Kaip prarasti pasitikėjimą per vieną kelionę.

Pernai su „Accord“ keliavome po Europą. Kelionė praėjo puikiai – viskas gerai. Šiais metais nusprendėme skrydžiui 133 į Stambulą gegužę, bet kažkas nutiko. Deklaruota programa neįvykdyta, autobusas neskirtas ilgoms kelionėms, kojos ant kėdžių nėra kur dėti, nakties kelionė – košmaras. Atvykę, po nakties, vietoj viešbučio nuėjome į odos fabriką. 2 valandos laukimo po kaitinančia saule gido. Autobuse neveikė oro kondicionierius, gidas galiausiai neatvyko, tad nusekėme paskui jį į miestą. Viešbutis yra atskira vieta – 2 x 3 metrų kambarys su langu į šulinį. Patalynė - negraži, vonioje nėra nieko, tik vanduo. Akustika – aukščiausiame lygyje, kai nusičiaudėjau visas viešbutis palinkėjo sveikatos. Kondicionierius kambaryje tik įjungė porterį, buvo su pulteliu. Kambaryje dūmas, kaip ir pačiame viešbutyje. Gidai bandė, bet rusų, jau nekalbant apie ukrainiečių, praktiškai nemoka, posūkiai, akcentas - skarda.

Atskirai apie gidę Aną Gurovą – tai pavyzdys, kokia gidė neturėtų būti.

Komentarai (4) palikite komentarą

4 komentaras

Rodyti kitus komentarus …