Второй раз не поехала бы! Antrą kartą neičiau!

Vieš butis „Zornitsa“ buvo pasirinktas remiantis nepagrį stai aukš tu į vertinimu ir subjektyviais atsiliepimais. Ir jie atspė jo – realybė labai nuvylė .
Nemaloniausias dalykas yra pakrantė , kuri visiš kai netinkama maudytis, degintis, ilsė tis su vaiku. Į vandenį patekti beveik neį manoma – visame dugne nepereinami slidž ių dumblių tankiai ir didž iuliai už dumblė ję akmenys. Vanduo prie kranto primena dumbliną pelkę . Paplū dimio smė lis pilnas š iukš lių (niekada per 2 savaites nematė me jokio valymo paplū dimyje! ). Skė č ių ir estakadų lovos tiesiogine prasme yra viena š alia kitos, ir net jų yra du kartus maž iau nei norinč ių jų pasiimti. Kyla klausimas, ką veikti paplū dimyje, jei nė ra kur atsigulti, o maudytis neį manoma? Belieka tik iš vykti. Klausimas kur! ?
Teritorijos kaip tokios vieš butis neturi. Viskas, kas š alia pastato, yra nuolat sausakimš as baseinas ir primityvi ž aidimų aikš telė po kaitria saule. Pavargę nuo tokių atostogų , tyliai pradė jome keliauti į gretimų vieš buč ių teritoriją , kur pasirodė kur kas erdvesnė ir jaukesnė visais atž vilgiais – ir ž alios zonos pasivaikš č iojimui, ir jaukū s suoliukai/pavė sinė s, ir pramogos sveč iams. vaikas. . . Bet tai, kartoju, yra kito vieš buč io teritorija, ir svetimi ž monė s ten nė ra laukiami.

Maistas, š velniai tariant, mė gė jiš kas. Viena vertus, š vediš kas stalas yra gana gausus, tač iau virtuvė labai specifinė . Viskas riebu, aš tru, gruzdinta. Saldumynai palaidoti kremuose, prikimš tuose ž iaurių daž ų . Iš dietos – nieko! Iš skyrus vaisius.
Be to, sovietinis palikimas stipriai veikia: kolektyvas lė tas, nedraugiš kas, viskas kaž kaip netyč ia, nenoriai.
Vienintelis dalykas, dė l kurio nė ra priekaiš tų , yra vieš buč io pastatas: š varus, gerai priž iū rimas, graž us interjeras. Tiesą sakant, reikė tų paž ymė ti nuostabią garso izoliaciją tarp kambarių . Jokio garso, jokio oš imo iš kaimynų ! ! Ž inoma, atsiž velgiant į didž iulį maž ų vaikų skaič ių , tai yra didž iulis pliusas. Bet, deja, jis vienintelis.