Mūsų siaubinga kelionė

Išvykome nuo 2013-06-24 iki 2013-06-30 su kelionių kompanija "Šokoladas" Grand Tour į Sankt Peterburgą.

Ekskursija įdomi.

Pirmą dieną mūsų laukė pažintinė ekskursija po Sankt Peterburgą (buvome Izmailovskio katedroje, Kazanės katedroje, buvome prie Auroros). Antrą dieną aplankėme Ermitažą ir nuvykome į Kronštatą (pažiūrėjome Šv. Mikalojaus laivyno katedrą, pasivaikščiojome po Kronštatą, stebėjome, kaip farvateriu plaukia laivai). Trečią dieną - Pavlovsko miestas (aplankėme Pavlovsko rūmus ir pasivaikščiojome parke) ir Puškino miestas (aplankėme Didžiuosius Kotrynos rūmus, pasivaikščiojome Kotrynos parke). Vakare turėjome Naktinį Peterburgą su pakeltais tiltais. Ketvirtą dieną aplankėme Petro ir Povilo tvirtovę, plaukėme laivu upėmis ir kanalais bei aplankėme Šv.Izaoko katedrą. Penktą dieną vykome į Peterhofą (pamatėme fontanų paleidimą, pasivaikščiojome po apatinį parką). Apibendrinant, buvo Gatchina.

Tačiau šios ekskursijos organizavimas buvo šlykštus.

Keliavome autobusu MAN AE 6584 AA. Vairuotojai Dmitrijus ir Dmitrijus Vasiljevičius. Yra daugiau nei 50 turistų.

1) Turėjome išvykti 2013 m. birželio 24 d., pirmadienį, 9 val., o 2013 m. birželio 21 d., penktadienio, vakare praneša, kad išvykimas atidėtas iki 12 val. (neva, nes kai kurie turistai nespėja atvykti). Bet 2013-06-24 netyčia sužinome, kad problema ne turistuose, o todėl, kad vairuotojai atvyko tik 2013-06-24 ryte (jei neklystu iš Sankt Peterburgo).

Tai dar ne viskas. Nuo 11.30 iki 12.00 turime lipti į autobusą. Bet autobuso nebuvo nei 11:30, nei 12:00 (pasirodė 12:40). Autobusas vėlavo valandą, nes buvo plaunamas.

Apie 13:00 išvažiavome (grupė Kijeve šnekučiavosi pusę dienos).

2) Mergina Viktorija mus lydėjo į Peterburgą. Važiuojant per Kijevą, Ukrainą, Baltarusiją būtų galima pasakyti ką nors įdomaus. Bet istorijų nebuvo. Pažintis su turistais kaip tokia irgi nebuvo.

Buvo paskelbta, kad sanitariniai sustojimai bus kas 3 val. Na, jei jie bus padaryti per 4-5 valandas. Baltarusijoje mums padarė sanitarinį sustojimą tiesiai miške su dilgėlėmis ir uodais (tai paaiškino tuo, kad už grivinas ar rublius nieko negalėsime mokėti). Žmonės pradėjo piktintis.

Susidarė toks įspūdis, kad Viktorija grupę lydi pirmą kartą. O kaip, ką daryti, ji nežinojo. Atrodė, kad ji buvo palikta kaip aklas kačiukas, nepranešęs. Galbūt vadovybė manė, kad jai padės maršrutą žinantys vairuotojai.

Grįžtant į Ukrainą Vika, padariusi išvadas, dėjo visas pastangas, kad mums būtų patogiau (susižinojo, kur, po kiek kilometrų galima susitarti sustojimus) - gerai padaryta ir didelis ačiū jai.

Ir vis tiek turėjome priežasčių nerimauti.

3) Autobusas, susidarė įspūdis, kad nebuvo patikrintas tinkamumas. Jei kondicionierius stipriai pūsdavo, žmonės negalėdavo jo užsukti patys (reikėjo klijuoti lipnia juosta!!!). Baltarusijoje esančioje sanitarinėje stotelėje vairuotojai ardė priekinį bamperį ir kažką remontavo ar keitė lemputę. Su sielvartu per pusę pasiekus Sankt Peterburgą, mūsų mikrofonas sugenda.

Paskutinę dieną Sankt Peterburge mums sugenda kondicionierius, lauke karšta (+38) ir turime tranzitą į Ukrainą. Jie atidarė liukus, kurie galiausiai nukrito ir nustojo kilti. Tada pradėjo lyti. Stogas pradėjo tekėti ir varvėti ant žmonių. Autobuse buvo siaubingas tvankumas, ypač autobuso gale. Vika priėjo prie Dmitrijaus Vasiljevičiaus, kad šis kas valandą sustotų išvėdinti saloną. Į ką jis pasipiktinęs atsakė: „Ką daryti, naktį bus vėsiau“.

Labai ačiū Dmitrijui už liukų remontą po lietaus. Ir į saloną pradėjo plūsti nedaug oro.

4) Vairuotojai rūkė autobuse. Dmitrijus Vasiljevičius pažeidė kelių eismo taisykles, tada važiavo savo raudonu, kirsdamas Nevskio prospektą prie Gostiny Dvor (trukdydamas eismui Nevskio savo žaliąja), tada naktį ėjo priešinga kryptimi, tada galėjo būti nemandagus. turistams ar jį atlydėjusiai Vikai, kuri uždavė jam klausimą. Jei jis sėdo už vairo, kažkas pradėjo lūžti. Gal žmogui reikėjo šiek tiek pailsėti namuose?

5) Viešbutis "LDM" netraukia trijų žvaigždučių, maksimaliai vieną žvaigždutę. Tie, kurie gyveno trečiame aukšte, buvo nepatenkinti kambariais, nes buvo purvini, baisiai smirdėjo (smirdėjo supuvusiais daiktais), neveikė pusė išleidimo angos, nesandari tualeto statinė ir dušo maišytuvas.

Viešbutyje buvo sovietmečio valgyklos pusryčiai (košė, sviestinis sumuštinis, sūris ir arbata, nieko daugiau).

6) Kadangi žmonių daug, aplankydami lankytinas vietas buvome suskirstyti į dvi grupes. Kiekviena grupė turėjo savo vadovą. Taigi atvykome į Peterhofą, buvome atvežti į fontanų paleidimą (jie paleidžiami 11 val., įjungia muziką ir pamažu paleidžia fontanų purkštukus). Buvome pasiskirstę, aš patekau į pirmą grupę. Į antrąją grupę patekę žmonės buvo siaubingai nepatenkinti. Nes jų gidė (jos vardas, jei neklystu, buvo Tatjana Anatoljevna arba Aleksejevna) padarė blogą ekskursiją. Apie fontano paleidimą ji sakė, kad kai jie paleis, bet kokiu atveju galite sugalvoti ir nusifotografuoti. Todėl prie fontano nėra ko delsti. Paklausta apie rūmus, gidė atsakė: „Ar jūs niekada nematėte rūmų ir paveikslų su baldais?

7) Turime tranzitą viena kryptimi 1250 km. Tai apytiksliai, jei ilgai nestovime muitinėje, 18-19 val. Manau, kad už mūsų pinigus buvo galima susitarti, kad žmonės kur nors pakelės kavinėje pavalgytų. Kad neužspringtume sumuštiniais ir į vieną pusę, ir į kitą. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriems žmonėms maistas sugedo dėl pasislinkusio išėjimo.

Tai buvo blogiausia mūsų kelionė. Dauguma turistų iš mūsų autobuso jau yra išvykę į pažintines keliones ir suprato, kaip tokios ekskursijos veikia.

Vargu ar kam rekomenduočiau vykti su kelionių kompanija „Šokoladas“.

Komentarai (0) palikite komentarą

0 komentarus

Rodyti kitus komentarus …