Bloga kelionė autobusu su DAV klubu

Išvykome 6 dienų turą „Itališkas savaitgalis“. Iš Lvovo išvykome balandžio 27 d. Ekskursijos organizavimas tiesiog baisus. Greičiausiai tai bus paskutinis kartas, kai kur nors vyksiu autobusu. Mums buvo paskirta kita gidė, kažkokia beprotiška isteriška moteris, kuri mus tiesiog stebino savo „sovietiniu“ požiūriu. Daug streso gavome už savo pinigus. Viskas prasidėjo nuo Vengrijos, turėjome laisvą dieną, o po jos turėjo vykti pažintinė ekskursija, kiek anksčiau nei sutartu laiku atvažiavome prie grandininio tilto, bet neradę savo autobuso, pradėjome skambinti gidui Natalija, bet jos telefonai buvo išjungti, apie pusvalandį klajojusioms neliko nieko kito, kaip tik važiuoti taksi iki viešbučio ir sumokėti 28 eurus už šį abejotiną malonumą. Džiaugsmas nežinojo ribų. Kaip paaiškėjo, gidas mūsų neįspėjo, kad kelyje iš Budapešto į Liublianą nebus sustojimų ir pakeliui negalėsime nusipirkti ką nors pavalgyti. Nuostabu! Liublianoje viskas buvo daugmaž, turėjome laisvo laiko, bet jėgų praktiškai nebeliko, perėjos buvo sunkios, kojos zvimbė kaip transformatorinė.. Po to sekė persikėlimas į Italiją. Buvome apgyvendinti gerame viešbutyje pasaulio pakraštyje, kaime, kuriame nėra parduotuvių, apskritai nieko, bet nebuvo taip baisu, kaip kas mūsų laukė. Mums nutikusi istorija liudija mūsų gido „aukštą profesionalumą“. Visos kelionės gidas mums, turistams, nesakė, ką daryti force majeure situacijose. Apskritai pasiklydome Venecijoje. Pavėlavome į traukinį 20 minučių. Kai atvykome į stotį, mūsų gido ir grupės nebuvo. Niekas mums net neskambino. Mano telefonas užgeso, vaikino telefonas užgeso, pradėjome skambinti gidei Natalijai, ji liepė sėsti į traukinį ir patekti į stotį, kurios vardo nepamenu. Bėda ta, kad net vietiniai negalėjo mums padėti rasti šios stoties, tiesiog bilietų terminalai to nežinojo. Apskritai problemos sprendimas atidėtas tris valandas. Dėl to narsus italų policija ir mūsų „gražusis“ vadovas mus išlaisvino iš šių spąstų, tačiau ant mūsų pasipylė purvo ir neadekvatumo.. gidė paėmė pasus, privertė sumokėti 1060 grivinų žmonėms, kurie dėl mūsų nespėjo į traukinį, nors iš tikrųjų žmones sulaikyti galima ne tris su puse valandos, o 40 minučių, ir tada niekas niekur nevėlavo. Apskritai ji pradėjo iš mūsų „tyčiotis“ visų akivaizdoje, visa kelionė buvo kaip „iškyla su savo mėgstamu mokytoju“.

Komentarai (6) palikite komentarą

6 komentarus

Rodyti kitus komentarus …