Labai neatsakingi žmonės, nors ir geros kelionių idėjos

Susisiekiau su įmone „Kote“, nes Ukrainos rinkoje šiuo metu jie vieninteliai siūlo biudžetines keliones į Gruziją. Jų pasiūlyta programa buvo labai viliojanti, žadėto ir kainos santykis malonus, be to, žadėtas patogus autobusas.

Įmonės darbuotojų darbas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių, nors, jei neįvertinsi to, kad pati Gruzija yra graži, jų darbas turi kur kas daugiau minusų.

Kas man patiko. Gana gera idėja ir subalansuota programa. Vandens prieinamumas, taip pat galimybė be apribojimų gauti verdančio vandens ir arbatos autobuse. Nakvynės vieta nakvynės vietose buvo tikrai arti centro ir po vėlyvų pasivaikščiojimų buvo patogu nuvykti. Su Gruzijos gidais buvo malonu bendrauti, jie suteikė gerą informaciją ir apskritai buvo patenkinti savo aukštu profesionalumu. Vairuotojai taip pat buvo patenkinti savo profesionalumu ir mus saugiai nuvežė gana sunkiais maršrutais, ypač dviaukščiam autobusui.

Darbuotojų darbas biure ekskursijos pardavimo etape yra puikus - jie visiems pasakys, viską pažadės. Deja, jų pateikta informacija ne visada yra teisinga. Darbuotojai neįspėja apie realų kelionės laiką (svetainėje nurodoma „idealioji“ 30 val.), galimybė stovėti 3-18 valandų muitinėje. Jie neįspėja apie vietos, kur vyksite, ypatybes. Mūsų dviaukščiame autobuse buvo sėdynės prie stalų, kurie buvo atsukti vienas į kitą. Tokios vietos, pirma, neturėjo galimybės atsilošti, antra, kai kurios važiavo atbulomis. Keleiviai apie tai nebuvo įspėti, nuolaida už sumažintą komfortą nebuvo padaryta.

Jie turistą laiko nežinioje iki pat išvykimo – ar grupė bus atspausdinta ir už kokį numerį, išvykimo niekas negarantuoja. Galų gale man buvo pasiūlyta pigesnė kelionė (iš Dniepro, o ne iš Kijevo), bet kainų skirtumas nebuvo kompensuotas, turint omenyje tai, kad „ta buvo išankstinė rezervacija, o dabar jūs rezervuojate kelionę kitu kaina“.

Pakeliui sugedo mūsų autobusas. Vairuotojai remontavo 7 valandas. Prastova niekaip nebuvo kompensuota. Įmonė tai priskyrė „force majeure“. Pabrėžiu, kad gedimas buvo vidinis, nesusijęs su keliu. Taigi matome, kad įmonė nėra atsakinga už autobuso techninę būklę.

Sanitarinėse stotelėse tualetai buvo baisūs, pakelės kavinių pasirinkimas taip pat neatitiko tokios didelės grupės (buvome 70 žmonių) poreikių.

Programos aprašyme ne visada nurodomi papildomi mokesčiai už gaunamus bilietus. Taigi, programoje rašoma, kad apsilankymas Batumio botanikos sode yra įmonės dovana, nors iš tiesų už įėjimą reikėjo sumokėti dar 8 GEL. Tai ne klausimas, nuvežimas į ekskursijos vietą ir gido palydėjimas irgi dovana, bet kodėl gi negali nuoširdžiai nurodyti

Lydimas iš kompanijos parodė didelį neprofesionalumą. Pirmoji yra Kotryna. Ji mus lydėjo iki sienos su Gruzija. Autobuso remonto metu, o tai buvo naktį užmiestyje, ji nekontroliavo turistų judėjimo ir saugumo, visais įmanomais būdais vengė bendrauti su turistais. Iš pradžių ji stovėjo virš vairuotojų su žibintu, paskui paskambino telefonu. Ji prie klausimų kartojo tas pačias mintinai išmoktas frazes. Dėl to tarp turistų prasidėjo riaušės ir panika.

Muzikos ir filmų pasirinkimas buvo labai specifinis – klausėmės šansono ir žiūrėjome filmus su Schwarzeneggeriu ir Stallone. Nebuvo filmų Gruzijos tema. Taip pat nebuvo pasakojimų apie Gruziją, apie vietas, kur lankysimės, apie vietas, kur einame kelyje.

Antroji palyda Aleksejus lydėjo mane visą viešnagės Gruzijoje laiką. Jis stengiasi užkariauti turistą ir užmegzti draugiškus santykius su kuo daugiau žmonių. Turime atiduoti jam savo pareigas, jis yra kūrybiškesnis renkantis filmus ir muziką kelyje – filmai ir muzika buvo įdomesni ir malonesni nei Katios. Linksmas, pozityvus, bet visiškai neatsakingas vaikinas. Susidariau įspūdį, kad jis verčiau ilsisi ir blaškosi su turistais, o nedirba. Jo rekomenduojamos kavinės nesiskyrė optimaliu kainos ir kokybės santykiu. Greičiau galime pasakyti, kad jis buvo gana brangus ir vidutinė kokybė. Jei šiek tiek pasivaikščiosite po apylinkes, galite rasti daug skanesnių ir už mažiau pinigų.

Turistų interesai nėra ginami, o stengiamasi palaikyti gerus santykius su svečia šalimi. Batumyje po naktinio persikraustymo mus apgyvendino 14.00 val., o patalyne atidavė tik 24.00 val., nes prieš mus buvo labai didelis būrys ir nakvynės namų savininkai nespėjo išsiskalbti skalbinių. Jie, matyt, nemano, kad būtina kelis kartus keisti apatinius. Aleksejus niekaip nereagavo į šią situaciją, net į mano pastabą, kad čia būtų gerai ginti turistų interesus, tik gūžčiojo pečiais. Niekas mūsų niekada neatsiprašė dėl šios situacijos, nei pats Aleksejus, nei nakvynės namų savininkai.

Batumyje, nors pusryčiai buvo numatyti pagal programą, bendrovė už pusryčius nemokėjo nei nakvynės namų savininkams, nei jokiai kavinei. Aleksejus ką tik nusipirko bakalėjos ir padėjo ant stalo maišeliuose. Lėkštės, šaukštai – kam pavyko pagriebti, to ir užteko. Sviestas paprašė užtepti merginą iš grupės ant duonos, apeliuodamas į tai, kad „joms labai reikia moterų rankų“. O mergina Sveta visai grupei ištepė sumuštinius. Kadangi Aleksejus nenorėjo eiti į vakarą bakalėjos, jis atidėjo pusryčius nuo 9.00 iki 10.00, kad turėtų laiko atsikelti ir apsipirkti. Tai yra, jo dėka žmonės prie jūros pateko po valandos.

Taip pat Batumyje buvo numatytas pasiplaukiojimas laivu. Nežinau, kuriuo metu Aleksejus padarė išvadą, kad niekas nenori ten vykti, jis manęs asmeniškai neklausė, ar aš noriu važiuoti, klausiau ir kitų turistų. Galų gale mes neturėjome valties.

Kazbegyje įvyko programos sutrikimas. Dalis grupės iki Gergečio kalno turėjo eiti pėsčiomis, dalis – važiuoti džipu. Programoje buvo numatyta galimybė už papildomą mokestį keliauti džipais. Naktį lijo, Aleksejus grupės nevedė pėsčiomis ir neorganizavo žmonių kelionei džipais. Kas sugalvojo pats, susibūrė su kitais grupės nariais, iš vietinių gyventojų sužinojo, kad galima nueiti į kalną, tas nuėjo. Kas neturėjo laiko, pamatė Kazbeko kalną. Man pasisekė, aš ten buvau ir tai buvo vienas svarbiausių mano kelionės momentų. Oras, beje, visai leido automobiliu kopti į kalną.

Išvada - jei prie Kote įmonės darbo būtų pridėtas pagarbesnis, atsakingesnis ir sąžiningesnis požiūris į turistą, jie nebūtų verti savo kainos. Norėčiau palinkėti jiems gerų autobusų ir kompetentingo personalo vadovo.

Ar kitą kartą eisiu su Kote? Galbūt, jei mano gyvenime ateis momentas, kai neapsieisiu be kelionės į Gruziją ir būsiu pasiruošęs eiti kaip žydiška papūga iš pokšto „bent jau iškamša, net skerdena“. Jei turėsiu galimybę pasinaudoti atsakingesnio vežėjo paslaugomis, tai Kotę apvažiuosiu dešimtu keliu.

Komentarai (0) palikite komentarą

0 komentarus

Rodyti kitus komentarus …