Paskutiniai Beniliukso spinduliai: Briuselis ir Liuksemburgas (tęsinys).
Perfrazuojant Leonidą Gaidų jo garsiojoje komedijoje, mano į spū dis apie Briuselį yra „Briuselis – kontrastų miestas“.
Viena vertus, tai Europos ir Belgijos Karalystė s administracinė sostinė , kurioje yra Europos Parlamentas, t. y. Europos Są jungos verslo centras. Kita vertus, tai viduramž ių amatininkų , pirklių ir aludarių miestas, nuo seno garsė jantis nė rinių ir gobelenų gamyba, š okoladiniais triufeliais ir daugybe alaus rū š ių . Todė l tokio dviveidž io miesto istorija nė ra lengva už duotis. Bet kadangi Briuselis mus pasitiko palankiai - su ryš kiu saulė tu oru ir praš matniu vieš buč iu, mes taip pat bū sime jam palankū s ir apž velgsime š į miestą pač iu graž iausiu kampu. Nors daugelis ignoruoja Briuselį , argumentuodami, kad ten visiš kai nė ra ką veikti. Pabandysiu š iek tiek sugriauti visuotinai priimtą nuomonę ir kaž kaip savotiš kai sujungti š iek tiek keistą ir savotiš ką , bet vis tiek ž avingą viduramž ių ir Art Nouveau miš inį .
Graž iausias Briuselio orientyras yra nuostabi gotikinė aikš tė Grand Place arba Turgaus aikš tė . Ji gali nustebinti ir tuo pač iu pradž iuginti.
Senoji aikš tė atsirado XII amž iuje, ją supa nuostabiai graž ū s pastatai su turtingais ornamentais, į mantriais raiž iniais, graž iomis statulomis ir kolonomis. Kiekvienas namas turi savo pavadinimą , o jei turite detektyvinių sugebė jimų , galite lengvai juos rasti pagal pavadinimą , pavyzdž iui, „Ž vaigž dė “, „Lapė “, „Vilkas“.
Praė jus trims š imtmeč iams, t. y. XV amž iuje Turgaus aikš tė je iš kilo Belgijos sostinė s simbolis – nuostabiai graž i Rotuš ė , iš likusi iki š ių dienų . Apskritai visi Didž iosios aikš tė s pastatai traukia akį ir ž avi, nesvarbu, ar tai seni prekybos gildijų namai, ar Karaliaus namai. Visas š ios aikš tė s ansamblis yra į trauktas į UNESCO pasaulio paveldo są raš ą ir vargu ar galima ginč ytis, kad tai viena graž iausių aikš č ių pasaulyje.
Rotuš ė s bokš tas yra 96 metrų aukš č io, jo virš uje stovi Š v. Mykolo, miesto globė jo, statula. Pastatas buvo pastatytas Brabanto gotikos stiliumi, o tai reiš kia, kad yra daug skirtingų dekorų .
Rotuš ė s fasadą puoš ia arkiniai langai, raiž ytos kolonos ir visų Brabanto kunigaikš č ių , valdž iusių.580–1564 m. , skulptū ros.
Patekimas į Rotuš ę yra atviras lankytojams, bet iš tiko nelaimė , tuo metu ten vyko kaž kokios tamsiaodž ių poros vestuvių ceremonija, natū ralu, kad nebuvome pakviesti į š į renginį , todė l negalė jome pamatyti visą prabangą ir grož į viduje, bet mes stebė jome visą pasiruoš imą ceremonijai ir prabangius kabrioletus bei arklio traukiamus vež imus.
Jei turite galimybę , bū tinai už lipkite į apž valgos aikš telę pasigrož ė ti visa panorama iš virš aus, į ė jimas į Rotuš ę kainuoja 3 eurus.
Š is nė rinius primenantis pastatas Didž iojoje aikš tė je yra Karaliaus namai (olandų kalba tai skamba kaip Duonos namai).
Per visą istoriją š is pastatas turė jo daug iš vaizdos ir paskirties. Jis buvo pastatytas XIII amž iuje ir iš pradž ių tarnavo kaip kepyklos sandė lis, po to neį tikė tinu bū du pavirto į kalė jimą , tada Brabanto kunigaikš tis ten perkė lė mokesč ių tarnybą (taip reikia ir mums). O vė liau č ia pradė jo gyventi Brabanto valdovai, ir š is namas buvo vadinamas Kunigaikš č io namais. Tada Napoleonas Bonapartas už kariavo Briuselį , o kunigaikš č io rū mai buvo pervadinti Liaudies namais. Bet Liaudies namuose kaž kodė l, kaip visada apsigyvendavo valdovai, pradė ję mė gautis karališ komis privilegijomis, na, Liaudies namai svetimų valia virto Karaliaus namais, nors ten nebuvo. karalius jame. Na, o š iuo metu č ia į sikū rę s miesto muziejus, kuriame eksponuojamos į vairių epochų belgų meno kū rinių ekspozicijos, saugoma 650 kostiumų , kuriuos sveč iai padovanojo Besiš lapinanč io Manekeno statulai.
Na, o banalios koncepcijos erudicijos pož iū riu, jū s tikrai turė tumė te pamatyti š į garsų jį miesto simbolį "Manneken Pis", o tai reiš kia < em>" Manneken Pis. Tai seniausias, maž iausias ir garsiausias Briuselio gyventojas. Ž inoma, nesakysiu, kur jis yra. Statulą turi susirasti pats, bet simbolis toks maž as, kad nesuprantu, kodė l toks didž iulis susidomė jimas ja? Belgams atrodė , kad vieno tvarkos paž eidė jo neuž tenka, o praė jusio š imtmeč io pabaigoje jie sukū rė dar du tokius „š edevrus“ - „Š lapinantis mergina“ ir „Pysiantis š uo“. Manau, kad tai per daug.
Briuselio centre yra Briuselio parkas, man jis neatrodė nei prabangus, nei graž us, per daug tradicinis parkas. Tač iau eidami juo priė jome didž iulį pastatą – tai garsiejiKarališ kieji rū mai, kurie yra oficiali monarcho rezidencija. Tač iau Belgijos karališ koji š eima gyvena kituose rū muose – Laekene, o š ie karališ kieji rū mai naudojami kaip priė mimų ir specialių renginių rezidencija.
Po raš tuotų nė rinių pastatų Didž iojoje aikš tė je rū mai atrodo pernelyg monumentalū s ir asketiš ki: klasikinis dekoras, rusvai pilka spalva, jokių dekoracijų , tik griež tos linijos. Tiesa, jis statytas klasicizmo epochoje – XVIII amž iaus pabaigoje – XIX amž iaus pradž ioje. Valdovų rū mų pastatas – valstybė s istorijos ir didž iosios praeities atspindys.
Š iuo metu š alį valdo karalius Pilypas, kuris pakeitė karališ kų jų santuokų istoriją savo š alyje, nes vedė grafienę Mathilde d Udekem d Acoz, kuri buvo flamandų belgas (prieš tai Belgijos karalienė s buvo tik už sienieč iai) . Todė l belgai neturi sielos savo karalienė je, kuri sugebė jo sutaikyti dvi tautas – flamandus ir valonus. Nepaisant to, tarp š ių dviejų etninių grupių yra labai didelių prieš taravimų . Karališ koji pora susituokė Š ventų jų Mykolo ir Gudulos katedroje.
Š ventų jų Mykolo ir Gudulos katedra.
Apie š ią katedrą Viktoras Hugo sakė , kad tai vienintelė tikra gotikinė katedra. Š ventykla yra ant Trorenbergo kalvos. Č ia dar XI amž iuje buvo baž nyč ia, į kurią Brabanto kunigaikš č io į sakymu buvo perkeltos Š v. Gudulos relikvijos. Nuo tada š ventykla buvo laikoma centrine Briuselio katedra.
Katedros vidus atrodo didž iulis, prie altoriaus veda 12 nuostabių kolonų , papuoš tų apaš talų statulomis.
Š ventyklą puoš ia nuostabios statulos ir paveikslai. Č ia gali klajoti valandų valandas, kaip muziejuje. Katedroje yra tikras XVII amž iaus š edevras – raiž yta medinė sakykla, vaizduojanti skulptoriaus Verbruggeno Pradž ios knygos epizodus.
Kitas istorinis Belgijos objektas yra Briuselyje.
Tai yra karališ kosios Saint Huberto galerijos. Perė ja buvo atidaryta 1847 m. ir buvo pirmasis Europos praė jimas, kuris iki š iol laikomas vienu graž iausių Europoje.
Briuselyje yra į simintinų paminklų . Pavyzdž iui, man patiko pė stininkų memorialas, kuris buvo pastatytas Belgijos pė stininkams, kovojusiems Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose, atminti.
Memorialas yra tiesiai prieš Teisingumo rū mus.
Daugelis turistų Briuselį vadina nuobodž iu, tai yra paradoksas, nes daugelio namų sienos nusė tas komiksų citatomis, todė l Briuselis laikomas juokdarių miestu, č ia sakoma, kad jei nemė gsti humoro, tai po perskaitę s visus komiš kus už raš us mieste, irgi pradė si juokauti.
Kelionė į Briuselį – dar viena puiki proga susipaž inti su senoviniu belgų amatu – nė rinių pynimu.
O Briuselyje skaniausi š okoladiniai triufeliai, taip pat daugybė pagal specialius receptus su į vairiais prieskoniais, vaisiais ir priedais verdamo alaus.
Surinkę visą maiš ą š okoladinių triufelių , susė dome ant teatro laiptų pasimė gauti gardž iu skanė stu ir stebė ti miestą .
Apibendrintai galiu pasakyti, kad Briuselis – gyvybingas ir daugianacionalinis miestas, kuriame darniai dera į vairių stilių ir krypč ių architektū ra. Č ia jie mė gsta humorą ir juoką , bet dar labiau mė gsta tekantį alų , skanius vaflius ir puikų š okoladą
Apgyvendinimas: NH Brussel Louise Hotel, Chaussee de Charleroi 17. Vieš butis tiesiog puikus, pusryč iai nuostabū s.
Na, o paskutinė je Beniliukso š alių apž valgoje norė č iau š iek tiek papasakoti apie maž iausią jos valstybę Liuksemburgą , kuris dar vadinamas Europos balkonu. Nuo š ių tiltų – balkonų tikrai atsiveria nuostabū s vaizdai.
Liuksemburgas yra apie 50.000 gyventojų turinti kunigaikš tystė , kurią valdo jo Karališ koji Didenybė kunigaikš tis Henri.
Jis tvarkosi iš savo oficialios rezidencijos, kur rengiami priė mimai ir audiencijos, vadinamos Didž ių jų kunigaikš č ių rū mais. Jis buvo pastatytas dar XV amž iuje, kai mieste sprogo miltelių sandė lis (kaip ir dabar) ir buvo sunaikintas visas Aukš tutinis miestas.
Iš š io balkono kunigaikš tis Henri kreipiasi į ž mones savo pareiš kimais. Jie tai vadina karališ kuoju balkonu.
Visą Liuksemburgo teritoriją Alzette upė padalija į Aukš tutinius ir Ž emutinius miestus. Visi seni kvartalai yra Aukš tutiniame mieste.
O prieš pat Didž ių jų kunigaikš č ių rū mus matome juodus stulpus, jų nepastebė ti neį manoma, stulpo viduje kaukė ant kaž kieno veido. Tai vadinamasis „Kaukių ž ibintas“, yra originali ypatinga Liuksemburgo atrakcija.
Pač iame Aukš tutinio Liuksemburgo centre, Konstitucijos aikš tė je yra karinis paminklas „Auksinė ledi“. Jis buvo pastatytas 1923 m. savanoriams, iš vykusiems kovoti Pirmajame pasauliniame kare, atminti.
Š alia paminklo yra garsiausias tiltas ir Liuksemburgo nacionalinis simbolis – Adolfo tiltas. Jis pavadintas didž iojo kunigaikš č io Adolfo, padė jusio pirmą jį akmenį , vardu. jo statybai 1900 m.
Vaikš č ioti po Liuksemburgą vienas malonumas, jame nė ra jokių ypatingų į ž ymybių , bet tai ne didmiestis, miestas idealiai š varus ir beveik apleistas. Ir jū s galite lė tai klaidž ioti jo gatvė mis, tiesiog ž iū rė dami į peizaž ą . Mieste taip pat daug kavinių ir restoranų , tad už klydome į vieną Tureeną , kur už.5-8 eurus galima suvalgyti geros sriubos sriubos. (eilinė už kandinė , bet sriuba buvo skani, tikriausiai buvau labai alkana, todė l pamirš au nufotografuoti pač ią sriubą ).
Vaikš č iodami po miestą priė jome nedidelę Claire Fontaine aikš tę . Č ia, aikš tė je, yra garsus paminklas garbingai hercogienei Charlotte, kuri valdė kunigaikš tystę labai ilgą laiką nuo 1919 m. iki 1964 m. Todė l jai teko sunki dviejų pasaulinių karų naš ta, su kuria kunigaikš tienė Charlotte susidorojo garbingai. Iki š iol ant pjedestalo keliamos gė lė s, o tai rodo, kad ji vis dar vertinama ir gerbiama už didž iulį indė lį į valstybė s raidą .
Ir palei paminklo perimetrą yra keletas modernių avangardinių skulptū rų , kurios tikriausiai kaž ką reiš kia.
Turė jome labai maž ai laiko tyrinė ti Liuksemburgą , todė l su kunigaikš tyste susipaž inome labai pavirš utiniš kai, nors Liuksemburgas, ž inoma, nusipelno daugiau dė mesio. Bet nieko negalima padaryti, toks yra Seljavis, kaip sakoma. Taigi mū sų turas baigė si su Beniliukso š alimis. Ir dar viena mano ž inių spraga už taisyta ir nudaž yta ryš kiomis kelionių spalvomis. Ir atmintyje iš liks trys š alys – Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, geografiš kai iš sidė sč iusios š alia, bet iš tikrų jų labai skirtingos ir nepanaš ios, o kartu ir karališ ką jį orumą bei istorines tradicijas derinanč ios.
