Geros programos, organizuotumas kaip jums patinka

Taip jau sutapo, kad į kelionę po Gruziją su kompanija „Kote“ važiavau du kartus metų skirtumu – 2015 rugpjūtį ir 2016 rugpjūtį.Turas buvo toks pat – „Grand Tour of Georgia“. Pirmoji patirtis buvo smarkiai neigiama, antroji – teigiama. Pernai į kompaniją atėjau labai pikta, šiemet – apskritai su vyru likome labai patenkinti. Pabandysiu išvesti „aritmetinį vidurkį“.

1. Įmonės vadovų darbas telefonu. Apskritai čia viskas nustatyta aukšto lygio. Iš svetainės jie iškart perskambina (yra mygtukas „mes jums perskambinsime“). Labai svarbus dalykas yra magistralės tipas (transformatorius-ne transformatorius). Transformatorius yra toks, kuriame sėdynės išsiskleidžia ir naktį galima miegoti gulint. Pernai autobusas nebuvo transformatorius. Buvau apie tai įspėtas, kiti grupės nariai – ne (žadėjo transformatorių). Šiemet turėjome transformatorių, bet mums buvo pasiūlytos vietos be galimybės išplėsti sėdynę su nuolaida priekinėje autobuso eilėje. Vadybininkė Alina man labai smulkiai aprašė šių vietų savitumą, buvome pilnai įspėti. Draugė iš praėjusių metų turo dabar su jais išvyko į turą po Balkanus, jai buvo pažadėtas transformerinis autobusas – dėl to autobusas buvo paprastas, o stiklai aprasoję, nieko nesimatė. Galų gale viskas bus gerai. Sutartyje autobuso tipas nenurodytas, tad atsisakyti ekskursijos nebus galima ir dėl to, kad bendrovė autobuso tipą keitė savo nuožiūra. Transformatoriai paprastai yra patogesni ir jų techninė būklė geresnė.

2. Lydintysis ir vairuotojai. Jūsų patogumas kelyje labai priklauso nuo jų, jie renkasi vietas, kur sustoti tualetui ir pavalgyti. Šiemet tualetai ir kavinės buvo daug geresni. Apskritai turiu pasakyti, kad Michailas (jis jau čia buvo paminėtas, dabar dažnai veža grupes į Gruziją) man padarė gerą įspūdį. Kruopšti, dėmesinga turistams, draugiška. Kelyje iškilusios problemos buvo išspręstos pagal mano galimybes. Lyginant jį su pernai grupę lydėjusia Lesha, palyginimas akivaizdžiai yra Michailo naudai. Michailas dirbo sąžiningai, Lioša – daugiau bendravo. Arbata, kava, verdantis vanduo ir galimybė įkrauti elektroniką buvo abiem atvejais. Vairuotojams priekaištų nėra, važiuoja atsargiai, jaučiasi, kad vaikinai turi solidžią patirtį (atsižvelgiant į Gruzijos kelius, tai labai svarbu).

3. Autobusas. Kaip jau sakiau, autobuso tipas kaip ir pasisekė, nors kartais vadovai nuoširdžiai perspėja, kad tai nebus transformatorinė. Per transformatorius. Pagal įstatymą autobusas neturi teisės važiuoti su išardytomis sėdynėmis, todėl sėdynės išardomos tik vėlyvą vakarą ir tik ne sienos kirtimo ir kontrolės punktuose. Todėl keleiviai gulimoje padėtyje guli ne visą naktį, o, pasirodo, kelias valandas. Apatinės „grindys“ gana ankštos. Kaimyninės sėdynės miega arti viena kitos. Čia kas turi kokį požiūrį į erdvę, bet į šį veiksnį prasminga atsižvelgti. Pernai autobusas buvo neveikiantis, naktį prie Vladikaukazo taisyti užtruko 6,5 valandos, po to dar valandą.

4. Kelionės laikas. Neprognozuojama. Prie Ukrainos-Rusijos sienos galima stovėti 3 valandas, o gali likti 15. Pernai mes praktiškai neturėjome pirmos dienos Tbilisyje, atvykome vėlai vakare. Šiais metais jie jau buvo ten vakarieniauti. Bendrovė nekompensuoja visų laikinų nuostolių kelyje, autobuso remontą „remontą kelyje“, kurie sutartyje nurodyti, laikė veiksniu, už kurį įmonė neatsako. Kalbant apie sienas – tereikia apsišarvuoti kantrybe.

5. Apgyvendinimas ekskursijoje. Apskritai pravartu leistis į ekskursiją su nakvyne. Jeigu būstą išsinuomosite patys, tai kainuos brangiau. Pernai pasirinkau hostelį (važiavau viena), šiemet važiavau su vyru ir gyvenau viešbutyje. Sąlygos gana pakenčiamos, nors nakvynės namai dažniausiai gana kuklūs, tokie, kad yra dviaukštė lova. Tik Kazbegiuose buvo geri svečių namai su atskiromis lovomis. Viešbutyje sąlygos, žinoma, daug geresnės. Jei keliaujate vienas, nakvynės namai turbūt geriau, nes čia visada daugiau bendravimo ir lengviau susirasti kompaniją. Viešbutis gali būti prastesnėje vietoje nei nakvynės namai (toliau nuo centro). Šiemet Batumyje pirmiausia buvome apsigyvenę viešbutyje, kuris buvo 6 km nuo centro. Turistai buvo pasipiktinę, Miša, mano didelei nuostabai, išsprendė problemą ir buvome perkelti į kitą viešbutį. Nuo šių metų nakvynės namai nebeteikia maisto, pusryčiai viešbučiuose buvo visai pakenčiami, Tbilisyje ir Gudauryje geriau (švediškas stalas) Batumyje - kukliau.

6. Ekskursijos. Pernai vykau beveik į visas ekskursijas, šiemet – tik į vieną – Uiplistsikhe urvinį miestą. Apskritai kainų etiketė atitinka vietinių kelionių agentūrų kainas, BET. Susijungus į 4 žmonių kompaniją galima rasti vietinių vairuotojų, kurie maršrutais nuveš daug pigiau ir dažnai su įdomesne programa. Tikrai per brangu aplankyti Mtskhetą – 20 USD asmeniui, tikrai kainuoja 7,5 lario (apie 4 USD), Batumio botanikos sodas ir pasivažinėjimas džipais į Gergeti kalną – 10 USD asmeniui, o vietiniams vairuotojams kainuoja 10 larių (5 USD). Ekskursijos ir vietiniai gidai Kote nėra blogai, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ekskursija skirta eiliniam turistui, maršrutas parinktas taip, kad galėtumėte keliauti dideliu autobusu, įtraukti didelius sustojimus maistui ir prieskonių įsigijimui. vynas-churchkhela iš „patikrintų žmonių“. Patariu patiems nuspręsti, ar vargsite su savarankiškomis ekskursijomis. Autobuse palydovė siūlo apmokėti visas ekskursijas su nuolaida. Jei vėliau apsigalvosite, pinigai jums nebus grąžinti. Jei biudžetas ribotas, turėtumėte susipainioti su savarankiškomis ekskursijomis, ypač jei turite įmonę. Internete pakanka informacijos apie Gruziją, šalis labai draugiška, keliauti savarankiškai – vienas malonumas.

Komentarai (2) palikite komentarą

2 komentaras

Rodyti kitus komentarus …