Ekskursija į Azerbaidžano purvo ugnikalnius iš Gobustano
Š ią kelionę drą siai galima priskirti prie ekstremalaus turizmo. Pagal purvo ugnikalnių skaič ių Azerbaidž anas už ima pirmą ją vietą pasaulyje. Apie 65 procentai visų pasaulio purvo ugnikalnių yra Azerbaidž ane. Azerbaidž ane taip pat yra jū rinių purvo ugnikalnių – Kaspijos jū roje jų yra daugiau nei 140. Abš erono archipelage dė l purvo ugnikalnių veiklos atsirado aš tuonios salos. Manoma, kad dabartinė s Azerbaidž ano Respublikos teritorijoje purvo ugnikalniai atsirado maž daug prieš.25 mln. Pagal kilmę jie siejami su naftos ir dujų telkiniais. Š iose vietovė se (Lokbatan, Garadag, Oil Rocks, Mishovdag ir kt. ) buvo aptikti gausū s dujų kondensato ir naftos telkiniai. Be to, purvo ugnikalnių iš siverž ę s purvas ir skystis naudojami kaip ž aliava chemijos ir statybų pramonė je, taip pat farmakologijoje. Kartu su geografiniu terminu „purvo ugnikalniai“ jie taip pat populiariai vadinami „yanardag“ (degantis kalnas), „pilpilya“ (terasa), „gainacha“ (verdantis vanduo) ir „bozdag“ (pilkas kalnas). . Azerbaidž ano teritorijoje nuo 1810 m. iki š ių dienų į vyko apie 200 didelių iš siverž imų iš maž iausiai 50 ugnikalnių . Purvo ugnikalnių iš siverž imą lydi stiprū s sprogimai ir pož eminis ū ž esys. Dujos iš eina iš gilių ž emė s sluoksnių ir tuoj pat už siliepsnoja. Liepsnos aukš tis virš ugnikalnio siekia 1000 m (Garasu ugnikalnis).
