Kelionių agentūros apžvalga Алголь Туроператор (Lvovas)

Ekskursijos „Romos didybė“ su Algoliu apžvalga

autorius:
Paslaugos pirkimo data: 14 rugpjūčio 2013
Parašyta: 06 rugsėjo 2013
2.0
Kelionių agentūra: Алголь Туроператор (Lvovas)
Paslaugos tipas: экскурсионный тур

Keliavau su Algoliu kelis kartus, o šiemet nusprendžiau su šeima vėl vykti į „Romos didybės“ turą – rugpjūčio 15-24 dienomis. Sakyti, kad kelionė buvo siaubinga, yra per menka. Algol nusprendė, pirma, sutaupyti pinigų, antra, uždirbti maksimalią pinigų sumą. Noras suprantamas, bet kodėl dėl to kelionėje neturėtų būti aptarnavimo?

Algol už ekskursiją surinko 2 autobusus turistų, o kai užsisakėme ekskursiją, apie tai nebuvome įspėti. Žinoma, buvome antruoju autobusu. Ekskursijose susikirtome su pirmojo autobuso „gyventojais“, dalinomės įspūdžiais. Jie turėjo normalų autobusą, gerą vadovą ir vairuotojus. Jie turėjo geresnius viešbučius (viešbučių ir pusryčių kokybės atžvilgiu). Todėl jų atsiliepimai apie tą patį turą ir tuo pačiu metu greičiausiai skirsis.

Ką turėjome už tą pačią kainą:

1. Labai senas autobusas, kuriame dalis porankių buvo sulūžę, kondicionierius veikė tik įjungus ir išjungus, o įjungus pūtė iš visų plyšių. Todėl kelionės pabaigoje pusė grupės čiaudėjo ir kosėjo. Be to, trečią kelionės dieną sugedo kondicionierius ir be jo buvome 2 paras.

2. Grupės lyderis pasakė tik tiek, kad jo vardas yra Yura. Jo pavardę – Vanivskis – sužinojome tik iš popierių, kuriuos jis išdalijo autobuse. Jis su grupe nesusipažino – mes – mes su žmona – žinome tik artimiausių autobuso kaimynų vardus – visi grupės nariai vaikščiojo patys ir nebendravo. Pernai vykome į kelionę iš „Accord“ kompanijos – mūsų vadovas visą kelią turėjo apie ką papasakoti, normaliai prisistatė. Supažindinau grupę ir vieni su kitais, ir su vairuotojais, ir apskritai praėjusių metų kelionė įsiminė kaip nesibaigiančios atostogos.

Algolio vadovas visą kelią tylėjo – jokių pasakojimų apie šalis ir miestus – nei Italijoje, nei Vengrijoje. Sakė, kad jo išsilavinimas – profesinė mokykla ir tiek. Autobuse esantis DVD taip pat praktiškai neveikė – vairuotojas pasakė, kad Yura turi „surūdijusius diskus“. Dėl to per visas gana ilgas keliones po Italiją žiūrėjome pusę filmo „Turistas“, vieną nuobodų dokumentinį filmą apie Vengriją ir visą kvailo rusiško serialo „Kruizas“ ciklą – 8 serijas. Viskas. Likusį laiką autobuse pramogavome patys.

Be to, registruojantis viešbutyje mūsų Jura nelaukė, kol visa grupė išlips iš autobuso. Jeigu atvažiavome paskutiniai, jo paaiškinimai jau buvo baigti – išdalijo raktelius ir dingo. Kuriame kambaryje gyvena - nesakė, todėl porą kartų iškilus problemoms apsigyvenus, jas spręsdavome patys, registratūroje aiškindamiesi gestais. Jei staiga mums kildavo klausimų, Jura atsakydavo, lyg darytų didžiulę paslaugą, Ir apskritai, autobuse iš karto pasakė, kad neturėjo vykti į šią kelionę, jis ką tik grįžo iš ankstesnės ir buvo labai pavargęs. tikrai nori jo nelietė.

3. Vairuotojai – jų vardų nežinome. Jie praktiškai nepadėjo moterims sudėti ir išnešti iš autobuso krepšius – žinoma, buvo kelis kartus, bet tai nebuvo norma. Visą kelią važiavo niūriai, o kai kelis kartus iškildavo situacijos, susijusios su keleivių nepasitenkinimu, tai vairuotojai!!! leido sau šaukti ant keleivių. Laimei, mūsų nerėkė – ir aš to nebūčiau leidęs, bet buvo labai nemalonu.

4. Beveik visi viešbučiai buvo labai įtempti trijų žvaigždučių. Kambaryje turėjome vietų šaldytuvui, bet viešbučiuose šaldytuvų nebuvo (išskyrus paskutinius du) – Algol sutaupė ir tai. Romoje, kur praleidome 3 naktis, viešbutis buvo tiesiog 20 metrų nuo degalinės ir greitkelio – buvo labai triukšminga. Buvome pamaitinti standartiškai, bet kai po Romos susitikome San Marine su 1-ojo autobuso keleiviais (kurie gyveno kitame viešbutyje), jie pasidalino įspūdžiais, kokių vaisių ir sūrių bei dešrelių jiems davė Romoje pusryčiams. . Vaisiai?!!! Mes nieko panašaus neturėjome, taip pat ir veislių - ačiū Dievui, buvo bent viena sūrio ir dešros rūšis. Būtume išgyvenę, bet už ekskursiją sumokėjome tiek pat. Kodėl tada tokia skirtinga vieta?

5. Ekskursijos pabaigoje buvo pažadėta padovanoti kompaktinius diskus – dovanas iš Algolio. Sakė, kad dabar ekskursijų po Lvovą nėra, bet diskai bus. Atvykę į stotį iš autobuso išsiėmėme lagaminus ir išvažiavome. Grupei niekas nedavė jokių kompaktinių diskų. Vėlgi, būtume išsivertę be diskų, bet Algol jų išlaidas įtraukė į kelionės kainą))))

Teigiama kelionės pusė – patys Italijos ir Vengrijos miestai bei pažintys, kurias užmezgėme su kaimynais autobuse. Viskas. Galiu pasakyti, kad Algol amžiams prarado dar tris potencialius klientus.




Komentarai (1) palikite komentarą