Kiekvienais metais vis blogiau ir blogiau...
Tris kartus ilsė josi Abchazijoje. Visada gyveno privač iame sektoriuje. Pirmą kartą gamta, jū ra padarė neiš dildomą į spū dį... Kaskart š is susiž avė jimas darė si vis blankesnis dė l jų bjauraus pož iū rio į visa tai.
Pradė siu nuo bū sto. Pirmą kartą nuė jau 2007 m. , pirmą kartą gyvenime gyvenau privač iame sektoriuje. Š eimininkė armė nė susilaukė bjaurios moč iutė s, kuri nuolat kiš davo nosį į visus mū sų reikalus. Einam į turgų , iš karto atbė game paž iū rė ti ką dar nusipirkome ir perskaitome už raš ą , kad pirkome ne taip ir apskritai labai ilgai miegame, ryte važ iuoja į turgų . Ji visada eidavo į virtuvę ir ž iū rė davo, ką aš ten gaminu ir kaip, ž inoma, palikdavo visokius niekš iš kus komentarus, kad aš nieko negaliu padaryti ir pan. ir tt O kartą ji mane net nuž udė : atneš ti patalynę persirengti ir sako: „Na, tikiuosi, tu ž inai, kaip tai padaryti. . . “ NE, NIEKO NEGALIU. Apskritai aš buvau LABAI, LABAI supykę s. Kvailas.
Antrą kartą nuė jome po metų . Taip pat ir privač iam sektoriui, bet kitiems ž monė ms. Ten są lygos buvo geresnė s. Iš pradž ių ir š eimininkams viskas gerai. Bū stas tada buvo pigus. Tai buvo 2008 m. Į pusė jus mū sų atostogoms, ką tik kilo karas tarp Gruzijos ir Pietų Osetijos. Tai kitokia istorija. Kadangi gyvenime esu nerimą keliantis ž mogus, vis dė lto buvo nusprę sta palikti š ią š alį . Ir jie iš važ iavo į Adlerį , tiksliau, prie valstybinio ū kio "RUSIJA" sienos... Dieve....Tai yra kaž kas su kaž kuo... KAIP TEN GALITE ATLAIŠ YTI, KOKS VARGAUS POILSIUS ! Namas ant namo, š alia mikronamo, kuriame mikrokambariai nuomojami beveik su sulankstomos lovos, pro visų namų langus atsiveria gretimų sodų arba kitų namų langai. Be to, kainos buvo dvigubai didesnė s nei abchazų . Iki jū ros eiti 30 minuč ių - ir tai labai gerai apgalvota. Bet į domiausia, kad š iuose kareiviniuose niekur nė ra vietų... Kambarių vos radome. . . Ir tada, kaip į sivaizdavau, kad likusias dvi savaites gyvensime Č IA, pasidarė bloga. O po dienos grį ž om į Abchaziją , mums nerū pė jo, ar karas ne karas, o kokios są lygos ilsė tis š iame valstybiniame ū kyje, tai buvo KAŽ KAS SU KAŽ KO. . . O ž monė s ilsisi, tai normalu...
Trumpai tariant, grį ž ome į Abchaziją kaip į savo namus. Vė l tiems patiems š eimininkams.
Paskutinį kartą ten buvau 2009 m. Iš anksto susisiekė me su š eimininkais, kurie ilsė josi 2008 m. , susitarė me dė l kainos ir kambario, kuriame gyvensime. Kaina buvo sutarta 300 rublių asmeniui. Atvaž iuojam. . . sutinka š eimininkė ir liū dnu veidu sako: "Ai, mes jau iš sinuomojome kambarį , kurio norė jote. . . Galime pasiū lyti kitą . Ir apskritai dabar turime kitas kainas: 500 rublių asmeniui... " Ne, tai apskritai normalu, koks nemandagumas, skambinome iš anksto, beje, paskaič iavome, kiek pinigų paimti. . . asiliukai. Noriu pakeisti tai, kad poilsiautojų skaič ius po to, kai Rusija pripaž ino Abchazijos nepriklausomybę , smarkiai iš augo, palyginti su metais anksč iau. Jei 2008 metais kambariai buvo nuomojami visur, kiekviename name, rinkitė s kokio norite, tai 2009 metais dar turė jome sutikti su tuo, ką jie mums pasiū lė , nes š alia esanč iuose namuose bū sto siū lyta nedaug arba nesiū lė iš viso.
Ir tada viskas prasidė jo, iš praė jusių metų patogumų neliko nieko. Visi namo kambariai, kuriuose buvo tik gyvenama, buvo 8+ savininkai. Yra tik 2 tualetai, 2 duš ai ir 2 virtuvė s. Ryte negali į eiti į tualetą , vakare po jū ros – į duš ą . Gaminti virtuvė je neį manoma. Tada jie sugalvojo kitą verslą : gaminti maistą . Ir pusryč iai, ir pietū s, ir vakarienė s. Gaminti virtuvė je tapo visiš kai neį manoma, nes jų parkas ir gaminimas buvo nuo 8.00 ryto. Be to, jei ateini ten ko nors veikti, pvz. , pusryč iams kepti kiauš inienę , tai gali nesunkiai už bė gti, kaip č ia mes gaminame, netrukdyk, neimk keptuvė s ir neimk š ios keptuvė s. ir kt. ir tt O dabar ž monių dar daugiau, nes iš gretimų namų pradė jo važ iuoti valgyti. Sprendž iant iš keptuvių dydž io, jų verslas klestė jo. Iš principo nevalgė me, nes mus supykdė . Bet ž monė ms patiko, bet buvo aiš ku, kad viskas š viež ia. Bet iš tikrų jų savininko sesuo, kai gamino maistą , galė jo rū kyti tiesiog virtuvė je, kas po velnių... ?
O dabar apie lankytinas vietas. Gamta, ž inoma, yra tiesiog nuostabi. Bet mane apmaudu, kad, deja, jie nieko neį vertina. Visur krū vos š iukš lių . Kai nuė jome į apž valgos aikš telę , š iukš lių buvo visoje kelkraš tyje ir siaubingai daug. Abchazijos perlas Ritsa darosi vis blogesnis ir blogesnis. Pats maciau kaip is gretimo kavinuko joje plaudavo indus.....Ar tai normalu? Apač ioje guli kaž kokios spintelė s, buteliai. Vietiniai – tik kiaulė s. Naujajame Athose prie krioklio matė me, kaip vietinis į krioklį į metė pakelį cigareč ių , jam bū tų nuplė š tos rankos. Kodė l negalite nuneš ti į urną ? Stebiuosi, kad tokia maž a š alis neį vertina savo į domybių , kuriomis gyvena.
Kartą nuvaž iavome OASik į Ritsa, Gegsky krioklį ir maž daug. Mzy. Labai, ž inoma, graž u, ė jome su grupe, buvo smagu. Taip pat patiko ekskursija į Naują jį Athosą , galima nuvykti į Pitsundą , dar geriau pač iam nuvaž iuoti, paplaukioti š iame ramiame skaidriame vandenyje, ten palyginti arti plaukioja delfinai.
Sukhume nė ra ko pamatyti. Tai tik nuolauž a, tai savotiš ka gė da. Taip pat sostinė . Aš buvau š okiruotas. Namuose yra kiautų skylė s, daugelis namų tiesiog sudeginti, daug apleistų namų . Stotis yra miesto veidas. Visas š iukš lintas, aplinkui š iukš lė s, pats pastatas iš dauž ytais langais, net nesu tikras, kad funkcionuoja. Kaž koks koš maras. O ten š ie namai kaip po bombardavimo kiekviename ž ingsnyje, stebiuosi, kad ž monė s nesirū pina, kas juos supa? Pilna apleistų poilsio centrų , parduotuvių . Atrodo, kad karas buvo ne su Pietų Osetija, o su jais. O karas jau buvo prieš.18 metų . Ir praktiš kai niekas nieko neatkuria, o visi visiš kai verkš lena: „Č ia, mes kariavome, mes tokie nelaimingi, neturime pinigų viskam atkurti, Roosija skiria maž ai pinigų “. Draugai, jū s nepakliū kite nė valandos. Taip, tau pač iam, matyt, nereikia visko velniop. Viskas pavogta, tik Ritsa, kuri tau atneš a tiek pinigų , o paskui jau viskas iš mė tyta. Apskritai aš ant jų labai pykstu. Kiekvienoje ekskursijoje tikrai viskas už papildomą mokestį .
Maisto są skaita. Kavinė yra pavojinga gyvybei. Ten daž nai iš jungia š viesą , viskas pablogė ja.
Normaliausia vieta, kur galima skaniai pavalgyti ir pailsė ti, yra apatš a Narto sanatorijos teritorijoje. Bet vietas reikia už imti iš anksto, norinč ių ten labai daug. Meniu nedidelis, bet viskas visada skanu ir š viež ia. Hominis juos.....mmm seilė tekis. . .
Taip, niekada nereikė tų pirkti vietinio vyno, galima gauti labai labai stipriai už nuodytą , tik gamyklinį vyną . Chač apuris labai skanus ir „Nart“, ir „Ruslan“ kavinė je. Restoranas „Ggripsh“ virtuvė s prasme niekuo neypatingas, tik kainos labai brangios. Š alia yra restoranas "Magnolia" yra labai skanus chachapuri laivas... mmmm