti“ ant vieno iš suolų . Atsisė dome ant suoliuko netoliese.
Rykliai ė jo labai greitai, bet dalijosi beigeliais su vietiniais paukš č iais, suž inoję apie paukš č ių hierarchiją . Tada ė jo gatve. Gorkis, Lermontovas, per parką . LKSMB į Kalož os baž nyč ią . Parko alė ją sudaro kaš tonai. Jie š audė į mus dideliais vaisiais.
Polovos, Nimanskos gatvė se su mediniais pastatais ir nesikeič ianč iais dekoratyviniais kopū stais gė lynuose; pro Ledo rū mus, gatvė je. Rugsė jo 17 d. , Timiriazevas eik į gelež inkelio stotį . Gardino ratas už sidarė . Nepaisant gana liū dnų jo gyvenimo puslapių , Gardinas iš laikė nuoš irdumą , toleranciją , ramybę ir aristokratiš kumą . Senovinė s aplinkos gatvė s plač ios, tarsi atspindinč ios gyventojų platumą . Era, architektū ros stiliai, religijos ir ideologijos č ia sugyvena taikiai. Tuo pač iu metu gatvė s turi lituotą europietiš ką iš vaizdą , gerai priž iū rimos su aiš kiais ž enklais. Ž monių veidai neatrodo susirū pinę , susikaustę . Traukinys priklausė paminkliniam Minskui.
Bet tai jau kitas skyrius.
