BULGARIJOS POMORIJOS MIESTAS – DAUG PUMVO, MAŽA JŪRA

2011 Rugpjūčio 17 Kelionės laikas: nuo 2011 Liepos 25 iki 2011 Rugpjūčio 05
Reputacija: -½
Pridėti kaip draugą
Parašyti laišką

2011 m. liepos pabaigoje – rugpjū č io pradž ioje mano ž mona ir septynerių metų dukra atostogavo prie Juodosios jū ros Bulgarijos mieste Pomorė je (Pomorie, Pomorie), esanč iame netoli Burgaso. Ž emiau pateikiamas tekstas apie tai, kaip gyvenome Pomorė je 12 dienų , ir apie mū sų į spū dž ius apie miestą ir jo gyventojus.

PASIRENGIMAS: KELIONIŲ BENDRAVIJA IR KOMENTARAI INTERNETE

Kuponų į sigijimu nusprendė me pasirū pinti iš anksto ir nuvykome į kelionių kompaniją , iš kurios 2009 metais vykome į Bulgariją Albenoje, dar geguž ė s mė nesį . Į monė s darbuotoja, iš klausiusi mū sų reikalavimus dė l atostogų vietos – ramios vietos, kur galima pailsė ti su vaiku – pasiū lė keletą variantų . Vienas iš jų buvo Interhotel Pomorie (IHP) Pomorė je, kurį galiausiai pasirinkome. Mums buvo pasakyta, kad ten tylu, jū ra tyvuliuoja tiesiai po kambario langu ir merginai nebus nuobodu.

Dauguma rusiš kame internete rastų atsiliepimų apie Pomorie sutapo su kelionių agentū ros darbuotojo ž odž iais.


Komentarų autoriai raš ė apie ramų miestelį , seną , bet visai neblogą vieš butį , daugybę maitinimo vietų ir pasivaikš č iojimo bei pramogų vietų . Tvirtas teigiamas, apskritai. Nuotraukos taip pat dž iugino.

Bet kokiu atveju nuė jau į Google, perskaič iau atsiliepimus už sienio kalbomis, kurias suprantu. O ten viskas buvo visai verta, smulkias pastabas priskyrė me prie to, kad „visi ž monė s skirtingi, visiems į tikti negali“.

TINA VAIZDO KAMBARYS

Atvyko į Burgasą su nedideliu vė lavimu dė l aviakompanijos kaltė s. Oro uoste mus ir dar dvi š eimas pasitiko kelionių agentū ros atstovė . Mikroautobusu pasiekė me seną ją Pomorie dalį , esanč ią apie 20 kilometrų nuo oro uosto.

Be problemų į sikū rė me sename vieš buč io pastate, kuris, paž iū rė jus „profiliu“, atrodo kaip į jū rą iš plaukianč io laivo pirmagalis.

Mū sų kambarys buvo pirmame aukš te, tai yra rū sys, nes pagrindinis į ė jimas į vieš butį iš gatvė s yra treč iame aukš te. Tame pač iame pirmame aukš te buvo ir skalbykla, iš kurios daž nai į koridorių traukdavo drė gnus baltinius.

Kambaryje dvi lovos, sulankstoma lova vaikui, naktinis staliukas, ž urnalinis staliukas, pora naktinių staliukų , pufas, televizorius, š aldytuvas, gana erdvi spinta koridoriuje. Vonios kambarys yra š alia, su vonia.

Balkonas, ant kurio stovė jo pora plastikinių kė dž ių , nuė jo tiesiai į jū rą , kuri iš tisą parą tvyrojo ir š niokš č ia apač ioje. Vaizdas į kairę buvo labai geras – jū ra su kalnais prieš ingoje į lankos pusė je horizonte ir tolumoje matomi vietinio buriuotojų klubo balkeriai ar kateriai.

Tač iau vaizdas iš kitos pusė s buvo gana prastas.

Deš inė je, po pastato stulpais, pilkavo seniai stovė jusios statybinių š iukš lių nuosė dos, arč iau centro pakrantę „puoš ė “ banglenč ių iš mestas purvas ir į jį į sipainioję tuš ti buteliai, guminė s š lepetė s ir kitos š iukš lė s. jo ž alia netvarka.


Tinos niekas nepaš alino, todė l ji ramiai dž iū vo, trikdyta tik jū rinė s augmenijos griuvė siuose besisupanč ių kirų ir juodų jų kormoranų ilgais ž alč ių kaklais. Nepaisant didelio kiekio jū rinė s floros, nuolat pū vanč ios ir dž iū stanč ios po balkonu, pū vanč ių dumblių miazmos mū sų tikrai nevargino. Tik porą kartų ir tik naktį kambaryje tvyrojo lengvas smarvė.

JEI NORITE NUMESTI SVORIO, VALGYKITE VIEŠ BUČ IAME

Kelis kartus ė jome pusryč ių , kurie buvo į skaič iuoti į vieš buč io kainą . Kiek galima sprę sti iš atsiliepimų internete, maisto monotonija Bulgarijos trijų ž vaigž duč ių vieš buč iuose jau seniai tapo priež odž iu.

Tač iau net ir š iame fone vadinamasis trijų ž vaigž duč ių IHP vieš buč io restoranas pasiž ymė jo neį tikė tinu blogu skoniu ir nuobodumu visomis paskutinių dviejų ž odž ių prasmė mis. Jau beveik dvi savaites į staigos primestas pusryč ių meniu nesikeitė nei karto. Visi patiekalai buvo gaminami nepaprastai monstriš kai ir buvo produktų rinkinys, kurį virtuvė je gyvenanti vidutinybė bandė gaminti pagal receptus, kuriuos ž inojo vieni. Š ie paslaptingi ratatouilles sugebė jo sugadinti net omletą . Mane ypač sukrė tė menkas darž ovių ir vaisių asortimentas, kurį reprezentavo pomidorai, nulupti stambiai pjaustyti agurkai, pajuodę griež inė liai su ž ievele, bananai ir baisū s neformatuoti apelsinai.

Porą kartų paragavę IHP restorano kulinarinių gė rybių , daugiau ten neuž sukome.

Eidamas pro vieš buč io vestibiulį , kuriame tarp medicininių procedū rų laiką leido rusakalbiai senoliai ir moterys iš Rusijos, Ukrainos, Izraelio ir Dievaž i iš kokių kitų š alių , ne kartą girdė jau senelius, kurių kupone buvo į skaič iuotas maitinimas tris kartus per dieną vieš butyje. , dejuoja dė l ne tik pusryč ių , bet ir pietų bei vakarienių neskoningumo ir monotoniš kumo.

DĖ DĖ S KOLIO VENERA IR GOBUSIS TINGINIS AKYS

Dabar apie tai, kur valgė me.

Valgė me pas dė dę Kolią.

Dė dė Kolya buvo maž daug 45 ar 50 metų , tiesiogine prasme prie naujojo IHP pastato sienų jis iš sinuomojo restoraną „Venera“, esantį prieš ais „Polar Bear“ į staigą . Dė dė s Kolios maistas buvo skanus, brendis (vynuogių degtinė ) praskiestas vandeniu saikingai, aptarnavimas labai geras, kainos visai priimtinos.


Restorane visai nebuvo gaila palikti arbatpinigių padavė jams, juolab, kad beveik kiekvieną kartą už restorano lė š as buvo iš dė liota taurė raki ir buivolo ar dar ko nors saldaus vaikui. Deja, kitais metais „Veneros“, kurios kieme fontane stovi vulgari akivaizdž iai abejotinos reputacijos merginos statula, nuomininkas bus kitas ž mogus. Dė dė Kolya nusprendė , kad verslo plė trai Bulgarijoje jam nė ra perspektyvų , ir iš vyko į Vokietiją , kur ketino atidaryti Balkanų restoraną . Palinkė kime jam sė kmė s.

Skirtingai nuo dė dė s Kolios ir jo padavė jų , kurie net ir su pagiriomis, norė dami patenkinti visus padorius klientų norus, tarsi į gelti lakstė po smuklę , kitose Pomorijos maitinimo į staigose, kuriose mums teko nelaimė apsilankyti, darbuotojai su lankytojais elgė si itin filosofiš kai. .

Ypač orientacinis atvejis, į vykę s restorane ant krantinė s, kuris, jei neklystu, vadinasi Javorovo bulvaras. Praė jus maž daug penkioms minutė ms po to, kai į ė jome į visiš kai tuš č ią salę , prie mū sų irklavo abejotinas kū nas. Perskaič iusi etiketę ant trapios jaunuolio krū tinė s, supratau, kad viskas blogai.

„Pervolyainen“, – iš kart į galvą atė jo Stalino sakalo numuš to suomių lakū no Akselio pavardė iš garsaus sovietų televizijos serialo „Slaptasis farvateris“.

Akselį iš Pomeranijos restorano, manau, pasmaugtų ne tik tikrieji arijai iš Skrajojanč io Olando į gulos, bet ir kantrū s, neskubantys Suomijos gyventojai.

Jaunuolis ne tik labai ilgai neš davo ant stalo neskanų maistą , bet ir iš raš ydamas są skaitą bandė automatiš kai atidė ti beveik visą levą arbatai (vietinė valiuta, kursas fiksuotas, euras lygus 1.95 Bulgarijos levas).

Š i bū tybė , negalė dama savę s paaiš kinti nei rusiš kai, nei angliš kai, savo veiksmus argumentavo nepasidavimu. Matyt, supratę s, kad mums jo bliovimas nė ra argumentas, apgailė tinas berniukas netrukus vis dė lto atneš ė trū kstamus mainus. Tač iau š is iš sigimimas paliko š viesų prisiminimą apie save.

RAKIA, VYNAS IR Š LYKUS ALUS

Gerti brendį (akcentas antrajame skiemenyje) Pomorie yra geriau nei vietinis iš siliejimas iš Black Sea Gold arba Black Sea Gold bulgarų kalba. Centrinė je aikš tė je yra į monė s parduotuvė , asortimentas pristatomas ir daugumoje vietinių parduotuvių . Pasirinkimo kriterijus paprastas – kuo brangiau, tuo geriau.

Panaš i situacija ir su vynais. Tereikia prisiminti, kad bulgarai negeria pusiau saldž ių , o juo labiau – saldž ių vynų , manydami, kad cukraus pridė jimas gali rodyti tik ž emą ž aliavos kokybę.


Kaip ir kitur, vieš buč ių parduotuvė se kainos gerokai didesnė s nei mieste.

Bulgariš kas alus yra š iukš lė s, ypač iš pilstytas į butelius. Importuoto alaus senamiesč io Pomorė je radau tik viename prekybos centre, kur pusė s litro stiklinė je buvo vidutinis vokiš kas lageris. Tai, kas parduodama su tarptautiniais prekių ž enklais, tokiais kaip „Heineken“, yra vietinis alkoholinis gė rimas, iš pilstytas pagal licenciją . Š lykš tu.

Poroje vietų yra Staropramen iš č iaupo, galima gerti, bet tikrai ne č ekiš kas.

Į staigos, vadinamos „biraria“, turi itin netiesioginį ryš į su barais. Tai tik už kandinė s ar restoranai, kuriuose tikrai bus pilstomo alaus, ir nieko daugiau.

KAIP PRIE JŪ ROS

Tokio klausimo, kurio už daviau mū sų kelionių agentū ros atstovui antrą ją vieš nagė s Pomorė je dieną , prieš istorė buvo tokia.

Atvykimo dieną jū ra buvo banguota, gelbė tojai paplū dimiuose iš kabino raudonas vė liavas, rodanč ias pavojų maudytis.

(Iš viso yra trys vė liavė lė s, be raudonos yra geltona, kuri rodo, kad galite plaukti, bet bū kite atsargū s, taip pat ž alia, kuri rodo, kad viskas gerai ir galite drą siai pliuš kenti savo malonumui). Vakare, palikę s ž moną ir dukrą į sikurti kambaryje, nuė jau ieš koti artimiausio paplū dimio.

Bandymas rasti vietą maudytis privedė mane prie siaubingos nevilties. Artimiausias paplū dimys, kuriame vietoj smė lio buvo pusiau nutrintas, bet vis dė lto pė dai pakankamai aš trus uolas, buvo š alia vieš buč io „America's Prix“. Toliau pakrantė je buvo tvirti akmenys, nuo kurių niekada neleisč iau plaukti vaikui.

Kaip paaiš kė jo kitą dieną , prie anoniminio Pindoso praminto vieš buč io esanč iame paplū dimyje maudytis buvo neį manoma – prie pat kranto dugnas buvo uolė tas, vandenyje – duobė s, aš trū s akmenys ir rieduliai.


Pirmasis dvylikos kilometrų poilsiui skirto vieš o smė lio juostos paplū dimys buvo ž alias kaip sena kelio ž aizda – ant jo buvo daug daugiau purvo nei po mū sų vieš buč io kambario balkonu. Tuo pat metu jū ros gė rybių buvimas banglenč ių zonoje netrikdė nei paplū dimio darbuotojų , kurie aktyviai rinkdavo po penkis levus už buvimą po apgailė tinais metaliniais skė č iais, ne kartą nudaž ytais pagal senus lauž us, nei į vairių tautybių poilsiautojų . Paplū dimio naudotojai arba perž engė ž alių š iukš lių griuvė sius, arba nesavanaudiš kai grė bė jame esanč ius praė jimus, vedanč ius į gana skaidrų vandenį.

Antrame paplū dimyje dumblo praktiš kai nebuvo. Jo nebuvimą daugiau nei slė pė ž monių buvimas, kurių skaič ius aiš kiai virš ijo š ios pakrantė s juostos pajė gumą , kai ji buvo naudojama kaip poilsio vieta.

Vaikai, č iuž iniai, gultai, pusiau suvalgyti virti kukurū zai, nuorū kos, kamš teliai iš alaus butelių ir kiti daiktai itin tankiai dengė smė lį , aiš ku, ne pirmas š viež umas.

Kitame paplū dimyje situacija iš esmė s nepasikeitė.

Ketvirtasis paplū dimys nuo visų ankstesnių ir vė lesnių skyrė si iš kranto kyš anč iomis senomis rą stų skeveldromis, kurios kaž kada, matyt, atvaizdavo arba molo, ar kitokio pakrantė s statinio apatinę dalį . Greič iausiai iš vandens ir smė lio iš kelti faliniai simboliai juodų skaldytų rą stų pavidalu, iki lytiš kai subrendusio vyro juosmens, kiek iš gą sdino š iame paplū dimyje gerokai maž esnius poilsiautojus. Š ios pakrantė s atkarpos, kurioje vė liau ilsė jomė s, privalumas, be santykinai maž iau ž monių , gali bū ti siejamas su geru jū ros dugnu, ž inoma, iš skyrus atkarpą su iš vandens kyš anč iomis ugniaž olė mis.

Kitas paplū dimys bū tų tiesiog nuostabus, bet paž odž iui už deš imties metrų nuo vandens kraš to graž iame smė lė tame dugne buvo betoninė s gana didelė s konstrukcijos liekanos, per kurias š iame pakrantė s ruož e apsigyvenę poilsiautojai drą siai judė jo, kad pasiektų „ didelis vanduo". – Na, – iš kart prisiminiau savo mė gstamą vokiš ką prielinksnį ir patraukiau toliau krantu.

Toliau Pomorijos bendruomenė je buvo galima pamatyti porą kartų penkialapius skė č ius niokojimo fone ir maž daug penkis laisvus paplū dimius, niū rius ir netvarkingus, kaip ryto bomž as trijose mū sų didž iosios tė vynė s sostinė s stotyse.

Toliau eiti buvo beprasmiš ka ir tingu, todė l iš lipau iš kranto į kelią ir grį ž au atgal. Asfalto juosta driekė si palei unikalų druskos ež erą , į trauktą į UNESCO są raš ą arba į kurią nors kitą tarptautinę organizaciją.


Kad niekš iš ki poilsiautojai nesugadintų pasaulio paveldo paminklo, rezervuaras nuo kelio buvo atitvertas maž daug dviejų metrų aukš č io betoniniais stulpais, tarp kurių kruopš č iai iš tempta spygliuota viela.

Prieš ingoje ež ero pusė je, dvokianč ioje paukš č ių ekskrementais ir kitais „sieriniais sū kuriais“, driekė si „prakeiktos socialistinė s praeities“ metais pastatytos stovyklavietė s su eilė mis kolektyvinių kojų plovyklų ir į tartinų tualetų bei duš ų . sanitarijos pož iū riu. Š iuos pastatų kompleksus pagal iš kabas, pritvirtintas prie pusiau supuvusių vartų , Bulgarijos valdž ia pripaž ino „vienos ž vaigž dė s“ kategorijos vieš buč iais. Iš š ių niū rių gyventojų ypač prisimenu maž daug penkiasdeš imties metų dė dę , kuris nusiprausė po duš u, kaž kodė l į sitaisę s prie pat vieno tokio vieš buč io iš orinė s tvoros.

Kad nepadarytų gė dos ž monė ms ekstravagantiš ku nudizmu, valstietis, kiek galė damas, savo nuogumą pridengė ant surū dijusių strypų iš temptomis vienkartinė mis celofaninė mis staltiesė mis.

NAIKINIMO CENTRAS IR KIEKVIENAS VAKARAS SKYSČ IAS "PIRMOJI"

Pats Pomorie miestas yra gana nemalonus savo bendru netvarkingumu, netvarkingumu ir visiš ku atsainumu. Daugelio namų sienos netinkuotos, iš kitų bū stų ant galvos bandoma pilti kaž ką niekš iš ko, balkonuose ir stoguose dygsta tarpai ir skylė s. Dangos dengtos arba senomis, kreivai iš klotomis plytelė mis, arba tokiu pat stipriai susidė vė jusiu, į trū kusiu asfaltu.

Vakarinio „kultū rinio gyvenimo“ centras – miesto centre esanti pė sč ių jų gatvė . 21:00 vietos laiku norinč ių jų spoksoti į ž mones ir parodyti save antplū dis pasiekia aiš kiai per didelę koncentraciją.

Veiksmas primena Geguž ė s 1-osios demonstraciją SSRS, tik trū ksta diktorių praneš imų „keikimo“ š riftu, pavyzdž iui, „Yra Leninsko rajono darbininkų kolona“.


Statybos vyksta visame mieste, ypač greta pakrantė s esanč iuose rajonuose. Parduodamų namų ir vieš buč ių statyba. Dauguma parduodamų skelbimų yra rusų kalba, kvadratinio metro kainos pagal Maskvos ar Maskvos srities standartus yra š velnios. Tuo pač iu metu mano galvoje nuolat kirbė jo du klausimai - ar š ios komercinė s architektū ros investuotojai atstatys infrastruktū ros objektus, ypač kelius, ir ar darys naujus paplū dimius tiems, kurie perka kvadratinius metrus Pomorė je. Vieš ė damas Juodosios jū ros miestelyje netikė jau, kad į abu klausimus bus atsakyta teigiamai.

KUR EITI SU VAIKUI

Miesto centre esanč ioje pė sč ių jų gatvė je esanč iame „pramogų parke“ – lenktynių trasa su sovietmeč io automobiliais, į tartinai girgž danč io „Extreme“ agregato „vė malų sū puoklė s“, karuselė patiems maž iausiems, batutai, drebanti kabina atrakcionas „Virtualus skrydis“.

Ant jū ros kranto iš pramogų vaikams - dideli pripuč iami kamuoliai vaikš č ioti vandeniu. Jas valdo pora tinginių jaunuolių , kurie dirba iš skirtinai nuo 09.00 iki 14.00 val. Po dviejų nakties net bandymas atsilikusiems berniukams duoti daugiau nei nurodyta kainoraš tyje nieko nepriveda. Jų tinginystė neturi ribų , kvailumas taip pat.

DRUSKOS SKAIČ IAVIMAS PRIEŽ IŪ RIANT RETOMS PAUKŠ Č IAMS

Vienintelis mokslinis ir kultū rinis, o apskritai universalus objektas Pomorė je, sukė lę s iš skirtinai teigiamas emocijas, yra Druskos ež ero gamtos centras (Pomorie ež ero lankytojų centras).

Nuostabi ekspozicija, skirta daugiausia paukš č iams, gyvenantiems ant unikalaus ež ero, naujas gerai į rengtas pastatas, pastatytas už pinigus ir, matyt, kontroliuojamas Europos Są jungos, draugiš ki darbuotojai, puikiai kalbantys už sienio kalbomis. Apsilankykite – nepasigailė site.

Centras yra š alia Druskos muziejaus. Š i į staiga buvo sukurta už savivaldybė s pinigus. Joje esanti ekspozicija – „C klasė “.

Tač iau to, kas supa abu objektus, negalima pavadinti kitaip, kaip netvarka ir š iukš liadė ž e. Buvusių druskų kasyklų ir kaž kokios pramoninė s zonos teritorija nusė ta statybinė mis atliekomis iš viso miesto ir be galo už terš ta visokiomis š iukš lė mis. Eiti į druskos muziejų ir gamtos centrą nuo krantinė s duobė tu purvo keliu tarp sulauž ytų plytų , surū dijusių furnitū ros ir kitų š iukš lių krū vų yra tiesiog š lykš tu. Prieiti, ž inoma, galima ir iš stadiono pusė s, kur kelias bent jau asfaltuotas.

Tač iau vaizdas bus toks pat – pramoninis kraš tovaizdis, kuris patyrė didelį sunaikinimą.


Druskos muziejaus teritorijoje yra ir savigydos purvu mė gė jų „meka“, kuri Druskos ež ere susidaro dė l masinio aktyvaus tarptautinė s ir Europos bendruomenė s saugomų retų paukš č ių tuš tinimosi. Š i medž iaga laikoma ypač naudinga daugelio ligų gydymui.

Viename iš buvusių druskos garintuvų kaloterapijos adherentai ir naujokai, taip bulgariš kai vadinama š i procedū ra, ne tik sugrū do smirdanč ią juodą masę į butelius, stiklainius ir kitus indus, bet ir iš tepa tam tikruose mikroorganizmų skilimo produktus. vietose arba per visą kenč ianč ių pavirš ių ir nelabai tel. Tada į vairios lyties ir amž iaus homosapienė s, panaš ios į kaminkrė tių velnius, klajoja po apylinkes ir paplū dimius laukdami „gydymo“ efekto.

PASLAPTINGA NOSTALGIJA LOVAI PALENDĖ JE

Mano nuomone, atostogos Pomorė je yra produktas, skirtas iš skirtinai Bulgarijos vidaus naudojimui. Kitų š alies rajonų gyventojai, atvykstantys į miestą , noriai nuomojasi lovas palė pė se, garaž uose ir po pastogė mis, linksmai gamina maistą gatvė je bendrose virtuvė se ir geria vyną naktimis ponų kiemų už kampiuose tarp korozijos apimtos sovietinė s „Volgos“ “ ir „Moskvič -2141“. Arba jų mentalitetas toks, arba už strigo „prakeiktos praeities“ ilgesys, arba š aukia patologinis taupumas, ar dar kaž kas...Negaliu paaiš kinti š io reiš kinio, ir man viso š ito nereikia, aš nesu etnologė.

Tiesiog manau, kad mū sų laikais, kai už palyginti nedidelius pinigus galima puikiai praleisti laiką gana atokiuose mė lynojo kamuolio kampeliuose, iš leisti pinigus ir brangią atostogų dieną nuobodž iai pramogai neramioje Bulgarijos už miestyje, kurios gyventojai dar neiš moko arba tingi dirbti turistams, nė ra visiš kai pagrį sta.

Tuo pač iu visai neraginu boikotuoti Bulgarijos kaip atostogų krypties apskritai, nes š ioje š alyje yra vietų , kur galima nuostabiai atostogauti. Tik reikia atidž iau rinktis š ias vietas : -).

Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Norėdami pridėti arba pašalinti nuotraukas į istoriją, eikite į šios istorijos albumas
Panašios istorijos
Komentarai (20) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
avataras