autorius:
Paslaugos pirkimo data: 08 sausio 2013 Parašyta: 29 sausio 2013 |
|
Kelionių agentūra: Орбита Туроператор (Kijevas) Paslaugos tipas: пакетный тур |
Su žmona ir drauge ilsėjosi šiame viešbutyje nuo 2013-01-11 iki 2013-01-25, tad įspūdžiai dar gana švieži, nors euforija jau praėjo. Stengsiuosi būti kiek įmanoma objektyvesnis. Taigi viskas tvarkoje.
Į Kijevą surengėme ekskursiją, nes į Indiją vykome pirmą kartą. Dėl Aerosvit problemų pasirinkau UIA skrydį, dėl kurio visiškai nesigailėjau. Nusileisti Al Aine pasipildyti degalų yra Dievo dovana. Ir rūkyti galima iki soties, ir gerti gerą kavą, ir tiesiog ištiesti kojas. Plius nebrangus Dutik. Vienintelis trūkumas yra tai, kad jie yra priversti iš lėktuvo pasiimti visą rankinį bagažą degalų papildymo laikui.
Paketas buvo paimtas iš „Orbitos“ su susitikimo vakarėliu „Tara Travel“. Kuponai nakvynei Lakshmi Place Hotel (kaip vėliau paaiškėjo, tokio viešbučio gamtoje tiesiog nėra, yra Lakshmi Guest House). Grįžęs į Kijevą pasirinko "Lakšmi", nes Indijos pusė iš 8 viešbučių!!! atrinko anksčiau per mėnesį, patvirtino tik jis.
Dabolime mus pasitiko du indėnai su užrašu „Tara Travel“ ant A4 formato lapelio, kurie nemokėjo nė žodžio rusiškai. Patikslinus ant tualetinio popieriaus lapo su klaidomis užrašytus vardus, mus ir dar dvi kelionių varlių pateles, mokančias tik „prašau“ importine kalba, susodinome į seną Mercedes autobusą ir nuvežėme į Šiaurės Goa. Dinozaurų korporacijos „Daimler-Benz“ pagrindinė atrakcija buvo oro kondicionierius, kuris veikė vienu vėsinimo režimu ir pats galingiausias. Taigi po dešimties minučių važiavimo teko prašyti Raviko (Tara Travel atstovo), kad išjungtų kondicionierių, antraip prieš Morjim būtų atvažiavę penki sušalę broileriai :). Pakeliui teko nunešti duoną iš susitikimo vakarėlio rusakalbio gido, atsakinėjančio į smalsių bendrakeleivių klausimus, pirmiausia užduodant juos Ravikui, kuris irgi nelabai mokėjo angliškai :)
Galiausiai po pusantros valandos buvome nuvežti į viešbutį. Mūsų didelei nuostabai, jo išvaizda nė kiek nepriminė viešbučio iš kelionių organizatoriaus nuotraukų. Ir pavadinimas skambėjo ne „Lakšmio vieta“, o „Gurudo namai“. Į klausimą „Ar tai iš zis ???“, Ravikas išradingai ir be gėdos šešėlio veide paaiškino, kad čia, pakrantėje, viskas yra „Lakšmi“, o šis „Lakšmi-Gurudas“ dar geresnis, nes patalpoje yra kondicionierius, teritorija aptverta tvora. Iš karto po to jis greitai įšoko į autobusą ir pasitraukė nežinoma kryptimi, palikdamas tris iki širdies gelmių nustebusius turistus (vienas iš jų, beje, neįgalus, silpnai vaikštantis) viešbučio darbuotojų globoje.
Kai mums parodė skaičius, paaiškėjo, kad viskas, kas buvo anksčiau, buvo gėlės. Kambaryje mūsų laukė skruzdėlynas, praustuvėje prijaukinta varlė, galinti šliaužioti sienomis, nuo lubų kabantys dažų ir voratinkliai, dujinė viryklė su maisto likučiais iš mažiausiai šimto kartų turistų, kurie ilsėjosi seniai prieš mus, lova su biologinio aktyvumo pėdsakais, visi tie turistai, grėsmingai burzgiantis tolimos jaunystės laikų kondicionierius ir nepakeliamas pelėsių aromatas ir dar kažkas nepažįstamo, egzotiškai bjauraus, sukeliančio akių skausmą :)
Pamatęs mūsų nepatenkintus veidus, viešbučio vadovas išdidžiai pareiškė, kad varlė sieloje gyvena jau seniai ir netrukdo nei vienam turistui. Taip pat jei mes LABAI!!! jei norėsime, kambarius sutvarkys, taip pat patarė likti jo viešbutyje, nes Morjime viešbučio kambarių išvis neliko ir paskutinius du duoda iš šeimininko peties. Esu žmogus, paprastai turintis humoro jausmą, bet tuo metu nebuvau nusiteikęs juokauti.
Netikėdami gerbiamo „Gurudo namų“ vadovo žodžiu, nusprendėme vis dėlto pasidomėti „Orbitos“ atstovu, kodėl nebuvome apsigyvenę užsakytame „Lakšmyje“ ir pasistengti pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Kadangi Guruduose nebuvo interneto, o mobiliojo telefono SIM kortelėje nebuvo pinigų, nusprendėme surasti artimiausią šeką su WI-FI. Laimei, jis buvo 50 metrų nuo viešbučio pakeliui į paplūdimį, pasak to paties vadovo. Pakeliui į šeką radau mano iš Kijevo užsakytus Lakšmio aikštės kontūrus, skaudžiai pažįstamus iš nuotraukų, tik kitu pavadinimu – Lakshmi Guest House (apie kuriuos Orbit kukliai nutylėjo). Mums pasisekė, kad šeimininkas buvo registratūroje. Su dideliu pasididžiavimu iš karto įteikėme jam Orbitos išduotus apgyvendinimo čekius ir užtikrintai pareiškėme, kad esame jo svečiai. Po to indėno veidas priminė koalos meškos snukutį :) Paaiškėjo, kad niekas pas jį nebuvo užsisakęs ir laisvų kambarių viešbutyje nebuvo. Dešimt minučių užsikabinus ir pasakojus savo odisėją indiško vakaro tyloje, pas mus atskubėjo dar keturi vadybininkai iš visų kaimyninių viešbučių. Jie saldžiai šypsojosi, patarė atsipalaiduoti ir smagiai praleisti laiką, kol sužinos paketo ir nakvynės kainą. Po to šalia mūsų atsistojo dar keturi koala lokiai. „Lakshmi“ savininkas iš karto perskambino „Tarai“ ir po trumpų derybų pirmą kartą išgirdau keiksmažodį hindi kalba. Nieko iš jų nepasiekęs nuvedė mus į šeką, kur per Skype susisiekėme su Orbitos atstovu. Pokalbio turinio necituoju, moderatoriai jo nepraleis :)))
Po 25-30 minučių paspirtuku mums jau pažįstamas Ravikas iš Tara Travel apsivyniojo iki kaklo, surinko numerį ir padavė mums savo mobilųjį telefoną. Ir apie stebuklą! Pirmą kartą Indijoje išgirdau „Labas, mano vardas Katya...“ ant didžiojo ir galingo... Pasirodo, rusakalbiai gidai Indijoje dar neišnyko. Katyusha paklausė, kas mums atsitiko? Penktą kartą perpasakojus mūsų istoriją, išgirdau nekaltumu pribloškiančią frazę: „Taigi Lakšmyje vietų tiesiog nėra“... Tolimesnio pokalbio turinio nepraleis ir vedėjas. Pasakysiu tik tiek, kad dažnai minėjau „Orbitai“ sumokėtą sumą ir atstumą nuo Kijevo iki Mordžimo. Matyt, mūsų tautiečiai net Indijoje geriau supranta emocines balso intonacijas ir nenorminius posūkius, nes mielas mergaitiškas balsas man iškart pažadėjo, kad rytoj 11 valandą ji išspręs persikėlimo klausimą ir atvyks asmeniškai. Susitikime su mumis, o ši naktis verksminga prašo mus nuvežti pas Gurudus. Kadangi neturėjome išeities, tai sutarėme.Žiūrint į priekį, pasakysiu, kad iki mūsų atostogų pabaigos antra pažado dalis taip ir nebuvo ištesėta.
Kitą rytą po pagirių su vietiniu romu „Old Monk“ (beje, rekomenduoju visiems), pradėjome laukti 11 val. Matyt, suprasdamas, kad pas mus dinamiškumas nepasiteisins, tiksliai nustatytu laiku Ravikas atvažiavo motoroleriu ir nuvedė pasidairyti į kitą viešbutį. Paaiškėjo, kad tai Naga Cottages. Tik įžengę į jos teritoriją, dar nematę skaičių supratome, kad čia liksime. Prieš pereinant tiesiai prie viešbučio aprašymo, dar keli žodžiai apie „Orbitą“ ir jos susitikimo pusę. Nervus gadino ir išvykimas iš viešbučio į oro uostą. Kad spėtų užsiregistruoti, jie vėl susisiekė su Kijevu ir „Orbita“. Ir jau Al Aine iš merginų, kurios skrido su mumis miške, jie sužinojo, kad Tara Travel apie jas pamiršo. O į oro uostą jie atvyko likus 20 minučių iki registracijos pabaigos taksi po skandalo su šios Indijos kelionių kompanijos atstovu.