Bulgarija. Albena. Dobrotitsa

Parašyta: 17 kovo 2006
Kelionės laikas: 18 — 25 balandžio 2005
Viešbučio įvertinimas:
6.0
iš 10
Viešbučių įvertinimai pagal kriterijus:
Istoriją pradė siu nuo to, kad iš pradž ių mū sų su mergina pasirinkimas krito ne š iam vieš buč iui, o artimiausiam – Kaliakrai. Tač iau kelionių agentū roje mus nuliū dino laisvų vietų trū kumas. . . Ir tai buvo likus dviem mė nesiams iki iš vykimo.
Liū dime, nes jei nė ra vietų , vadinasi, geras vieš butis. . . Tač iau toje pač ioje ekskursijoje. firma mums pasiū lė vieš butį toje pač ioje sistemoje, tie patys savininkai - Dobrotitsa. Galiausiai ne tik nepasigailė jome, bet tik dž iaugė mė s. Pasakysiu kodė l:
1. Vieš butis yra pirmoje linijoje, todė l 20 metrų nuo jū ros. Albenoje – Dobrudž oje yra ir 4 ž vaigž duč ių vieš butis, bet tai, mano nuomone, nepatogu. Stomp ir trypti iki jū ros. O tada – paliko vieš butį , 20 laiptelių ir paplū dimys.

2. Vieš buč io teritorija yra labai ž alia, skirtingai nei kolega - Kaliakra. 4 aukš tų pastatas skendi ž alumoje, todė l po 11.00 nė ra mirtino pragaro. Teritorijoje viskas apsodinta rož ė mis, jos ten auga beveik pusiau laukinė s bū senos, kol sugeba dž iuginti akį nuostabiais ž iedais.
3. Vieš buč io teritorijoje yra baseinas. Jame, kaip ir kitur, yra mirtinas baliklio kiekis, bet reguliariai valomas ir gylio yra ir vaikams, ir 2 metrų dė dė ms ir tetoms. Gultai ir skė č iai prie baseino – nemokamai. Taigi gulė kite sau pavė syje, padė kite lovą ant ž alios ž olė s ir niekš ų .
Beje, baseinas, neva dalinamas su Kaliakra, bet kadangi jis yra Dobrotitsa teritorijoje, sveč ių ten maž ai, jei ne beveik nė ra. Pamatė me baseinus, ž inoma, ir staigiau (nepamenu, kokiame vieš butyje Albenoje), bet ž monė s ten tiesiog nepamatuoti.
4. Kalbant apie skaič ių - kaip senoje geroje Są jungoje. . . Jei lauki kaž ko į simintino, vadinasi, tai visiš kai veltui. Iš baldų - viskas, ko reikia: lovos, naktiniai staleliai, spinta. Yra televizorius, bet pamirš k apie nuotolinio valdymo pultą . Padorus duš as, tualetas, kriauklė ir su jais ež iukai. Didž iulė lodž ija su kupė durelė mis ir plastikiniais baldais.
5. Aptarnavimas: bė gdavo reguliariai, kiekvieną dieną . Lova taip pat buvo keič iama kiekvieną dieną , ji buvo baisiai dekoratyvi. Į domu tai, kad vonioje buvo paraš yta: Mes saugome gamtą , o nuolatinis rankš luosč ių plovimas ją terš ia. Todė l – jei manote, kad jau laikas keisti rankš luostį – palikite jį ant grindų , jei ne, tuomet jo neliesime.

Są ž inė suvirpė jo susitikus, tai prisimindavome ir dū saudami daž nai pakabindavome rankš luostį ant kabliuko. Tegul bent kaž kur su gamta viskas bus gerai! Beje, Bulgarija turi vadinamą jį . mė lyna vė liava, bylojanti apie aplinkai nekenksmingą poilsį jos teritorijoje. Na, bū tų gaila, jei piktieji kapitalistai jį atimtų...
Kalbant apie visokius vonios aksesuarus, plaukų dž iovintuvo nė ra, muilo vis dė lto yra. Š ampū nas pasirodė tris kartus per savaitę , tad tie, kurie į pratę daž niau plauti galvą - neskaič iuoja.
6. Maistas. . . Mums patiko. Jei miestieč iai nuolat muš davosi dė l gruzdintų bulvyč ių ir nuodingų gė rimų , tai mes ramiai valgydavome vietinius vaisius, kurių buvo gausu, mė sos patiekalus, linksmas „vasarines“ sriubas ir t. t. Periodiš kai juos linksmindavo patiekalas „Ruskos salotos“. Jie, vargš ai, manė , kad tai Olivier. . . ir kad mes mė gstame jį valgyti baseinuose. Mums asmeniš kai nepatiko.
Daž nai ruoš iami pasaulinė s virtuvė s patiekalai – italų , prancū zų . Ž inoma, jie bandė , bet kaž kaip labiau mė go gerus kiaulienos ar viš tienos ieš melius, ž uvį ir salotas. Labiausiai paplitę buvo desertai – sausainiai, pyragaič iai, putė siai ir kt.
Visada baltas ir raudonas vynas. Tik č ia dė l banalių arbatos maiš elių teko pakovoti. Bulgarai negeria mums į prastos juodosios arbatos, visi siekia, kad maiš eliuose iš slystų kokia nors piktž olė . Apskritai maistas buvo į vairus ir skanus. Be to, pagal rež imą pusryč iai sklandž iai pateko į pietus, o paskutiniai - į vakarienę...
7. Paplū dimys: graž us ir š varus paplū dimys. Jie valo ir ryte, ir vakare. Didelė retenybė smė lyje iš kasti kaž ką panaš aus į persiko duobę . Bet gultai, skė č iai ir č iuž iniai - už mokestį... Juk paplū dimys yra miesto, o ne vieš buč io nuosavybė , kaip ir visi apylinkė s paplū dimiai.

Su maisto pardavimu paplū dimyje neklijuokite... ramybė ir tyla... Jū ra - tik vaikams. Smulkiai. . . smulkiai. . . smulkiai. . . smulkiai. . . smulkiai. . . "Mama, gelbė k mane - NUSAUKYK! " Vodichka liepos viduryje buvo kaip tik tinkama. Dumbliai, beje, valant paplū dimį taip pat iš traukiami iš vandens. Maž i krabai vaikš to apač ioje. Vaikai juos pamatę paš ė lusiai cypia. Nors man niekada niekas nebuvo į kandę s. Jums tereikia eiti ir pasakyti „Š auk iš č ia! “. Juokauju, ž inoma.
Na, tai turbū t ir viskas. . . Jei turite klausimų , raš ykite – mielai atsakysiu.
Inna.
Automatiškai išversta iš rusų kalbos. Žiūrėti originalą
Komentarai (1) palikite komentarą
Rodyti kitus komentarus …
аватар