Andora – Pirėnų princesė
„Karolis Didysis, mano tė vas, iš laisvino mane nuo arabų
Ir davė man Meriš elį , didž ią ją Motiną ,
Ji gimė princese ir buvo neš ališ ka mergelė tarp dviejų tautų .
Aš esu vienintelė dukra, likusi iš Karolio Didž iojo imperijos.
Tikintysis ir laisvas vienuolika š imtmeč ių , aš noriu bū ti tikintis ir laisvas.
Tegul į statymai yra mano globė jai, o princai – mano gynė jai!
(Andoros himnas)
Andora – tai visų pirma gamta, nuostabaus grož io vietos, kur galima už siimti į vairiomis sporto š akomis lauke tiek vasarą , tiek ž iemą . Ž ygiai ir slidinė jimas yra tik du lauko veiklos pavyzdž iai, prieinami kiekvienam atvykusiam į Andorą . Tai š alis, kurioje turistai ras unikalų pasiū lymą „trys viename“: nuostabios slidinė jimo trasos, puikiai ž inomas didž iulis terminis Kaldė jos kompleksas – tikras „vandens rojus“, kuriame galima nuostabiai pagerinti savo sveikatą , ir pareiga. -laisva zona.
Apie š alį , jos istoriją ir ž mones
Andoroje gyvena 86 tū kstanč iai ž monių . Maž iau nei treč dalis visų gyventojų (11 tū kst. ž monių ) yra vietiniai Andoros gyventojai, katalonų valstieč ių , senovė je apsigyvenusių kalnų slė niuose, palikuonys. Be to, Andoroje gyvena 25 tū kstanč iai ispanų , 4 tū kstanč iai prancū zų , portugalų ir kt. Valstybinė kalba – katalonų , kuria kalba treč dalis gyventojų . Taip pat plač iai kalbama prancū zų ir ispanų (kastilų ) kalbomis. Dauguma tikinč ių jų (99%) yra katalikai. Vidutinė gyvenimo trukmė yra 83.5 metų . Visuomenė s moralė , iš ugdyta dė l katalikybė s, yra gana griež ta. Skirtingai nei kaimyninė se Ispanijoje ir Prancū zijoje, č ia nė ra striptizo klubų , nė ra sveikintina pornografija, nepriimtinas nudizmas, seksualinė s maž umos niekaip nepasireiš kia, prostitucija draudž iama ir persekiojama. Vietos policija nedvejodama iš siunč ia iš š alies bet kurį už sienietį , kuris paž eidž ia vietos į statymus ar net tiesiog dė l į ž ū laus elgesio, nepaisant jo ekonominė s padė ties.
Š vietimas yra privalomas visiems vaikams nuo 6 iki 16 metų amž iaus. Vidurinį iš silavinimą valstybė teikia nemokamai. Yra trijų tipų mokyklos – andoros, prancū zų ir ispanų , kuriose daugiausia mokoma atitinkamai katalonų , prancū zų ir ispanų kalbomis. Tė vai gali pasirinkti, kokią mokyklą lankys jų vaikai. Visas mokyklas stato ir priž iū ri Andoros valdž ia, tač iau prancū zų ir ispanų mokyklų mokytojams daugiausia moka Prancū zija ir Ispanija. Apie 50% Andoros vaikų lanko prancū zų pradines mokyklas, likusieji – ispaniš kas ar andorietiš kas. Tolesnis mokymas vyksta valstybiniame ir vieninteliame Andoros universitete, į kurtame 1997 m. , arba Ispanijos ir Prancū zijos universitetuose. Andoros universitetas rengia medicinos, informatikos, verslo administravimo ir š vietimo bakalaurus, taip pat rengia aukš tojo profesinio mokymo kursus. Vienintelė s dvi aukš tosios mokyklos Andoroje yra Slaugos mokykla ir Informatikos mokykla (universiteto dalis). Pastarasis rengia mokslų daktaro laipsnį .
Sveikatos priež iū ra Andoroje teikiama visiems darbuotojams ir jų š eimoms pagal valstybinio socialinio draudimo sistemą , kuri finansuojama iš darbdavių ir darbuotojų į mokų , proporcingų darbo už mokesč iui. Medicininė s pagalbos iš laidos yra apdraustos 75% ambulatorinio gydymo atveju (iš laidos vaistams ir vizitams pas gydytoją ), 90% hospitalizavimo ir 100% nelaimingų atsitikimų darbe atveju. Likusios iš laidos gali bū ti padengtos privataus draudimo polisu. Likusiems pilieč iams ir turistams reikalingas pilnas privatus sveikatos draudimas.
Istorija š imtmeč ius formavo Andorą – nedidelę kalnų kunigaikš tystę Pirė nų kalnuose tarp Ispanijos ir Prancū zijos. Pirmosios istorikams ž inomos gyvenvietė s mus nukelia į.200 m. pr. Kr. e. , pirmuosius gyventojus mokslininkai vadina andosinieč iais. 788 metais Liudvikas I Pamaldusis nugalė jo saracė nus dė l to, kad Andoros bendruomenė s gyventojai atvedė frankų kariuomenę į arabų už nugarį . Už š ią pagalbą Karolis Didysis 805 m. suteikė bendruomenei Didž ią ją laisvė s chartiją ir š ie metai laikomi Andoros Kunigaikš tystė s į kū rimo metais. XI-XIII amž iuje Andora į gyja valdovus-princus: abatą de Urgellį (Ispanija) ir grafą de Foix (Prancū zija). Iki 1993 m. Andoros gyventojai mokė jo savo valdovams metinę duoklę : 960 frankų – Prancū zijos Respublikos prezidentui; 460 pesetų , 12 sū rio galvų , 12 kaponų , 12 kurapkų , 6 kumpiai - Urgelio vyskupui. Siekiant iš vengti daž nų susirė mimų tarp kaimyninių š alių , 1278 metais buvo pasiraš yta El Pariatjes taikos sutartis dė l politinio š alies padalijimo. Vieną dieną vienas iš princų , prancū zų grafas, į ž engė į karališ ką jį sostą ir visos teisė s į maž ą ją kunigaikš tystę nuo to momento atiteko Prancū zijos karū nai. Iki 1806 m. pasaulio bendruomenė nenorė jo pripaž inti feodalinė s Andoros. Tač iau aistros nurimo ir imperatorius Napoleonas Bonapartas, gerbę s š ią maž ą š alį ir pavadinę s ją „politiniu smalsumu, kurį bū tina iš saugoti“, aukš č iausiu dekretu atkuria feodalinę tradiciją ir Prancū zijos siuzereno teises bendrai kunigaikš tystė s administracijai. . 1993 m. nacionaliniame referendume buvo priimta pirmoji nacionalinė konstitucija, kuri pavertė kunigaikš tystę nepriklausoma teisine, demokratine ir socialine valstybe – „parlamentine kunigaikš tyste“. Dė l istorinė s ir politinė s raidos Andora iš laikė bendros administracijos rež imą , o Urgelio vyskupas ir Prancū zijos prezidentas lieka valstybių vadovais, turinč iais absoliuč iai lygias teises, kuriems Andoroje atstovauja jų gubernatoriai („vigier“), todė l jį galima pavadinti „dviejų š eimininkų tarnu“. Tač iau jų galia daž niausiai yra nominali. Aukš č iausia į statymų leidž iamoji institucija yra vienerių rū mų Generalinė Slė nių taryba (Generalinė taryba), kurią sudaro 28 nariai, renkami 4 metams pagal visuotinę ir tiesioginę rinkimų teisę (14 iš nacionalinė s apygardos, o likusieji - po 2 iš kiekvienos iš.7 š alies bendruomenių ). . Generalinė s tarybos – Generalinio sindiko – vadovas renkamas iš Tarybos narių . Vykdomą ją valdž ią vykdo vyriausybė – Vykdomoji taryba. Jos pirmininką renka Bendroji taryba ir oficialiai tvirtina ketverių metų kadencijai, o sudė tį sudaro pirmininkas. 1994 m. Andora į stojo į Europos Tarybą .
Ekonomikos pagrindas – turizmas, kuris suteikia 80% š alies BVP. BVP vienam gyventojui yra labai didelis – 4.130 USD (2009 m. Pasaulio banko są raš as – 16 vieta pasaulyje). Dė l aukš to bankų konfidencialumo lygio Andora yra mokesč ių rojus. Prabangos prekyba klesti. Svarbiausi ž emė s ū kio produktai yra grū dai, bulvė s ir tabakas. Š alyje yra gelež ies rū dos, š vino, mineralinio vandens ir medienos atsargų bei hidroenergijos iš teklių .
Paž intis su Andora
Andora mus pasitiko snygiu, kuris pakeitė dieną trunkantį lietų , kurį iš vakarė se sutiko Ispanija, paprastai š ilta ir saulė ta balandž io mė nesį . Kai skubė jome į kalnus, lietų , kai mū sų autobusas iš lindo iš kito tunelio, pakeitė sniegas. Stebina tai, kad š i miniatiū rinė š alis, kurios bendras plotas yra 468 kv. km ir 86 tū kst. gyventojų turi 7 parapijų bendruomenes (kat. parapija), kurių kiekviena turi savo herbą . Š alis yra pietiniame Rytų Pirė nų š laite tarp Prancū zijos ir Ispanijos, Valiros upė s baseine – vaizdingame baseine, atvirame Ispanijos link. Š alies teritorijoje yra daug ledyninė s kilmė s kalnų ež erų . Iš vakarų , š iaurė s ir rytų Andorą supa 65 aukš ti uolė ti kalnai (daugiau nei 1200 m virš jū ros lygio), daž niausiai padengti sniego kepurė mis ir atskirti siaurais slė niais. Aukš č iausia š alies vieta – Coma Pedrosa virš ukalnė (2946 m), ž emiausia – Rio Runer (840 m).
Klimatas Andoroje yra subtropinis, kalnuotas, reguliuojamas Vidurž emio jū ros į takos. Vidutinė sausio-gruodž io mė n. temperatū ra nuo +2°C iki -2°C, o birž elio-liepos mė nesiais - nuo +15°C iki +20°C, o dieną net ir ž iemą š laituose aukš tesnė temperatū ra. 0°C. Aukš č io zonavimas yra ryš kus, todė l priklausomai nuo teritorijos aukš č io virš jū ros lygio ir vietos kalno š laite, orų pobū dis gali labai skirtis net toje pač ioje vietovė je.
Netoli Ispanijos ir Andoros sienos, netoli Santa Coloma miestelio, pravaž iuojame romaninį akmeninį Margineda tiltą , permestą per Gran Valira upę . Jis iš lenktas į grakš č ią.33 metrų ilgio ir 10 metrų aukš č io arką . Š is tiltas dė l savo istorijos ir jį supanč io pasakiš ko kalnų kraš tovaizdž io yra vienas populiariausių turistų traukos objektų .
Pirmas objektas, kurį aplankome – Santa Maria Merichel koplyč ia. Garsioji koplyč ia turi tū kstantmetę istoriją . Legenda, kad Meriš elio Dievo Motinos statulą aptiko piligrimai, pakeliui iš Kaniljo į Enkampą , tvirtai į siš aknijo iš tikimų andorieč ių mintyse. Statula buvo rasta tarp ž ydinč ių augalų , nors buvo ž iema ir aplinkui buvo sniegas. Piligrimai nuvež ė statulą į Kanilją , tač iau iš ten ji paslaptingai dingo ir vė l atsidū rė pradinė je vietoje. Tada ji buvo nuvež ta į Encamp, bet, kaip ir praė jusį kartą , statula dingo. Vė l radę toje pač ioje vietoje spė jo, kad č ia turė tų iš kilti Dievo Motinai skirtas altorius. Meriš elio koplyč ia buvo beveik visiš kai sunaikinta gaisro 1972 m. Kartu su ja sunaikinta ir statula. Š alia sudegusios Š ventovė s griuvė sių iš kilo modernus pastatas iš akmens, stiklo ir vario, o jau 1976 metais visi Andoros gyventojai susirinko paš ventinti naujosios Meriš elio š ventovė s. Pavadinimas „Merichel“ reiš kia „Š viesa vidury dienos“. Geografiš kai Š ventovė yra tiksliai š alies centre, apš viesdama visų gyvų jų š irdis Gyvybė s š viesa. Č ia taip pat saugoma iš medž io iš drož ta ir nutapyta graž ios Dievo Motinos statulos, ant rankų laikanč ios kū dikė lį Kristų , kopija, kuri yra tikinč ių jų andorieč ių simbolis. Kiekvienais metais č ia š venč iama daugybė š venč ių , tarp kurių pirmasis geguž ė s sekmadienis yra Motinos diena, rugsė jo 8-oji – Andoros globė jos Dievo Motinos Merichel diena. Ž ydintys augalai ir sniegas, nors buvo pavasario į karš tyje, mus pasitiko, bet, deja, statulos nematė me, nes koplyč ia buvo už daryta ir apsiribojome pasivaikš č iojimu po koplyč ią .
Tada kylame į.1500 m aukš tį Engolasteruose iki romaninė s 10 amž iaus baž nyč ios – Engolasterio Mykolo sketos. Jį puoš ia didinga 12 amž iaus lombardų architektū ros varpinė .
Iš š ios vietos atsiveria puikū s panoraminiai Encamp ir aplinkinių kalnų vaizdai. Atrodo, kad jie š nabž dasi: „Už kelkite į virš ų ir mė gaukitė s nuostabiais vaizdais iš mū sų aukš č io! “.
Andora la Vella – Kunigaikš tystė s sostinė
Leidž iamė s ž emyn, ž iemos peizaž ai keič iasi į pavasarį ir tik snieguotos virš ukalnė s primena mū sų neseniai buvusį ž iemos sezoną . Vykstame į sostinė s parapiją ir aplankome Andoros la Veljos Kunigaikš tystė s sostinę , kuri yra 1029 m aukš tyje virš jū ros lygio ir yra aukš č iausia kalnų sostinė Europoje. Tai nedidelis, tik 22.5 tū kst. gyventojų , bet labai graž us ir jaukus miestelis.
Č ia yra turistams į domių objektų : apsipirkimas pagrindinė se gatvė se, Kongresų centras, centrinis parkas, Caldea terminis kompleksas, Slė nių namai, muziejai: rusiš kos lizdinė s lė lė s, senovinių Andoros pilių maketai, automobiliai ir kt.
Aplankome „Slė nių namus“, kurių pastate nuo 1702 metų veikia maž iausias Europoje parlamentas ir susipaž į stame su š alies politine struktū ra. Pastatytas kaip gyvenamasis pastatas 1580 m. , š iandien š is pastatas yra patogiausias parlamento pastatas pasaulyje.
Deš inė je – skulptū rinė kompozicija „Š okis“, vaizduojanti andorieč ius ir andorieč ius, š okanč ius nacionalinį katalonų ir andorieč ių š okį „Sardana“. Skulptū ra buvo pastatyta 1866 m. Andoros politinei reformai, vadinamajai, atminti. „Naujoji reforma“, kai buvo iš plė stos Generalinė s tarybos teisė s ir balsavimo teisė s suteiktos visų Andoros š eimų galvoms.
Bareljefas, pastatytas už Namo 700-ų jų pirmosios El Pariatjes sutarties pasiraš ymo 1278 m. metinių garbei dė l bendros Andoros administracijos tarp Urgelio vyskupo ir Foix grafo. Bareljefe pavaizduoti du paveikslai: sutarties pasiraš ymas prieš.700 metų (aukš č iau) ir Andoros bendravaldž ių – Urgelio vyskupo ir Prancū zijos prezidento susitikimas š iandien.
Pirmame aukš te yra pagrindinė Andoros teismo posė dž ių salė – Tribunolas, jei nusileisime laiptais ž emyn, pateksime į kalė jimo patalpas. Anksč iau pirmame aukš te buvo arklidė s, kuriose pakraš č ių parapijų tarybos nariai galė davo palikti balnus ir pasikinkyti arklius. Iki š iol patalpoje prie į ė jimo į „Slė nių namus“ dabar kaip eksponatai eksponuojami senoviniai balnai. Antrame aukš te yra parlamento posė dž ių salė s, koplyč ia ir virtuvė . Treč ioje – parlamento narių kambariai (kaž kas panaš aus į vieš butį ). Puikus pavyzdys, kaip viską , ko reikia valstybei valdyti, galima padė ti po vienu stogu.
Einame į Andoros parlamento iš kilmių salę . Prie sienų į rengtos parlamentarų kė dė s, centre prie stalo – ministrų kė dė s. Andoros bendrakunigaikš č ių - Urgell vyskupo ir Prancū zijos prezidento nuotraukos ant š ios pagrindinė s „Slė nių namų “ salė s sienos keič iamos nedelsiant, kai tik, pavyzdž iui, Prancū zijoje vyksta rinkimai. .
Greta pagrindinė s salė s yra savotiš kas fojė – „Paklydusių ž ingsnių salė “, kurioje Andoros parlamento nariai keič iasi nuomonė mis tarp sesijų . Dabar „Slė nių namuose“ susirinkimai vyksta tik ypatingomis progomis, nes visi darbai persikė lė į š alia esantį naują pastatą .
Grį ž kime į Slė nių namų Didž ią ją salę . Už vieš ų jų suoliukų (kairė je) yra istorinė „Septynių spynų spinta“. Anksč iau č ia buvo saugomi svarbiausi kunigaikš tystė s dokumentai. Į juos kreipiamasi tik kraš tutiniais atvejais siekiant iš sprę sti rimtus konfliktus. Kabinetas turi septynias spynas, kurių raktus saugo septynių Andoros „parapijų “ vadovai, o jas atidaryti galima tik septynių pareigū nų akivaizdoje. O durys deš inė je yra durys į maž ytę koplyč ią , kur patarė jai gali melstis ir anksč iau, ir dabar.
XVI amž iaus virtuvė je yra senoviniai katilai ir ž idinys. Prieš nutiesiant modernų greitkelį.1932 m. , tarybos nariai į susirinkimus važ inė jo mulais kalnų takais ir turė jo ilgą laiką iš bū ti Namuose, todė l virtuvė buvo bū tina. Dabar š is senas ž idinys ant grindų pasodinamas tik kartą per metus, kai č ia verdama kava į iš kilmingą posė dį susirenkantiems tarybos nariams.
Iš skyrus iš kilmingus susirinkimus ir iš kilmingas ceremonijas, „Slė nių namai“ š iandien veikia kaip muziejus. Deš inė je pusė je į aikš tę atsiveria naujasis š alies parlamento – Generalinė s tarybos – pastatas. Š iame pastate vyksta visas kasdienis š alies parlamento darbas. O prieš ingoje „Slė nių namo“ pusė je aikš tė yra aptverta skardis su apž valgos aikš tele. Tiesą sakant, visas š is maž as baltas plotas yra pastato stogas, pritvirtintas prie uolos.
Tę siame paž intį su Barri Antique (Senasis kvartalas) vietove, esanč ia toje pač ioje vietoje, kur buvo senovinis kaimas, iš kurio iš augo Andora la Vella. Einame į Š v. Stepono baž nyč ią , kurioje yra viena iš Dievo Motinos Meriš elė s kopijų .
Į sikū rę s trijų upių – Gran Valira, Valira del Oriente ir Valira del Norte – santakoje, Andora la Vella atrodo kaip nykš tukas nuostabių kalnų su sniegu padengtomis virš ū nė mis fone. Š ie beveik 2500 metrų aukš č io milž inai, apaugę tankiu miš ku ir iš visų pusių juosianč ia Andora la Velja, suteikia vaizdingą ir ramų vaizdą net ir judriausiai parduotuvių gatvei.
Č ia sutelkta daugiausia parduotuvių , restoranų , barų ir diskotekų , begalinė styga, nusidriekusi pagrindine gatve.
Mieste yra daug originalių pastatų , pagamintų iš vietinių medž iagų .
Važ iuodami puikiais š alies keliais jie pastebė jo daugybę į vairių skulptū rų , į rengtų kelio viduryje esanč iuose gė lynuose.
Slidinė jimas Andoroje
Pasaulyje Andora ž inoma pirmiausia dė l to, kad sniegas joje paskelbtas nacionaliniu lobiu. XX amž iaus 60-aisiais Andoroje prasidė jo turistų slidinė jimo bumas. Sukurti aukš č iausios klasė s slidinė jimo kurortai: Vallnord La Massana ir Ordino slė niuose, kuriuose yra daugiau nei 90 km slidinė jimo trasų trijuose sektoriuose ir Grandvalira Canillo ir Encamp slė niuose, kuriuose priimami slidininkai, taip pat Naturlandia La miš ke. -Rabassa Sant Julià de Lò ria su 15 km lygumų slidinė jimo trasų . Grandvaliroje esantys š laitai, kurių ilgis virš ija 200 km, leidž ia mums laikyti š į kurortą didž iausiu slidinė jimo regionu Pirė nų kalnuose. Visą puikios kokybė s slidinė jimo į rangą galima į sigyti arba iš sinuomoti vietoje už priimtiną kainą . Kasmet į Andoros slidinė jimo kurortus sezono metu atvyksta daugiau nei 1.5 milijono ž monių , o visus metus – apie 10 milijonų . Ir tai nepaisant to, kad š alyje nė ra oro uosto ir gelež inkelio! Iš vykę iš kunigaikš tystė s, pravaž iuojame Grandvalira kurortą ir grož imė s snieguotais š laitais.
Andoros gamta turi ypatingo ž avesio. Iš skirtinumo suteikia didingi aukš ti kalnai, audringu upeliu į slė nius besiverž ianč ios upė s, bū dingas kraš tovaizdis. Ž iemą Andoros peizaž ai ypač graž ū s, pasisekė Andorą pamatyti ir ž iemą apsnigtą , ir pavasarį ž ydinč ią . Visą š ios š alies teritoriją nesunkiai galima nuvaž iuoti maž daug per pusvalandį , todė l turistams labai paprasta persikelti iš vieno patogaus kurorto į kitą .
Iki pasimatymo, kalnų graž uolė Pirė nų princese! Dar kartą į sitikinau, kad net ir maž iausioje valstybė je galima pamatyti daug į domių ir į simintinų dalykų . Patarlė teisingai sako: "Ritė maž a, bet brangi! ".
