Juokinga. Tiesiog HA! ir tik... Sukhum 2015
Sukhumo mieste nuo Stalino laikų veikė Maskvos Kurč atovo instituto padalinys, vadinamas SFTI. Sukhumi fizikos ir technikos institutas, anksč iau buvę s už dara į staiga kat. finansuoja Maskva. Dabar griuvė siuose, langai iš dauž yti, bet saugomi policininko.
Nuo triukš mingo greitkelio jį skiria graž us parkas su egzotiš kais krū mais ir medž iais.
Prie į ė jimo stovi stendas su pavadinimu (ž r. nuotrauką )
Ten, kur atsiranda frazė „Abchazijos mokslų akademija“, bū tent š ie ž odž iai priverč ia mane nusiš ypsoti nevalingu iš kvė pimu HA! ir noru ilgai juoktis. Na, dabartinio pusiau raš tingo, garsiai kalbanč io abchazo neį sivaizduoju kaip akademiko (negaliu tiek gerti). JUOKINGA! Na, tiesiog HA! Ir tik. . .
1) Iš kart po Antrojo pasaulinio karo pabaigos į SSRS buvo atvež ti š imtai vokieč ių mokslininkų , kurie dirbo Treč iajame Reiche su urano projektu. Iš viso, remiantis kai kuriais praneš imais, į gyvendinant atominį projektą SSRS dalyvavo 7000 vokieč ių specialistų , iš kurių apie 300 ž monių dirbo Sukhumi mieste, kur pagal Valstybė s gynybos komiteto dekretą.1945 m. buvo sukurtos patalpos[2]. 1945 metais sanatorijos „Sinop“ ir „Agudzery“, esanč ios Abchazijoje, buvo perduotos vokieč ių fizikų ž inion. „Sinop“ dokumentuose buvo vadinamas objektu „A“, kuriam vadovavo baronas Manfredas von Ardenne'as, o „Agudzery“ – kaip objektas „G“, jam vadovavo Nobelio fizikos premijos laureatas Gustavas Ludwigas Hertzas. Tai buvo Sukhumo fizikos ir technologijos instituto, kuris tuo metu buvo ypač slaptų institucijų , dirbanč ių su projektu sukurti atominę bombą SSRS, sistemos dalis.
Organizaciš kai sujungus š iuos objektus, jiems suteiktas paš to dė ž utė s numeris 0908. Dviejose Sinop ir Agudzery aikš telė se dirbo apie 200 vokieč ių mokslininkų ir specialistų . Institutas buvo griež tai į slaptintas. Abi vietos buvo saugomos kariš kių . Abu skyriai „A“ ir „G“ buvo valdomi iš Sinop (Sukhumi), kur buvo į monė s direktorius, paš to dė ž utė.0908. 1951 m. SFTI direktoriumi buvo generolas Kochlavaš vilis, o 1951–1954 m. – V. V. Migulinas. Abi vietos buvo ž emė se, kurios iki revoliucijos priklausė Kostromos ž emė s savininkui ir medienos pirkliui Smitskiui. Š iose ž emė se buvo pasodinti iš už sienio atvež ti reti augalai, į rengtas medelynas. Š iame medelyne buvo ir valstybinė vasarnamis, kurioje ilsė josi SSRS valstybė s veikė jai.
Iš ž ymiausių vokieč ių mokslininkų Sinope kartu su von Ardenne'u ir Gustavu Hertzu gyveno ir dirbo Maxas Vollmeris, Maxas Steenbeckas, Peteris Adolfas Thyssenas, Werneris Schü tze, Nikolausas Riehlas ir kiti.
Pirmaisiais metais institutas už siė mė izotopų atskyrimo metodų tyrimais ir kū rimu bei izotopų koncentracijos matavimo į rangos kū rimu. 1952 metais nemaž a dalis atliktų darbų rezultatų buvo perduota galutiniam už baigimui kitiems š alies institutams ir projektavimo biurams, vė liau juos į diegiant į pramonę .
2) Nuo š eš tojo deš imtmeč io institute buvo aktyviai plė tojamos į vairios branduolinio mokslo ir technologijų sritys, darbuotojų skaič ius siekė.6 tū kst. Iki 1989 metų institutas priklausė TSRS Vidutinių maš inų gamybos ministerijai, o nuo 1989 iki 1992 m. – TSRS atominė s energetikos ir pramonė s ministerijai.
1953 m. SPTI buvo pradė tas eksploatuoti pirmasis ciklotronas Už kaukaze, kuris leido pagreitinti deuteronus ir protonus iki 10–20 MeV energijos, esant didesniam nei 100 MA intensyvumui, skirtas branduolinė ms reakcijoms ir radioaktyviosioms medž iagoms tirti. izotopų daugelyje branduolinių masių . Tais pač iais metais institutas sukū rė pirmą jį sovietinį masių spektrografą su dideliu š viesumu ir itin maž omis jonų optinio vaizdo paklaidomis, kurios leido ž ymiai pagerinti atomų branduolių masių matavimo tikslumą . Tai buvo didelis mokslo laimė jimas ir prisidė jo prie tolesnė s medž iagos masė s spektrinė s analizė s plė tros[5].
1954-1956 metais institute buvo plė tojami plazmos fizikos tyrimai. septintajame deš imtmetyje institute susiformavo intensyvi plazmos fizikos impulsinių iš lydž ių ir koaksialinių greitintuvų kū rimo metodų tyrimų kryptis.
1960-1980 metais pagrindinė instituto veikla buvo: plazmos fizika ir valdoma termobranduolių sintezė ; termoelektrinė s konversijos; taikomoji radiofizika, radiacijos detektavimas, masė s spektrografija .
SFTI dalyvavo paž angiuose tyrimuose branduolinė s technologijos srityje. Visų pirma, institutas dalyvavo kuriant pirmą ją pasaulyje 500 vatų termoelektrinę „Romashka“, paleistą.1964 m. , galinč ią tiesiogiai paversti branduolinio reaktoriaus š iluminę energiją elektros energija. Tolimesnė š ių darbų plė tra buvo dviejų pakopų erdvinio termoelektrinio generatoriaus su reaktoriaus š ilumos š altiniu sukū rimas – „BUK“.
1981 m. už sė kmę plė tojant mokslą ir technologijas SPTI buvo apdovanotas Raudonosios darbo vė liavos ordinu[
3) Ž lugus SSRS, institutas patyrė didelių sunkumų vykdydamas mokslinius tyrimus. 1992 metais Abchazijoje kilo ginkluotas konfliktas. Daugelis darbuotojų paliko Sukhumi. Kai kurie buvę darbuotojai tuo pač iu pavadinimu į kū rė pagalbinį institutą Tbilisyje.
Š iuo metu Sukhumo fizikos ir technologijos instituto, Abchazijos mokslų akademijos Hidrofizikos instituto (GIANA), Valstybinė s tyrimų ir gamybos į monė s „Kasatka“, valstybė s į monė s „Radijo inž inerija-elektronika-automatika“ pagrindu. (ERA) ir kai kurios kitos organizacijos, Valstybinė tyrimų ir gamybos asociacija „Sukhumi fizikos ir technologijos institutas“, kuri yra Sukhumo mieste, Abchazijoje. .jpg“ />
